Nuo nerimo sutrikimų kenčia reikšminga dalis pasaulio gyventojų, apytiksliai 4-13 procentų. Ši statistika kelia klausimą, ar jūsų patiriamas nerimas neviršija priimtinų ribų, ir jei taip, kaip jį valdyti. Nors nerimas yra natūrali reakcija į gyvenimo įvykius, nuolatinė įtampa gali peraugti į rimtą problemą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti stiprų nerimą, kokios yra jo priežastys, kaip sau padėti ir kada kreiptis į specialistus.
Kas Yra Nerimas Ir Kada Jis Tampa Problema?
Normalu, kad laikas nuo laiko išgyvenate nerimą dėl įvairių gyvenimo įvykių. Nerimas yra natūralus, instinktyvus organizmo atsakas į išorinę grėsmę. Žmogui išsigandus, automatiškai išsiskiria adrenalinas, pradeda smarkiau plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujo spaudimas, dėl to daugiau kraujo patenka į raumenis ir jie paruošiami veikti. Gyvūnams, taip pat ir žmonėms, ši organizmo savybė padeda išgyventi pavojingose situacijose, nes tokie cheminiai ir fiziologiniai pokyčiai organizme suteikia papildomos jėgos arba pabėgti, arba pasilikti ir kovoti su grėsme. Be to, ši organizmo savybė pagerina dėmesio koncentraciją, atmintį, loginį mąstymą ir padeda mums įveikti kasdieninius gyvenimo iššūkius - susikaupti egzaminui, išspręsti kasdienines problemas, pasiekti pergalę sporte, apginti savo nuomonę įvykus konfliktui ir pan. Taigi trumpalaikis nerimas žmogui nėra pavojingas. Priešingai - reikalingas ir naudingas.
Deja, šiandien žmonės dažnai skundžiasi išgyvenantys nerimą beveik visą laiką arba didesnę laiko dalį - slegia atsakomybė šeimoje ir darbe, nerimą kelia kasdieniniai rūpesčiai, įtampa didėja ir, atrodo, niekas nesikeičia. Tokia nuolatinė psichinė įtampa pasireiškia nuolatiniu susirūpinimu, nuogąstavimu, išgyvenimu dėl dalykų, kurie dažnai yra mažai tikėtini. Pavyzdžiui, žmogus pradeda nerimauti, kad patirs nesėkmę, nieko nesugebės gyvenime pasiekti, sulauks kitų žmonių kritikos ir pašaipų, praras darbą. Kitas susikoncentruoja ties fiziologiniais organizmo pojūčiais ir galvoja, kad be visų rūpesčių, užklupo dar ir sunki liga. Kilus konfliktui šeimoje išsigąstama, kad gali grėsti skyrybos ir pan. Kitaip sakant, tokio ilgalaikio nerimo šaltinis dažnai glūdi žmogaus mintyse, o ne realioje tikrovėje.
Apibendrinant, nerimas tampa problema, kai jį jaučiame be priežasties arba jis tęsiasi ilgą laiką. Tai vadinama nerimo sutrikimu. Apėmus nerimui, gali imti dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas. Nepamirškite, kad kartais jausti nerimą - sveika ir normalu. Įsivaizduokite, kad labai mylite savo darbą, tačiau jaučiate didelį nerimą dalyvaudami darbo susitikimuose. Nerimas tampa didžiule problema, kai jis užsitęsia arba jį jaučiate labai dažnai - net tada, kai tam priežasties nėra.
Kaip Galite Padėti Sau: Praktinės Strategijos
Emocinė savijauta priklauso nuo paties žmogaus. Svarbu tą žinoti ir tuo tvirtai tikėti. Suvaldyti nerimą - tai prisiimti atsakomybę už savo mintis, emocijas, planus, aplinką ir problemų sprendimo būdus. Jei gyvenimą įsivaizduosime kaip laivą, tai kiekvienas esame savo gyvenimo kapitonai. Tvirtai laikyti vairą - tai eiti per gyvenimą su pasitikėjimu ir dvasine ramybe. Pastebėję savyje nerimą, galite patys išmėginti specialistų siūlomas nesudėtingas, lengvai įgyvendinamas strategijas:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Išsiaiškinkite, kas jums kelia nerimą - atsisėskite ramioje vietoje ir surašykite visus nerimo šaltinius. Darykite tai kuo konkrečiau. Venkite abstrakčių formuluočių, pavyzdžiui, „Jaučiu nerimą dėl darbo“. Pasistenkite kuo tiksliau apibūdinti situaciją - „Darbe jaučiu/jaučiau nerimą, kai/dėl…“ Nerimo šaltiniai gali būti įvairūs. Darbe - baimė būti atleistam, pasisakyti prieš auditoriją, nesėkmės ar statuso praradimo baimė ir pan. Šeimoje taip pat galime jausti nerimą - dėl konfliktų su šeimos nariais, skyrybų. Socialiniuose santykiuose nerimas jaučiamas dėl baimės būti atstumtiems, nepatikti, padaryti blogą įspūdį. Dar kiti nerimauja nujausdami galimai įvyksiančias nelaimes ir pan.
- Rašykite nerimo dienoraštį - kiekvieną dieną dienoraštyje fiksuokite situacijas, kurios jums sukėlė/kelia mažesnį ar didesnį nerimą. Ilgainiui tai padės suprasti pagrindinius jūsų nerimo šaltinius.
- Užfiksuokite savo emocijas ir elgesį - rašydami situacijas, šalia pažymėkite, kaip tuo metu jautėtės ir kaip elgėtės. Įvertinkite nerimą skalėje nuo 0 iki 100. Galite taip pat jausti pyktį, baimę, liūdesį, nusivylimą. Toje pačioje situacijoje skirtingi žmonės gali pasijusti skirtingai. Pavyzdžiui, kilus konfliktui šeimoje, vienas supyksta, kitas - nuliūsta. Taip yra todėl, kad kiekvieno galvoje sukasi skirtingos mintys. Dėl skirtingų minčių skiriasi ir žmonių elgesys - vienas trenkia durimis ir išeina, kitas - tyliai verkia. Be to, ir tas pats žmogus gali jausti dvi ar net tris emocijas vienu metu.
- Užfiksuokite, ką toje situacijoje galvojote/galvojate - mūsų mintys apie supantį pasaulį įtakoja emocijas ir elgesį. Kitaip sakant, ne situacija mums kelia nerimą, o mūsų mintys apie situaciją. Dažnai mintys būna labai greitos ir nepastebimos, todėl norėdami jas užfiksuoti, paklauskite savęs: ką galvoju? Kuo ši situacija man svarbi? Ką galvoju apie save. Dėl ko šioje situacijoje nerimauju? Koks blogiausias dalykas gali nutikti? Užrašykite mintis dienoraštyje ties kiekviena nerimą keliančia situacija.
- Keiskite požiūrį. Ar tikrai jūsų mintys atspindi realią situaciją? Gal keliate per didelius reikalavimus sau ir kitiems? Gal bandote nuspėti ateitį prognozuodami nesėkmes? O galbūt manote, kad žinote, ką kiti galvoja ir netgi esate tuo tikras? Paklauskite savęs: kokie įrodymai pagrindžia/paneigia mano mintį? Kaip dar galima vertinti situaciją? Kas galėjo blogiausio/geriausio atsitikti? Kuris variantas realesnis? Ar tai būtų tikrai pats blogiausias dalykas, kuris galėjo nutikti? Ką patarčiau kitam žmogui, kuris patektų į tokią situaciją? Dirbkite ties kiekviena mintimi, kuri kelia nerimą. Alternatyvias, t.y. labiau realybę atitinkančias mintis fiksuokite dienoraštyje. Įvertinkite nerimo pokyčius galvojant apie situaciją kitaip. Pastebėsite, kad keisdami požiūrį, keičiate savo savijautą ir elgesį.
- Keiskite elgesį. Kartais norint pasijusti geriau, lengviau pakeisti ne požiūrį į situaciją, o savo elgesį joje. Pavyzdžiui, jeigu nedrąsu žmonių susibūrime klausti, reikšti savo nuomonę, būtent tą ir reikia daryti. Tokioje situacijoje nerimą dažniausiai kelia neigiamos mintys, pavyzdžiui: "Mano nuomonė kitiems nesvarbi“; „Užduosiu kvailą klausimą“; „Jeigu tuo metu išrausiu, visi pastebės ir pasijuoks“. Paklausus ir pasakius savo nuomonę, dažniausiai įsitikinama, kad kitiems tas klausimas pasirodė įdomus, išraudimo niekas nepastebėjo arba bent jau nepasijuokė ir pan. Tad keisdami elgesį, keisite savo požiūrį į situaciją ir taip sumažinsite nerimą.
- Ne atidėliokite, o spręskite problemas. Dažnai nerimas verčia bėgti nuo problemų. Deja, neigiamos emocijos dėl to niekur nedingsta, o tik dar labiau suintensyvėja. Situacija nepasikeičia. Susidūrimas su problemomis ir jų sprendimas suteikia galimybę patirti jausmą, kad gyvenimo vairas yra jūsų rankose. Pradėkite nuo sunkiausių problemų, kurių sprendimą atidėliojate. Suskaidykite problemos sprendimą į mažesnius žingsnelius. Tai padės labiau pasitikėti savimi ir pradėti spręsti problemą.
- Kelkite sau tikslus - tikslų kėlimas padeda jausti kryptį ir eiti į priekį. Nesigręžiokite atgal, žiūrėkite pirmyn. Jeigu tikslas atrodo nepasiekiamas, suskaidykite jį į konkrečius žingsnius. Pavyzdžiui, jeigu žmogus sau kelia reikalavimą tapti savo srities profesionalu, jis gali šį tikslą suskaidyti į keletą ar keliolika žingsnių, kurie apimtų žinių ir įgūdžių įgijimą palaipsniui.
- Pagirkite save. Nepamirškite pagirti savęs už įvykdytą užduotį ar išspręstą problemą.
- Užsiimkite malonia veikla - derinkite atsakingas užduotis su maloniais užsiėmimais. Juk gerai nusiteikę nuveikiame daug didesnius darbus. Kasdien suplanuokite ir nuveikite ką nors malonaus - išsimaudykite karštoje vonioje, paskambinkite geram draugui, nusipirkite širdžiai mielą daiktą, pasportuokite ir pan.
- Kalbėkite apie savo jausmus - jausmų užgniaužimas jokios naudos neatneša, tik prarandame galimybę pakeisti situaciją. Pavyzdžiui, jeigu esate nepatenkintas santykiais šeimoje ar darbe, kalbėkite apie tai atvirai ir pagarbiai, leiskite kitiems išgirsti, ką galvojate. Pavyzdžiui: „Man nepatinka, kai nežinau visos informacijos“; „Man būtų ramiau, jeigu prisėstume ir tą aptartume“; „Jaučiau nerimą, kai…“.
- Išmokite atsipalaiduoti. Tradicinės ir šiuolaikinės relaksacijos metodikos - tai puikus būdas išmokti kontroliuoti savo nerimą ir patirti dvasinę pusiausvyrą. Atraskite sau labiausiai tinkantį metodą ir praktikuokite jį kiekvieną dieną bent po keliolika minučių. Metodikos gali būti įvairios: autogeninė treniruotė, taikomoji relaksacija, dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktika, meditacijos, vizualizacijos ir kt.
- Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į savo kvėpavimą. Nerimas veikia taip, kad kai jaučiamės susijaudinę ir neramūs, imame kvėpuoti paviršiumi, tik krūtine. Tai pastebėję galime sureguliuoti savo kvėpavimą gilesniais įkvėpimais ir iškvėpimais. Galime skaičiuoti, pavyzdžiui, iki keturių, kol įkvepiame ir kol iškvepiame, ir panašiai. Yra daugybė pratimų, kurie galėtų padėti nuraminti savo kvėpavimą.
- Dar vienas dalykas, kuris gali padėti - tai konkretus planavimas ir organizavimas. Tai ypač veiksminga tuomet, kai jaučiame labai didelį nerimą dėl gausybės užgriuvusių įvairiausių dalykų, jaučiame debesį problemų ar sunkumų. Pavyzdžiui, galite susirašyti planą arba veiklas, užduotis, kurias turite atlikti, susidėlioti jas prioritetų tvarka, galbūt ir susirašyti visą rutiną, kurią valandą ką darysite.
- Taip pat padėti gali pokalbis. Galite išsakyti apie tai, kad jaučiate didelį nerimą, kad nerimaujate dėl esamos situacijos, pasikalbėti su savo artimu ar ne tokiu artimu žmogumi.
- Taip pat jei jau atsidūrėme tokioje situacijoje, kad mus užgriuvo chaosas, gausybė problemų ir nebežinome, nuo ko pradėti, galime užduoti sau klausimą, ką aš galiu padaryti dabar?
- Dar gali padėti minčių nukreipimas. Kai suprantame, kad esamoje situacijoje realiai nieko padaryti negalime, pavyzdžiui, turime išlaukti, kol ateis egzaminas arba darbo pokalbis. Negalime to paskubinti, bet jaučiame stiprų nerimą. Tuomet mums gali padėti užsiėmimas veiklomis, kurios padeda nukreipti mintis. Užsiimkite savo hobiais - galbūt mėgstate meninę veiklą ar sportą, ar užsiimkite bet kokiomis kitomis veiklomis - pažiūrėkite filmą, paskaitykite knygą.
- Gali padėti - kai kuriems žmonėms padeda - ramios veiklos, pavyzdžiui meditavimas. Tačiau nerimas iš savęs yra labai aktyvi emocija, todėl gali reikalauti aktyvesnio sprendimo. Todėl kartais juokaujame su klientais, kad jaučiant stiprų nerimą kartais labiau gali padėti langų valymas, nei meditavimas.
- Apskritai, sportas gali padėti išlieti susikaupusį stiprų nerimą. Negalime nusėdėti, kaip nerimaujame, dreba visas kūnas, sujaudintas organizmas laukia tos situacijos, kurią turime išlaukti. Sportavimas tinka bet koks, koks jums yra priimtinas. Galbūt išeiti pabėgioti, pasivaikščioti ar galiausiai padaryti dvidešimt pritupimų. Gali padėti bet kas, nes kai šį sujaudinimą išliejame sportinėje veikloje, tai padeda nurimti kūnui. O kai nurimsta kūnas, nurimsta ir psichika. Tai - labai susijusios sistemos.
- Reguliariai sportuokite - vaikščiokite, bėgiokite, lankykite jogą, darykite tempimo pratimus, žaiskite tinklinį, važinėkitės riedučiais, svarbiausia - judėkite.
- Pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui. Leiskite pailsėti mintims. Stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį. Nėra sunku būti nervingu, kai trūksta miego.
- Tokie įvykiai kaip gyvenamosios vietos pakeitimas, darbo susitikimas ar egzaminas tikrai gali kelti stresą ir nerimą. Tačiau jie neįvyksta netikėtai.
- Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės. Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.
- Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą.
Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Kaip elgiatės, kai jaučiate nerimą? Kai galvojame, kad nutiks kažkas blogo, kūnas gali imti reaguoti taip, lyg kažkas blogo jau nutiko, nors tai ir nėra tiesa. Mažą problemą mintyse galime paversti didele tragedija.
- Pirmas žingsnis - stebėkite savo mintis. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“ . Pavyzdžiui, jaudinatės, kad vėluojate į paskaitą. Imate nerimauti, kad dėstytojas labai supyks, o netrukus - jau ir esate tikras, kad būsite išmestas iš universiteto. Nesunku pastebėti, kaip greitai šios mintys gali užvaldyti. Kovojant su nerimu, labai svarbu stebėti savo mintis ir suprasti, iš kur jos ateina.
- Kitas žingsnis - nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeisti labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. - Ar man taip yra nutikę anksčiau? Kai tik turite labiau realistinę prognozę, pakeiskite ja nerimą sukėlusias mintis. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys.
Dažnai norėdami išvengti nerimo, nustojame daryti dalykus ar būti tose situacijose, kurios gali išprovokuoti nerimo jausmą. Taip pat galime vengti apskritai imtis iniciatyvos kažką keisti ar spręsti problemas. Ir tai kurį laiką padės kažkiek išvengti nerimo. Tačiau ilgainiui suprasime, kad nesijaučiame laimingi - apsistatėme save sienomis, nebedarome dalykų, kuriuos mėgome, o galiausiai net ir nesprendžiame pačios nerimo problemos.
Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, nerimaujate dėl to, ko tuo metu negali išspręsti - sakykime, turite sunkią užduoti darbe ir apie tai galvojate prieš užmigdami. Nerimas vis stiprėja, jaučiate, kad neužmigsite, nes mintys vis sukasi apie darbą. Dirbti ir atlikti užduoties tuo metu taip pat negalite.
Norint įveikti nerimą, privalome rūpintis savimi. Yra daug nesudėtingų dalykų, kurie tikrai neužims daug laiko, bet padės palaikyti geresnę emocinę savijautą.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
- Streso Valdymas: Streso valdymas yra vienas iš būdų, kaip mažinti nerimą. Televizoriaus žiūrėjimas daro stiprų poveikį smegenims, tad kai kuriems žmonėms jis gali sukelti nerimo jausmą. Televizija žiūrovus bombarduoja nuolatiniu informacijos, naujienų ir vaizdų srautu. Ši informacijos perkrova gali apkrauti smegenis, sukelti stresą ir nerimą, nes protas stengiasi viską apdoroti ir suprasti. Televizijos laidų turinys gali kelti nerimą, nes jose rodomas smurtas, nusikaltimai, nelaimės ir kiti neigiami įvykiai. Nuolatinis tokio turinio poveikis gali padidinti nerimo lygį. Televizijos žiūrėjimas, ypač programų ar reklamų, kuriose rodomas idealizuotas gyvenimo būdas ir išvaizda, gali paskatinti socialinį lyginimą. Žiūrovai lygina save su žmonėmis, kuriuos mato per televizorių, ir dėl to jaučiasi netinkami, nesaugūs ir nerimastingi. Televizoriaus žiūrėjimas dažnai reikalauja ilgo sėdėjimo, o tai lemia sėslų gyvenimo būdą. Fizinio aktyvumo trūkumas siejamas su padidėjusiu nerimu ir depresijos simptomais. Televizijos žiūrėjimas vakare gali sutrikdyti miego režimą. Prasta miego kokybė arba nepakankamas miegas gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą ir padidinti polinkį į nerimą. Televizijos programos yra skirtos žiūrovų dėmesiui palaikyti, nuolat stimuliuojant vaizdą ir klausą. Dėl to gali padidėti streso lygis, nes smegenys išlieka padidintos budrumo būsenos. Per daug laiko praleidžiant prie televizoriaus gali sumažėti socialinis bendravimas su draugais ir šeima. Socialinė izoliacija ar uždarumas gali paskatinti vienišumo ir nerimo jausmą. Naujienų laidose dažnai daugiausia dėmesio skiriama neigiamoms ir baimę keliančioms istorijoms, kurios gali sustiprinti žiūrovų nerimo ir nesaugumo jausmą. Greta televizijos išplitus socialinei žiniasklaidai, atsirado dar vienas aspektas, kaip medijos vartojimas gali paveikti psichikos sveikatą. Socialinės žiniasklaidos platformos gali dar labiau pakenkti nerimo lygiui dėl savo priklausomybę sukeliančio poveikio. Šias platformas valdančios bendrovės taiko strategijas, kuriomis siekiama patraukti naudotojų dėmesį ir paskatinti dopamino - neurotransmiterio, susijusio su malonumu ir atlygiu, - išsiskyrimą. Nuolatinis įsitraukimas, nesibaigiantis ekrano slinktelėjimas ir spaudimas kurti tobulą internetinį įvaizdį gali dar labiau sustiprinti nerimo ir socialinio lyginimo jausmą. Svarbu suvokti, kad televizijos ir socialinės žiniasklaidos vartojimas turi būti ribojamas.
- Sportas: Fizinis krūvis turi milžinišką, moksliniais mechanizmais pagrįstą poveikį nerimo valdymui. Jis veikia neurotransmiterius, tokius kaip serotoninas ir GABA, gerina nuotaiką ir mažina nerimą. Mankštinantis taip pat reguliuojama reakcija į stresą, reguliuojant kortizolio kiekį, išsiskiria endorfinai ir skatinamas su nerimu susijusių smegenų sričių neuroplastiškumas.
- Pirtis: Pirties terapija - tai dar vienas, papildomas natūralus nerimo valdymo būdas. Reguliarūs pirties seansai gali paskatinti atsipalaidavimą, pagerinti miego kokybę, reguliuoti neurotransmiterių veiklą, pagerinti kraujotaką ir stimuliuoti smegenų neurotrofinio faktoriaus gamybą. Norėdami išnaudoti šį privalumą, apsvarstykite galimybę į savo kasdienybę įtraukti nuolatinius pirties seansus.
- Šalčio terapija: Šalčio terapija, dar vadinama krioterapija, gali būti naudinga mažinant nerimą. Šalta temperatūra skatina endorfinų išsiskyrimą, mažina uždegimą ir, svarbiausia, padeda nusiraminti. Tai padeda reguliuoti su stresu susijusius neurotransmiterius, gerina pažinimo funkcijas ir nuotaiką. Šaltis suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už poilsį ir atsipalaidavimą.
Nerimo Sutrikimai: Tipai Ir Požymiai
Vieniems įveikti nerimą pavyksta dirbant su savimi ir nuolat rūpinantis savo emocine gerove. Kitiems dėl intensyvaus ir ilgalaikio nerimo gali prireikti specialistų patarimo. Kai nerimas tampa neracionalus ir žlugdantis, gali išsivystyti įvairūs nerimo sutrikimai: fobijos, panikos priepuoliai, potrauminis streso sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas bei generalizuotas nerimo sutrikimas. Kiekvienas nerimo sutrikimas turi išskirtinių požymių, tačiau visiems būdingas pernelyg didelis, neracionalus ir įprastą veiklą trikdantis nerimas, kuris paveikia įvairias gyvenimo sritis - tarpasmeninius santykius, darbinę veiklą, karjerą, laisvalaikį.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Štai keletas dažniausių nerimo sutrikimų:
Panikos Sutrikimas: Pagrindinis panikos sutrikimo simptomas yra panikos priepuolis. Tai intensyvaus nerimo epizodas, kuris žmogų užklumpa staiga ir pasižymi gąsdinančiais fiziniais ir psichologiniais simptomais, tokiais kaip:
- dažnas širdies plakimas ir skausmas krūtinėje;
- prakaitavimas, drebulys;
- sunku kvėpuoti, dusimas;
- pykinimas ar skausmai pilve;
- galvos svaigimas, alpimo jausmas;
- nerealumo ar atsiskyrimo pojūtis;
- sunku kalbėti;
- baimė prarasti kontrolę, išprotėti, numirti;
- tirpimai, dilgčiojimai;
- šaltkrėtis, karščio bangos;
Panikos priepuolis vidutiniškai tęsiasi apie dešimt minučių ir yra labai bauginantis. Kadangi simptomai būna labai intensyvūs, daugelis panikos priepuolius patiriančių žmonių mano, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita pavojų gyvybei kelianti liga.
Fobijos: Fobija yra perdėta, nuolatinė tam tikros situacijos, objekto ar veiklos baimė. Fobija būna tokia stipri, kad žmogus deda visas pastangas išvengti to, ko bijo. Yra dvi fobijų rūšys:
- specifinė fobija - tai intensyvi, perdėta objekto ar situacijos, kurie iš tiesų nėra pavojingi, baimė (žmogus žino, kad jo baimė nėra pagrįsta, bet negali jos įveikti, pavyzdžiui, vorų, aukščio, kraujo baimė);
- socialinė fobija (dar vadinama socialinio nerimo sutrikimu) - tai nuolatinė baimė atsidurti socialinėse situacijose. Žmogus baiminasi, kad bus stebimas kitų žmonių ir neigiamai įvertintas. Jaučiamas intensyvus nerimas kitų akivaizdoje padaryti ar pasakyti kažką gėdinga, pasirodyti nerangiam, ar padaryti klaidą. Socialinės situacijos gali būti įvairios, pavyzdžiui, viešas kalbėjimas, susitikimas su žmonėmis, buvimas dėmesio centre, valgymas kitiems matant ir pan.
Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas: Obsesinis kompulsinis sutrikimas pasireiškia įkyriomis, pasikartojančiomis mintimis (vad. obsesijomis), keliančiomis stiprų nerimą. Pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- baimė apsikrėsti ar apkrėsti kitus bakterijomis;
- fiziškai pakenkti sau ir aplinkiniams;
- įkyrios seksualinio ar smurtinio turinio mintys;
- perdėtos mintys religijos ar moralės temomis;
- perdėtas tvarkos ir simetrijos poreikis;
- įvairūs prietarai, susiję su sėkme;
Šias mintis sunku kontroliuoti. Kartais žmonės, norėdami sumažinti obsesijų keliamą nerimą, įsitraukia į pasikartojančius elgesio ritualus (vad. kompulsijomis). Pavyzdžiui:
- daug laiko praleidžia plaudami rankas ar valydami namus;
- dažnai ką nors tikrina (ar visi prietaisai išjungti, durys užrakintos ir pan.);
- pakartotinai dėlioja daiktus „reikiama tvarka“;
- įsitraukia į religijos ritualus ir pan.
Potrauminis Streso Sutrikimas: Potrauminis streso sutrikimu gali susirgti žmonės, patyrę fiziškai ar emociškai traumuojančių išgyvenimų. Tai gali būti, pavyzdžiui, dalyvavimas kare, fizinis ir psichinis smurtas, seksualinė prievarta, įvairios katastrofos, stichinės nelaimės ir pan. Traumuojantys praeities įvykiai nuolat išgyvenami iš naujo prisiminimuose ar sapnuose lyg tai vyktų esamu momentu. Žmogus stengiasi vengti bet ko, kas gali sukelti prisiminimus apie įvykį. Sutrikimo simptomai gali būti:
- atsiskyrimo nuo realybės jausmas;
- sutrikęs miegas;
- nuolatinė įtampa, per didelis budrumas;
- irzlumas, pykčio priepuoliai;
- sustingimas.
Generalizuotas Nerimo Sutrikimas: Generalizuotas nerimo sutrikimas - tai intensyvus nerimas, apimantis keletą sričių, tokių kaip sveikata, šeima, saugumas, pasaulio įvykiai, stichinės nelaimės. Žmogus nuolatos dėl kažko nerimauja, jaučiasi bejėgis savo nerimą suvaldyti, negali atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, žmogų kamuoja:
- perdėtas ar nepagrįstas nerimavimas apie gręsiančius labai nemalonius dalykus, ligas, nepriteklius, traumas, katastrofas;
- neracionalus nerimas dėl artimiems žmonėms gresiančio pavojaus;
- mintys apie įmonės bankrotą, šeimos skyrybas.
Paprastai užduodamas klausimas „O kas, jeigu..?“ Tokiu būdu žmogus numato šimtus galimų pasekmių, kurioms, jo manymu, jis turi būti pasiruošęs. Netgi tada, kai bloga pranašystė nepasitvirtina ir situacija susiklosto gerai, jis pagalvoja: „Taip, bet nėra garantijos, kad tai nepasikartos ateity“. Žmogui pasireiškia įvairūs nerimo simptomai - galvos skausmai, miego sutrikimai, raumenų įtampa, silpnumas. Žmogus nuolat būna irzlus, jam sunku susikoncentruoti.