Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat susiduriame su tokiais iššūkiais kaip koronavirusas, karas, infliacija ir nestabilumas darbe, nerimas tapo nuolatiniu palydovu. Šie neramumai ne tik veikia mūsų psichologinę sveikatą, bet ir daro didelę įtaką imuninei sistemai, uždegiminiams procesams ir bendrai organizmo būklei. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti nerimą ir kokias strategijas galime taikyti, kad išvengtume streso šiais neramiais laikais.
Streso Poveikis Organizmui
Vidinė įtampa ir jos poveikis organizmui domina medikus jau nuo Hipokrato laikų. Tačiau streso teorija išvydo dienos šviesą tik 1931 metais, kanadiečiui mokslininkui H. Reaguodamas į stresą sukeliančias aplinkybes, organizmas sutelkia visus savo resursus tam, kad prisitaikytų prie aplinkos pokyčių. Gali atsirasti virškinimo sutrikimų, pasireikšti alkio jausmas, arba priešingai - dingti apetitas, atsirasti nemiga, raumenų įtampa ir kitos organizmo reakcijos.
Nors žmogaus psichinės ir fizinės sveikatos sąveika iki šiol yra tiriama, kai kurie dalykai jau yra įrodyti ir visiškai aiškūs. Be to, yra įrodymų, kad didelis stresas veikia organizmo hormonų pusiausvyrą, mažina baltųjų kraujo kūnelių (atsakingų už kovą su užkratais) gamybą. Jei stipriai padidėjo apetitas (arba atvirkščiai - nustojote valgyti) - tai gali būti ilgalaikio streso požymis.
Jei žmogus jaučiasi saugus, vyksta stebuklingi pokyčiai jo organizme. Adrenaliną, kortizolį ir citokinus (kurie išsiskiria streso metu) keičia „gerieji“ hormonai, tokie kaip dopaminas, serotoninas. Baimė, įtampa, stresas, nerimas kelia ne mažesnę grėsmę nei virusai ir bakterijos. Deja, išvengti šių jausmų mes negalime.
Ilgalaikio Streso Simptomai Ir Pasekmės
Streso hormonas kortizolis išsiskiria organizme šiam pajutus grėsmę. Jis naudingas, nes leidžia susikoncentruoti, žaibiškai priimti sprendimus ir taip išvengti grėsmės. Tačiau jei organizmas net menkiausią aplinkos pakitimą pradeda vertinti kaip grėsmę - gali išsivystyti lėtinis stresas, kai kortizolio lygis organizme pakilęs yra nuolat. Ilgalaikis arba lėtinis stresas dažniausiai pastebimas per fizinius simptomus ir veiksmus, tokius kaip didesnis nei įprastai alkoholio, tabako vartojimas, nemiga, nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip Įveikti Ilgalaikį Nerimą: Praktiniai Patarimai
Štai keletas patarimų, kaip įveikti ilgalaikį nerimą ir stresą:
- Ekspresyvus Rašymas: Moksliškai įrodyta, kad ekspresyvus rašymas mažina blogų mikroorganizmų kiekį ir uždegimus. Užrašykite viską, kas jums neduoda ramybės, tada tuos lapus suplėšykite ir išmeskite ar tiesiog sudeginkite.
- Kokybiškas Miego Režimas: Mūsų kūnas atsistato naktį, organizmui ilsintis. Būtent todėl itin svarbus yra kokybiškas naktinis miegas. Anot specialistų, miegoti reiktų bent 7 valandas per parą. Tai yra taip vadinamas „išgyvenimo minimumas“. Dar vienas svarbus veiksnys - tinkamas darbo ir poilsio režimas. Intensyvių darbų vakare reikėtų vengti. Miego specialistai pataria, eiti miegoti ir keltis ne daugiau kaip 1 val. skirtumu (net ir savaitgaliais).
- Pykčio Valdymas: Pyktis - itin destruktyvus jausmas. Ir nesvarbu, ar pykstate ant kitų, ar ant savęs. Užvaldžius šiam jausmui, kūnas išskiria streso hormonus, auga nerimo lygis.
- Kvėpavimo Technikos: Kai įkvepiame, aktyviname simpatinę nervų sistemą, atsakingą už gynybą. Kai iškvepiame, parasimpatinę, atsakingą už atsipalaidavimą. Todėl labai svarbu yra mokytis įkvėpti ir iškvėpti tolygiai. 4-4-4-4 kvėpavimas, paprastai vadinamas „dėžės“ kvėpavimo technika, yra viena iš lengvesnių kvėpavimo technikų, kurias galite praktikuoti, kad numalšintumėte nerimą. Kartokite visą ciklą, kol nerimas nurims. Įprastai keletą kartų atliktas pratimas turėtų padėti sumažinti padidėjusį širdies ritmą ir atitraukti jūsų dėmesį nuo nerimą keliančios situacijos.
- Atsipalaidavimas Ir Poilsis: Leiskite sau atsipalaiduoti, ilsėtis. Kasdien skirkite laiko mažiems džiaugsmams - pasivaikščioti gamtoje, pasiklausyti mėgstamos muzikos, pamedituoti.
- Joga Ir Meditacija: Dažnai streso būsenos apimti žmonės sako, kad jie jaučiasi lyg atsieti nuo savo kūno - jų kūnas gyvena savo gyvenimą. Joga gali būti puiki priemonė, padedanti pasijusti čia ir dabar, „sugrįžti į savo kūną“. Atliekant jogos pratimus daug dėmesio skiriama kvėpavimo ir kūno pozų sinchronijai. Jei joga jums ne prie širdies, galite išbandyti kitas įsisąmoninimo ir atsipalaidavimo praktikas, tokias kaip meditacija, relaksacija.
- Sveika Mityba: Kalbant apie maistą, reikėtų vengti alkoholio, riebaus maisto, į mitybą įtraukti daugiau augalinių patiekalų.
- Fizinis Aktyvumas: Nervų sistema nepanaudotas, neišreikštas emocijas yra linkusi kaupti. Todėl labai geras būdas jas išreikšti - sportas. Ar tai būtų pasivaikščiojimas greitu žingsniu, bėgimas, dviračio mynimas ar kita veikla. Remiantis tyrimais, kai kuriems žmonėms sumažinti nerimo simptomus padeda reguliari mankšta, taip pat užsiėmimas mėgstamomis veiklomis, sveika ir subalansuota mityba bei tinkamas poilsis ir kokybiškas miegas.
- Įžemininmo technikos. Pradėdami nuo 5, pasitelkite pojūčius ir išvardykite aplink jus pastebėtus dalykus.
- Augalinės Kilmės Priemonės: Jei savarankiškai pagerinti savo savijautos nepavyksta, padėti gali augalinės kilmės priemonės. Pavyzdžiui, grifonijos sėklų ekstraktas yra siejamas su normalia nervų sistemos funkcija. Grifonija - tai vijoklinis krūmas, natūraliai augantis Vakarų Afrikoje. Iš jo sėklų išgaunamas 5-HTP - seratonino („laimės hormono“) pirmtakas. Gali būti naudinga ir pasiflora. Šis gerai žinomas augalas buvo naudojamas kaip vaistas dar senovės actekų. Pasiflorose esantis flavanoidas chrizinas yra siejamas su nerimą slopinančiu poveikiu, alkaloidas maltolis, taip pat randamas pasiflorose, turi raminantį poveikį. Liepžiedžių arbata taip pat gali padėti suvaldyti nerimą.
- Kreipimasis Į Specialistus: Ir, žinoma, paskutinis patarimas tiems, kurie su nerimu ir stresu kovoja jau ilgą laiką ar jaučiami pokyčiai yra itin stiprūs, trukdantys gyventi normalų gyvenimą. Nebijokite pagalbos kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips jus pas psichologą ar psichiatrą.
Panikos Atakos: Kaip Jas Atpažinti Ir Suvaldyti
Jausmas, kuomet širdis ima daužytis be priežasties, pasunkėja kvėpavimas, o kūną sukausto nepaaiškinama baimė, gali pasirodyti tarsi mirties akimirka. Tačiau svarbu žinoti, kad būtent tokie pojūčiai būdingi panikos atakoms. Netikėtai užklumpanti ir atrodanti nevaldoma, panikos ataka sukelia stiprią fizinę ir emocinę reakciją, tačiau gera žinia ta, kad ją galima suvaldyti.
„Panikos ataką galima atpažinti iš staiga užplūstančios baimės, stipraus nerimo jausmo bei fizinių simptomų, tokių kaip oro trūkumas, galvos svaigimas, prakaitavimas ar net tirpstančios galūnės. „Labai svarbu suprasti, kad panikos ataka tai ne kas kita, o būtent psichologiniai sunkumai, kurie, vaizdžiai tariant, nebetelpa kūne, todėl į save atkreipti dėmesį bando fiziniais simptomais. Jie neretai yra tokie stiprūs, kad išgąsdina ir juos patiriantį, ir greta esančiuosius“, - akcentuoja M.
„Panikos atakas dažniausiai sukelia patiriamas ilgalaikis stresas, įvykusios stiprios permainos gyvenime, skaudžios netektys, lėtinis nuovargis, ilgalaikis miego bei poilsio režimo ignoravimas bei, žinoma, piktnaudžiavimas alkoholiu, kofeinu ar raminamaisiais vaistais“, - tvirtina M. „B grupės vitaminai, cinkas, magnis, vitaminas D, geležis bei selenas - elementai, kurie būtini nuotaikai, energijai bei smegenų sveikatai reguliuoti. Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad sumažėjęs vitamino B6 ir geležies kiekis yra vienas iš aspektų, provokuojančių baimę, nerimą ir paniką“, - teigia F.
Siekiant suvaldyti užklupusią panikos ataką, pasak F. „Mūsų kūne yra skirtingos raumenų grupės - krūtinės, nugaros, rankų, pilvo, kojų ir pečių. Progresuojantis raumenų atpalaidavimas gali padėti sumažinti nerimo lygį. Pirmiausia atsigulkite ant nugaros ir patogiai išsitieskite, tuomet įkvėpkite ir įtempkite vieną raumenų grupę 10 sekundžių. Tuomet iškvėpkite, atsipalaiduokite ir pakartokite šį procesą visoms raumenų grupėms“, - pasakoja vaistininkė.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
„Vien šis supratimas gali padėti panikos ataką išbūti ramiau. Tuomet labai svarbu kvėpavimą ne intensyvinti, kas įprastai vyksta natūraliai mums išsigandus, o priešingai - jį sulėtinti ir sureguliuoti. Jei jaučiame, kad panikos ataka stiprėja, svarbu fiziniams pojūčiams nesipriešinti, o drąsinti save. Taip, kaip panikos ataka užplūsta, taip ji, savo darbą padariusi, ir atslūgsta“, - sako M.
„Deja, sukontroliuoti galime ne visus mūsų gyvenime nutinkančius dalykus - nesėkmės, netektys ar gyvenimo permainos į mūsų gyvenimus ateina neprašytos. Visgi, ir tada labai svarbu neapleisti savęs ir būti atidžiu sau: atjausti ar padrąsinti ir visada girdėti save.
Pagalba sau panikos atakos metu:
- Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
- Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
- Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
- Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla.
- Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
- Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
- Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
- Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.
Kaip padėti žmogui, kuris patiria panikos priepuolį:
- Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
- Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
- Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
Kiti Nerimo Sutrikimai
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Be stipraus ir varginančio nerimo jausmo ar konkrečių baimių, šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai.
Generalizuotas Nerimo Sutrikimas
Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai yra apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga. Dauguma žmonių, turinčių nerimo sutrikimą, patirdami nedidelius sunkumus, gali išlaikyti santykius su aplinkiniais ir efektyvią darbo veiklą.
Socialinė Fobija
Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Lengvais atvejais socialinė fobija gali praeiti savaime, o sunkesniais - vystosi panikos priepuoliai, žmogus gali pradėti visko vengti iki darbingumo ir prisitaikymo visuomenėje pablogėjimo bei visiškos socialinės izoliacijos.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.
Pagalba sau:
- Įvertinkite, kokių bendravimo įgūdžių jums trūksta. Stenkitės juos įgyti pamažu, atkreipdami dėmesį tiek į savo žodinę, tiek kūno kalbą.
- Atvirai pasikalbėkite su pačiais artimiausiais žmonėmis. Jie gerai jus pažinodami gali patarti, kokius įgūdžius reikia tobulinti.
- Lankykite savitarpio pagalbos grupę - tai yra saugi aplinka ugdyti savo bendravimo įgūdžius.
Pagalba artimajam:
- Išklausykite, kaip artimasis jaučiasi. Jei verkia, nestabdykite ir neraminkite, leiskite „iškrauti“ įtampą.
- Naudokite dėmesio atitraukimo technikas, pavyzdžiui, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą ar pažaiskite mėgstamą žaidimą.
- Būkite kantrus.
Hipochondrija
Tai yra perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas. Taip pat tokie asmenys gali būti patyrę didelių gyvenimo traumų ar rimtų sveikatos problemų vaikystėje. Skatinkite bendradarbiauti su gydytoju, klausti rūpimų klausimų. Apsilankykite kartu pas šeimos gydytoją. Po vizito dažnai paaiškėja, kad asmuo neteisingai suprato gydytojo žodžius ar kalbos pauzes.
Specifinės Fobijos
Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo.
Specifinių fobijų rūšys:
- Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
- Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
- Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė)
- Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
- Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų)
Pagalba sau:
- Nevenkite stresą keliančių situacijų. Būkite šalia situacijos ar objekto, jei buvimas pačioje situacijoje kelia nepakeliamą baimę. Paprašykite artimųjų pabūti šalia, kai jums baisu, ir stebėkite jų reakcijas.
- Bendraukite savitarpio pagalbos grupėje ar savo aplinkoje su žmonėmis, kurie patiria ar yra patyrę fobijų: jie jus supras, be to, sužinosite, kokie metodai padeda jiems įveikti baimes.
- Rūpinkitės savimi. Baimės ir kitoks nerimas bus silpnesni, jei būsite pailsėjęs, sveikai maitinsitės, būsite fiziškai aktyvus. Venkite kavos ir kitų stimuliuojančių gėrimų.
Kaip padėti vaikui nugalėti baimę:
- Tėvai yra labai svarbūs asmenys, kurie gali daug padėti savo nerimastingiems ir išsigandusiems vaikams.
- Atvirai pakalbėkite apie baimes. Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes. Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“. Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti.
- Nestiprinkite vaiko baimių skatindami vengti jį gąsdinančių objektų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo kaimynų šuns, nekeiskite savo numatyto kelio vengdami šio gyvūno. Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros.
Nerimo Sutrikimų Vertinimas Vaikams Ir Paaugliams
Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Nerimas Kaip Natūrali Emocija Ir Kaip Sutrikimas
Nerimas yra emocinė būsena, su kuria susiduria daugelis žmonių visame pasaulyje. Jis gali būti ne tik nepatogus, bet ir trukdyti mūsų kasdieniam gyvenimui bei darbui. Tačiau yra būdų, kaip įveikti nerimą ir atrasti savyje ramybę.
Nuolatinis skubėjimas, įtemptas gyvenimo ritmas ir stresinės situacijos paverčia nerimą mūsų kasdieniu palydovu. Vieni su juo susidoroja lengviau, kitiems sekasi kiek sunkiau, tačiau ši būsena sunkumų atneša kiekvienam su ja susidūrusiam. Ilgai besitęsiantį stresą bei nerimą dažnai lydi ir suprastėjusi sveikata, miego problemos ar nuotaikų kaitos. Tad kokius metodus pasitelkti, norint suvaldyti nerimą? Kaip išmokti mėgautis esama akimirka?
VU bendruomenės psichologės Irynos Danylovos sukurti filmo „Išvirkščias pasaulis 2“ personažai. VU nuotr. Įkvėpti animacinio filmo „Išvirkščias pasaulis 2“, visai neseniai nusprendėme plačiau susipažinti su jausmų ir emocijų tema ir šiandien ją tęsdami kalbamės apie nerimą. Nerimas - tai natūrali ir daugeliui pažįstama emocija, padedanti mums būti budriems ir reaguoti į pavojų. Nerimas pasireiškia kaip baimė, įtampa, susijusi su būsimomis situacijomis ar įvykiais.
Kaip Susidoroti Su Nerimu: Žingsnis Po Žingsnio
- Supraskite Nerimo Šaltinį: Pirmas žingsnis įveikiant nerimą yra suprasti, iš kur jis kyla. Ar jis susijęs su konkrečiu įvykiu, kaip svarbiu sprendimu darbe arba asmeniniu santykiu? Arba galbūt jis atsiranda be jokios aiškios priežasties?
- Gilaus Kvėpavimo Pratimai Ir Meditacija: Gilaus kvėpavimo pratimai ir meditacija gali būti puikūs būdai sumažinti nerimą. Gilus, lėtas kvėpavimas padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažinti fizinę įtampą.
- Atsiminkite Praeities Patirtį: Atsiminkite panašias situacijas iš savo praeities ir pagalvokite, kaip jūs įveikėte nerimą tuomet. Ar buvo būdų, kurie jums padėjo? Galbūt jūs turite konkrečių įgūdžių, kuriuos galite pritaikyti šiuo metu.
- Minčių Užrašymas: Minčių užrašymas gali būti galingas įrankis jūsų jausmų valdymui. Pradėkite, arba bent jau pamėginkite rašyti dienoraštį, kuriame pasižymėtumėte savo jausmus ir mintis.
- Dalinkitės Savo Jausmais: Nerimas gali būti itin sekinantis, todėl svarbu juo dalintis. Pasikalbėkite apie savo jausmus su draugais, šeimos nariais ar specialistais.
- Sveikas Gyvenimo Būdas: Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir reguliarus miegas gali ženkliai prisidėti prie nerimo sumažinimo. Jūsų kūnas ir protas yra glaudžiai susiję, todėl gerinant vieną pusę, galite pagerinti ir kitą.
- Būkite Čia Ir Dabar: Vienas iš svarbių buvimo dabartyje praktikos elementų - priimti realybę tokią, kokia ji yra, jai nesipriešinant.
Kaip Sustabdyti Nerimą Maitinančias Mintis
Stiprus nuolatinis nerimas gali atrodyti visa apimantis ir mintis pripildantis baimės ir katastrofiškų ateities scenarijų. Nerimaudami stengiamės vengti to, ko bijome, tačiau vengimas tik maitina baimę. Kuo daugiau vengiame, tuo labiau stipriname įsitikinimą, kad tai, ko bijome, iš tikrųjų yra pavojinga ir išsipildys. Pavyzdžiui, nerimaudami dėl socialinių situacijų, stengiamės jų išvengti, nes bijome, kad jos bus nemalonios ir nepatogios. Vienas geriausių būdų įveikti nerimą - susidurti su nerimo šaltiniu. Nors akistata su nerimu gali gąsdinti, tačiau, nustoję vengti, mes suteikiame savo smegenims progą išmokti, kad galime išgyventi tiek patį nerimą, tiek nerimą keliančią situaciją. Leisdami sau susidurti su nerimą keliančia situacija, galime įsitikinti, kad baimę kėlusios katastrofos neįvyksta.
Nerimas Ir Ateities Neapibrėžtumas
Nerimas paprastai siejamas su neapibrėžtumu dėl ateities, jis remiasi įvairiomis fantazijomis ir scenarijais, kuriuos sukuriame savo galvoje. Tai nereiškia, kad dabartyje nėra problemų, dėl kurių galime nerimauti. Iš tiesų, gyvenimą galima laikyti problemų, su kuriomis turime susidurti, serija. Vis dėlto kiekvieną iš savo problemų galime spręsti, kai ji iškyla, realiu laiku, naudodamiesi savo patirtimi ir gebėjimais, o ne galvodami apie galimas problemas ateityje.
Kada Kreiptis Į Specialistą
Jei nerimas jums trukdo gyventi, nesiimate kokių nors darbų, pareigų, nedalyvaujate konkursuose, nesilankote pas gydytojus, renginiuose, atsisakote kokių nors laisvalaikio, profesinio ar asmeninio tobulėjimo galimybių, prarandate arba gadinate santykius - vertėtų apsvarstyti ir tai, ar nerimas jums padeda, ar vis tik trukdo gyventi. Tai niekada nebus aiškiai nubrėžta riba, vienapus kurios - visiškai sveikas nerimas, kitapus - jau ligotas. Tai gana lėtas procesas, ir labiausiai tikėtina, kad išvadą apie jau per didelį nerimo lygį padarysite žiūrėdami atgal į netolimą praeitį.
Ypač didelis nerimo lygis paprastai prasiveržia kaip panikos priepuolis. Tačiau svarbu suprasti, jog tai nėra sveikatai ar gyvybei grėsminga būsena, nuo panikos priepuolio nemirštama. Tačiau panikos priepuolis yra tikras ženklas, kad patiriamas nerimas viršijo turimus psichologinius resursus, ir reikia kreiptis pagalbos į specialistą, dirbantį su nerimo sutrikimais.
Jei nesate tikri, ar jūsų nerimas jums trukdo, ar netrukdo gyventi - vis tiek rekomenduočiau pasikalbėti su terapeutu. Vien pasakojimas žmogui, kuris nežino jūsų gyvenimo detalių, gali padėti jums patiems sudėti visus taškus ant „i“. Žvilgsnis iš šono ir taiklūs klausimai paprastai padeda užpildyti suvokimo spragas.