Stresas - neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Tačiau ar žinojote, kad jis gali turėti didelės įtakos jūsų odos būklei? „Mus nužudo ne stresas, bet reakcija į jį“, - teigė Hans Selye. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas veikia odą, kokie simptomai gali pasireikšti ir kaip galima su tuo kovoti.

Stresas ir homeostazė

Visi organizmai nuolat prisitaiko prie stresorių, kad išlaikytų homeostazę - dinaminį pastovumą. Homeostazė pasiekiama per autonominės nervų sistemos (simpatinės ir parasimpatinės) ir hormonų sąveiką. Reakciją į stresą lemia dominuojantis nervų sistemos aktyvumas: parasimpatinė - ramina (poilsis, virškinimas), o simpatinė - aktyvuoja (atsakas į stresą, imunitetas). Žmogaus poreikis adaptuotis besikeičiančioms aplinkybėms vyksta per stresą. Ūmus stresas yra naudingas kaip organizmo atsakas į grėsmę, tačiau lėtinis stresas tampa žalingas, kai žmogus negali išvengti ar kontroliuoti jo šaltinio.

Lėtinio streso poveikis

Lėtinis stresas sukelia organizmo reakcijas, kurios veikia nervų sistemą, hormonų balansą, imunitetą, virškinimą ir sukelia uždegimus. Tai silpnina imuninę sistemą, padidina jautrumą ligoms. Normalus stresas turi trukti 60-90 minučių, o ilgesnis stresas eikvoja organizmo resursus.

Dažniausi streso sukėlėjai:

• Sezonų kaita - gamtos perėjimai (rugpjūtis-rugsėjis, vasaris-kovas) gali sukelti hormoninius svyravimus ir paveikti odą.
• Gyvenimo etapai - hormoniniai pokyčiai vaikystėje, paauglystėje, menopauzėje.
• Nesubalansuota gyvensena - miego, mitybos, poilsio režimo stoka.
• Perdėtas informacijos kiekis - nuolatinė įtampa dėl perteklinės informacijos.
• Mintys ir emocijos - nerimas, baimės ir įtampa sukelia stiprų vidinį stresą.

Streso fiziologija

Stresas vyksta per endobiogeninę kortikotropinę ašį (pagumburis, hipofizė, antinksčiai), kuri sujungia emocijas apdorojančius centrus su hormonine ir imunine sistema. Streso metu organizmo veiklą reguliuoja smegenys (pagumburis ir hipofizė), vadinamos „centru“, kurios siunčia signalus organams, vadinamiems „periferija“ (skydliaukė, kepenys, antinksčiai), o šie savo ruožtu siunčia hormoninį atsaką smegenims. Procesas priklauso nuo neurotransmiterių ir hormonų.

Streso poveikis hormonams ir odai

Stresas veikia per įvairias išgyvenimo baimes, „atjungdamas“ smegenų žievę (mąstymą) ir „įjungdamas“ limbinę (gyvūno supratimo) sistemą (pagumburį, hipofizę). Hipofizė išskiria į kraują hormonus ir aktyvuoja periferinių endokrininių liaukų hormoninį atsakymą. Hipofizė reguliuoja daugumos mūsų organų veiklą, todėl stresas veikia ne tik tiesiogiai antinksčius (streso atsaką), bet ir imunitetą bei kitas endobiogenines endokrinines ašis: gonodotropinę, kortikotropinę ir tireotropinę, kurių hormonų disbalansas odoje atsispindi kitomis problemomis.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti psichologinį niežėjimą

Kortizolis ir uždegimas

Hipofizėje gaminamas hormono AKTH kiekis didėja reaguodamas į stresą. Antinksčių hormonas kortizolis atsako į stresą mėgindamas adaptuotis ir jį užbaigti, sustabdydamas uždegimą. Jei antinksčiai yra nusilpę ar kortizolio kiekis nepakankamas - stresas tampa ilgalaikiu. Ilgalaikio streso sukeltas disbalansas sukelia visame organizme uždegimus, o odoje uždegimines odos reakcijas: rožinę, atopinį dermatitą (egzemą) ir kitas. Todėl dažnai odos uždegimui (dermatitams) slopinti naudojami kortikosteroidiniai (panašūs į kortizolį) tepalai, tačiau jų poveikis yra tik lokalus, neišsprendžia uždegimo problemos iš esmės, o papildomai odoje gali prasidėti grybelinė ar bakterinė infekcija.

Imunitetas ir histaminas

Hipofizės AKTH aktyvina imunitetą, o kortizolis slopina, ypač jei jo kiekis yra padidėjęs ilgą laiką. Už imunitetą atsakingos putliosios ląstelės, kurių gausu ir odoje. Jos atpalaiduoja histaminą, aktyvuoja T limfocitus ir sukelia imuninį atsaką, kuris pirmiausia pasireiškia odoje. Tai lemia neadekvačias odos reakcijas į svetimus baltymus alergijų atveju arba savus baltymus autoimuninių odos ligų (pvz., psoriazės) atveju. Histaminas pašalinamas iš organizmo per kepenis, todėl svarbu kepenų palaikymas augaliniais adaptogenais.

Gonadotropinė ašis: spuogai, senėjimas ir pigmentacija

Kai dėl streso aktyvuojasi gonadotropinė ašis (pagumburis-hipofizė-lytinių liaukų ašis), tai turi tiesioginį poveikį hormonų pusiausvyrai, kuris pasireiškia odoje spuogais (akne), odos senėjimu ir pigmentacijos sutrikimais.

Spuogai (aknė)

Stresas skatina hipofizės LH (liuteinizuojančio hormono) išsiskyrimą, kurie mažina kiaušidžių hormono progesterono gamybą ir didina androgenų gamybą (ypač testosterono). Padidėjęs androgenų kiekis didina sebumo (odos riebalų) gamybą, oda tampa blizganti, ypač T zonoje, poros užsikemša, formuojasi spuogai (aknė) - ypač smakro, žandikaulio linijos ir kaklo srityje, antroje menstruacinio ciklo pusėje, kai hormonų lygis natūraliai pakyla. Antinksčių gaminamas hormonas DHEA yra pirmtakas androgenų (testosterono) gamybai. DHEA kiekio sumažėjimas sukelia androgenų perteklinę gamybą, todėl formuojasi spuogai kaklo srityje.

Odos senėjimas

Estrogenų lygio sumažėjimas būdingas moterims premenopauzės, menopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu, bet gali atsirasti ir dėl streso. Estrogenai turi svarbų vaidmenį išlaikant odos elastingumą ir drėgmę, nes jie skatina kolageno gamybą ir odos atsinaujinimą. Sumažėjus estrogenų, oda praranda elastingumą, tampa sausesnė, plonesnė, atsiranda raukšlių. Antinksčiai taip pat gamina hormoną DHEA, kuris yra pirmtakas estrogenų gamybai. Menopauzės laikotarpiu iš DHEA gaminasi estrogenai, todėl esant pakankamam jo kiekiui oda išlieka stangri ir elastinga.

Taip pat skaitykite: Bėrimai dėl streso: priežastys ir gydymas

Hiperpigmentacija

Estrogenai ir progesteronas turi tiesioginį poveikį melanocitams, kurie yra atsakingi už melanino, odos pigmento, gamybą. Melazma, kuri dažniausiai pasireiškia ant veido (ypač skruostuose, viršutinėje lūpoje, kaktos srityje), yra klasikinis hormoninės pusiausvyros sutrikimo pavyzdys - nėštumo, menopauzės metu, ar vartojant hormonų terapiją padidėja melanino gamyba.

Tireotropinė ašis: skydliaukės hormonai ir odos būklė

Kai dėl streso aktyvuojasi tireotropinė ašis (pagumburis-hipofizė-skydliaukė), tai gali turėti reikšmingą poveikį hormonų pusiausvyrai, kuris pasireiškia odoje. Hipofizė išskiria tirotropiną (TSH), kuris skatina skydliaukę gaminti skydliaukės hormonus (T3 ir T4), kurie turi svarbią įtaką metabolizmui. Mažėjant skydliaukės hormonų lygiui (ypač esant hipotirozei), odos drėgmė mažėja, ji tampa sausa, šiurkšti, pleiskanoja, sulėtėja regeneracija, sumažėja odos gebėjimas kovoti su infekcijomis ir uždegimais, oda sensta greičiau, gilėja raukšlės, ypač aplink akis, kaktą ir burnos sritis, oda patamsėja, ypač linkių raukšlėse, matomi paburkimai.

Somatotropinė ašis: augimo hormonas ir medžiagų apykaita

Somatotropinė ašis (pagumburis-hipofizė-kasa/kepenys). Hipofizės augimo hormonas somatotropinas skatina kolageno ir elastino gamybą, kurie atsakingi už odos turgorą (elastingumą) ir tonusą (standumą), taip pat už medžiagų apykaitą. Somatotropino trūkumas gali sukelti odos suglebimą, sausumą ir raukšles. „Apkrauta kasa“ - tai kasos hormonų disbalansas, kuris gali pasireikšti somatostatino (reguliuojančio insulino ir gliukagono gamybą) sutrikimais. Insulino trūkumas ir gliukagono perteklius skatina odos senėjimą, blyškumą ir nuovargį. Per didelė „kepenų apkrova“ - kai toksinai kaupiasi organizme ir pašalinami per odą: sukelia bėrimus, dilgėlinę ar pūliuojančius spuogus, kitais atvejais gali lemti hiperpigmentaciją, uždegimines odos reakcijas, pageltimą, skatinti odos sausumą ir senėjimą.

Stresas ir mityba: žarnyno mikrobiotos svarba

Žarnyno mikrobiota - tai milijardai mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus virškinamajame trakte, daugiausia storajame žarnyne. Ji yra tarsi nematomas organas, kuris atlieka svarbias funkcijas, būtinas mūsų sveikatai. Žarnyno mikrobiotą sudaro bakterijos, virusai, grybai, pirmuonys, dumbliai. Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra unikali kaip piršto atspaudas. Subalansuota mikrobiota pasižymi dviem savybėmis: ji turi būti įvairi ir gausi. Disbiozė (mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas) labai glaudžiai susijusi ne tik su pačiu žarnynu, bet ir su visu organizmu, įskaitant kitas mikrobiotos sistemas (pvz., odos, burnos, makšties) bei net tolimais organais, tokiais kaip smegenys, kepenys ir širdis. Žarnynas veikia kaip centrinė komunikacijos ašis tarp įvairių kūno sistemų ir informacijos centras per žarnyno-smegenų ašį.

Emocijos per šią ašį tiesiogiai ir netiesiogiai veikia mikrobiotą. Stresas mažina naudingų bakterijų, tokių kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, augimą. Stresas keičia mikrobiotos sudėtį taip, kad pradeda dominuoti potencialiai kenksmingos bakterijos (Clostridium, Escherichia coli ir kt.). Stresas sutrikdo žarnyno pralaidumą - žarnyno sienelė tampa „pralaidesnė“, todėl į kraują patenka toksinai, maisto dalelės, bakterijos, o tai sukelia uždegimą visame kūne. Stresas veikia žarnyno judrumą ir virškinimą: vidurių užkietėjimą, viduriavimą, dujų kaupimąsi, dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Net maitinantis sveikai, nuolatinis stresas gali trukdyti žarnyno mikroflorai „atstatyti pusiausvyrą“.

Taip pat skaitykite: Nerimas ir odos būklė

Kai mikrobiota sveika, ji gamina neuroaktyvias medžiagas: serotoniną (apie 90 % jo pagaminama žarnyne!), GABA, dopaminą - visi šie neuromediatoriai mažina nerimą, gerina nuotaiką, gerina miego kokybę. Žarnyno disbiozė odoje pasireiškia atopiniu dermatitu, žvyneline (psioriaze), spuogais (acne), raukšlių formavimusi ir odos senėjimu.

Stresas ir masažas, kineziterapija

Masažas ir kineziterapija - tai veiksmingi natūralūs būdai stresui mažinti, veikiantys ne tik raumenis, bet ir nervų sistemą, hormonų pusiausvyrą bei emocinę savijautą. Jie aktyvina parasimpatinę sistemą, atsakingą už ramybę ir virškinimą, bei slopina simpatinę, kuri suaktyvėja patiriant stresą. Šios priemonės mažina kortizolio (streso hormono) kiekį, skatina serotonino ir dopamino (geros savijautos hormonų) gamybą, gerina miegą, nuotaiką ir padeda atsipalaiduoti. Stresas dažnai „kaupiasi kūne“, o masažas padeda jį išlaisvinti tiek fiziškai, tiek emociškai.

Lytėjimo metu išsiskiria oksitocinas - hormonas, susijęs su saugumu, pasitikėjimu ir ryšiu. Jis mažina stresą, stiprina psichologinę pusiausvyrą ir gerina nervų sistemos veiklą. Net profesionalaus masažo metu oksitocinas sukuria pasąmoninį ramybės jausmą, mažina vienišumo pojūtį. Tai netiesiogiai padeda palaikyti žarnyno mikrobiotos balansą, nes mažesnis streso poveikis reiškia geresnę žarnyno veiklą ir stipresnę imuninę sistemą.

Stresas ir psichologija: emocijų poveikis odai

Pagumburis palaiko abipusį ryšį su emocijas apdorojančiais centrais, todėl emocijos per kortikotropinę ašį daro tiesioginį poveikį imuninei ir nervinei sistemai, o oda tampa „veidrodžiu“, atspindinčiu emocinę būklę. Svarbu atpažinti ir valdyti emocijas, kad jos nekenktų sveikatai. Kiekvienas žmogus turi mokytis priimti savo emocijas, kurti sveikas ribas ir atskirti dabartinį stresą nuo praeities įtakų. Odos bėrimai dažniausiai siejami su alergijomis, infekcijomis ar dermatologinėmis ligomis, tačiau jie gali atsirasti ir dėl nervinės įtampos, streso ar psichologinių veiksnių. Tokiu atveju kalbame apie psichodermatologiją - sritį, kurioje nagrinėjama, kaip emocijos veikia odą.

Odos bėrimai nerviniu pagrindu: ką svarbu žinoti

• Kas tai? Odos reakcijos (bėrimai, paraudimas, niežėjimas), kurias išprovokuoja stresas ar emocinė įtampa.
• Kokie simptomai? Raudonos dėmės, dilgėlinė, niežėjimas, odos sausumas ar spuogų paūmėjimas.
• Kas sukelia? Hormonų pokyčiai dėl streso (kortizolio perteklius), imuninės sistemos disbalansas, nervų sistemos įtampa.
• Kokie tyrimai? Atmetami alerginiai ir dermatologiniai veiksniai, prireikus atliekami kraujo tyrimai, alerginiai mėginiai, dermatologo ir psichiatro konsultacija.
• Gydytojų rekomendacijos? Streso valdymas, odos priežiūra, psichoterapija, kartais skiriami vaistai nuo nerimo ar antihistamininiai preparatai.

Kodėl stresas sukelia odos bėrimus?

Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad emocijos tiesiogiai veikia odą. Nervų sistema, imunitetas ir hormonai yra glaudžiai susiję, todėl psichologinė įtampa gali išprovokuoti fiziologines reakcijas. Kai žmogus patiria stresą, organizmas išskiria daugiau kortizolio ir adrenalino - streso hormonų. Kortizolis keičia odos apsaugines funkcijas: ji tampa sausesnė, jautresnė, lengviau sudirgsta. Tuo pat metu imuninė sistema pradeda veikti neadekvačiai - suaktyvėja uždegiminiai procesai, o tai gali pasireikšti bėrimais, niežuliu ar net spuogų paūmėjimu. Nervinė įtampa taip pat tiesiogiai veikia odos nervų galūnes. Nervų sistema siunčia daugiau signalų į odos receptorius, todėl žmogus gali jausti niežėjimą, dilgčiojimą ar perštėjimą, nors objektyviai nėra alergijos ar infekcijos.

Dr. Francisco Tausk, dermatologas (Rochester University, JAV): „Oda yra emocijų veidrodis. Ji reaguoja į nervų sistemos signalus, todėl stresas ir nerimas labai dažnai pasireiškia odos bėrimais ar niežuliu.“

Trumpai tariant, odos bėrimai nerviniu pagrindu atsiranda dėl:

• Hormoninių pokyčių (kortizolio perteklius).
• Imuninės sistemos disbalanso.
• Nervų sistemos aktyvumo ir uždegiminių reakcijų.

Simptomai

Psichologinės įtampos sukeltus bėrimus galima supainioti su alergija ar kitomis dermatologinėmis ligomis. Tačiau juos dažnai išduoda tai, kad simptomai sustiprėja esant stresui ir sumažėja, kai žmogus nusiramina.

Dažniausi požymiai:

• Paraudimas ir dėmės - gali atsirasti ant veido, kaklo, krūtinės ar rankų. Dažnai išryškėja prieš svarbius įvykius ar konfliktines situacijas.
• Dilgėlinė (urtikarija) - rausvos, niežtinčios pūslelės, atsirandančios netikėtai, be aiškios alerginės priežasties.
• Niežėjimas be bėrimų - kai oda niežti, bet tyrimai nerodo alergijos ar infekcijos.
• Spuogų paūmėjimas - stresas aktyvina riebalines liaukas, todėl acne dažnai tampa sunkiau valdoma.
• Odos sausumas ir pleiskanojimas - dėl sutrikusios odos barjero funkcijos.

Svarbu pabrėžti, kad simptomai nėra tik „įsivaizduojami“. Pacientai iš tiesų patiria realų diskomfortą, o oda tampa jautresnė bet kokiems dirgikliams.

Dr. Jūratė Grigaitė, dermatologė (Lietuva): „Nervinės kilmės bėrimai dažnai primena alergiją, tačiau jų atsiradimo aplinkybės išduoda tikrąją priežastį - jie sustiprėja streso metu, o nurimus organizmui gali greitai praeiti.“

Diagnostika

Diagnozuojant odos bėrimus nerviniu pagrindu, svarbiausia - atmesti kitas priežastis. Kadangi odos simptomai gali būti labai įvairūs, gydytojai pirmiausia ieško alerginių, infekcinių ar autoimuninių ligų požymių.

Pirmasis žingsnis - išsamus pokalbis ir apžiūra. Dermatologas vertina bėrimų pobūdį, jų atsiradimo aplinkybes ir dinamiką. Jei pacientas pastebi, kad bėrimai sustiprėja esant stresui ar emocinei įtampai, tai gali būti svarbus diagnostinis raktas.

• Laboratoriniai tyrimai. Atliekami bendrieji kraujo tyrimai, alerginiai testai, kartais - imuninės sistemos rodiklių įvertinimas. Tai padeda atmesti alergiją ar infekciją kaip pagrindinę priežastį.
• Dermatologiniai tyrimai. Esant neaiškiems atvejams, gali būti atliekama odos biopsija, mikroskopiniai tyrimai dėl grybelių ar bakterijų.
• Psichikos sveikatos įvertinimas. Jei organinių pažeidimų nerandama, pacientą gali konsultuoti psichiatras arba psichologas. Tai leidžia nustatyti, ar bėrimai susiję su nerimo sutrikimu, depresija ar lėtiniu stresu.

Dr. Alina Suru, dermatologė-psichodermatologė (Rumunija): „Diagnozė visada yra atmetimo principu. Tik tada, kai pašaliname alergiją, infekciją ar autoimuninę ligą, galime kalbėti apie bėrimus, kuriuos išprovokavo stresas.“

Gydymas

Kadangi tokie bėrimai kyla ne tik dėl odos, bet ir dėl emocinės būklės, gydymas turi būti kompleksinis. Dermatologai ir psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad vien tik tepalai ar vaistai ne visada padeda - būtina spręsti ir streso priežastis.

1. Streso mažinimas ir psichoterapija. Psichologų konsultacijos, kognityvinė elgesio terapija ar sąmoningumo (mindfulness) praktikos padeda sumažinti nerimą ir stresą, o kartu ir odos simptomus. Pacientams rekomenduojami kvėpavimo pratimai, meditacija ar joga.
2. Odos priežiūra. Dermatologai pataria rinktis švelnias, hipoalergines priemones, vengti agresyvių kosmetikos produktų ir užtikrinti, kad oda būtų gerai sudrėkinta. Kai kuriais atvejais skiriami antihistamininiai vaistai ar kortikosteroidų tepalai, kad sumažėtų niežėjimas ir paraudimas.
3. Vaistai. Jeigu nervinė įtampa yra stipri ir pacientas kenčia nuo nerimo ar depresijos, psichiatras gali paskirti vaistus - antidepresantus ar anksiolitikus. Tai padeda stabilizuoti nervų sistemą ir netiesiogiai pagerina odos būklę.
4. Gyvenimo būdo pokyčiai. Sveika mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas - visa tai stiprina imuninę sistemą ir mažina odos jautrumą stresui. Taip pat svarbu vengti žalingų įpročių - alkoholio, rūkymo, perteklinio kofeino.

Dr. Richard G. Fried, dermatologas ir psichologas (JAV): „Gydant nervinės kilmės odos problemas, vien kremo neužteks. Turime gydyti žmogų visapusiškai - jo protą, emocijas ir kūną.“

Kodėl svarbu atpažinti nervinės kilmės odos bėrimus?

Tiksliai nustatyta diagnozė padeda išvengti klaidingo gydymo ir užtikrina, kad pacientas gaus tinkamą pagalbą tiek dermatologiniu, tiek psichologiniu aspektu.

• Nauda atpažinus:
  • Galima išvengti bereikalingų tyrimų ir agresyvaus gydymo.
  • Pacientui suteikiamos tikslinės rekomendacijos - nuo psichoterapijos iki tinkamos odos priežiūros.
  • Sumažėja pasikartojančių bėrimų rizika, nes sprendžiama priežastis, o ne tik simptomai.
  • Pagerėja gyvenimo kokybė - sumažėja stresas, gerėja miegas, dingsta diskomfortas.
  • Užkertamas kelias lėtiniam uždegimui ir odos pažeidimams.
• Pavojai neatpažinus:
  • Bėrimai tampa lėtiniai ir sunkiau gydomi.
  • Pacientas gali be reikalo vartoti vaistus nuo alergijos ar antibiotikus, kurie nepadeda.
  • Nediagnozuotas stresas gali sukelti ir kitas psichosomatines problemas (skausmus, virškinimo sutrikimus).
  • Padidėja psichologinis krūvis - nerimas dėl neaiškios ligos dar labiau stiprina simptomus.
  • Sumažėja pasitikėjimas gydytojais, jei ilgai nėra paaiškinimo, kas sukelia bėrimus.

Žmonių patirtys

• Aistė, 29 m.: „Visada prieš svarbius egzaminus ar pristatymus man atsirasdavo raudonos dėmės ant kaklo ir krūtinės. Iš pradžių galvojau, kad tai alergija, bet gydytojas paaiškino - tai streso reakcija. Kai pradėjau praktikuoti kvėpavimo pratimus, bėrimai tapo retesni.“
• Mantas, 41 m.: „Po įtemptų darbo savaičių ant rankų atsirasdavo dilgėlinės tipo bėrimai. Išgėręs antihistamininių vaistų jausdavausi geriau, bet tik trumpam. Psichologas padėjo suprasti, kad tai buvo kūno signalas apie perdegimą.“
• Rūta, 36 m.: „Metus laiko kovojau su nuolatiniu niežuliu. Tyrimai nieko blogo nerodė, bet oda degė ir pleiskanojo. Kai pradėjau lankyti psichoterapiją, supratau, kad tai buvo susiję su neišspręstu stresu. Dabar oda žymiai ramesnė.“

Dažniausiai užduodami klausimai

• Ar stresas tikrai gali sukelti odos bėrimus? Taip. Stresas keičia hormonų pusiausvyrą, silpnina odos barjerą ir aktyvina imuninę sistemą. Dėl to gali atsirasti paraudimas, niežėjimas ar dilgėlinė.
• Kaip atskirti nervinius bėrimus nuo alergijos? Nerviniai bėrimai dažnai pasireiškia esant įtampai ar po emocinių išgyvenimų. Alergija dažniausiai susijusi su konkrečiu dirgikliu (maistu, vaistais, aplinka) ir nustatoma alerginiais testais.
• Kokius gydytojus reikėtų aplankyti? Pirmiausia - dermatologą, kuris įvertins odos būklę ir paskirs tyrimus. Jei nerandama alergijos ar infekcijos, gali būti rekomenduojama psichologo ar psichiatro konsultacija.
• Ar yra vaistų nuo nervinių bėrimų? Specifinių vaistų nėra. Gydymas apima streso valdymą, psichoterapiją, odos priežiūrą. Simptomams palengvinti gali būti skiriami antihistamininiai ar raminamieji preparatai.
• Ar šie bėrimai gali būti pavojingi? Dažniausiai jie nėra pavojingi gyvybei, tačiau gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Užsitęsę simptomai gali sukelti miego, emocinių problemų ar net depresiją.
• Kaip jų išvengti? Prevencija susijusi su streso mažinimu: sveikas gyvenimo būdas, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, psichologinė pagalba. Taip pat svarbi švelni odos priežiūra.

Stresas ir senėjimas: fiziologiniai pokyčiai

Iš pradžių stresas nematomas. Jis jaučiamas. Iki kol stresas tampa matomas plika akimi, jis jau būna stipriai pažengęs ir pridaręs negrįžtamų padarinių žmogaus sistemoje. Šiame straipsnyje bus atskleista, kaip fiziologinės reakcijos į stresą gali paspartinti tam tikrus senėjimo procesus, kokios priemonės padeda koreguoti streso padarinius.

Simpatinė nervų sistema ir streso reakcijos

Simpatinė nervų sistema atsakinga už organizmo „kovok arba bėk“ rėžimą, kurio dėka mes išgyvenam kiekvieną dieną. Veikiant šiam išgyvenimo rėžimui, vyksta sudėtingos cheminės reakcijos:

• Išorėje: prakaitavimas, akių vyzdžių išsiplėtimas, drebulys;
• Viduje: bronchų išsiplėtimas, tam kad užtektų deguonies "išnešti kailį", kvėpavimas paviršutiniškas ir greitas, pasireiškia tachikardija - širdis plaka kaip pašėlus, stengiasi iš paskutiniųjų varynėti kraują, dėl šios priežasties padidėją ir širdies tūris, tai pat padidėja ir gliukozės kiekis kraujyje.

Streso formos, skatinančios priešlaikinio senėjimo formas

• Fizinė: galvos skausmas, įtampa
• Psichinė: atminties problemos, nerimas
• Emocinė: susijaudinimas, nuotaikų kaita
• Elgesio: valgymo ir miego sutrikimai

Pagrindinės klinikinės odos senėjimo formos

• Raukšlių susidarymas
• Hiperpigmentacija
• Elastingumo praradimas

Oda ir jos dariniai (plaukai, nagai..) yra labai jautrūs aplinkos pokyčiams ir jautriai atsako į stresą bei nerimą.

Senėjimas, kaip terminas, gali būti suskirstytas į dvi kategorijas:

• Vidinis - fiziologiniai pokyčiai, genetika
• Išorinis - UV spinduliuotės pasekmės, oro užterštumas, mimikos veiksniai, dietos, miego rėžimas ir bendros sveikatos būsena.

Išoriniai post-stresiniai pokyčiai

Hiperpigmentacija

Kortizolis yra pagrindinis streso hormonas, todėl jo lygio padidėjimas skatina epidermio ir plaukų folikulų keratinocitus, melanocitus ir sebocitus reaguoti per HPA ašį, išskiriant kortikotropiną atpalaiduojantį hormoną (CRH), kuris veikia priešuždegimiškai ir blokuoja ląstelių sintezę. Tuomet melanocitai ir odos fibroblastai padidina adrenokortikotropinio hormono (AKTH) ir kortikosterono gamybą, sukuriant grandinę, kurioje vyksta melanocitų (pigmentą suteikiančių ląstelių) gamyba, tuomet sustiprėja tirozinazės procesas ir atsiranda hiperpigmentacija.

Raukšlės

Susidaro ten, kur sumažėja odos epidermio storis. Raukšlės gali būti:

• Statinės - ramybės rėžime matomos raukšlės (dažnai kaltinama gravitacija);
• Dinaminės - susidariusios dėl odos raumenų judesių, mimikavimo.

Įrodyta, jog deguonies stokojanti mitochondrija ilgaeiniui tampa pažeidžiama, negeba išskirti energijos, o tai tiesiogiai sąlygoja odos barjero f-jų praradimą, odos sausumą ir raukšlių susidarymą.

#

tags: #odos #reakcija #i #stresa #moksliskai #irodyta