Profesinės etikos teorinės žinios formuoja moralią teisininko sąmonę, kuri yra neatsiejama teisininko veiklos dalis. Todėl galima teigti, jog žinios apie profesinę etiką yra vienas iš svarbiausių veiksnių, formuojančių teisininko asmenybės brandą. Lietuvoje advokato profesinę etiką reglamentuoja Lietuvos advokatų etikos kodeksas. Tačiau daugeliui vis dar kyla klausimas ar šio kodeksas nuostatos užima svarbią vietą visų advokatų kasdieninėje praktikoje? Todėl šią labai aktualią temą pabandysime panagrinėti kiek plačiau.
Daugelis mano, kad gero advokato įvaizdį sudaro didelis skaičius sėkmingų bylų, kitaip tariant, reikia laimėti bylas, kiek įmanoma daugiau. Tai labai kebli situacija. Todėl tai tiesiogiai priklauso nuo jūsų asmeninės patirties, žinių ir jas parodo. Tačiau dar vienas svarbus veiksnys - advokatų profesinė etika, kurios nereikėtų pamiršti. Etika atsispindi bendraujant su klientais ir atstovaujant jiems teisme.
Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti advokato etikos kodekso svarbą ir jo taikymą Lietuvos advokatų praktikoje. Straipsnyje remiamasi teoriniais principais, Europos Sąjungos bei Lietuvos advokatų etikos kodeksais, taip pat Garbės teismo praktika.
Advokato profesinės etikos teisinis reglamentavimas
Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama advokato profesinės etikos teisinio reglamentavimo teorinis vertinimas, pagrindžiama etikos kodekso reikšmė ne tik teorinėje plotmėje, bet ir advokato veiklos praktikoje. Parodoma, jog būtent šio kodekso įsisavinimas ir supratimas gali lemti tiek didesnį klientų skaičių, tiek geresnį kolegų ar žmonių susijusių su teisine sistema vertinimą, kas yra svarbu kiekvienam advokatui norinčiam save vadinti tikru savo specialybės profesionalu.
Advokato vaidmuo visuomenėje, pagrįstoje pagarba teisinei valstybei, yra ypatingas. Jo pareigos nesibaigia sąžiningu įstatymais nedraudžiamų nurodymų vykdymu. Profesinio elgesio taisyklės yra sukurtos tam, kad laisva valia jų laikantis, garantuotų tinkamą advokato funkcijos, pripažintos esmine visose civilizuotose visuomenėse, atlikimą. Kiekvienos advokatūros ar teisininkų draugijos konkrečių taisyklių atsiradimą lemia savitos jų tradicijos. Jos yra pritaikytos taip, kad atitiktų profesijos organizacinę struktūrą ir veiklos sritį valstybėje narėje, jos teismines ir administracines procedūras, taip pat nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Taip pat skaitykite: Elgesio kodekso taikymas
Besitęsianti Europos Sąjungos (ES) ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) integracija ir padažnėjusi tarptautinė advokatų veikla EEE nulėmė būtinybę ginant viešąjį interesą nustatyti bendras tarptautinės praktikos taisykles, taikomas visiems EEE advokatams, nepriklausomai nuo to, kuriai advokatūrai ar teisininkų draugijai jie priklauso. Išskirtinis šių taisyklių nustatymo tikslas - sumažinti sunkumų, atsirandančių dėl „dvejopos etikos“ standartų taikymo, kaip numatyta 1977 m. kovo 22 d. Šios taisyklės taikomos ES ir EEE advokatams, kaip jie apibrėžti 1977 m. kovo 22 d. Nežiūrint to, kad siekiama profesinės etikos ar profesinės praktikos taisyklių, kurios taikomos tik valstybės narės viduje, pažangaus derinimo, šio Kodekso taisyklės taikomos advokato tarptautinei veiklai ES ir EEE.
Etikos principų įsiliejimas į kasdienę advokato veiklą
Antroje straipsnio dalyje yra pateikiamos įžvalgos kaip advokato etika įsilieja į kasdieninę advokato veiklą. Būtent pagrindiniai etikos principai yra neatsiejami nuo advokato sąžinės, kadangi tik teisingi ir dorovės bei moralės principams neprieštaraujantys sprendimai yra tarsi raktas, kuris atveria duris į teisingus sprendimus, kurie galutinėje bylos ar sutarties stadijoje garantuoja sėkmę.
Daugelis advokatui nustatytų pareigų reikalauja visiško jo nepriklausomumo nuo bet kokios įtakos, ypač tokios, kuri gali atsirasti dėl jo asmeninių interesų ar išorinės įtakos. Siekiant pasitikėjimo teisingumo įgyvendinimu, toks nepriklausomumas yra būtinas tiek pat, kiek ir teisėjo nešališkumas. Šis nepriklausomumas yra būtinas tiek sprendžiant klausimus ne ginčo tvarka, tiek vykstant teismo procesui. Savitarpio pasitikėjimo santykiai galimi tik kai advokato asmeninė garbė, sąžiningumas ir dora nekelia abejonių.
Advokato funkcijos esmė yra ta, kad klientas jam turėtų patikėti dalykus, kurių nepatikėtų kitiems, ir kad advokatas gautų kitą informaciją pasitikėjimo pagrindu. Be konfidencialumo užtikrinimo negali būti pasitikėjimo. Advokato konfidencialumo pareiga tarnauja teisingumo vykdymo, taip pat kliento interesams. Vadovaujantis ES ir EEE teisės aktais, advokatas iš kitos valstybės narės gali būti įpareigotas laikytis priimančiosios valstybės narės advokatūros ar teisininkų draugijos taisyklių.
Advokatas neturi imtis šalies bylos, kol negauna iš jos atitinkamo nurodymo. Advokatas konsultuoja savo klientą ir jam atstovauja laiku, sąžiningai ir rūpestingai. Jis asmeniškai atsako už jam pavestų nurodymų vykdymą. Kai advokatai veikia susivieniję, Kai advokatas ir jo klientas susitaria dėl honoraro nustatymo, advokato honoraras nustatomas pagal advokatūros arba teisininkų draugijos, kuriai jis priklauso, nariams taikomas taisykles.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Advokatas, kuris verčiasi praktika ar teikia paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, gali kilmės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų sutikimu laikytis priimančiosios valstybės narės reikalavimų, netaikant jo atžvilgiu kilmės valstybės narės reikalavimų. Tuo atveju, kai advokatas negali įsigyti taisyklių reikalaujamos draudiminės apsaugos, jis privalo apie tai pranešti suinteresuotiems klientams, kuriems tai gali turėti įtakos. Advokatas, kuris praktikuoja ar teikia paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, gali kilmės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų sutikimu laikytis tokių draudimo reikalavimų, kurie galioja priimančiojoje valstybėje narėje, netaikant jo atžvilgiu kilmės valstybės narės draudimo reikalavimų.
Advokatas privalo tinkamai elgtis teismo proceso metu. Pavyzdžiui, jis negali bendrauti su teisėju prieš tai neinformavęs advokato, atstovaujančio priešingai šaliai, ar pateikti daiktinių įrodymų, pastabų ar dokumentų teisėjui, tinkamu laiku su jais nesupažindinęs kitos šalies advokato, išskyrus atvejus, kai tai leidžia atitinkamos procesinės taisyklės.
Garbės teismo praktika: interesų konfliktų analizė
Trečiojoje dalyje apžvelgiama advokatų Garbės teismo praktika, kurioje atsispindi ydinga advokatų veikla, painiojant interesų konfliktus santykyje su klientais. Atsižvelgiant į bylų skaičių, galima drąsiai teigti, jog vis dar dažnai advokatai prasilenkia su pagrindiniais savo profesijos etikos principais, tačiau yra dedamos didelės pastangos šias ydas išnaikinti.
Bendri profesijos standartai reikalauja, kad advokatų tarpusavio santykiai būtų grindžiami pasitikėjimu ir bendradarbiavimu jų klientų naudai ir tam, kad būtų išvengta nereikalingų ginčų ir kito žalingo profesijos reputacijai elgesio. Jeigu advokatas, į kurį kreipėsi kolega iš kitos valstybės narės, nėra kompetentingas tinkamai įvykdyti duodamą pavedimą, jis privalo atsisakyti priimti tokį pavedimą.
Esant skirtingų valstybių narių advokatūrų narių tarpusavio profesiniams santykiams, kai advokatas neapsiriboja kito advokato rekomendavimu ar jo supažindinimu su klientu, bet pats patiki kitam advokatui konkretų klausimą ar prašo jo patarimo, jis yra asmeniškai atsakingas, net jeigu klientas yra nemokus, už honoraro ir kitų išlaidų, kurios priklauso kitos šalies advokatui, sumokėjimą. Tačiau advokatai užsimezgus tarpusavio santykiams iš pradžių gali sudaryti specialius susitarimus šiuo klausimu. Siekiant didesnio pasitikėjimo ir glaudesnio skirtingų valstybių narių advokatų tarpusavio bendradarbiavimo jų klientų naudai, reikia skatinti geresnį valstybių narių vidaus įstatymų ir procedūrų žinojimą.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas