Šypsena gali užkrėsti, kaip ir žiovulys. Tai ne tik gražūs žodžiai, bet ir tyrimais patvirtintas faktas, tačiau bloga nuotaika plinta taip pat greitai, kaip ir gera. Emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos, yra užkrečiamos ir daro didelę įtaką mūsų gyvenimui, santykiams ir net darbo rezultatams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emocijos užkrečiamos, kodėl tai vyksta ir ką galime padaryti, kad apsisaugotume nuo neigiamos įtakos ir skleistume teigiamą energiją.
Emocijų užkrečiamumo fenomenas
Jums tikriausiai yra tekę patirti, kaip gera nuotaika namuose sklinda, kai vakare įžengiate pro duris apimti euforijos. Jūsų vyro nuotaika pamažu taisosi. Sėdėjęs rūškanu veidu fotelyje, jis pralinksmėja ir netrukus namuose skamba mūsų abiejų juokas. Jūsų gera nuotaika nugalėjo jo susierzinimą.
Turbūt esate pastebėję, kaip lengva užsikrėsti žiovuliu. Vos apie tai pagalvojus, jums gali kilti noras tai padaryti. Mokslininkų teigimu, jeigu žiovauja jums artimas žmogus, nuo jo „užsikrečiame“ dar greičiau. Ir šitaip užkrečiamas ne vien žiovulys. Žmogus lengvai perima aplinkinių išgyvenamas emocijas ir nuotaikas, dažnai net nesuprasdamas pakitusios savijautos priežasčių. O Johno Cacioppo teigimu, galima užsikrėsti net vienatve.
Apie tai, jog emocinės būsenos yra užkrečiamos, jau 400 metų prieš Kristų prašneko Hipokratas, pastebėjęs, kad kai kurių moterų isterija persiduoda ir kitoms. Apie 1700-uosius šios eros metus atsirado tyrimų, parodžiusių, jog atsitiktinio žmogaus šypsena sukelia praeivių šypsenas. O pastaraisiais dešimtmečiais gausu mokslininkų, besidominčių, kaip nesąmoningai perimamos nuotaikos daro įtaką įvairioms mūsų gyvenimo sritims: santuokai, darbui, pasitikėjimui savimi ir net pasitenkinimui gyvenimu apskritai.
Iš evoliucijos perspektyvos, išmokti pajausti, ką jaučia kitas, žmogui buvo gyvybiškai svarbu. Aplinkinių pyktis, baimė, pasišlykštėjimas galėjo būti kaip pavojaus signalas, į kurį reikėdavo nedelsiant reaguoti. Taigi gebėjimas suprasti kitų emocijas ir jas perimti padėjo mums išlikti. Kai kurie mokslininkai mano, kad neigiamomis emocijomis užsikrečiama labiau nei teigiamomis, nes džiaugsmas nėra pavojaus ženklas, todėl ne toks svarbus. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad gera nuotaika užsikrečiama taip pat greitai, kaip ir bloga. Tikriausiai dėl to mums patinka būti tarp linksmų žmonių - jų nuotaika greitai persiduoda ir mums.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Emocijų užkrečiamumas per atstumą
Užsikrečiame net per atstumą. Atsimenu, kaip bendraudama internetu su vienu savo draugu pasijusdavau liūdna ir sunerimusi. Tokia savijauta mane stebindavo, nes prieš pokalbį šių jausmų nebuvo, o ir šnekėdavome, regis, vien pozityviomis temomis. Kadangi tai buvo tendencinga, vieną kartą jo paklausiau: „Jaučiu liūdesį. Jis mano ar tavo?“ Jis atsakė: „Tikriausiai mano.“ Nustebau, nes iš draugo balso to nebūčiau atspėjusi. Vis dėlto mano įgimtos „aliarmo“ sistemos suveikė ir aš savo kūnu jaučiau, kad kažkas ne taip.
Šis pavyzdys iliustruoja tai, ką teigia ir mokslas: mums nebūtina matyti žmogaus, kad užsikrėstume jo nuotaika. Tam gali pakakti ir bendravimo internetu ar telefonu. O kartais net ir to nereikia. Pastebėkite savo būseną, kai kitą kartą piko metu eisite pro spūstyje stovinčių automobilių eiles. Ar jaučiate kylantį erzulį? Pasirodo, galima „pasigauti“ lūkuriuojančių vairuotojų patiriamą stresą net su jais ir nepabendravus.
Psichoterapeutė Elaine Hatfield emocijų užkrėtimo reiškiniu susidomėjo po savo asmeninių patyrimų terapijos metu. Ji pastebėjo, kad po bendravimo su vienu pacientu jai kildavo neigiamų jausmų, nors iš pažiūros jis būdavo linksmas. O po susitikimo su maloniu ir atsipalaidavusiu vyriškiu terapeutė pajusdavo nepaaiškinamą drovumą. Atkreipusi dėmesį į subtilius pacientų balso virptelėjimus ir kūno kalbą, moteris suprato, kad jos nuotaiką veikė klientų būsena, kurią jie stengėsi nuslėpti.
E. Hatfield teigimu, žmogus mokosi pamėgdžioti aplinkinių veido išraiškas, laikyseną ir balso toną dar kūdikystėje. Tai įvyksta taip greitai, kad nespėjame to įsisąmoninti, tačiau jaučiame iš kažkur atsiradusią įtampą ar džiaugsmą - kitaip tariant, perimame mėgdžiojamo asmens nuotaiką. Paskutine pamėgdžiojimo stadija laikoma sinchronizacija, kai po kurio laiko dviejų bendraujančių asmenų savijauta ir elgesys sinchronizuojasi. Žmonės pradeda jaustis ir elgtis vienodai. Tai patvirtina Timothy Munyono tyrimas, atskleidęs, kad sutuoktiniai paprastai apibūdina vienas kito poveikį vienodai. T. y. jei žmona sako, kad šiandien vyras ją užkrėtė apatija, tikėtina, kad jis pasiguos tuo pačiu.
Artimųjų įtaka
Jei mus taip stipriai veikia nepažįstamų žmonių nuotaikos, sunku net pagalvoti, kiek mūsų jauseną paveikia artimieji. O jų savijauta, kaip rodo tyrimai, užkrečiama lengviausiai ir greičiausiai. Tikriausiai pastebėjote, kaip greitai iš darbo parsineštas erzulis ir įtampa persiduoda šeimos nariams ir išsklaido prieš tai vyravusios geros nuotaikos kerus.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Džiugu tai, kad namo parsinešti galime ne tik stresą. Kaip rodo Angelos Neff tyrimas, po darbų grįžę savimi pasitikintys sutuoktiniai šia būsena užkrečia ir antrąją pusę. Tyrime dalyvavusios dirbančios poros pasakodavo apie savo savijautą grįžus po darbo ir prieš einant miegoti. Paaiškėjo, kad vienam sutuoktiniui grįžus namo patenkintam savimi ir savo darbo rezultatais gyvenimo draugas taip pat pasijusdavo galintis nuversti kalnus profesinėje srityje. Šis poveikis būdavo itin stiprus, jei bendras partnerio pasitikėjimas savimi būdavo žemas ir jei jam būdavo būdinga stipresnė empatija.
O Evangelia Demerouti pastebėjo, kad moterys dažnai užkrečia savo vyrus išsekimu ir nusivylimu. Laimei, jie šią situaciją gali pakeisti. Kadangi moterys lengvai perima savo sutuoktinių pasitenkinimo gyvenimu jausmą, tereikia, kad šie didžiuotųsi savo darbu. E. Demerouti nuomone, vyrų pasitenkinimas gyvenimu daugiausia priklauso nuo jų sėkmės profesinėje srityje, todėl jei jiems gerai sekasi, jų žmonos taip pat pasijus laimingesnės. Kita vertus, kaip rodo Zhaoli Songo tyrimas, vyrai karjeristai dažniau parsineša namo neigiamų emocijų. Paprastai jie daugiau laiko praleidžia darbe, yra labiau susitelkę į karjerą, daugiau uždirba, tačiau šeimos nariai nuo to emociškai nukenčia daugiausia. Todėl svarbu mokėti atriboti darbą nuo namų, neparnešti namo darbinių rūpesčių. Kad blogos savijautos parsineštumėme kuo mažiau, mokslininkai pataria po darbo atsikvėpti, pasportuoti ar tiesiog namo pareiti pėstiems, kad galva spėtų primiršti darbines problemas. Z. Songas pastebi, kad vaikų turinčios poros yra atsparesnės iš darbo parsineštam stresui. Nors sutuoktinių ryšys yra glaudžiausias ir vienas kito nuotaikomis užsikrečiama greičiausiai, vaikų žaismingumas ir gera nuotaika taip pat daro poveikį bendrai namų atmosferai.
Na, o jei norite būti gyvybingas, skatinkite savo partnerį susirasti darbą, kuris suteiktų galimybę jam keliauti. Nicholaso Christakiso ir Jameso Fowlero teigimu, socialiniuose tinkluose kiekvienas laimingas draugas padidina tikimybę jums tapti laimingesniam net devyniais procentais! Kad geriau suprastume šio fakto svarbą, mokslininkai pateikia 1984 m. atlikto tyrimo rezultatus, rodančius, jog papildomi 5 000 dolerių prie įprastinių to meto Amerikos gyventojų pajamų padidindavo tikimybę jiems tapti laimingesniems viso labo tik dviem procentais.
Emocijų įtaka darbe
Nuo darbe vyraujančios nuotaikos priklauso ne tik atmosfera namuose, bet ir veiklos rezultatai. Tyrimai rodo, kad gerai nusiteikę asmenys dirba produktyviau ir efektyviau nei suirzę kolegos. Vis dėlto palaikyti teigiamą nuotaiką darbe nėra paprasta. Taip, kaip namuose nuotaiką veikia mūsų partneris, taip ir darbovietėje ja užsikrečiame nuo kolegų ir vadovų.
Sigalas Barsade’as tiriamuosius suskirstė į darbo grupes ir, jiems to nežinant, pakvietė asistentus, turėjusius suvaidinti teigiamą arba neigiamą emociją. Entuziastingas „įsibrovėlis“ dažnai šypsojosi, žiūrėjo kitiems grupės nariams į akis, aktyviai kalbėjo, prislėgtasis - viską darydavo atvirkščiai. Išmatavus studentų nuotaikas prieš ir po eksperimento, nustatyta, kad gera nuotaika užsikrėtę tiriamieji vertino save ir kitus kaip geriau išmanančius diskusijos temą ir labiau bendradarbiaujančius. Tačiau paklausti, kas lėmė jų veiklos rezultatus, studentai paprastai nuopelnus priskirdavo savo gabumams. Nė vienas nepastebėjo, kad jų veiklos rezultatas buvo paveiktas grupėje vyravusios nuotaikos, t. y. šis poveikis buvo nesąmoningas. Panašūs rezultatai pastebimi ir profesionalių sportininkų komandose. Jei bendra atmosfera komandoje yra gera, ji teigiamai veikia žaidėjų nuotaikas, o veiklos rezultatai būna geresni. Paprastai pozityviai nusiteikusios komandos žaidžia geriau už tas, kurios yra nusiminusios ar prislėgtos.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Stefanie Johnson rekomenduoja skirti kuo daugiau dėmesio nuotaikų valdymui įmonėje ir stebėti, ar į vadovaujamas pareigas atrenkami aukštą emocinį intelektą turintys asmenys. Ji pastebėjo, kad charizmatiškų, gerą nuotaiką spinduliuojančių vadovų pavaldiniai paprastai būna geresnės nuotaikos bei atlieka darbus geriau nei prastai nusiteikusių vadovų darbuotojai.
Įdomu, kad mūsų sugebėjimas užsikrėsti emocijomis gali tapti lemiamu veiksniu gaunant darbą. Lorna Doucet atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, kad darbdaviai palankiausiai žiūrėdavo į tuos kandidatus, kurie atrankos pokalbio metu perimdavo jų emocijas. Tai nebuvo dirbtinis emocijų imitavimas, sėkmingiausi kandidatai iš tiesų pradėdavo jaustis panašiai, kaip kad tuo metu jautėsi pokalbiui vadovaujantys asmenys. Šis veiksnys priimant į darbą pasirodė svarbesnis net už kandidatų gyvenimo aprašymą ar darbo patirtį. Tačiau keisčiausia tai, kad darbdaviai patys sąmoningai nesuvokė, kokiu kriterijumi jie vadovavosi priimdami sprendimą.
Kaip apsisaugoti nuo neigiamos įtakos?
O ką daryti, jei pasirinkti vadovo ar pakeisti sutuoktinio nebegalite? Kaip apsisaugoti nuo blogos nuotaikos užkrato ir patiems spinduliuoti tik gerą nuotaiką? Paprasčiausias ir veiksmingiausias patarimas - venkite bendrauti su neigiamai nusiteikusiais žmonėmis. Žinoma, nederėtų nusigręžti nuo liūdinčio draugo, kuriam reikalinga jūsų pagalba ir paguoda. Tačiau stebėkite, kad tai netaptų įpročiu. Kuo daugiau laiko praleiskite gerai nusiteikusių žmonių kompanijoje ir venkite tų, kuriems rūpi tik skundai ir dejonės. Kai pasirinkimo neturite ir tenka būti tarp blogai nusiteikusių asmenų, pasistenkite sąmoningai atsiriboti nuo jų skleidžiamų emocijų. Būkite dėmesingi savo savijautai ir atkreipkite dėmesį į savo nuotaikos pokyčius. Jei ji subjuro dėl aplinkinių, su kuriais bendraujate, priminkite sau, kad nesate jie ir kad jums nebūtina jausti jų jausmų. Tai padaryti lengviau, jei patys išlaikote bendrą geros nuotaikos foną ir nepasiduodate dideliems nuotaikų svyravimams. Leiskite sau užsikrėsti tik gerais dalykais ir patys stenkitės skleisti teigiamą energiją.
Kiti patarimai, kaip valdyti emocijas ir apsisaugoti nuo neigiamos įtakos:
- Būkite sąmoningi: Stebėkite savo emocijas ir atpažinkite, kas jas sukelia.
- Prisiimkite atsakomybę: Nekaltinkite kitų dėl savo jausmų.
- Darykite pauzes: Kai jaučiatės emociškai perkrauti, sustokite ir atsikvėpkite.
- Būkite empatiški: Stenkitės suprasti kitų jausmus, bet neleiskite jiems jūsų užvaldyti.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko veikloms, kurios jums teikia džiaugsmą ir padeda atsipalaiduoti.
- Medituokite: Meditacija padeda nuraminti protą ir valdyti emocijas.
- Sportuokite: Fizinis aktyvumas padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Bendraukite su pozityviais žmonėmis: Praleiskite laiką su žmonėmis, kurie jus palaiko ir įkvepia.
Emocinis intelektas ir emocinė branda
Emocinė branda yra raktas į sėkmingus santykius tiek namuose, tiek darbe. Vienas iš emocinės brandos požymių - gebėjimas prisiimti visą atsakomybę už savo emocijas. Tai reiškia, kad dėl to, kaip jaučiatės, nekaltinate kitų ar išorinių aplinkybių.
Antrasis pagrindinis emocinio intelekto rodiklis yra savimonė - gebėjimas stebėti savo emocijas, jų neužvaldant. Meditacija yra patikrinta priemonė savimonei didinti. Tyrimai rodo, kad reguliari meditacija padidina smegenų tūrį ir sustiprina smegenų sritis, atsakingas už savikontrolę, emocijų reguliavimą ir sąmoningumą. Jei reguliariai bendraujate su savimi, apmąstote savo emocijas ar užsiimate savimonę didinančia praktika, esate kelyje į emocinę brandą. Tyrimai rodo, kad meditacija yra veiksmingas būdas pradėti. Kaip dažnai? Kasdien. Pagalvokite apie tai. Kaip dažnai reikia mankštintis, kad išlaikytumėte savo kūno formas? Kasdien.
Emocijos užkrečiamos. Kaip teigiamas požiūris gali pakelti nuotaiką, neigiamos emocijos gali sugadinti atmosferą. Kai esate emociškai subrendęs, suprantate, kad jūsų jausmai priklauso ne tik jums - jie veikia jūsų aplinką. Jei esate piktas, nusivylęs ar nusiminęs, šios emocijos gali prasiskverbti į jūsų bendravimą su kitais ir sukelti įtampą ar net konfliktą. Štai kodėl emocinė branda yra tokia svarbi santykiuose - tiek darbe, tiek su draugais, tiek su šeima. Jei išmokote valdyti savo emocijas, paleidote pasipiktinimą ir konfliktus tvarkote maloningai, demonstruojate aukštą emocinės brandos lygį. Emocinė branda nereiškia būti tobulam ar visada kontroliuoti emocijas. Praktikuodami radikalų sąžiningumą su savimi, ugdydami savimonę medituodami ir valdydami savo emocijų bangavimą, galite toliau augti emociškai suverenesniu ir brandesniu žmogumi.
Mini eksperimentai
Pabandykite šiuos mini eksperimentus, kad geriau suprastumėte emocijų užkrečiamumą:
- Nusišypsokite ir suskaičiuokite, kiek žmonių atsakė jums tuo pačiu.
- Nusižiovaukite matant jūsų šuniui.
- Stebėkite, kiek draugų teigiamai įvertins šį jūsų įrašą.
- Dalyvaudami kokioje nors diskusijoje spinduliuokite savo komandos nariams gerą nuotaiką ir pasitikėjimą savimi (kalbėkite garsiai ir aiškiai, žiūrėkite kitiems į akis, šypsokitės).
Emocijos politikoje ir lyderystėje
Politikai, išmanydami emocijų mechanizmą, gali žongliruoti sekėjų nuotaikomis. Telkimas per emocijas politikoje - greitas ir efektyvus. Pavyzdžiui, žmonės, kurie mano, kad gėrybės Lietuvoje paskirstomos neteisingai (šalyje nėra paskirstomojo teisingumo), nesunkiai gali būti vienijami nuolat parodant, kaip valdantieji įgyją turtą ir manipuliuoja valdžia savo naudai. Vienas svarbiausių politinio lyderio darbų - suteikti žmonėms identitetą, sudaryti sąlygas susitapatinti su grupe. Iš identiteto kyla įsipareigojimas. Priešas padeda susivienyti žmonėms kurie tarpusavy mažai ką turi bendro. Kurstant grėsmės pojūtį, nesunkiai palenkiami įtarūs ir nepatenkinti piliečiai. Puoselėjant baimę, pavyzdžiui, „marginali partija Lietuvoje ateis į valdžią“, telkiami savi - tradicinių partijų - rinkėjai. Sekėjai gali būti vienijami ir lyderiui demonstruojant agresiją.
Lyderio parodomos emocijos ir nuotaika lemia, kaip sekėjai vertina jo efektyvumą, kiek prisiriša prie lyderio, įsipareigoja jam ir organizacijai. Vadovai, kurie demonstruoja pozityvias emocijas, vertinami kaip efektyvesni, lyginant su negatyvių jausmų apimtais vedliais. Emocijos - užkrečiamos. Vienos lyderio emocijos labiau nukreiptos į save, kitos - į sekėjus. Į save nukreiptos vedlio emocijos - didžiavimasis savimi, pyktis, pasitenkinimas savo darbu - nekuria bendrumo su sekėjais. Į darbuotojus nukreiptos emocijos ir jausmai - dėkingumas, pasitikėjimas, noras bendradarbiauti ir įtraukti - daro didesnį poveikį, stiprina ryšį su žmonėmis, skatina abipusę priklausomybę ir taip nudirba lyderystės darbą. Kuo brandesnis sekėjas, tuo sunkiau juo manipuliuoti pasitelkiant emocijas.
Emocijos darbo aplinkoje
Ar kada susimąstėte, kiek vietos emocijoms yra darbo aplinkoje? Ar jos - profesinio gyvenimo dalis, ar tik kliūtis? Tiesa ta, kad emocijos darbe yra neišvengiamos. Ilgą laiką darbo kultūroje jausmai buvo laikomi neprofesionalumo ženklu. Tačiau šiandien žinome, kad tinkamai reiškiamos emocijos didina pasitikėjimą, stiprina komandos psichologinį saugumą ir mažina darbuotojų kaitą. Emocijos - lengvai užkrečiamos. Vienas pesimistiškai nusiteikęs kolega gali paveikti visą komandos klimatą. Vadovo emocinė būsena taip pat stipriai veikia komandos dinamiką, nuotaiką, efektyvumą. Emocijos darbe gali būti didžiulis variklis - jos padeda kurti ryšį, įkvepia, suteikia energijos komandai.
Emocijų reiškimas
Marshall B. Rosenberg knygoje aprašo komunikacijos ir emocijų reiškimo būdą, kuris tinka įvairiose aplinkybėse, laikmečiui, asmens amžiui, organizacijos ar asmeniniam kontekstui. Pavyzdžiui: „Kai perskaičiau, kad klientas nusprendė nutraukti sutartį, stipriai susierzinau. „Tu toks neatsakingas (subjektyvus vertinimas, kaltinimas). „Buvome sutarę, jog šiandien iki pietų sukelsi dokumentus. Tačiau dabar yra 16 val., tai nepadaryta ir susitarimo nesilaikoma jau trečią kartą (faktinių aplinkybių įvardijimas). Taigi, pirma stebime objektyvius faktus, įsivardijame, ką jaučiame, ko mums reikia / apie kokį mūsų poreikio (ne)patenkinimą kalba tas jausmas / emocijos (be kitų žmonių kritikavimo, kaltinimo, etikečių klijavimo). Tuomet įvardijame, ko norėtume kitų paprašyti. Pavyzdžiui: „Matau, kaip išraudai, sugniaužei kumščius, pakėlei toną, kai pasidalinau savo mintimis. Tikriausiai labai pyksti, nes norėjai sulaukti pripažinimo (atsakomybė už jausmus paliekama žmogui). Atskirti jausmus nuo interpretacijų. „Jaučiuosi susierzinęs“ - tai jausmas. Prisiimti atsakomybę už savo jausmus. Padaryti pauzę. Įvardyti savo poreikius ir ko tikimės iš kito. Parodyti empatiją kitiems. Pastebėjus, kad emocijos tampa žalingos, verta padaryti pauzę, išlaikyti tylos momentą, o vėliau - grįžti prie situacijos racionaliau. Emocijos darbe - nei silpnybė, nei rizika. Tai galimybė kurti sveiką, pasitikinčią ir kūrybišką darbo aplinką.
Verkimas kaip emocijų išraiška
Tamsusis sezonas, daugeliui siejamas su rudenine depresija, jau čia. Negana to, šalyje paskelbtas antrasis karantinas, o kasdien pasiekiame susirgusiųjų COVID-19 infekcija antirekordą. Nenuostabu, kad emocijų perteklių šiomis dienomis daugelis žmonių vis dažniau išlieja verkdami. „Verksmas - labai stiprus neverbalinis metodas išreikšti susikaupusį jausmų perteklių. Ašaros veikia panašiai kaip juokas, bet kur kas stipriau. Žmogus verkia ir kai liūdi, ir kai džiaugiasi, ir kai kenčia, ir kai bijo, ir kai pavydi, ir kai nerimauja. Pasak jos, verkimą galima prilyginti jausmui, kuomet iš vidaus išteka tai, ko negalime pasakyti žodžiu, užrašyti dienoraštyje ar išpiešti ant popieriaus lapo, mat tai yra sunkiai apčiuopiama.
Vaistininkės Ingos Pociulienės teigimu, verkimas turi raminantį poveikį - jis mažina stresą, reguliuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda atsipalaiduoti. „Verkimas mažina kraujo spaudimą, retina pulsą, mažina stresą, agresiją, nes su ašaromis iš organizmo pašalinama ir dalis mangano. Taip pat verkiant gerėja regėjimas, nes ašaros apsaugo nuo akies gleivinės išsausėjimo. Negana to, kartu su ašaromis iš organizmo pasišalina ir toksinai - ašarose randamas didelis kiekis streso hormonų.
R. Pipirienės nuomone, energetiškai ašaros yra greičiausias būdas kūne išvalyti psichosomatinę įtampą, pavyzdžiui, migreną, kuri kartais vadinama neišlietų ašarų liga. „Jei žmogus yra nelinkęs verkti nei vienas, nei su kitais, tai psichosomatinė įtampa kaupiasi. Be to, ašaros turi ir suartėjimo motyvą, nes verkti galima tik prie žmogaus, kuriuo pasitikime arba kai jam atsiduodame. Ji sako, kad pačio verkimo metu padažnėja širdies pulsas, tačiau išsiverkus palengvėja dvigubai ar net trigubai.
Anot specialistės, jei verki, esi silpnas ir nereikalingas, o silpnieji iškrenta iš lyderių visuomenės. „Kad ši nuostata vis dar vyrauja matau savo praktikoje - net vaikai nebegali laisvai ir nevaržomai verkti, kuriems būtina tai daryti, nes jie neturi tiek žodžių, kad galėtų pasakyti, kaip jaučiasi. Neišsiverkus, užgniaužus stiprias emocijas vaikams gali prasidėti nerviniai tikai, naktinis šlapinimasis.Verkimo metu žmogus parodo tikriausią save. Dėl to kai kurie yra nelinkę verkti net būdami vieni, nes neleidžia sau būti pažeidžiamiems. Kai mes sau tyliai verkdami pripažįstame, kad esame pažeidžiami, tampame kur kas stipresni, nes tik stiprūs žmonės išdrįsta pripažinti savo silpnumą“, - akcentuoja R.
Juokas kaip vaistas
Net ir dirbtinė šypsena padeda žmogaus organizme išsiskirti vadinamajam laimės hormonui serotoninui. Dėl to nors trumpam galime pajusti teigiamas emocijas ir jomis užkrėsti kitus. Moksliškai įrodyta, kad emocijos - užkrečiamos. „Mus veikia veidrodiniai neuronai - kai žmogus, žiūrėdamas į tave, nuskaito šypseną, jam nevalingai norisi šypsotis. Lygiai taip pat mokytoja turi suprasti, kaip ji bendrauja atėjusi į klasę, arba ką vadovas, atėjęs į kolektyvą, spinduliuoja.
Viena moteris pastebėjo, kad vyras ne tik pralinksmėjo, bet ir dažniau šypsosi. Juoko jogos seansai tapo pasimatymais, nes kaskart vienas kitą tarsi pažino iš naujo.Juoko joga reikėtų užsiimti kasdien, jeigu norime užkirsti kelią stresui. Atliekant tam tikrus kvėpavimo pratimus galima išmokti juoktis. Net dirbtinai sukeltas juokas niekuo nesiskiria nuo natūralaus - smegenyse vienodai išsiskiria už geras emocijas atsakingo serotonino, endorfino.
tags: #laip #emocijos #uzkreciamos