Psichologinė krizė - tai sunkus išbandymas, kurį patiria daugelis žmonių. Netektys, trauminiai įvykiai, santykių problemos ir kitos sudėtingos situacijos gali sukelti didelį nerimą, įtampą, bejėgiškumą ir pasimetimą. Svarbu suprasti, kad krizė nėra silpnumo ženklas, o normali reakcija į nenormalią situaciją. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra psichologinė krizė, kokios jos priežastys, kaip ją atpažinti ir, svarbiausia, kaip sėkmingai ją įveikti.
Kas Sukelia Psichologinę Krizę?
Psichologinę krizę gali išprovokuoti įvairūs įvykiai ir situacijos. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių priežasčių:
- Artimojo mirtis ar savižudybė: Netektis yra vienas skaudžiausių išgyvenimų, galinčių sukelti gilią psichologinę krizę.
- Santykių nutrūkimas: Skyrybos, išsiskyrimas su partneriu ar kitas svarbus santykių nutraukimas gali sukelti didelį emocinį skausmą ir pasimetimą.
- Patirta prievarta: Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta palieka ilgalaikes psichologines žaizdas ir gali sukelti krizę.
- Tėvų skyrybos: Vaikams ir paaugliams tėvų skyrybos gali būti labai traumuojantis įvykis, sukeliantis nerimą, pyktį ir nesaugumo jausmą.
- Darbo ar socialinio statuso netekimas: Darbo netekimas gali sukelti finansinių sunkumų, sumažinti savivertę ir sukelti krizę.
- Žinia apie sunkią ir nepagydomą ligą: Diagnozė apie sunkią ligą gali sukelti šoką, baimę ir neviltį.
Šie įvykiai gali priversti žmogų jaustis bejėgiu, pasimetusiu ir nebežinančiu, kaip iškilusius sunkumus įveikti.
Kaip Atpažinti Psichologinės Krizės Simptomus?
Psichologinė krizė gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo asmens ir situacijos. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių simptomų:
- Emociniai simptomai: Didelis nerimas, baimė, liūdesys, pyktis, kaltės jausmas, bejėgiškumas, beviltiškumas, irzlumas, emocinis atšalimas.
- Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai (nemiga arba mieguistumas), apetito pokyčiai (padidėjęs arba sumažėjęs apetitas), nuovargis, energijos trūkumas, galvos skausmai, virškinimo problemos, raumenų įtampa.
- Elgesio simptomai: Socialinė izoliacija, vengimas, sunkumai atliekant kasdienius darbus, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, mintys apie savižudybę.
- Pažintiniai simptomai: Sunkumai susikaupti, atminties problemos, dezorientacija, neigiamas mąstymas, savikritika.
Jei pastebite šiuos simptomus sau ar artimajam, svarbu kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip Įveikti Psichologinę Krizę?
Įveikti psichologinę krizę gali būti sunku, tačiau įmanoma. Štai keletas strategijų, kurios gali padėti:
1. Kreipkitės Pagalbos
- Kalbėkite su artimaisiais: Pasidalinkite savo jausmais su šeima, draugais ar kitais artimais žmonėmis. Palaikymas ir supratimas gali būti labai svarbūs. Pasak Vilniaus miesto Centro poliklinikos medicinos psichologės Erikos Mažeikaitės, ištikus psichologinei krizei, labai svarbu nepalikti žmogaus vieno, o būti su juo, stengtis jam padėti išsikalbėti, kokie jausmai jį slegia, priimti juos, kad žmogus pasijaustų išgirstas, suprastas ir palaikytas.
- Kreipkitės į specialistus: Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras gali padėti jums susidoroti su emocijomis, išmokti įveikos strategijų ir rasti būdų, kaip vėl jaustis gerai. Pasak E. Mažeikaitės, žmonės dažniausiai pradeda ieškoti psichologinės pagalbos tuomet, kai kiti būdai nebepadeda, o įvairūs išgyvenimai, problemos pradeda trukdyti dirbti, mokytis, miegoti, atlikti kasdieninius darbus, bendrauti.
2. Būkite Kantrūs su Savimi
- Leiskite sau jausti: Neignoruokite savo jausmų, leiskite sau liūdėti, pykti ar bijoti. Emocijų slopinimas gali tik pabloginti situaciją.
- Neskubėkite: Gijimas po krizės užtrunka. Būkite kantrūs su savimi ir nesitikėkite, kad viskas susitvarkys per naktį.
- Maži žingsneliai: Susitelkite į mažus, pasiekiamus tikslus. Kiekviena sėkmė sustiprins jūsų pasitikėjimą savimi.
3. Rūpinkitės Savimi
- Sveika gyvensena: Laikykitės sveikos mitybos, reguliariai mankštinkitės ir pakankamai miegokite. Sveika gyvensena turi didelės įtakos jūsų psichinei sveikatai.
- Atsipalaidavimo technikos: Išmokite atsipalaidavimo technikų, tokių kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga. Šios technikos gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą.
- Pomėgiai: Skirkite laiko pomėgiams ir veikloms, kurios jums teikia malonumą. Tai padės jums atsipalaiduoti ir atitraukti mintis nuo problemų.
4. Venkite Žalingų Įveikos Būdų
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais: Nors alkoholis ar narkotikai gali trumpam sumažinti nerimą, jie ilgainiui tik pablogins situaciją.
- Izoliacija: Venkite socialinės izoliacijos. Bendraukite su žmonėmis, kurie jus palaiko ir supranta.
- Per didelis darbo krūvis: Neskubėkite grįžti į įprastą darbo režimą. Leiskite sau pailsėti ir atsigauti.
5. Palaikykite Artimą Žmogų, Ištikusį Krizei
Jei matote, kad artimam žmogui nesiseka įveikti psichologinės krizės, pirmiausia su juo reikia stengtis pasikalbėti apie tokios pagalbos reikalingumą ir naudą, pasiūlyti perskaityti straipsnį apie sėkmingą psichologinę pagalbą. Daugelis tyrimų rodo, kad žmonės, kurie žinojo apie kitus pagalbos ieškojusius ir sėkmingai ją gavusius žmones, yra labiau linkę ir patys ieškoti pagalbos. Svarbiausia - žmogaus nepalikti vieno.
- Būkite šalia: Būkite šalia žmogaus, išklausykite jį ir parodykite jam, kad jums rūpi.
- Neteiskite: Priimkite žmogaus jausmus be teismo. Leiskite jam išreikšti savo emocijas.
- Pasiūlykite pagalbą: Pasiūlykite praktinę pagalbą, pavyzdžiui, pavėžėti pas gydytoją, pasirūpinti vaikais ar namų ruošos darbais.
- Skatinkite kreiptis į specialistus: Paskatinkite žmogų kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Visuomenės Požiūris į Psichologinę Pagalbą
Gana daug žmonių vis dar mano, kad į psichologą kreipiasi tik psichiškai nesveiki arba silpni žmonės, kurie patys nesugeba išspręsti problemų, ir tokia visuomenės stigma neretai stabdo žmogų prašyti pagalbos. Pasak Centro poliklinikos medicinos psichologės, daugelis net neskiria psichiatro nuo psichologo ir klaidingai įsivaizduoja psichologo darbą. Labai svarbu, ką apie psichologus galvoja žmogaus artimiausia aplinka: šeima ir draugai. Pastebėta, kad psichologinę pagalbą palankiau vertina moterys nei vyrai. Be to, jos ir ieško dažniau tokios pagalbos. „Tai susiję su tradiciniu požiūriu į vyro ir moters vaidmenį visuomenėje, kad vyras turi būti stiprus, neverkiantis, pats susitvarkantis su problemomis. Vyresnio amžiaus žmonės linkę manyti, kad jų psichologinės problemos susijusios su fizinėmis ligomis, todėl pagalbos dažniausiai ieško pas bendrosios praktikos gydytojus arba bando patys susitvarkyti, kartais ir su medikamentų pagalba“, - paaiškina E. Mažeikaitė ir atkreipia dėmesį į tai, kad lietuviai yra uždari žmonės, įpratę padėti patys sau arba spręsti problemas artimųjų rate, jie nelinkę atvirai reikšti emocijų, apie jas kalbėti.
Medicinos psichologė E. Mažeikaitė sako pastebinti, kad visuomenės požiūris į psichologą ir lankymąsi pas jį keičiasi - vis daugiau žmonių išdrįsta ateiti. Įtakos tam turi tai, kad viešojoje erdvėje vis daugiau pasirodo informacijos apie nepagrįstas psichologines baimes, suteikiama daugiau informacijos apie psichologo darbo pobūdį, įgyvendinamos įvairios psichologinės pagalbos programos, daugėja psichologinėms problemoms neabejingų politikų ir visuomenėje žinomų žmonių, kurie išdrįsta prabilti apie savo išgyvenimus, bėdas, kurias išspręsti jiems padėjo psichologai.
Psichologo Darbo Subtilybės
Kaip žmogui seksis vienam ar su psichologo pagalba išspręsti iškilusias problemas priklausys nuo daugelio veiksnių. „Žinoma, dirbant kartu su specialistu - tas kelias į problemos išsprendimą gali būti daug efektyvesnis, tiesesnis, tačiau būtina suprasti, kad šiame kelyje didžiausias darbas tenka būtent pačiam žmogui, o psichologas yra tik padėjėjas. Medikai paprastai žmonėms duoda direktyvius nurodymus, kaip elgtis, todėl dažnai žmonės, kreipdamiesi į psichologą, tikisi, kad jis taip pat pasakys, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Kartais psichologui net priskiriama mistinių galių, atrodo, kad jis permato žmogų ir žino, ką šis galvoja ar jaučia. Iš tiesų psichologas yra tik žmogus, kuris be jokių išankstinių nuostatų, besąlygiškai priima kitą žmogų, stengiasi suprasti, ko pats žmogus savyje nemato, ko nesupranta, padeda jam geriau save pažinti, įsigilinti į problemos esmę ir priežastis, suprasti, ką reikėtų keisti, kad tą problemą būtų galima išspręsti“, - psichologo darbo subtilybėmis dalinasi E.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Psichologinės Krizės Terminą Įvedęs Gydytojas E. Lindemann
Medicinos psichologė atkreipia dėmesį į tai, kad amerikietis, vokiečių kilmės gydytojas E. Lindemann, į psichologiją įvedęs psichologinės krizės terminą, ir ilgą laiką stebėjęs krizę išgyvenusius žmones, pastebėjo, kad vienus žmones tai užgrūdina, sustiprina, o kitus palaužia. Anot jo, svarbiausi du veiksniai, turintys įtakos krizinių išgyvenimų pasekmėms - asmenybės brandumas ir galimybė gauti pagalbą tuo metu.
Krizių Įveikimo Centras
Krizių įveikimo centro tikslas - teikti skubias, anonimiškas ir finansiškai prieinamas psichologines konsultacijas tuo metu, kai žmogui to labiausiai reikia, t.y. ištikus psichologinei krizei. KĮC veikla ir teikiamos paslaugos Lietuvos psichikos sveikatos kontekste yra unikalios tuo, jog darbo dienomis 16-20 val. ir šeštadieniais 12-16 val. budi specialistai, į kuriuos galima kreiptis be išankstinės registracijos ir gauti pirminę pagalbą nemokamai. Lengvai surandama ir prieinama psichologinė pagalba yra gyvybiškai svarbi, kai žmogus galvoja apie savižudybę, išgyvena netektį ar patiria kitą sukrečiantį įvykį, dėl kurio pats negeba tvarkytis arba su pasikeitusia būsena, arba su kasdienėmis gyvenimo užduotimis. Nemokama psichologo konsultacija krizės ištiktam žmogui, tęstinės konsultacijos, psichologinė pagalba organizacijoms patyrus netikėtą sukrečiantį įvykį bei mokymai organizacijoms ir specialistams, kaip valdyti psichologines krizes. Kiekvienas mūsų savanoris psichologas ir psichologė yra čia tam, kad padėtų jums išgyventi ypač skaudžius įvykius, kai patiems juos įveikti per sunku. Mūsų psichologai yra profesionalūs, patyrę krizių įveikimo specialistai. Krizių įveikimo centras yra atviras visiems, įsikūręs Vilniuje, bet pasiekiamas nuotoliu iš bet kur. Žmonių psichinė ir emocinė sveikata yra tai, dėl ko dirbame.
Centro Poliklinika Vilniuje
Savaitgaliais bei švenčių dienomis Centro poliklinikos Budinčio gydytojo tarnyboje (Pylimo g. 3, Vilnius) medicinos psichologas dirba nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Psichologai konsultuoja ne tik suaugusius asmenis, bet ir vaikus iki 18 metų, jų tėvus ar globėjus dėl patiriamų emocinių, elgesio sunkumų šeimoje, mokykloje, baimių ir t.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
tags: #kaip #iveikti #psichologine #krize #paciam