Kaip Pasveikti Nuo Depresijos: Patarimai Ir Veiksmingos Strategijos

Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriuo susergama ne iš karto ir kuris gali užklupti tiek jauną, tiek pagyvenusį žmogų, nors dažniau pasireiškia moterims. Šis sutrikimas yra sudėtinis, susijęs su biologiniais, socialiniais ir psichologiniais veiksniais. Nors šiuo metu masiškai skiriami antidepresantai, depresijos mastai auga, daugiausia dėl pasikartojančios depresijos. Mokslininkai vis dažniau teigia, kad šie vaistai ne visada duoda laukiamo teigiamo poveikio ir kad reikia taikyti kompleksinį gydymą, apimantį ne tik vaistus, bet ir psichologinę pagalbą bei sveiką gyvenseną. Natūralios medicinos atstovai teigia, kad yra būdų, kaip nesusirgti depresija, o ligos pradžioje apsieiti be vaistų. Aptarsime pagrindinius depresijos požymius bei veiksmingus būdus, kaip su ja kovoti.

Kaip Atpažinti Depresiją?

Pasaulyje stebima depresijos augimo tendencija, ypač tarp tų, kurie gimė po 1945 m. Depresija yra klastinga liga, galinti baigtis savižudybe. Tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sukelti psichikos sutrikimai, pasireiškiantys prislėgta nuotaika, mąstymo tempo sulėtėjimu, aktyvumo sumažėjimu, trunkantys ne mažiau kaip mėnesį. Svarbu ją laiku atpažinti ir pradėti gydyti.

Klasikinę depresiją galima atpažinti iš šių požymių:

1. Prislėgta nuotaika: Žmogus jaučia, kad gyvenime nėra nieko gražaus, negali džiaugtis ar liūdėti kartu su artimaisiais, negali adekvačiai reaguoti į situacijas, jaučiasi našta kitiems, gali net nusižudyti.
2. Sulėtėjęs mąstymas: Žmogus jaučia, kad negali mąstyti, galvoje tuščia, sunku reikšti ir formuluoti mintis.
3. Iniciatyvos stoka ir užslopinti judesiai: Žmogus skundžiasi, kad nieko negali daryti, sunku atsikelti. Jo kalba skurdi, fragmentiška, kalba tyliai, su atodūsiais, tampa pasyvus ir juda per jėgą.

Prie šių požymių prisideda somatiniai depresijos požymiai:

• Miego sutrikimai (sunku užmigti, anksti pabundama).
• Apetito sumažėjimas arba atsisakymas valgyti.
• Moterims - mėnesinių ciklo sutrikimai arba išnykimas.
• Svorio pakitimai (dažniausiai sumažėjimas arba padidėjimas).
• Vidurių užkietėjimas.
• Libido ir potencijos sumažėjimas.
• Negalėjimas pajusti malonumą.

Slapta Depresija

Viena sunkiausiai nustatomų - slapta arba užmaskuota depresija, kuri „apsimeta“ kitomis, dažniausiai somatinėmis, ligomis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais. Tokią depresiją sudėtinga nustatyti, nes jai nebūdingi įprasti depresijos simptomai. Žmogus kreipiasi ne į psichiatrus, o į kitų sričių gydytojus, nes nemano, kad serga depresija. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais, iniciatyvos stoka, nerimu, nuovargio bei sunkumo jausmu.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Depresijos Priežastys Ir Rizikos Veiksniai

Depresijos priežastys yra daugialypės, apimančios tiek genetinius (biologinius), tiek psichologinius, tiek socialinius veiksnius.

• Genetika: Žmonėms, kurių šeimoje buvo depresijos atvejų, pavojus susirgti depresija yra didesnis. Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių (medžiagų, reguliuojančių procesus smegenyse) pakitimų. Smegenų chemijos pokyčiai, tokie kaip sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis, gali lemti prislėgtą nuotaiką ir motyvacijos stoką. Hormoniniai sutrikimai taip pat gali turėti įtakos.
• Lėtinės ligos: Depresija gali atsirasti ilgai sergant lėtinėmis ligomis (išsėtine skleroze, onkologinėmis ligomis ir kt.). Širdies ligos, insultas, diabetas, vėžinės ligos, išsėtinė sklerozė, Parkinsono ir Alzheimerio ligos padidina riziką susirgti depresija. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir širdies ligos.
• Hormonų persitvarkymas: Depresija dažnesnė hormonų persitvarkymo periodais (paauglystė, nėštumas, gimdymas ar menopauzė). Hormoniniai sutrikimai: depresija dažnai pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba esant skydliaukės funkcijos sutrikimams.
• Socialiniai faktoriai: Depresiją gali sukelti socialiniai faktoriai arba staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas (išėjimas į pensiją, darbo praradimas, emigracija). Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
• Psichologiniai išgyvenimai: Ilgalaikiai ir sunkūs psichologiniai išgyvenimai (skyrybos, artimo žmogaus mirtis, stresas šeimoje, smurtas, patyčios) gali sukelti depresiją. Žema savivertė ir per didelis savikritiškumas. Ilgalaikis stresas ir nerimas, kurie išsekina organizmą. Traumuojantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip vaikystės traumos, smurtas ar prievarta.
• Fizinės sveikatos sutrikimai: Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (smegenų insultas, širdies infarktas, paralyžius ir kt.)
• Miego sutrikimai.
• Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiniais gėrimais: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Naujausi tyrimai: Naujausi tyrimai atskleidžia depresijos ir uždegimo kūne ryšį.
• Nerimas: Depresija dažnai lydi nerimą, t.y. žmogaus būdą žiūrėti į ateitį, matant tik pavojus. Depresija išsivysto tuomet, kai nerimaujantis žmogus praranda tikėjimą savimi, kad susitvarkys su šiais pavojaus ir pasiduoda.
• Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
• Mityba.

Gydymas: Ar Antidepresantai Visada Padeda?

Depresijai gydyti skiriami vaistai - antidepresantai, kurie pakeičia galvos smegenų cheminių medžiagų - neuromediatorių - balansą. Jais gydoma, remiantis 1950 m. „serotonino teorija“, teigiančia, kad depresiją sukelia per mažas serotonino kiekis smegenyse. Tačiau ši teorija prarado mokslininkų pasitikėjimą, nes jai patvirtinti yra mažai įrodymų. Eksperimento metu sveikiems žmonėms dirbtinai sumažintas serotonino kiekis nesukėlė depresijos požymių.

2008 m. tyrimo duomenimis, tik 20 iš 46 atvejų antidepresantai veikė geriau nei placebas. Taigi, antidepresantai nėra vaistas, kuris tinka visiems. Lietuvos mokslininkų duomenimis, 2004-2009 m. laikotarpyje bendras depresijos atvejų skaičius išaugo 12 proc., bet pirmą kartą diagnozuojamos depresijos skaičius padidėjo nedaug, tuo tarpu pasikartojančios depresijos atvejų skaičius išaugo net 27 proc. Geriant antidepresantus, 70-80 proc. būklės pagerėjimą pasiekusių žmonių depresija pasikartoja vėl. Tiriamuoju laikotarpiu antidepresantų suvartojimas padidėjo 48 proc., o depresijos padidėjimą nulėmė pasikartojanti depresija.

Vaistai Nuo Uždegimo Kaip Alternatyva?

Vis daugiau mokslininkų dirba prie naujų teorijų ir priemonių, kurios padės atsisakyti per didelio antidepresantų naudojimo ir išvengti jų pašalinio poveikio (nevirškinimo, galvos skausmų, nerimo, nemigos ir noro nusižudyti). 2017 metais atliktas mokslinis tyrimas Kembridžo psichiatrijos departamente parodė, kad priešuždegiminiai vaistai gali palengvinti depresijos simptomus. Mokslininkai nustatė, kad sergančiųjų depresija organizme dažnai randamas uždegimas, o kraujyje - didesnis kiekis citokinų (baltymų, dalyvaujančių uždegimo procese). Tyrimo vadovo dr. Khandaker teigimu, trečdalio ligonių, kurių depresijos neveikė antidepresantai, organizme buvo rastas uždegimas. Jo nuomone, ateityje depresijai gydyti bus galima naudoti vaistus nuo uždegimo.

10 Patarimų, Kaip Atitolinti Depresiją

Nepriklausomai nuo mokslininkų teorijų ir siūlomų vaistų, žmogus visuomet gali sau padėti, gyvendamas sveikai.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

1. Fizinis aktyvumas: Vaikščiokite ar bėgiokite gryname ore mažiausiai 30 min. per dieną. Fizinis aktyvumas gali išlaisvinti endorfinus, gerinančius nuotaiką.
2. Mityba: Sumažinkite arba visai atsisakykite cukraus maiste, nes saldumynai tiesiogiai veikia depresijos išsivystymą. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, augalinių riebalų, kurie mažina organizme uždegimą. Subalansuota, maistinga mityba gali padėti išvengti stygiaus ir išlaikyti gerą fizinę savijautą, o tai gali palaikyti psichinę sveikatą.
3. Alkoholio vengimas: Atsisakykite alkoholio, nes jis sukelia depresiją.
4. Dienos režimas: Laikykitės dienos režimo, stenkitės užmigti apie 22 val., keltis iki 6 val. ryto. Reguliarus, kokybiškas miegas yra būtinas psichinei sveikatai.
5. Emocijų išreiškimas: Išmokite išsisakyti neišgyventas neigiamas emocijas ir jas aptarti su specialistu.
6. Pozityvus mąstymas: Medituokite ir mąstykite pozityviai. Meditacija mažina stresą ir nerimą. Praktikuokite susitelkimo (mindfulness) meditaciją.
7. Socialiniai ryšiai: Apsupkite save draugais ir namiškiais, bendraukite. Stiprus socialinis bendravimas gerina žmogaus psichinę būklę.
8. Geri darbai: Depresiją gydo geri darbai, pagalba vargstantiems, sergantiems, našlaičiams. Savanoriška veikla dėl kilnios priežasties gali būti be galo naudinga psichinei sveikatai.
9. Dvasinis tobulėjimas: Pasitelkdami dvasinius mokymus, išmokite priimti viską, kas vyksta, visur matant Dievo valią.
10. Leiskite laiką lauke: Išėjimas į gamtą gali daryti didelį poveikį psichinei sveikatai, padidinti saulės spindulių poveikį, o tai padidina serotonino ir vitamino D kiekį.

Natūralios Medicinos Metodai Stresui Ir Depresijai Šalinti

Sunkiai atlaikydami greitą gyvenimo tempą ir stresą, žmonės imasi saugoti sveikatą, pasitelkdami natūralią mediciną ir sveiką gyvenseną. Stresui mažinti ir depresijai išvengti rekomenduojama naudoti natūralios medicinos metodus, kurie padeda nuraminti protą, emocijas ir padeda geriau jaustis (joga, meditacija, kvėpavimo praktikos, Tai chi, meno, muzikos terapijos ir kt.).

Depresijos Simptomai

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, trukdančiu kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.

Kiti dažni depresijos simptomai:

• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities.
• Sutrikęs miegas (nemiga arba perdėtas mieguistumas, ankstyvi prabudimai).
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.

Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Kaip Elgiasi Vaiko Elgesys Rodo, Kad Jis Patiria Sunkumų?

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Vaiko Savijauta, Dėl Kurios Reikėtų Susirūpinti

Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

Gydymo Sudedamosios Dalys

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukacija.
• Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
• Medikamentinis gydymas.

Kaip Padėti Artimajam, Sergančiam Depresija?

Nenuostabu, kad depresija sergančiam žmogui yra sunku išgyventi ligos paūmėjimus, tačiau lygiai taip pat kenčia ir šalia esantys žmonės: tie, kurie juo rūpinasi ir myli.

• Pabrėžkite, kad „vilties visuomet yra“.
• Užjauskite.
• Visuomet atkreipkite į ženklus, kurie gali signalizuoti apie savižudiškas tendencijas.
• Kalbėkitės apie gydymosi galimybes.
• Pasiūlykite savo konkrečią pagalbą.
• Akcentuokite mažas pergales.
• Išreikškite rūpestį ir susirūpinimą.
• Klausydamiesi neteiskite.
• Rūpinkitės savimi.
• Domėkitės klausimais apie depresiją ir stenkitės nepasiduoti mitams.

Kiti Būdai Kovoti Su Depresija

Be tradicinių gydymo metodų, kai kurie žmonės atranda palengvėjimą taikydami ir kitokias praktikas, kurios padeda sumažinti stresą ir geriau suprasti savo emocijas. Pavyzdžiui, meditacija leidžia išmokti gyventi dabartyje, atsikratyti įkyrių minčių ir susitelkti į esamą momentą. Taip pat labai veiksminga gali būti muzikos ir meno terapija - muzikos klausymasis ar jos kūrimas suteikia galimybę išreikšti emocijas, o kūrybinė veikla, tokia kaip spalvinimas, tapyba ar molio lipdymas, gali padėti nuraminti mintis ir pagerinti savijautą.

Stresą Mažinantys Papildai

Stresą mažinantys papildai gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie kasdienių iššūkių, mažinti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Tokių papildų sudėtyje dažnai yra adaptogenų (ašvagandos, radiolių ar jonažolių), kurie padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir mažina kortizolio lygį. Taip pat svarbūs B grupės vitaminai, kurie palaiko nervų sistemą ir padeda sumažinti nuovargį. Magnis yra dar viena itin svarbi medžiaga, galinti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti miego kokybę, o L-teaninas, randamas žaliojoje arbatoje, skatina atsipalaidavimą nesukeldamas mieguistumo jausmo.

Ilgalaikis Depresijos Gydymas

Šiuolaikinis depresijos gydymas skirstomas į 3 fazes:

• Pirmoji (ūminė gydymo fazė): Trunka 6-12 savaičių. Tikslas - susilpninti depresijos simptomus arba pasiekti, kad jie visiškai išnyktų.
• Antroji (tęstinio gydymo fazė): Trukmė - 3-9 mėn. Svarbu gydyti toliau, net ir susilpnėjus depresijos simptomams.
• Trečioji (palaikomojo ir profilaktinio gydymo fazė): Ne visiems depresija susirgusiems asmenims būtinas ilgalaikis profilaktinis gydymas. Po to, kai paciento būklė smarkiai pagerėja, gydymą reikėtų tęsti ne mažiau kaip šešis mėn. (kai kurie ekspertai rekomenduoja dar ilgesnį - vienerių metų trukmės laikotarpį). Ilgalaikis profilaktinis gydymas būtinas pacientams, kuriems depresijos epizodai kartojasi, kurie patiria lėtinę depresiją ir kurių depresijos epizodai yra sunkūs arba su psichozės simptomais. Jeigu žmogus depresija susirgo pirmą kartą, tačiau senyvame amžiuje, būtų daug saugiau gydymą tęsti ne vienerius metus.

tags: #kaip #greiciau #pasveikti #nuo #depresijos