Psichozė - tai sudėtinga psichikos sveikatos būklė, kuri gali paveikti žmogaus suvokimą, mąstymą ir elgesį. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra psichozė, kokios jos formos, rizikos veiksniai ir kaip ją atpažinti. Aptarsime gydymo būdus, įskaitant medikamentinį gydymą ir psichosocialinę reabilitaciją, bei paneigsime dažnus mitus apie psichozę.
Kas yra psichozė?
Psichozė - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichikos sveikatos specialistai šį terminą apibūdina kaip sutrikimą, reikšmingai paveikiantį žmogaus suvokimą, mąstymą ir elgesį, dažnai pasireiškiantį haliucinacijomis, kliedesiais ir iškreiptu realybės vertinimu. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė teigia, kad tokia būsena gali kelti baimę tiek ją patiriantiems, tiek aplinkiniams, tačiau svarbu toms baimėms nepasiduoti ir padėti saugiau pasijusti psichikos sutrikimą patiriančiam asmeniui. „Šis sutrikimas nėra nuosprendis - jis yra gydomas ir kontroliuojamas, o tinkamas visuomenės požiūris gali labai palengvinti jį patiriančių žmonių padėtį“, - sako specialistė.
Psichozės tipai ir priežastys
Psichozė nėra atskiras psichikos sutrikimas, tai - sutrikusios psichikos būsena, kuri gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių. Psichozė sukelia daug negalavimų - gali pakisti pojūčiai, atsirasti iliuzijų, haliucinacijų, sutrinka informacijos perdirbimas, kamuoja baimė, nerimas, liūdesys, apima susvetimėjimo jausmas.
Yra keletas psichozės tipų:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Trumpalaikė psichozė: tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
- Organinė psichozė: psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą. Bipolinis sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi nuotaikos svyravimai: nuo energijos pertekliaus (manijos ar hipomanijos) iki gilaus liūdesio ir apatijos (depresijos). Maniakinė depresija - tai senesnis pavadinimas bipoliniam sutrikimui. Šiai būklei būdingi nuotaikos svyravimai nuo manijos ar hipomanijos iki depresijos. Kai apninka depresija - jaučiatės liūdnas, beviltiškas, prarandate bet kokį susidomėjimą ar malonumą gyventi, o kai ištinka manija ar hipomanija (ne tokia stipri kaip manija) - jaučiate euforiją, energijos pliūpsnį, o kartais ir irzlumą. Šie epizodai yra reti, kartais gali ištikti tik porą kartų per metus. Tarp jų, žmogus gali jausti tam tikrus emocinius simptomus, gali ne. Yra keletas bipolinio ir panašių sutrikimų rūšių. Manija, hipomanija ir depresija - neatsiejama jų dalis. Jus buvo ištikęs bent vienas manijos epizodas, prieš kurį arba po jo buvo pasireiškusi hipomanija arba depresija. Svarbu suprasti, kad bipolinis sutrikimas II nėra bipolinio sutrikimo I lengvesnė forma - tai dvi atskiros diagnozės. Šis sutrikimas gali būti diagnozuotas bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai išlenda paauglystėje ar jaunystėje. Bipolinio sutrikimo pradžia dažnai būna klastinga - simptomai gali pasirodyti kaip paprastas nuovargis ar gyvenimo pokyčių pasekmės. Pirmieji ženklai gali būti nemiga, net jei nejauti nuovargio. Skirtumas tarp bipolinio sutrikimo ir įprastų nuotaikos svyravimų - intensyvumas ir trukmė. Manija ir hipomanija tai du atskiri epizodai, tačiau jų simptomai yra vienodi. Manija, lyginant su hipomanija, yra stipresnė, sukelia labiau pastebimas problemas darbe, mokykloje, socialiniame gyvenime bei santykiuose. Depresijos epizodo simptomai yra pakankamai rimti, kad pastebimai apsunkintų jūsų kasdienį gyvenimą - darbe, mokykloje, bendravime bei santykiuose. Bipolinis sutrikimas I ir II taip pat gali pasireikšti sielvartavimu, melancholiškumu, psichoze ar kitais ženklais. Vaikų ir paauglių depresijos, manijos ir hipomanijos epizodai skiriasi nuo suaugusiųjų epizodų.
- Depresinė psichozė: atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.
Gydytoja psichiatrė pabrėžia, kad psichozę gali lemti įvairių psichikai nepalankių veiksnių suma. Kai kurie iš jų yra biologiniai, tokie kaip paveldimumas, smegenų veiklos sutrikimai, neurotoksinių medžiagų vartojimas, kiti - psichologiniai, pavyzdžiui, traumuojantys įvykiai žmogaus vaikystėje, nepriežiūra, sunkios netektys, arba socialiniai - sunkios gyvenimo sąlygos, izoliacija, emigracija. Pasak specialistės, šie veiksniai gali skatinti įvairių psichikos sutrikimų atsiradimą, o taip pat ir išprovokuoti psichozę. Vienas svarbių veiksnių, didinančių psichozės riziką, yra alkoholio ir narkotikų vartojimas, ypač ankstyvame amžiuje. Alkoholio ir toksinės medžiagos veikia besivystančias smegenis ir gali sutrikdyti šį formavimosi procesą. Dar vienas reikšmingas psichozę galintis provokuoti veiksnys - miego trūkumas.
Psichikos sutrikimų rizika yra didesnė tam tikrais gyvenimo tarpsniais. Ypač jautrus amžius tarp 15 ir 35 metų - šiuo amžiaus tarpsniu dažniausiai išryškėja tokie sudėtingi psichikos sutrikimai kaip šizofrenija ar bipolinis sutrikimas. Tačiau psichozė gali atsirasti ne tik dėl psichikos sutrikimo, bet ir kaip intoksikacijos - pvz., alkoholio ar narkotikų vartojimo ar kitokio smegenų pakenkimo padarinys. Ją gali nulemti ir didelės psichoemocinės traumos, kurias žmogus gali patirti bet kuriuo gyvenimo metu. Moterims psichozės pasireiškimo pavojus dėl hormonų pokyčių gali padidėti pogimdyviniu ir menopauzės laikotarpiu. Vyresnio amžiaus žmonėms psichozės rizika didėja dėl nervų sistemos degeneracinių amžinių pokyčių, pavyzdžiui, esant demencijai. Taip pat psichozės gali atsirasti dėl smegenų auglių ar tam tikrų fizinių ligų (pvz., skydliaukės sutrikimų), darančių reikšmingą įtaką smegenų veiklai.
G. Germanavičienė pastebi, kad psichozei, kaip ir kitiems psichikos sutrikimams, būdinga tai, kad jų rizikos faktoriai sumuojasi ir gali pasireikšti ne iš karto. Pavyzdžiui, vienas šizofrenijos riziką didinančių veiksnių yra ankstyvas (iki 13 metų) marihuanos vartojimas. Tačiau būsena ir jos fone atsirandantys psichozės epizodai gali pasireikšti ne tuoj pat, bet po kelių metų ar net dešimtmečių.
Kaip atpažinti psichozę
Psichozės epizodo metu žmogaus realybės suvokimas labai ryškiai pasikeičia. Pagrindiniai šios būsenos požymiai yra haliucinacijos ir kliedesiai. Haliucinacijos - tai jutiminio suvokimo sutrikimas, kai žmogus gali girdėti, matyti, užuosti tai, ko nėra, gali jausti pasikeitusi skonį ar su išoriniu poveikiu nesusijusius prisilietimus. Todėl ir haliucinacijos gali būti regos, klausos, skonio, uoslės, lytėjimo, priklausomau nuo to, kokio jutimo suvokimas sutrinka. Kliedesiai - tai mąstymo sutrikimas, kai kyla mintys ir įsitikinimai, kurie neatitinka tikrovės, tačiau žmogus yra visiškai įsitikinęs jų tikrumu. Žmogus gali manyti, kad kiti jo atžvilgiu yra priešiški arba nori jam pakenkti. Gali atsirasti įsitikinimas, kad jis gali suprasti kitų mintis arba priešingai - kad aplinkiniai supranta, ką jis galvoja. „Sutrikęs aplinkos suvokimas ir tikrovės neatitinkančios mintys reikšmingai sutrikdo žmogaus santykį su aplinka, gali sukelti išgąstį, susijaudinimą, įtarumą ir skatinti atsiribojimą“, - aiškina gydytoja. Sunkias psichozės formas dažnai lydi ir pasimetimas, sumišimas, žmogaus gali tapti dezorientuotas laike, erdvėje ar netgi savyje, pavyzdžiui, jis gali nebesuprasti, kaip grįžti į namus arba jaustis esąs kažkuo kitu, nei buvo iki psichozės.
Specialistė sako, kad nors žmogui esant psichozės būsenoje, aplinkiniai nežino, ką jis mato, jaučia ir galvoja, psichozės epizodą galima atpažinti pagal sutrikusį elgesį ir kalbą. Psichozės simptomai skirstomi į pozityvius ir negatyvius: pozityvūs simptomai yra įvairūs realybės iškraipymai, haliucinacijos, kliedesiai, neadekvatus elgesys, o negatyvūs - užsisklendimas savyje, apatija, motyvacijos stoka, emocinis šaltumas. „Pozityvūs simptomai labiau būdingi psichozės paūmėjimo metu, o negatyvūs simptomai - kai ūmi būklė atslūgsta, bet žmogus vis tiek lieka sutrikęs“, - teigia Gabrielė Germanavičienė.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Iš tikrųjų psichozė nėra liga, kuri trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus. Apie artėjantį psichikos sutrikimą gali pranašauti sutrikęs miegas, negalėjimas susikaupti, vengimas bendrauti, atsiribojimas, nuotaikos pokyčiai. Dažnai apie psichozę įspėja ir akivaizdus asmenybės pasikeitimas. Pavyzdžiui, staigus ir nepaaiškinamas bei žmogui nebūdingas susidomėjimas naujomis religijomis arba dvasinėmis praktikomis. Kartu pastebimi mąstymo pokyčiai. Elgesys tampa neracionalus ir pastebimai keistas. Neretas atvejis, kai psichikos sutrikimo kamuojamas žmogus pradeda įsivaizduoti esąs persekiojamas. Paslaptingus seklius iš pradžių mato savo aplinkoje, vėliau ima tuo įtarinėti ir visai nepažįstamus žmones, galiausiai kliedesiai virsta įsitikinimu, kad yra sekamas įvairiausių organizacijų ir slaptųjų tarnybų.
Kaip elgtis su žmogumi, patiriančiu psichozę
Pastebėjus simptomus, rodančius prasidėsiant psichozę, artimieji turėtų sunerimti ir kaip įmanoma greičiau kreiptis pagalbos. Esant psichikos sutrikimams, galioja ta pati nuostata kaip ir esant bet kokiam negalavimui: kuo anksčiau bus pradėta gydyti, tuo didesnė tikimybė suvaldyti ligą ir išvengti nemalonių jos pasekmių.
Gydytoja Tamara Kuntelija-Plieskė atkreipia dėmesį, kad dažnai pagalba sutrikusios psichikos žmogui įsivaizduojama vien tik kaip medikamentinis gydymas ar kiti radikalūs pagalbos būdai. Kalbant apie pagalbą, galvoje turima laiku suteikta visapusiška tiek psichologinė, tiek medikamentinė, tiek edukacinė ir į ankstyvą reabilitaciją nukreipta pagalba psichozę patyrusiam žmogui ir visai jo šeimai.
Įkalbėti psichozę patyrusį žmogų priimti pagalbą yra viena sunkiausių užduočių. Psichozės apimtas žmogus savaip interpretuoja įvykius ir artimųjų norą padėti, įtraukia juos į savo kliedesių pasaulį. Svarbiausia, kad kenčiantis žmogus jaučiasi nesuprastas, atstumtas, sutrikęs ir nebežino, kuo pasitikėti. Kuo labiau žmogus spaudžiamas į kampą gydytis, tuo mažiau šansų, kad jis savo noru ateis pas specialistą, todėl labai svarbu parodyti pagarbą psichikos sutrikimą patiriančiojo kančiai, jo išgyvenimams. Psichozės kankinamam žmogui reikia leisti suvokti ir pajusti, kad jis yra išgirstas, suprastas. Kartu būtina parodyti, kad yra ir kita nuomonė apie tai, kas vyksta. Kalbantis su sergančiuoju reikia stengtis išsiaiškinti, kuo konkrečiai galima padėti, kad kenčiantis žmogus pasijustų geriau. Galbūt bus paprašyta tiesiog pabūti šalia, galbūt reikės pasirūpinti, kad žmogus normaliai valgytų, kad būtų saugus, galbūt palydėti pas gydytoją gauti receptą vaistų, padėsiančių jam geriau išsimiegoti ar ramiau pasijausti.
G. Germanavičienė atkreipia dėmesį, kad esant psichozei vien psichologo pagalbos neužtenka, nes tai yra sunkus psichikos sutrikimas, reikalaujantis ir medikamentinio gydymo. Todėl susidūrus su psichozės epizodu, būtina kreiptis į psichiatrą, kuris gali parinkti tinkamą gydymą ir padėti stabilizuoti psichozę patiriančio žmogaus būklę. Jeigu žmogus dėl psichikos sutrikimo tampa pavojingas sau ar aplinkiniams, tuomet būtina reaguoti nedelsiant. „Tokiu atveju žmonės, esantys šalia - artimieji, bendradarbiai ar sveikatos priežiūros specialistai - turėtų pasirūpinti, kad žmogus kuo greičiau patektų pas psichiatrą, net ir tada, kai jis pats nenori pagalbos“, - sako specialistė. Vis dėlto yra atvejų, kai psichozę patiriantis žmogus yra ramus ir neatrodo pavojingas nei sau, nei aplinkiniams. Tokiu atveju, pasak G. Germanavičienės, svarbu kiek įmanoma leisti jam pačiam apsispręsti dėl pagalbos. Todėl svarbu pasistengti rasti tinkamus žodžius ir atliepti žmogaus kančią - tai padeda jam pripažinti savo būklę ir paskatina kreiptis į specialistą. Gydytoja pabrėžia, jog labai svarbu, kad žmogus pats sutiktų priimti pagalbą, nes tai padidina problemos sprendimo veiksmingumą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Priverstinai pacientas gali būti atvežtas skubios pagalbos į ligoninę tik tuo atveju, jeigu jo būklė kelia pavojų jo paties arba kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu atveju rekomenduojame nedelsiant skambinti 112. Galite kreiptis tiesiai į gydytoją psichiatrą artimiausiame psichikos centre (kurie dažniausiai yra priskirti poliklinikoms). Didžiausioje ir įvairiapusiškas psichiatrijos paslaugas teikiančioje ligoninėje teikiama pagalba visais psichikos ligos periodais: tiek pirmą kartą pasireiškus simptomams ir siekiant nustatyti tikslią diagnozę, tiek norint sugrįžti į pilnavertį gyvenimą jau pažengus ligos atveju ar esant atkryčiams.
Gydymo būdai
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus. Medikamentinis gydymas (šalia psichoterapijos ir kitų gydymo metodų) yra būtina gydymo dalis daugelio psichikos ligų atveju. Taip pat svarbu suprasti, kad daugelio ligų atvejais (pavyzdžiui, šizofrenijos) vaistus būtina vartoti nuolatos. Tai reiškia, kad net jeigu pajautėte palengvėjimą, vaistų vartojimo negalite nutraukti, nes ligos simptomai atsinaujins.
- Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios. Psichosocialinė reabilitacija - tai atvejo vadyba paremta pagalba, kuri yra nukreipta į gyvenimo kokybės gerinimą. Jos metu žmogus atkuria prarastus įgūdžius, mokosi suprasti ir kontroliuoti savo būseną, yra skatinamas atkurti socialinius ryšius, susirasti darbą. Tai padeda žmogui vėl atgauti viltį ir kurti darnesnį santykį su aplinka ir pačiu savimi.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Priklausomai nuo situacijos, ligoninėje teks praleisti nuo ∼ 6 dienų iki kelių savaičių. Ligoninėje derinamos medikamentinio (vaistais) ir nemedikamentinio (psichoterapija, ergoterapija, kineziterapija, meno terapija, pagal poreikį - transkranijinė magnetinė stimuliacija, elektros impulsų terapija ir t.t. Gydytojų komandai įvertinus Jūsų būklę, bus pristatytas gydymo planas.
Elektros impulsų terapija yra saugi visame pasaulyje taikoma neskausminga procedūra (atliekama tik gydytojų komandai įvertinus paciento būklę bei taikant nejautrą). - gydymui atsparia depresija (t.p. Elektros impulsų terapija taikoma pacientui išaiškinus šio gydymo principus ir tik gavus informuoto paciento sutikimą. Pagrindiniai (tačiau nebūtinai pasitaikantys) šalutiniai EIT reiškiniai - trumpalaikiai atminties sutrikimai, galvos svaigimas, pykinimas. TMS - galvos smegenų stimuliavimo metodas, naudojamas psichikos ligoms gydyti. Tai ypač modernus, neinvazinis, beskausmis gydymo metodas, naudojamas nervų sistemos ligų diagnostikai bei gydymui. TMS leidžia kryptingai stebėti ir pakeisti smegenų veiklą, nesukeliant ilgalaikių neigiamų komplikacijų.
Reabilitacija - labai svarbi kelionės geresnės psichikos sveikatos link dalis. Pacientams, kurie dar geba naudotis pagalbinėmis priemonėmis, sugalvokite patogią sistemą, kuri jam padėtų orientuotis laike (laikrodis, kalendorius matomose vietose), tai galėtų priminti pavalgyti ar pasirūpinti savo buitimi (pavyzdžiui, kabinkite priminimus ant šaldytuvo).
Mitai ir faktai apie psichozę
Vienas labiausiai paplitusių ir klaidingų įsitikinimų apie psichozę yra nuomonė, kad psichozės metu žmonės visada pavojingi aplinkiniams. G. Germanavičienė sako, kad šis mitas yra labai žalingas, nes iš tikrųjų psichozę patiriantys žmonės žymiai dažniau kelia pavojų patys sau, o ne aplinkiniams. Anot pašnekovės, agresyvaus elgesio pavojus didėja, kai psichozę patiriantis asmuo vartoja psichoaktyvias medžiagas.
Visuomenėje gan plačiai paplitęs ir mitas, kad psichozė yra neišsprendžiama problema ir kad ją patiriantys žmonės nebegali gyventi visavertiškai. Tačiau psichikos sveikatos specialistė pažymi, kad net ir ilgalaikė šizofrenija nėra nuosprendis visam gyvenimui, nes šiuolaikinės pagalbos priemonės padeda sėkmingai kontroliuoti simptomus, o tai daugeliui psichikos sutrikimą turinčių žmonių leidžia sėkmingai sugrįžti į įprastą gyvenimą.
Stigmos mažinimas
Pasak pašnekovės, stigma yra viena didžiausių kliūčių, trukdančių psichozę patiriantiems asmenims kreiptis pagalbos. Psichozės stigmą mažinti padeda švietimas ir informavimas: atvira diskusija, žinių apie šią būklę, informacijos sklaida, patyrių psichozę kalbėjimas apie savo patirtis, dalinimasis atsigavimo istorijomis leidžia geriau suprasti tikrąją psichozės prigimtį ir sumažina tiek ją patiriančių, tiek aplinkinių baimę.
Istorija
Laura pasidalino savo istorija apie tai, kaip ji patyrė psichozę ir depresiją. Po 10 dienų medikai, Laurai paskyrę trejus metus kiekvieną dieną gerti antipsichotikus, išleido ją namo. Tačiau prieš šventes pastebėjo, kad visiškai nebenori valgyti, kas man absoliučiai nebūdinga. Negalėjau žiūrėti į maistą, atsikelti, labai greitai pavargdavau. Atsikeldavau, pasiklodavau lovą - pagulėdavau. Neturėjau jėgų net žvilgsnio pakelti. Tokie dalykai kaip išsiplauti galvą atrodė neįmanomi - galvą man plovė vyras. Pamenu, Naujųjų metų išvakarėse apie savo būseną pasikalbėjau su viena drauge. Ji suprato, kas man yra. Supratusi, kad, greičiausiai, prasidėjo depresija, moteris kreipėsi į šeimos gydytoją ir psichiatrą.
"Psichozės labirintas"
Tai dar kartą priminė Nyderlandų menininkės Jennifer Canary kūrinys „Psichozės labirintas“, atkeliavęs į Vilnių. Vilniaus dailės akademijoje įrengta instaliacija padeda pajusti sunkiomis psichikos ligomis sergančiųjų išgyvenimus. Šis labirintas apkeliavo daugelį Europos šalių, juo praėjo beveik 7000 žmonių. „Psichozės labirinto“ atidarymu Lietuvoje prasidėjo Atviros psichiatrijos mėnuo.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius taip pat dalinosi savo įspūdžiais apie labirintą. Nors labirintas nėra kurtas mokslininkų ar psichiatrų, bet jo vertė dėl to nesumažėja. Nyderlandų menininkės tikslas - perduoti pojūtį, kas atsitinka, kai žmogų kankina psichozė. Tokia patirtis gali būti naudinga daug kam.