Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiamos psichiatrijos mokslo straipsnių temos, siekiant giliau suprasti emocijų vaidmenį psichikos sveikatai, probleminio interneto naudojimo įtaką, pandemijos poveikį ir psichologinės pagalbos galimybes. Straipsnyje remiamasi naujausiais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis, siekiant pateikti išsamią informaciją apie šiuos svarbius psichikos sveikatos aspektus.
Emocijų Svarba Psichikos Sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacija psichikos sveikatą apibrėžia kaip žmogaus gerovę, kurioje individas suvokia savo potencialą, susitvarko su stresoriais, produktyviai dirba ir įneša indėlį į bendruomenę. Emocijų atpažinimas, priėmimas ir reguliavimas yra esminiai aspektai siekiant užtikrinti gerą psichologinę sveikatą.
Emocija - tai žmogaus reakcija į situaciją, susijusi su fiziologiniais pokyčiais kūne ir veikiama minčių bei elgesio. Nėra gerų ar blogų emocijų, visos jos atlieka svarbų vaidmenį. Malonios emocijos, tokios kaip džiaugsmas, yra vertinamos, o nemalonios, pavyzdžiui, pyktis, nerimas ar liūdesys, dažnai nuvertinamos. Vis dėlto, visos emocijos padeda atpažinti santykį su aplinka, kitais žmonėmis ir savimi.
Pyktis gali signalizuoti, kad peržengtos asmeninės ribos arba pažeistos griežtos taisyklės. Taigi, emocijos padeda atpažinti poreikius ir esant reikalui - juos koreguoti. Žiūrint evoliuciniu požiūriu, emocijos suformavo greitus atsakus į iššūkius. Pavyzdžiui, baimė leido greitai reaguoti į pavojų. Dėl evoliucinio palikimo, emocijos gali sustiprinti mintis ar padaryti jas labai realistiškomis, net jei jos nepagrįstos faktais.
Žmonės su emocijomis tvarkosi dvejopai: slopina jas arba tampa užvaldomi. Emocijų slopinimas eikvoja resursus, nes net užslopintos emocijos veikia psichiką neigiamai, sukeldamos fizinius skausmus ar miego problemas. Emocijų užvaldymas verčia žmogų vadovautis neracionalia taisykle: „jei taip jaučiu - reiškia, tai yra tiesa“. Tačiau yra išmintingas būdas tvarkytis su emocijomis - dėmesingu būdu jas įsisąmoninti, priimti, nevertinti, atsisakyti kaltinimo, atpažinti ir suprasti, kaip jos veikia gyvenimą ir kokią žinutę perteikia. Tuomet atsiranda galimybė rinktis atsaką užuot reagavus automatiškai.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso valdymas studentams
Per didelis malonių emocijų troškimas ar vengimas nemalonių emocijų taip pat gali tapti kančios priežastimi. Pavyzdžiui, atidėliodami darbus mes patiriame trumpalaikį palengvėjimą, tačiau to pasekmė yra daug didesnis nerimas vėliau ir dažnai net neigiamos pasekmės. Taigi, siekiant geriau tvarkytis su kasdieniais stresais ir problemomis, daug svarbiau yra ne stumti į šalį, o pripažinti emociją. Psichologiškai brandus požiūris taip pat moko, kad santykį su emocijomis galime formuoti kaip neutralų, tai padeda išvengti antrinių negatyvių emocijų (emocijų dėl emocijų).
Apibendrinant, nėra gerų ar blogų emocijų. Visos emocijos yra natūralios ir reikalingos siekiant užtikrinti pilnavertišką gyvenimą ir psichologinę sveikatą. Taigi kitą kartą, pasijautus blogai, daug svarbiau užduoti klausimą ne „kaip man jaustis gerai?“, o „Ką aš jaučiu? Ką man sako mano patiriami jausmai ir kaip galėčiau veikti sau ir kitiems palankiausiu būdu?“. Tokiu atveju mes labiau padėsime sau susitvarkyti su gyvenimo sunkumais ir drąsiau galėsime kurti pilnavertiškesnį, prasmingesnį ir psichologiškai atsparesnį gyvenimą.
Pandemijos Įtaka Psichikos Sveikatai
Pandemija palietė kiekvieną pasaulio kampelį, o tokio masto katastrofa ir jai suvaldyti taikomos priemonės yra stiprus iššūkis žmonių psichikos sveikatai, ypatingai izoliacija arba karantinas. Baimė, stresas, jaudinimasis - tai yra normali reakcija į Covid-19 infekcijos sukeliamas grėsmes.
Kaukės, nors ir nepatogios, sukelia sujaudinimo būseną ir frustraciją. Tai yra agresijos-įniršio emocijos išraiška, kuri įsijungia, kuomet kažkas sutrukdo mums siekti savo tikslų. Šie organizmo pokyčiai reguliuojami giliai smegenyse esančio migdolinio kūno branduolių. Žmonių smegenys turi smegenų žievę, kurios dėka turime mintis, sprendžiame sudėtingas problemas, turime supratimą apie save, taip pat ir savo jausmus. Smegenų žievė komunikuoja su žemiau esančiomis smegenų dalimis (limbine sritimi, kurios dalimi ir yra migdolinis kūnas), o viena iš komunikacijos formų yra slopinimas.
Sunkios dienos pabaigoje, kai esame pavargę, smegenų žievės veikla tampa kiek nusilpusi, susilpnėja mūsų dėmesio koncentracija, kartais net sunkiai parenkame žodžius. Taip pat sutrinka ir smegenų žievės slopinamoji funkcija ir apatinių smegenų impulsai nebėra taip gerai slopinami - tampame drąsesni kalbėti, leidžiame sau elgtis laisviau.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos gydymas ir priežastys
Iš jausmų ir proto kovos, bei ganėtinai primityvaus neuromokslinio aprašymo galime suprasti daugiau ir apie psichikos sveikatos stiprinimo gaires - turime sudaryti palankias sąlygas sklandžiai veikti savo smegenims, ypatingai smegenų žievei, pavyzdžiui būti fiziškai aktyviam: fizinio aktyvumo metu žmogaus smegenų kraujotaka yra suaktyvinama, tokiu būdu skatinamas neuronų atsinaujinimas, išsiskiria hormonai padedantys susidoroti su keliamu stresu, stipriai pagerinami mokymosi procesai, taigi smegenų žievė gali ženkliai geriau tvarkytis ir su emocijomis. Sveika, kokybiška mityba prisideda prie svarbių smegenų veiklai medžiagų įsisavinimo, mažina nutukimo riziką. Alkoholio vartojimas sukelia trumpą nusiraminimo pojūtį, nes veikiami už baimę, nerimą atsakingų smegenų dalių receptoriai, po kiek laiko, priklausomai nuo išgerto alkoholio kiekio, nerimas grįžta su kaupu. Socialiniai ryšiai yra vienas svarbiausių veiksnių padedančių nepasimesti ir sumažinti stresą, reikėtų pasirinkti patikimus žmones ir neapleisti bendravimo, ir ypatingai tuomet, jeigu prireiktų izoliuotis. Taip pat svarbu pasirūpinti savo poreikiais. Miegas yra vienas iš labiausiai ignoruojamų fiziologinių poreikių: einame miegoti vėlai, dėl nepasibaigiančių filmų ar sėdėjimų prie plančetės, o anksti keliamės dėl darbinių įsipareigojimų. Miego higiena - daugeliui girdėtas pavadinimas, bet didžioji dauguma pacientų, kurie kreipiasi dėl miego sutrikimų - savo miego higiena nesirūpina. 7,5-8 valandos miego (be medikamentų!) yra būtinos normaliam smegenų funkcionavimui. Miego metu vykstantys procesai yra būtini išlaikyti atmintyje dienos metu išmoktą medžiagą, bei labai svarbūs dienos metu patirtų įvykių emocijų reguliacijai, jų normalizavimui. Covid-19 pandemija iš mūsų pareikalavo papildomų psichologinių resursų, nepaisant visų sunkumų, kuriuos ir taip turėjome savo gyvenimuose.
Probleminis Interneto Naudojimas
Probleminis interneto naudojimas apima įvairias formas, tokias kaip besaikį žaidimą, pornografijos žiūrėjimą, pirkimą, video turinio žiūrėjimą, socialinių tinklų naudojimą. Vis didėja susirūpinimas probleminio interneto naudojimo įtaka visuomenės sveikatai ir poveikiu visuomenei visose vartotojų amžiaus grupėse, įskaitant pažeidžiamas grupes, tokias kaip vaikai ir jaunimas.
Pasaulio sveikatos organizacija Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-oje versijoje, remiantis klinikiniais duomenimis ir visuomenės sveikatos poreikiais, žaidimą, lošimą, kompulsinį seksualinio elgesio sutrikimą pripažįsta psichikos sutrikimais. Probleminis interneto naudojimas gali būti panašus į priklausomybę, nes apima tokius elgesio ir pažinimo funkcijų aspektus kaip kontrolės nebuvimas (nesėkmingi bandymai sustoti), stiprus noras (nenustojančios mintys arba motyvacija, kuri veda prie veiksmo), netinkamas prioritetų sudėliojimas (kitų gyvenimo interesų apleidimas, lemiantis darbo, santykių bei kitas problemas), rizikingas / žalingas priklausomybę sukeliančios medžiagos naudojimas (nuolatinis naudojimas, nepaisant žalingo psichologinio ar fiziologinio poveikio ar kitų neigiamų pasekmių). Tačiau iki šiol nelabai aišku, ar kitos probleminio interneto naudojimo formos, išskyrus žaidimus internete, atitinka priklausomybei taikomus psichologinius ir fiziologinius požymius.
Tačiau ne visos probleminio interneto naudojimo formos yra panašios į priklausomybę. Pavyzdžiui, apsipirkinėjimas internetu arba pornografijos žiūrėjimas yra labai panašūs į impulsų kontrolės ar seksualinius sutrikimus. Nuolatinis elektroninio pašto tikrinimas, skaitmeninis kaupimas, labai panašūs į obsesinį kompulsinį arba su juo susijusius sutrikimus. Nuolatinis naudojimasis socialiniais tinklais gali būti socialinio nerimo sutrikimo, kuomet vengiama bendravimo, dalimi. Probleminis interneto naudojimas yra susijęs su nuotaikos ir nerimo sutrikimais, neigiamai veikiančiais asmens funkcionavimo galimybes ir gyvenimo kokybę.
Skaičiuojama, kad probleminio interneto naudojimo mastas gali siekti nuo vieno iki 36 proc. interneto vartotojų, o maždaug 40 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos. Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Visi šie jausmai anksčiau ar vėliau gali peraugti į ilgalaikes psichologines problemas - kompleksus ir kt.
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į lyčių psichologiją
Moksliniuose tyrimuose vis dažniau pateikiama skaitmeninių technologijų svarba, siekiant gerinti probleminio interneto naudojimo, nuotaikos ir nerimo sutrikimų, diagnostiką. Išmaniosios technologijos tampa itin svarbia kasdienio funkcionavimo ir veiklų dalis.
Psichologinės Pagalbos Galimybės
Šalyje vis augant sergančiųjų koronavirusu skaičiui, jis tampa vis artimesnis kiekvienam iš mūsų - štai virusu persirgo kolega, bičiulis, kaimynas, o galbūt - artimas šeimos narys?
Siekdami užtikrinti prieinamą psichologinę pagalbą, įvairios organizacijos ir klinikos Lietuvoje siūlo įvairias paslaugas. Pavyzdžiui, VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras dirba ir teikia pagalbą nuotoliniu būdu apylinkės pacientams. Šis centras yra licencijuota psichiatrijos, psichoterapijos ir psichologijos klinika Lietuvoje, kuri dirba nuo 2002 metų. Tai viena seniausiai veikiančių psichikos sveikatos klinikų Lietuvoje.
Nuo lapkričio mėnesio psichoterapijos ir psichoanalizės centre „Asmens sveikatos klinika“ pradedamos teikti ambulatorinės dienos stacionaro veiklos Vaikams ir paaugliams. Nuo lapkričio mėnesio pagalba įvairius psichikos sunkumus patiriantiems vaikams ir paaugliams taps prieinamesnė - psichoterapijos ir psichoanalizės centre „Asmens sveikatos klinika“ pradeda veikti naujas Vaikų ir paauglių dienos centras. Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ organizuojamuose Vilniaus jaunimo apdovanojimuose psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ teikiama nemokama psichologinė pagalba Vilniaus ir Vilniaus rajono 10-12 klasių moksleiviams pripažinta „Metų iniciatyva“. „Asmens sveikatos klinikoje“ teikiame nemokamas psichologo ir psichiatro paslaugas Vilniaus gimnazistams. 10-12 klasių moksleiviai gali kreiptis į mūsų komandos specialistus ir gauti iki 20 nemokamų konsultacijų per metus.
Šį rudenį Vilniuje esančioje „Asmens sveikatos klinikoje“ atidarytas Suaugusiųjų psichoterapijos dienos stacionaras, kuriame teikiama kompleksinė pagalba žmonėms esant šiems sutrikimams: vidutinio sunkumo depresijai, sunkiai depresijai be psichozės simptomų, valgymo sutrikimams, asmenybės sutrikimams.
tags: #moksliniai #straipsniai #psichiatrija