Profesionalaus gydytojo elgesio standartai

Įžanga

Gydytojo profesija - viena seniausių ir kilniausių pasaulyje. Gydytojo elgesio standartai, paremti etika, teisės normomis ir visuomenės lūkesčiais, yra esminiai užtikrinant kokybišką ir saugią sveikatos priežiūrą. Šiame straipsnyje aptarsime profesionalaus gydytojo elgesio standartus, apimančius įvairius aspektus - nuo Hipokrato priesaikos iki šiuolaikinių etikos dilemų ir teisinių reikalavimų.

Etikos samprata ir reikalavimai medicinos darbuotojų elgsenai

Etikos pradžia siejama su Sokratu, kuris apmąstė įvairias žmogaus elgesio formas. Žodis „etika“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „ethos“, reiškiančio paprotį, įprotį, charakterį. Gydytojo elgesys siejamas su medicinos mokslo pradininku Hipokratu, kadangi pagrindinės gydytojo elgesio vertybės slypi senoje garbingoje Hipokrato priesaikoje.

Medicinos etika yra bendroji etika, pritaikyta medicinai ir sveikatos priežiūrai. Svarbios išorinės moralės normos ir taisyklės, kurios galioja visuomenėje kaip visumoje. Medicinos etikos normos neturėtų prieštarauti ir nenukrypti nuo bendrosios etikos.

Per medicinos etikos istoriją padėta įvairių teorinių veiklos vertinimo pamatų, tiek deontologinių, tiek teleologinių. Terminu „tradicija“ nurodoma, kad šie pamatai atsirado per ilgą laiką. Tačiau perdavimas jokiu būdu negali suponuoti išvados, kad tos normos ir vertybės yra besąlygiškai perimamos. Keičiasi ne tik gyvenimo sąlygos, bet ir pažiūros bei vertybių sistema.

Hipokrato priesaika

Pirminės Hipokrato priesaikos ištrauka: „Aš niekam, net ir manęs paprašiusiam, neskirsiu jokio mirtino vaisto ir ko nors panašaus nepatarsiu; lygiai taip pat moteris niekada negaus iš manęs pesaro persileidimui. Nes aš gyvensiu ir dirbsiu savo darbą garbingai ir dievobaimingai.“ Garbės ir dievobaimingumo sąvokos yra nesuderinamos su mirtino vaisto skyrimu ar pradėto vaisiaus naikinimu.

Taip pat skaitykite: Nervų sistemos vystymasis

Pažymėtina ir tai, kad Amerikos medikų asociacija 1871 m. pasmerkė abortus atliekančius gydytojus: „Šie žmonės turėtų būti paženklinti, kaip Kainas buvo paženklintas. Jie turi būti visuomenės atstumti…“ Tačiau 1949 m. spalio mėn. Amerikos medikų asociacija atsisakė šio požiūrio. Esant šioms vertybių skirtumams, atsiranda prioritetų paskirstymo problema.

Šiuolaikinė Hipokrato priesaika skiriasi nuo skolinio pasižadėjimo: „Leisiu savo sūnums ir savo mokytojo sūnums, o drauge ir (prie mkėss) prisijungusiems mokiniams, paklūstantiems medicinos įstatymui, klausytis (mano) nurodymų ir patarimų ir kitaip mokytis. Medicininį gydymą aš taikysiu ligonių naudai pagal savo galimybes ir nuožiūrą; neduosiu jiems nieko, kas galėtų pražudyti ar sužeisti. Aš niekam, net ir manęs paprašiusiam, neskirsiu jokio mirtino vaisto ir ko nors panašaus nepatarsiu; lygiai taip pat moteris niekada negaus iš manęs pesaro persileidimui.“

Istorikai abejoja, ar šį tekstą sukūrė pats Hipokratas, argumentuodami tuo, kad tikriausiai tai buvo ezoterinis dokumentas, naudotas tik mažos grupelės gydytojų, todėl jie siūlo sakyti ne Hipokrato, o Hipokratiškoji priesaika.

Priesaikos tekste aptariamos įvairios etikos temos. Pirmoji priesaikos pastraipa reiškia priesaikos svarbą ir sąžiningumą, kadangi prisiekiama Dievo akivaizdoje. Antroji priesaikos pastraipa paremta teiginiu, jog būtina gerbti savo mokytojus, įtvirtina kolegiškumo principą. Trečioji priesaikos pastraipa formuluoja svarbius moralės principus: daryti gera ir nekenkti. Ketvirtoji pastraipa įtvirtina profesionalumo viršenybės principą, tai yra medikas neturi atlikinėti to, ką kolega sugeba atlikti profesionaliau. Penktoji pastraipa įtvirtina paciento interesų svarbos principą.

Atnaujinta Hipokrato priesaika

Atnaujinta Hipokrato (460 - 377 pr. Kr.) priesaika: „Visas mano gyvenimas tebūnie skirtas tarnauti žmonijai. Visuomet branginsiu jai skirtą pagarbą ir dėkingumą. Visada prisiminsiu, kad gydau ligonį, o ne tik ligą, kad jo liga gali paveikti jo šeimą, ekonominę padėtį. Gerbsiu visišką žmogaus gyvybę nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą. Šia dvasia perduosiu medicinos meną kitiems, stengsiuosi neatsilikti nuo medicinos mokslo pažangos, ligonių labui nevengsiu konsultuotis su labiau patyrusiais gydytojais. Gerbsiu žmogaus teises. Informuosiu ligonį ir jo šeimą apie ligą, tyrimo ir gydymo būdus bei galimas pasekmes, atsižvelgdamas į jo interesus ir pageidavimus. Niekada neskirsiu ir neduosiu mirtinos vaistų dozės, nei savo noru, nei kitų prašomas. Sieksiu paciento gerovės, vengsiu bet kokio nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo ir korupcijos. Šventai saugosiu man patikėtas paslaptis. Visada būsiu korektiškas savo kolegoms. Mediko pareigas atliksiu nepaisydamas paciento amžiaus, tautybės, religijos, rasės ar socialinės priklausomybės. Būdamas sąžiningas, nieku gyvu nesutiksiu, kad mano medicinos žinios būtų nukreiptos prieš žmoniškumą. Jei nepažeisiu aš šios iškilmingai, laisvai ir garbingai duotos priesaikos, tebūnie man leista džiaugtis gyvenimu bei medicinos mokslo praktika. Tepadeda man Dievas.“

Taip pat skaitykite: Susitaikymas su diagnoze: gydytojo įtaka

Didžiausia vertybė yra sveikata, todėl gydytojo veikla turi būti nukreipta šios vertybės įgyvendinimui. Moralės principus daryti gera ir nekenkti sudaro pakopos. Apatinę ribą sudaro veikla, kuria nepadaroma žalos. Šiek tiek geriau išvengti žalos, dar geriau pašalinti arba atitaisyti žalą. Viršutinę ribą sudaro veikla, kuria pasiekiama geros pasekmės arba padedama jas pasiekti. Dėl šio laipsniško perėjimo ne visada lengva apibūdinti veiklą: kada nekenkiama, o kada daroma gera? Teisingai apibūdinti veiklą svarbu, nes moralinis apatinės ir viršutinės ribos vertinimas skiriasi - svarbesnė mkėss pareiga kitiems nekenkti, negu daryti gera.

Žalos samprata

Principas nekenkti pats savaime dar nerodo, ką turime daryti. Norėdami jį pritaikyti, turime atsakyti į ne mažą klausimų: kas yra žala? Kaip palyginti kokia žala didesnė? Ką daryti, kai esama žalos rizikos?

Yra kelios žalos rūšys:

  • Fizinė arba psichikos žala. Tai individo sveikatai padaromos fizinės arba psichinės traumos. Didžiausia žala yra paciento mirtis.
  • Interesų žala. Žala padaroma, kai pažeidžiami kieno nors interesai.
  • Žala kaip neteisėtumas.
  • Žala, kaip moralinio integralumo pažeidimas. Žmonėms padaroma žala, sąmoningai juos kurstant laužyti moralės taisykles.

Medicinoje smarkiai linkstama „žalos“ sąvoką vartoti, kaip fizinę ir psichikos žalą. Hipokratiškoji tradicija šiam tipui priskiria keturias aplinkybes:

  1. Paciento mirtis (tai baisiausia įmanoma medicinos veiklos žala).
  2. Laikinas ir ilgalaikis kūno vientisumo suardymas.
  3. Skausmas.
  4. Dvasinės ramybės sutrikdymas.

Etikos požiūriu atsakingi tik tie veiksmai, kuriais gaunama kas nors gera. Kaip mes dar galime ką nors daryti, jei mkėss veikla drauge turi ir nepageidautiną, blogą poveikį? Norint etiškai įvertinti tokius veiksmus, sukurta dvejopo poveikio taisyklė. Pagal šią taisyklę veiksmas, sukeliantis žalingą poveikį, ne visada yra moraliai smerktinas. Skiriamas pageidautinas ir moraliai geras tiesioginis poveikis nuo nepageidautino ir moraliai gero netiesioginio poveikio. Neįmanoma išvengti to paties veiksmo dvejopo poveikio. Veiksmo gero poveikio turi būti sulaukiama ne vėliau, nei žalingo poveikio; kitais žodžiais tariant blogi padariniai negali būti priemonė pasiekti geros padarinis.

Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie depresiją

Klasikinis taisyklės taikymo pavyzdys yra medicinos veikla esant negimdiniam nėštumui. Šios moters naudai turi būti nedelsiant įsikišta (tiesioginis poveikis); taip pašalinamas ektopinis nėštumas; kartu nutraukiamas nėštumas ir nužudomas besivystantis embrionas (netiesioginis poveikis); nėra jokios kitos galimybės gauti norimą poveikį.

Teisės samprata ir reikalavimai medicinos darbuotojų elgsenai

Teisė - tai valstybės nustatytų ir sankcionuotų taisyklių sistema, reguliuojanti visuomeninius santykius ir užtikrinanti tvarką. Medicinos teisė apima teisės normas, reglamentuojančias sveikatos priežiūros sritį, įskaitant gydytojų teises ir pareigas, pacientų teises, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kitus aspektus.

Gydytojo elgesys turi atitikti ne tik etikos, bet ir teisės reikalavimus. Gydytojas privalo laikytis įstatymų, reglamentuojančių sveikatos priežiūrą, pacientų teises, medicininę dokumentaciją, konfidencialumą ir kitus svarbius aspektus. Teisės normos užtikrina, kad gydytojo veikla būtų skaidri, atsakinga ir atitiktų visuomenės interesus.

Paciento autonomijos principas

Šiuolaikinėje medicinos etikoje vis didesnę reikšmę įgauna paciento autonomijos principas. Tai reiškia, kad pacientas turi teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl savo sveikatos, remdamasis informacija, kurią jam pateikia gydytojas. Gydytojas privalo gerbti paciento autonomiją ir jo pasirinkimą, net jei jis nesutinka su paciento sprendimu.

Paciento autonomijos principas reiškia, kad gydytojas turi ne tik pasverti gydymo naudą ir žalą, bet ir atsižvelgti į tai, ką pacientas pasirenka pats. Kai kurie etikai taip vertina pagarbos autonomijai principą, kad jų nuomone paciento išsakytas gydymo vertinimas nusveria bet kokius kitus medicinos etikos motyvus.

Lietuvoje ši ašvietimo tradicija yra pripažįstama ir tai atsispindi ne tik įstatymuose, bet ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-206/2005 rėmėsi asmens autonomijos principu ir išaiškino šio principo turinį. Minėtoje byloje ieškovai J. Raudonienė ir Z. Raudonius kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad jų duktė Fausta Raudonytė gimė turėdama širdies ydą: stambiųjų kraujagyslių transpoziciją, bendrą skilvelį. Jai buvo atlikta plaučių arterijos siaurinimo operacija, o vėliau - hemi Fontano operacija. Po atliktos hemi Fontano operacijos jie ir jų duktė laukė galimybės užbaigti šią Fontano operaciją, nes iš karto jos nebuvo galima atlikti dėl silpnos Faustos širdies. Ieškovai taip pat nurodė, kad Fontano operacija, kuriai jie ruošėsi, yra korekcinė, t. y. palengvinanti gyvenimą operacija, o atlikti radikalią operaciją, t. y. tokią, kuri panaikintų įgimtą ydą, jie nebūtų sutikę dėl itin didelės rizikos. Tokiu būdu, sustiprėjus Faustos širdžiai, Santariškių klinikų Širdies chirurgijos klinikos gydytojai nusprendė, kad galima daryti Fontano operaciją, ir šiai operacijai atlikti pasikvietė didelę patirtį turintį chirurgą iš Anglijos M. P. Haw. Ieškovų teigimu, nepaisant to, kad Faustos mama J. Raudonienė davė sutikimą Fontano operacijai, mergaitei buvo atlikta ne Fontano, bet septacijos operacija, kuri yra radikali, t. y. išgydanti.

Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad bet kuri operacija pacientui gali būti daroma tik pacientui sutikus.

Medicinos darbuotojų atsakomybė

Medicinos darbuotojai atsako už savo veiksmus ar neveikimą, jei dėl jų kaltės pacientui buvo padaryta žala. Atsakomybė gali būti:

  • Civilinė: už turtinę ir neturtinę žalą, padarytą pacientui.
  • Administracinė: už įvairius pažeidimus, pvz., medicininės dokumentacijos tvarkymo, pacientų teisių pažeidimus.
  • Kriminalinė: už sunkius nusikaltimus, pvz., neteisėtą abortą, eutanaziją, pacientų sužalojimą ar nužudymą.

Gydytojo elgesio pavyzdžiai Kauno klinikose

Kauno klinikose dirba daug profesionalių ir atsidavusių gydytojų, kurių darbas yra vertinamas pacientų. Štai keletas pavyzdžių:

  • Pacientai dėkoja gydytojai endokrinologei Vitai Lizdenienei už kantrybę, atsakymus į klausimus, operatyvumą priimant sprendimus ir aiškią profesinę nuomonę.
  • Pacientas dėkoja gydytojui Rimtautui Gudui už sėkmingą menisko operaciją ir profesionalų darbą. Taip pat dėkoja Irmantei Bendoriūtei-Letukienei už pagalbą organizuojant gydymą.
  • Pacientė dėkoja Pulmonologijos skyriaus personalui ir gydytojai Ievai Dimienei už rūpestį ir profesionalumą gydant jos mamą.
  • Tėvai dėkoja akušerei-ginekologei Eglei Machtejevienei, neonatologei Aušrelei Kudrevičienei ir neurochirurgų komandai už jautrų ir rūpestingą požiūrį į jų šeimą.
  • Pacientas dėkoja gydytojai Ritai Gudaitytei ir profesoriui Almantui Maleckui už profesionalų darbą konsultuojant, operuojant ir prižiūrint pacientą viso gydymo proceso metu. Taip pat dėkoja anesteziologei Daivai Čiupienei už ramų bendravimą ir profesionalumą.
  • Pacientas dėkoja Kardiologijos intensyvios terapijos skyriaus gydytojams, slaugytojams ir visam personalui už išgelbėtą gyvybę.
  • Pacientas dėkoja gydytojai neurologei Indrei Banaitytei-Baleišienei už pagalbą gydant neuropatinius skausmus.
  • Pacientai dėkoja Skubios pagalbos ir diagnostikos skyriaus kolektyvui už rūpestį, jautrumą ir profesionalumą.
  • Pacientai dėkoja socialinei darbuotojai Ivetai Šikšniuvienei už empatiją, rūpestį ir žmogiškumą.
  • Tėvai dėkoja gydytojai Gretai Kalnietytei-Linkevičienei už empatišką požiūrį į vaikus.
  • Pacientas dėkoja šeimos gydytojui Gediminui Urbonui.
  • Pacientas dėkoja Akių ligų klinikos darbuotojams ir gydytojai Giedrei Pakulienei už pagalbą tėčiui atgauti regėjimą.
  • Pacientas dėkoja Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojams, slaugytojams ir padėjėjams už pastangas išgelbėti jo artimąjį.
  • Pacientas dėkoja Neurochirurgijos Intensyviosios terapijos skyriaus vadovei Neringai Balčiūnienei, vyresniajai slaugytojai Rūtai Stankevičienei, Galvos smegenų chirurgijos skyriaus darbuotojams Lukui Piliponiui ir Vyteniui Pranui Deltuvai, Neuroreabilitacijos skyriaus darbuotojams Raimundui Savickui ir Laurai Petrusevičienei, vyriausiajai slaugos specialistei Violetai Vaidotienei už pagalbą pasveikti.
  • Pacientas dėkoja Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro koordinatorei Daivai Borkienei už pagalbą.
  • Pacientas dėkoja Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio gydytojai Egidijai Vaičekauskienei už nuoširdumą ir aukštą kvalifikaciją.
  • Pacientas dėkoja Akių ligų klinikos gydytojui Pijui Pajėdai ir jo komandai už profesionalumą, nuoširdų rūpestį ir dėmesingumą.
  • Pacientas dėkoja gydytojui neurochirurgui Giedrimantui Bernotui už suteiktą šansą gyventi toliau.
  • Pacientas dėkoja gydytojams hematologams Linai Neverbickienei, Ignui Gaidamavičiui, Domui Vaitiekui, Miglei Kulbokei, Rolandui Gerbutavičiui, Hematologinio skyriaus vyr. slaugytojai Danguolei ir visam hematologinio skyriaus personalui už rūpestį ir pagalbą. Taip pat dėkoja medicinos psichologei Neringai Eimutienei už pagalbą suvokti esminius dalykus užklupus ligai.
  • Pacientas dėkoja Odos ir venerinių ligų klinikos gydytojai Daivai Gražinai Samulėnienei už ilgametę pagalbą gydant odos ligas.
  • Pacientas dėkoja Abdominalinės chirurgijos gydytojui Antanui Mickevičiui ir anesteziologijos gydytojui už puikiai atliktą operaciją ir rūpestį.
  • Pacientas dėkoja gydytojai Ventai Donec už gydymą ir profesionalumą.
  • Pacientas dėkoja Neochirurginio galvos smegenų skyriaus personalui už šilumą, dėmesį ir rūpestį.
  • Pacientas dėkoja Neurologijos klinikos profesoriui Kęstučiui Petrikoniui už rūpestį ir profesionalumą.
  • Pacientas dėkoja Ortopedijos ir traumatologijos klinikos personalui ir gydytojui Mindaugui Stravinskui.
  • Pacientas dėkoja konsultacinės poliklinikos gydytojai otorinolaringologei Jolantai Vasiliauskienei už greitai ir profesionaliai suteiktą konsultaciją.
  • Pacientas dėkoja Nefrologijos klinikos profesorei Editai Žiginskienei už kantrybę, profesionalumą, nuoširdumą ir šiltą bendravimą.
  • Pacientas dėkoja SPS gydytojai A. Dautartienei ir visai SPS komandai už greitą ir profesionalią pagalbą.
  • Pacientas dėkoja gydytojui urologui Ramūnui Mickevičiui, chirurgui Henrikui Paužui ir visam Urologinio skyriaus personalui už sėkmingai atliktą operaciją ir priežiūrą po jos.
  • Pacientas dėkoja gydytojams Aurelijai Krasauskienei, Virgilijui Krasauskui, Birutei Žilaitienei, Tadui Stasiūnui, Raimondui Savickui, Skaidriui Miliauskui, Gediminui Railai ir visų skyrių personalui už gydymą ir slaugą.

tags: #profesionalaus #gydytojo #elgesio #standartas