Tėvų skyrybos - vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo gali susidurti vaikas. Tai emociškai sunkus laikotarpis, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko psichologinei gerovei. Mokyklos psichologas atlieka svarbų vaidmenį padedant vaikams išgyventi šį sudėtingą laikotarpį, teikdamas emocinę paramą, padėdamas suprasti savo jausmus ir mokydamas įveikos strategijų.
Psichologinė pagalba krizinėse situacijose
„Pasikalbėk“ klinikoje dirba daugiau nei 110 kvalifikuotų specialistų, kurie teikia pagalbą krizinėse situacijose. Šios konsultacijos leidžia tyrinėti savo išgyvenimus kartu su specialistu, ieškoti būdų, padedančių įveikti kylančius sunkumus, ir išmokti atkurti bei išlaikyti pusiausvyrą. Tyrimai rodo, kad 98% klientų, bendraujančių su psichologais nuotoliniu būdu, jaučia žymų psichinės ir emocinės sveikatos pagerėjimą, o 94% klientų sako, jog virtualios konsultacijos jiems yra malonesnės ir patogesnės nei gyvi susitikimai.
Vaikų reakcijos į tėvų skyrybas
Vaikų reakcijos į tėvų skyrybas gali būti labai įvairios ir priklauso nuo kelių veiksnių:
- Vaiko santykių su kiekvienu iš tėvų prieš skyrybas.
- Tėvų nesutarimų ir konfliktų intensyvumo bei trukmės.
- Tėvų gebėjimo pastebėti ir atsižvelgti į vaiko poreikius bei interesus skyrybų procese.
Kai kurie vaikai, kurie gyveno santykinai darnioje šeimoje, į skyrybas gali reaguoti labai ūmiai ir skaudžiai, ypač jei skyrybos buvo netikėtos. Kiti vaikai, kurie augo nedarnioje šeimoje, kurioje tėvai nuolat konfliktuodavo, skyrybas gali priimti kaip tam tikrą palengvėjimą.
Dažnos vaikų reakcijos į skyrybas:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Neigimas: Vaikas neigia skyrybas ir elgiasi taip, tarsi niekas nebūtų pasikeitę. Jis gali fantazuoti, kad tėvai susitaikys ir vėl gyvens kartu.
- Apleistumo jausmas ir baimės: Vaikai nerimauja, ar abu tėvai ir toliau jais rūpinsis, bijo, kad jie bus palikti arba pamiršti.
- Įkyrus klausinėjimas: Vaikai jaučiasi nesaugiai ir stengiasi kuo daugiau sužinoti apie tai, kas atsitiko ir kas jų laukia.
- Pyktis ir priešiškumas: Vaikai gali pradėti elgtis priešiškai ir agresyviai su draugais, broliais, seserimis ar tėvais.
- Kaltė: Vaikai dažnai jaučiasi kalti dėl tėvų nesutarimų ir konfliktų.
- Depresija: Vaikai liūdi, būna nusiminę, apatiški, prastai miega ir valgo, atsiriboja nuo draugų, tampa uždaresni, dažnai verkia.
- Nebrandus arba pernelyg "suaugėliškas" elgesys: Vaikai gali pradėti elgtis ne pagal amžių vaikiškai arba, atvirkščiai, prisiimti per daug atsakomybės ir bandyti ”tvarkyti” šeimos gyvenimą.
- Pastangos sutaikyti tėvus: Vaikai puoselėja mintį, kad viskas gali grįžti į senas vėžias, kad tėvai gali vėl gyventi kartu.
Mokyklos psichologo vaidmuo
Mokyklos psichologas gali padėti vaikams išgyventi tėvų skyrybas įvairiais būdais:
- Emocinės paramos teikimas: Mokyklos psichologas gali suteikti vaikui saugią erdvę, kurioje jis galėtų išreikšti savo jausmus, nerimą ir baimes. Jis gali padėti vaikui suprasti, kad jo jausmai yra normalūs ir kad jis nėra vienas.
- Įveikos strategijų mokymas: Mokyklos psichologas gali padėti vaikui išmokti įveikos strategijų, kurios padėtų jam susidoroti su stresu, nerimu ir kitomis neigiamomis emocijomis. Tai gali būti atsipalaidavimo technikos, problemų sprendimo įgūdžiai ir teigiamo mąstymo skatinimas.
- Bendravimo įgūdžių lavinimas: Skyrybos gali paveikti vaiko bendravimo įgūdžius. Mokyklos psichologas gali padėti vaikui išmokti efektyviai bendrauti su tėvais, draugais ir kitais žmonėmis.
- Tėvų konsultavimas: Mokyklos psichologas gali konsultuoti tėvus, kaip geriausiai padėti savo vaikui išgyventi skyrybas. Jis gali padėti tėvams suprasti vaiko jausmus ir poreikius, taip pat patarti, kaip sukurti stabilų ir palaikantį aplinką vaikui. Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę matytis su abiem tėvais, žinoti, kad abiejų yra mylimas. Jei jis turės galimybę palaikyti santykius ir bendrauti su abiem tėvais, nors ir gyvenančiais atskirai, bus didesnė tikimybė, kad ateityje jis pats sukurs darnesnius santykius tiek šeimoje, tiek su aplinkiniais.
- Bendradarbiavimas su mokytojais: Mokyklos psichologas gali bendradarbiauti su mokytojais, kad jie geriau suprastų vaiko situaciją ir galėtų jam padėti mokykloje. Mokytojai gali būti informuoti apie vaiko jausmus ir poreikius, taip pat gali būti apmokyti, kaip padėti vaikui susidoroti su stresu ir nerimu.
Kaip tėvai gali padėti vaikui išgyventi skyrybas?
- Atviras ir sąžiningas bendravimas: Svarbu su vaiku atvirai ir sąžiningai pasikalbėti apie skyrybas, paaiškinti jam, kas vyksta šeimoje ir kodėl tėvai nusprendė skirtis. Reikia vengti vienas kito kaltinimų, įžeidinėjimo ar žeminimo. Vaikui abu tėvai dažniausiai būna vienodai brangūs. Negalima versti jo rinktis ar būti kurio nors vieno šalininku.
- Emocinė parama: Svarbu suteikti vaikui emocinę paramą, leisti jam išreikšti savo jausmus ir nerimą. Reikia priimti vaiko jausmus ir kartu išbūti, nesistengti kompensuoti netekties dovanomis, linksmybėmis. Būkime atviri ir priimkime visas vaikui kylančias emocijas, taip leisime suprasti, kad gyvenime būna įvairių situacijų - būna laikas ir džiaugtis, ir liūdėti - tai yra normalu. Jausmus rodyti galintis vaikas lengviau išgyvens ir susitaikys su tėvų skyrybomis. Svarbu paminėti, kad jausmų neturėtų slėpti ir tėvai.
- Stabilumo užtikrinimas: Po skyrybų reikėtų kiek įmanoma stengtis palaikyti vaikui įprastą gyvenimo ritmą. Tam tikras stabilumo jausmas išgyvenant skausmingas permainas yra labai svarbus ir tėvams, ir vaikui.
- Dėmesys vaiko poreikiams: Svarbu nepamiršti ir skirti dėmesio visiems kitiems vaiko rūpesčiams bei džiaugsmams - santykiai su draugais, mokykla, darželis, sveikata, būreliai, pasiekimai ir t.t.
- Profesionalios pagalbos paieška: Jei tėvai jaučia, kad jiems sunku padėti savo vaikui išgyventi skyrybas, jie turėtų kreiptis į profesionalų psichologą.
Specialistų pagalba
Jeigu sunkumus įveikti sunku, reikėtų drąsiai kreiptis pagalbos į specialistus - jie padės šį laikotarpį lengviau išgyventi tiek suaugusiems, tiek vaikui. „Pasikalbėk“ platformoje galima rasti tinkamą psichologą. Pirmoji konsultacija su bet kuriuo „Pasikalbėk” specialistu yra nemokama. Platformoje galima rasti specialistų, turinčių magistro ar daktaro laipsnius, dalyvaujančių kvalifikacijos kėlimo seminaruose bei supervizijose, o dalis specialistų mokosi podiplominėse psichoterapijos studijose.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas