Socialinėje erdvėje, praktiniame darbe, konsultuojant, dažnai išgirstami teiginiai, kad kažkas kitas (terapeutas, šeima, darbas) turi įgyvendinti kito žmogaus ar šeimos trokštamus stebuklus, atsisakyti vieno ar kito žalingo įpročio. Reikia pripažinti, kiekvienas turime savų įpročių ir atskirais atvejais jiems progresuojant, šie įpročiai ima veikti destruktyviai, žalojančiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia pasąmonės terapija, kokie jos pagrindiniai principai ir kokią naudą ji gali atnešti žmogui, siekiančiam atsikratyti žalingų įpročių ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Sąmonė ir Pasąmonė: Du Psichikos Poliai
Sąmonė ir pasąmonė, tarsi dvi paslaptingos jūros, kuriose plaukioja mūsų psichikos laivas, yra neatsiejamos nuo žmogiškosios egzistencijos. Jos formuoja mūsų mintis, elgesį ir savęs suvokimą, tai tarsi nepertraukiamas dialogas tarp vidinio „aš“ ir išorinio pasaulio. Ši dviejų protinių sričių sinergija leidžia mums pažinti save giliau, atverianti duris į platų žmogiškųjų patirčių spektrą.
Sąmonė, veikdama kaip šviesos srautas, nušviečia mūsų kasdienes patirtis, o pasąmonė, tarsi gilus vandenynas, saugo mūsų giliausius impulsus ir neišreikštus jausmus. Sąmonės ir pasąmonės sąveika yra tikra mūsų psichikos audra: neaprėpiama, neprognozuojama ir neišsenkanti. Sąmoningai mes dirbame kaip orkestro dirigentai, reguliuodami mūsų elgesio simfoniją, o pasąmonė veikia kaip nežinomas kompozitorius, nutapantis mūsų vidinius peizažus intuicijos ir kūrybiškumo spalvomis. Transo būsenoje, meditacijoje, ar gilios relaksacijos akimirkomis, sąmonė prisitaiko ir pasiduoda, tarsi šokis prie pasąmonės melodijos, atverdama paslėptus proto kambarius.
Supratimas apie sąmonės ir pasąmonės subtilybes yra gyvybiškai svarbus mūsų psichinės raidos ir gerovės pagrindas. Jis įgalina mus kritiškai įvertinti savo elgesio modelius, suteikia mums įrankius neigiamų įpročių atsisakymui ir teigiamų įpročių skatinimui, taip pat yra būtinas emocinių ir psichologinių iššūkių identifikavimui ir jų sprendimui. Gili sąmonės ir pasąmonės pažinimo kelionė yra kertinis mūsų asmeninės raidos ir psichologinės sveikatos akmuo. Išmokstant suvokti ir harmonizuoti šias dvi mūsų būties sritis, mes atrandame raktą į turtingesnį ir sąmoningesnį buvimą. Tyrinėjimas, kaip sąmonė ir pasąmonė veikia sinergijoje, gali atidaryti naujas pažinimo duris, leidžiančias mums patirti gyvenimo gylį ir pilnatvę.
Sąmonės Apibrėžimas Ir Funkcijos
Sąmonė - tai mūsų gebėjimas suvokti ir reaguoti į aplinką. Tai mūsų mintys, pojūčiai, suvokimas ir mūsų sąveika su išoriniu pasauliu. Tai būsena, kurioje mes esame budrūs, sąmoningi, galime analizuoti informaciją, priimti sprendimus ir sąmoningai veikti. Sąmonė yra vienas iš sudėtingiausių ir labiausiai mįslingų reiškinių, tyrinėjamų filosofijoje, psichologijoje ir neurologijoje.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Sąmonės tema filosofijoje yra gilios ir daugiamatės diskusijos objektas. Šios diskusijos šaknys siekia senovės Graikijos mąstytojų darbus, kurie kėlė klausimus apie proto ir materijos santykį, sąmoningą patirtį ir asmeninę tapatybę. Moderniojoje filosofijoje sąmonė dažniausiai nagrinėjama sąmoningumo, subjektyvios patirties ir sąmonės turinio kontekste. René Descartes, su savo garsiuoju posakiu "Cogito, ergo sum" (liet. „Mąstau, vadinasi, egzistuoju“), pabrėžė sąmoningą mąstymą kaip esminę būties dalį. Kartu su dualizmu atsirado monistinės teorijos, kurios sąmonę laikė materialiosios realybės aspektu. Tokiais mąstytojai buvo Baruchas Spinoza ar vėlesni materializmo šalininkai. Fenomenologija, kurios pradininkas buvo Edmundas Husserlis, gręžėsi į paties sąmoningumo aktą ir patirtį, o ne į jo turinį ar objektą. XX amžiuje egzistencialistai, tokie kaip Jeanas-Paulas Sartre'as, kėlė sąmonės laisvės ir pasirinkimo temą, pabrėždami asmens atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Sąmonės problema filosofijoje ir toliau yra diskutuotina, nes tai yra mūsų patirties, savęs suvokimo ir pasaulio pažinimo pagrindas.
Sąmonė psichologijoje yra vienas iš centrinių tyrimo objektų, apimantis žmogaus gebėjimą suvokti, jausti, mąstyti ir atpažinti savo egzistenciją. Psichologinėje literatūroje sąmonės fenomenas dažnai yra tyrinėjamas per kognityvinius procesus, įskaitant suvokimą, atmintį, mąstymą ir dėmesio sutelkimą. Sąmonė yra ne tik pasyvi patirtis, bet ir aktyvus mūsų sąveikos su pasauliu procesas. Ji yra tai, kas leidžia mums patirti skausmą ir malonumą, atsiminti praeities įvykius ir planuoti ateitį, bei tai, kas suteikia mūsų patirtims asmeninį atspalvį. Williamas Jamesas, vienas iš pirmaujančių psichologų, aprašė sąmonę kaip "srautą", kuris yra nuolat besikeičiantis ir savaime susietas. Sąmonės tyrimai yra glaudžiai susiję su smegenų veikla ir yra neatsiejami nuo neurologijos.
Sąmonė neurologijoje yra tyrinėjama kaip sudėtinga smegenų veiklos sritis, kuri apibrėžia mūsų budrumo lygį ir gebėjimą suvokti, mąstyti bei reaguoti į aplinką. Neurologijoje sąmonės fenomenas yra glaudžiai siejamas su tam tikromis smegenų dalimis ir jų funkcijomis. Neurologiniai tyrimai apima EEG ir fMRI skenavimus, kurie padeda matyti smegenų veiklą realiuoju laiku ir nustatyti, kaip skirtingi smegenų regionai dalyvauja kuriant mūsų sąmoningą patirtį. Sąmonė neurologijoje yra neatsiejama nuo smegenų fiziologijos ir yra svarbus žmogaus funkcionalumo ir sveikatos aspektas.
Vediškoje filosofijoje sąmonės samprata yra neatskiriama nuo dvasinio supratimo ir pasaulėžiūros. Čia sąmonė nėra vien minties ar proto veikla, bet visų pirma sielos, atmano, būtis. Pagal Vediškąją filosofiją, sąmonė arba Brahmanas yra amžinas, nekintantis ir transcendentinis. Jis nepriklauso nuo laikinos materialios patirties, o yra jos stebėtojas. Vedų tekstuose aprašomas sąmonės pasireiškimas kaip „sat-chit-ananda“ - būtis, sąmoningumas ir palaima. Sąmonė Vediškoje filosofijoje taip pat yra susijusi su karma ir dharmos sąvokomis, kurios reglamentuoja asmeninių veiksmų pasekmes ir gyvenimo tikslą. Vediškoje filosofijoje sąmonė yra visų formų ir reiškinių substratas, amžina ir nepakeičiama sielos esmė, kuri yra aukštesnė už fizinius ir mentalinius procesus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad viena iš didžiausių sąmonės mįslių yra sąmoningumo kilmė ir jo santykis su fizine realybe. Kiekviena iš šių perspektyvų teikia unikalių įžvalgų ir kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Sąmonės mokslas tebėra jaunas ir sparčiai besivystantis laukas, kuriame kiekvienas atradimas atveria naujas diskusijas ir teorijas.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Pasąmonės Apibrėžimas Ir Funkcijos
Pasąmonė yra kitas mūsų protinis lygmuo, kuris veikia už sąmoningumo ribų. Tai mūsų instinktai, įpročiai, automatiškos reakcijos, užslėpti jausmai ir mintys. Pasąmonė yra kaip didžiulė atminties saugykla, kuri kaupia mūsų gyvenimo patirtis, įsitikinimus ir mokymosi rezultatus. Pasąmonė yra psichologijos konceptas, apibūdinantis žemiau sąmonės veikiančius protinius procesus. Tai yra proto sritis, kurioje saugomi primiršti prisiminimai, instinktai, potraukiai ir net suvoktos patirtys, kurios nėra lengvai pasiekiamos sąmoningam mąstymui.
Pasąmonė filosofijoje yra tyrinėjama kaip giluminė žmogaus proto dalis, kuri yra nepasiekiama tiesioginiam sąmoningam suvokimui. Filosofinės pasąmonės sampratos prasideda nuo Platono idėjos apie tikrovės šešėlius mūsų suvokimo urvo sienose, kurios simbolizuoja mūsų ribotą suvokimą apie tikrovę. Pasąmonė filosofijoje dažnai susijusi su kūrybiškumo, intuicijos ir gilesnio savęs pažinimo šaltiniu.
Pasąmonė psichologijoje yra giluminis mūsų proto sluoksnis, veikiantis už sąmoningo suvokimo ribų. Tai sąvoka, apibrėžianti mūsų mintis, jausmus, impulsus ir atsiminimus, kurie nepasiekiami tiesiogiai, bet kurie daro įtaką mūsų elgesiui ir psichologinei būklei. Freudo psichoanalizės teorija pasąmonę laiko esminiu aspektu, lemiančiu individų elgesį ir emocines reakcijas, dažnai per paslėptus norus ir potraukius. Jungas pasiūlė dar gilesnę pasąmonės koncepciją, pristatydama kolektyvinės pasąmonės idėją, kuri apima bendrus žmoniškosios patirties simbolius ir archetipus.
Pasąmonė neurologijoje yra sudėtingas reiškinys, susijęs su smegenų veikla, kurią galima matuoti, bet sunku aiškiai apibrėžti. Neurologijoje pasąmonės funkcijos yra tiriamos per smegenų struktūras ir aktyvumą, kuris nėra sąmoningai kontroliuojamas. Tai apima instinktyvius atsakus, refleksus ir nevalingus procesus, tokie kaip širdies plakimas ar kvėpavimas. Mokslininkai taip pat tyrinėja, kaip smegenys apdoroja informaciją ne sąmoningai, pavyzdžiui, miego metu ar dėl smegenų sužalojimų.
Pasąmonė vediškoje filosofijoje yra giliai įsišaknijusi sąvoka, kurioje pasąmonės sritis yra traktuojama kaip žmogaus proto ir sielos gelmės, glaudžiai susijusios su dvasine evoliucija. Šioje tradicijoje, pasąmonė apima ne tik asmenines patirtis, bet ir kolektyvinius žmogaus sąmonės aspektus, kurie siejasi su universaliosiomis gyvenimo tiesomis.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kaip matote - pasąmonė yra įdomus ir sudėtingas reiškinys, kuris ir toliau yra tyrinėjamas psichologijoje, neurologijoje ir kitose su žmogaus elgesiu susijusiose mokslų srityse.
Sąmoningas Kodavimas: Modernus Požiūris Į Priklausomybių Gydymą
Dariaus Šulco priklausomybių sprendimų kabinetas, įsikūręs Kėdainių miesto širdyje, senamiestyje konsultuoja ir teikia efektyvią, veiksmingą ir nesėkmės neturinčią paslaugą- Sąmoningą kodavimą. Šis metodas turi tik nebaigtą darbą, prie kurio atskirais atvejais sugrįžtama ir sėkmingai baigiama.
Sąmoningas kodavimas - tai kompleksinė psichoterapinė metodika, kurios esminės metodinės dalys pripažintos moksliškai ir patikrintos kliniškai. Pats žodis kodavimas yra sąlyginis pavadinimas, kad būtų aiškiai ir greitai suprantamas tiek klientui, pacientui, tiek terapeutui. Žodis sąmoningas aiškiai nurodo, kad žmogus suvokia savo problemą ir yra pasiruošęs tinkamai pasinaudoti įvairiausiomis, šiuo metu taikomomis, pripažintomis ir kliniškai patvirtintomis metodikomis, gydymo būdais ir visa tai yra jo, kaip subjekto, interesas. Žmogus yra pakankamas ir geba tinkamai pasinaudoti savo asmeniniais vidiniais resursais, nukreipiant valią, motyvaciją ir kt. veikti tinkamai. Augti, tobulėti, vystytis, koreguoti savo įpročius.
Sąmoningas kodavimas- tai atsakingai parengtas ir gyvenimo praktika patikrintas, papildytas pasaulyje pripažintų ir taikomų metodikų rinkinys, apimantis:
- I Pasąmonės terapiją - NMP t.y. neuromentalinis programavimas (nesumaišykite su NLP, t.y. neurolingvistinis programavimas) kuri leidžia greitai ir efektyviai, nevarginančiai išpręsti bet kokios problemos priežastis.
- II Hipnoterapija. Visa kas susiję, kai kalbame apie bendravimą su pasąmone, galime vadinti hipnoze. Viskas yra hipnozė. Hipnozė visų pirma - tai sąmonės būsena, apimanti sutelktą dėmesį, sumažėjusį periferinį sąmoningumą, kuriai būdingas tinkamas reagavimas į įtaigą. Paprastai tariant - tai natūralus gamtos reiškinys, psichofizeologinė būsena, kada žmogus tinkamai susikoncentravęs, atsipalaidavęs, atsiribojęs nuo supančios aplinkos, ir tuo metu tinkamai geba reaguoti į teiginius, pasiūlymus, žodį. Šią keitimosi būseną pasiekti, ar į ją įvesti gali kiekvienas, tam nereikia jokių antgamtinių galių, pakanka studijuoti ir praktiškai išmokti, taikyti. Visiems žinoma meditacinė atsipalaidavimo būsena taip pat yra keitimosi būsena, tik joje tikslingai nieko nedaroma, tiesiog mėgaujamasi.
Hipnoterapija: Raktas Į Pasąmonę
Pasąmonės terapija, kuri naudoja mūsų supersąmonę, vidinį autoritetą, galingą kiekvienam iš mūsų būdingą intelektą, kad švelniai ir tvariai išspręstų giliai įsišaknijusias kliūtis ir lėtinius nusiskundimus, problemas. Pripažinę problemą atsisakome nuolatinės kovos ir leidžiame savo aukštesnei sąmonei vadovauti. Ši terapija veiksmingai ir efektyviai veikia būtent ten, kur sąmoningas protas negali padaryti jokios norimos pažangos. Gal ir šimtą kartų žmogus sąmoningu protu, budraudamas yra sau ir kitam pasakęs Nuo pirmadienio sportuosiu, daugiau niekada nevartosiu ir tt.
Hipnozė visų pirma - tai sąmonės būsena, apimanti sutelktą dėmesį, sumažėjusį periferinį sąmoningumą, kuriai būdingas tinkamas reagavimas į įtaigą. Paprastai tariant - tai natūralus gamtos reiškinys, psichofizeologinė būsena, kada žmogus tinkamai susikoncentravęs, atsipalaidavęs, atsiribojęs nuo supančios aplinkos, ir tuo metu tinkamai geba reaguoti į teiginius, pasiūlymus, žodį. Šią keitimosi būseną pasiekti, ar į ją įvesti gali kiekvienas, tam nereikia jokių antgamtinių galių, pakanka studijuoti ir praktiškai išmokti, taikyti. Visiems žinoma meditacinė atsipalaidavimo būsena taip pat yra keitimosi būsena, tik joje tikslingai nieko nedaroma, tiesiog mėgaujamasi.
Sąmoningas kodavimas - psichoterapinės hipnoterapijos įrankis, procedūra, naudojanti kontakto metu besikuriantį paprastą žmogiškąjį ryšį, terapeuto patirtį ir išsilavinimą bei žmogaus natūralius gebėjimus ir visus resursus tokštamam rezultatui, tikslui pasiekti. Gerti alkoholį, valgyti be saiko reaguojant į emocijas, neatsižvelgiant į maitinimosi racioną, vartoti legalius medikamentinius ar nemedikamentinius narkotikus, kuriuos vieną nuo kito skiria tik dozė, lošti, naudoti žmogiškąjį azartą pražūčiai, žalingai irgi reikia išmokti. Entuziastingai, progresyviai, nesusimąstant, kaip gėles laistyti, puoselėti, auginti ir tam gyvenime reikėjo savų kodų, kurie mintimis ar žodžiais ištarti tapo veiksmais ir po akimirkos pamiršti natūralioje hipnotinėje amnezijoje. Tuo metu visa tai turėjo teigiamas intencijas ir koduotė sutapo su tuometiniu akimirkos, ar ilgalaikiu žmogišku tikslu. Tačiau laikui bėgant išsivystė į problemą.
Sąmoningas problemos suvokimas, pripažinimas - pusė terapinio darbo, vedančio į vadinamą metanoja. Pakitusioje hipnoterapinėje būsenoje pasinaudojant sukeltu transu, laiko iškraipymo metodika, galima mentaliai keltis į apibendrintus praeities gyvenimo esminius epizodus, problemos priežastis, kurie dažniausiai budravimo būsenos atveju gali būti ir nepasiekiami. Įgalinant vaizduotę haliucinuoti mokomąsias projekcijas į ateitį, aiškų gyvenimo scenarijų be žalingų įpročių, galima suteikti žmogui alternatyviąją patirtį, iš kurios jis gali mokytis, naudoti ją, taikyti darant esminius savo vidinio pasaulio pasikeitimus pilnaverčio gyvenimo link. Iš ego centro į ego idealųjį. Tuo metu, kai viena iki tol galiojusią įtaigą, tiesą, įsitikinimą keičia kita veikianti įvairiausiuose loginio mąstymo sluoksniuose, daranti pakeitimus, ir vyksta tas reiškinys -hipnozė, kurį galima sukelti ir panaudoti profesionaliai dirbtinai arba visa tai vyksta kasdienybėje natūraliai. Kaip pvz. natūralus transas įvyksta kas 90 min., taip mes natūraliai vystomės ir atsinaujiname.
Hipnoterapijos Kryptys
Hipnoterapija gali būti įvairių krypčių, priklausomai nuo taikomų metodų ir tikslų:
- Klinikinė Hipnoterapija: Psichoterapijoje plačiai naudojama ir moksliškai įrodyta kognityvinė elgesio terapija hipnozės metu padeda išsiaiškinti, kaip klientas jaučia, supranta ir vertina įvykius. Tai turi tiesioginę įtaką jo fiziologinėms reakcijoms, emocijoms ir veiksmams. Šis hipnoterapijos būdas sprendžia dabarties sunkumus ir programuoja ateities įpročių pokytį.
- Regresinė Terapija: Regresija paremta terapija nukelia klientus atgal į praeitį. Dažnai vaikystėje patirti iššūkiai ir skaudūs įvykiai nesąmoningai padiktuoja ateities veiksmus ir nuostatas. Šio metodo dėka galima lengvai nukeliauti į nesąmoningą būseną, atrasti neišspręstas vaikystės problemas, paleisti nuoskaudas ir keisti įsitikinimus.
- Sielų Kelionės: Sielų kelionės - tai gili savęs pažinimo ir įgalinimo kelionė. Ji nagrinėja buvusių gyvenimų patirtis bei gyvenimo tarp gyvenimų tarpsnį. Tai padeda pažinti savo sielos draugus, atrasti su jais ryšį, identifikuoti savo talentus ir sutelkti juos realizuojant savo misiją šioje žemėje.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) - tai moksliškai pagrįstas ir įrodytas tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama pašalinti simptomus ir geriau adaptuotis. KET pagrįsta prielaida, kad emocijos ir elgesys yra didele dalimi ne visada teisingų įsitikinimų pasekmė. Psichoterapija gali būti taikoma ne tik psichologiniams sutrikimams gydyti, bet ir siekiant geriau pažinti save. Taip pat teigiama, kad KET yra veiksminga sprendžiant vaikų problemas, dirbant su probleminiu paauglių elgesiu.
KET remiasi idėja, kad mūsų mintys daro įtaką mūsų emocijoms ir elgesiui. Kitaip tariant, mūsų mintys daro įtaką tam, kaip elgiamės ir interpretuojame mus supantį pasaulį. KET gali padėti nustatyti, susidurti su šiais katastrofiškais įsitikinimais ir pakeisti juos realesniais, kurie nekeltų jums nereikalingo nerimo.
KET daugiausia dėmesio skiriama dviem pagrindinėms sritims - kognityvinei (kaip mes mąstome) ir elgesio (kaip mes elgiamės). Galite terapiją įsivaizduoti kaip protinį detektyvą, kurio metu atskleidžiate nenaudingus mąstymo modelius ir pakeičiate juos naudingesniais. Tada atitinkamai elgiatės.
Vienas iš naudingiausių KET aspektų yra praktiškumo ir problemų sprendimo akcentavimas. Rezultatus galima pamatyti greitai. Štai pagrindinės KET savybės:
- Koncentruojasi į dabartį, o ne į praeitį.
- Orientuota į veiksmus ir praktišką.
- Nustato apibrėžtus tikslus ir matuoja pažangą.
- Moko jus būti savo paties terapeutu.
- Trumpalaikis gydymas.
- Konkrečiai problemai pritaikytas požiūris.
KET yra veiksminga sprendžiant įvairias psichologines problemas, įskaitant nerimo sutrikimus, depresiją, obsesinį-kompulsinį sutrikimą (OKS), bipolinį sutrikimą, šizofreniją, potrauminio streso sutrikimą (PTSS), valgymo sutrikimus, asmenybės sutrikimus, vaikų elgesio sutrikimus, priklausomybes, streso valdymo problemas, žemą savęs vertinimą, santuokos, santykių ir šeimos problemas, seksualinius sutrikimus ir lėtines fizines ligas.
Alternatyvūs Terapijos Metodai
Be sąmoningo kodavimo, hipnoterapijos ir KET, egzistuoja ir kitų terapijos metodų, kurie gali būti naudingi gydant pasąmonę ir sprendžiant įvairias psichologines problemas:
- Autogeninė treniruotė: Tai atsipalaidavimo technika, kuri remiasi savitaiga. Šios treniruotės sumažina nervų sistemos jautrumą, skausmą, stresą, nerimą, padeda mažinti liūdesį, nuovargį, baimės atvejais padeda valdyti mintis nukreipiant jas nuo nepageidaujamų dalykų, padeda gerinti dėmesio koncentraciją ir didinti kūrybingumą.
- Grupinė psichoterapija: Tai efektyvus psichoterapijos metodas, kai padedamas specialisto klientas problemas sprendžia žmonių grupėje, pasinaudodamas jų patirtimi. Grupinės psichoterapijos taisyklės užtikrina maksimaliai saugią aplinką kalbant apie jautrius išgyvenimus.
- Individuali psichoterapija: Tai psichoterapijos metodas, kai seansas vyksta dalyvaujant tik klientui ir jo psichoterapeutui. Gydymo metu specialistas su klientu pažįsta skausmingus žmogaus dvasinius išgyvenimus, jo elgesio motyvus, juos kartu analizuoja.
- Kineziterapija: Tai gydymas judesiu ir fiziniu veiksniu. Tinkamas judesys - tai natūrali biologinė funkcija gerinanti atramos ir judėjimo aparatą, širdies ir kraujagysliš sistemos ir kvėpavimo sistemų funkcionavimą, atkuria pažeistų organų funkcijas, koreguoja ligos eigą, padeda prisitaikyti prie didesnių fizinių krūvių.
- Meno terapija: Tai tokia psichoterapijos forma, kur kaip pirminiai komunikacijos būdai taikomos įvairios meno rūšys (dailė, drama, šokis, poezija, muzika ir kt.). Meno terapija akcentuoja žmogaus savigydos galimybes, orientuojasi į kiekviename žmoguje glūdintį vidinių jėgų ir sveikatos potencialą, glaudžiai susijusių su jo kūrybinėmis galiomis.
- Šeimos psichoterapija: Tai bendras šeimos narių pokalbis su psichologu. Į konsultaciją gali ateiti sutuoktinių poros, ieškodamos atsakymų į svarbius tarpusavio santykių klausimus, taip pat tėvai, jeigu kyla klausimų dėl vaikų elgesio ir emocijų problemų, ar tėvai kartu su vaikais bandant aiškintis tarpusavio nesutarimus. Šeimos psichoterapija savo pobūdžiu panaši į psichologo konsultacijas, tik susitikimus su šeima veda vienas arba du psichoterapeutai, remdamiesi savo psichoterapinės mokyklos gairėmis.
- Šokio-judesio terapija: Tai terapinis judesio naudojimas siekiant vystyti emocinę, kognityvinę, fizinę, dvasinę ir socialinę asmens integraciją. Esminiai jos komponentai yra šokis kaip kūno judesys, kūrybinė išraiška ir tarpasmeninis santykis.
Senieji Metodai Ir Naujos Perspektyvos
Reikia pastebėti, kad didelę įtaką savo laiku padarė ir iki esminių pokyčių priklausomybių ligų gydyme veikę metodai. Kaip riba, žmonės iki 2000 metų buvo gąsdinami, koduojami mediciniškomis kodavimo procedūromis, trumpai tariant metodais “gersi-mirsi”, “rūkysi- susirgsi”, detoksikacijos periodas palengvinamas kaitaliojant numatytus legalius narkotikus-medikamentus. Sėkmingam įtaigos rezultatui pasiekti yra du keliai. Aktyvinant ir sukeliant baimę, arba sąmoningumas. Įtaiga, hipnozė per baimę - atgyvenęs reikalas, primenantis ir sovietinius laikus, naudotą prievartą nuo įvairiausių psichikai veiklių medžiagų priklausomiems žmonėms. Pasiekti rezultatai, šalutiniai poveikiai netenkino pačios sveikatos sistemos. Psiaudo paraalternatyvi medicina, tiesiog žmonės, dar ir šiandien taiko įvairiausias hipnotizuojančias sąlyginio pasibaisėjimo, aversyvias metodikas, paremtas jų vienokia ar kitokia sėkmės praktika. Dar ir šiandien miestuose ir rajonuose gąsdinami žmonės įvairiausiais įtaigiais, pasenusiais scenarijais nuo absurdiškų tekstų “paskęsi savo vėmaluose” ir t.t. iki maldų, kurias supranta tik pats maldininkas. Slapti įjautrinimai, sukurti dirgikliai, posthipnotiniai teiginiai. Ruošiami abejotini, minimaliai veikiantys kursai, įrašai, savipagalbos medžiagos, užkalbėti rožančiai ir visa tai turi savo kainą nuo 20 eu iki, kaip pvz Užkalbėtas rožančius nuo azartinių lošimų 2000 eu.
Todėl kalbant apie sėkmingai dirbančią, bei veiksmingai ir efektingai padedančią alternatyvią mediciną, turime išlikti budrūs ir rinktis išsilavinusius, sertifikuotus specialistus, besilaikančius profesinės etikos kodekso. Priklausančius vienai iš aiškiai apibrėžtais tikslais veikiančiai ir vienijančiai tam tikros specialybės, psichoterapinės pagalbos metodikos rūšies sertifikuotus terapeutus.