Įvadas
Šiuolaikinėje mokykloje asmenybės ugdymas tampa vis svarbesnis nei vien tik žinių perteikimas. Ugdymo proceso esmė - ne tik išmokyti mokinį, bet ir padėti jam įsisavinti žinių sistemą, skatinant jį tapti aktyviu mokymosi proceso kūrėju. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius mokinių asmenybės ugdymo metodus, jų taikymo galimybes ir svarbą šiuolaikinėje mokykloje, atsižvelgiant į mokytojų kompetencijas, šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą bei mokinių individualius poreikius.
Ugdymo Metodų Svarba ir Įvairovė
Ugdymo metodai - tai mokytojo veiksmų modeliai, taikomi dėstant įvairius dalykus. Jie pasirenkami ir vartojami sistemingai, apibrėžiantys mokytojo ir mokinių bendro darbo pobūdį bei jų sąveiką. Gera pamoka yra ta, kurioje jaučiama mokinio, o ne mokytojo veikla. Mokytojas sudaro sąlygas, reikalingas mokymosi procesui įvykti, padėdamas mokiniui kurti save ir savo santykius su pasauliu.
Nėra universalaus metodo, tinkančio kiekvienam mokytojui ir mokiniui. Mokytojas, atsižvelgdamas į savo prigimtį ir jėgas, renkasi metodus, kurie geriausiai padeda pasiekti ugdymo tikslus. Jei pasirinktas metodas nepadeda atskleisti kiekvieno mokinio individualybei, reikėtų ieškoti kito arba pamąstyti, kaip patobulinti esamą metodą.
Šiandien mokykla siekia ugdyti visapusišką žmogų, todėl ugdymo metodai yra tokie pat svarbūs kaip ir ugdymo turinys. Kuo įvairesni mokymo būdai, tuo labiau sužadinamas mokinių domėjimasis dėstomu dalyku ir išauga mokymosi motyvacija.
Ugdymo(si) Metodai Pamokoje
Ugdymo metodų rinkinių sudarymas ir jų kompetentingas naudojimas yra sudėtingas darbas. Mokykloje vykstanti ugdymo turinio kaita ragina nuolat persvarstyti ugdymo turinio ir metodų sąveiką. Visuomeniniai pokyčiai skatina pedagogus ieškoti naujų būdų, kaip geriau parengti mokinius sėkmingam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Mokinių socializacijos svarba
Kiekvienas mokytojas siekia, kad jo pamokos būtų įdomios, padėtų mokiniams įsisąmoninti mokomąją medžiagą, ugdytų kūrybiškumą ir norą daugiau sužinoti. Šiuos siekius gali padėti įgyvendinti aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai, suteikiantys galimybę ne tik geriau įprasminti mokymo turinį, bet ir plėtojantys gebėjimą kritiškai mąstyti bei taikyti žinias įprastomis ir naujomis sąlygomis.
Metodus galima skirstyti į tradicinius ir netradicinius. Netradiciniais laikomi tie ugdymo metodai, kurie retai taikomi, tačiau yra svarbūs. Ugdymo procese ugdymo metodų komplektai padeda mokytojams siekti sudėtingų ir įvairiapusių šiandienos ugdymo tikslų. Naudodamiesi racionaliai sudarytais jų rinkiniais, galime žvelgti į ugdomą asmenį kaip į visumą, vienu metu rūpintis jo įvairių galių augimu, puoselėti asmenybės integralumą.
Bendrosiose programose rekomenduojama taikyti diskusijas ir debatus, darbą grupėmis (komandomis), modeliavimą, "smegenų šturmą", projektų rengimą, eksperimentą, interviu, anketos tyrimus, dokumentų (įvairių informacijos šaltinių) analizę ir kitus metodus.
Klausimų Pateikimo Metodai
Klausimų pateikimo metodai gali būti taikomi visuose mokyklos lygiuose. Ir mokytojas, ir mokiniai privalo mokėti klausytis, kalbėti ir pateikti klausimus. Jie turi būti pasirengę pakeisti nuomonę, kai yra įtikinami. Svarbiausi klausimų tipai yra šie: faktų atsiminimo, kelių galimų atsakymų į klausimą išvardijimas (pasirinkimas kelių variantų), palyginimo ir supriešinimo, atviri klausimai.
Svarbiausia, kad mokiniai būtų įtraukti į mąstymo procesą. Grupė, aktyviai dalyvaudama šiame procese, lengviau supranta, priima ir įsimena medžiagą. Kritinio mąstymo gebėjimams ugdyti klausimai turi būti formuluojami taip, kad stimuliuotų mokinių mąstymą ir padrąsintų juos diskutuoti.
Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti mokinius?
Diskusijos
Mokinius reikia išmokyti diskutavimo įgūdžių ir įdiegti normas, skatinančias bei remiančias vaisingo kalbėjimo modelius. Mokytojas siekia įtraukti mokinius, pasinaudodamas jų patyrimu, dėstomąja medžiaga, ir skatina mokinius reikšti nuomonę pamokos tema. Tai naudinga tam, kad mokiniams būtų sudaryta galimybė patiems pagalvoti apie temą, susidaryti savo nuomonę ir išmokti medžiagą, o mokytojas galėtų stebėti mokinių minčių eigą ir suteiktų mokiniams galimybę mokytis vieniems iš kitų. Buvimas grupės nariu skatina mokinius veikti, suteikia tapatumo jausmą, naujų minčių, plečia požiūrį, skatina kūrybiškumą.
Svarbaus Įvykio Metodas
Svarbaus įvykio metodas skatina mokinius įvardinti tam tikrą jiems svarbų įvykį, susijusį su pamokos tema. Mokiniai aprašo savo gyvenimo įvykį pagal mokytojo nurodymus, atsakydami į klausimus apie tai, ko išmoko, kaip to išmoko ir iš kur žinojo, kad to išmoko. Tai padeda mokiniams atrasti ryšį tarp abstrakčios mokomosios medžiagos ir jos taikymo, kuris jiems yra svarbus.
Minčių Lietus
Minčių lietus - tai spontaniškai atliekamas struktūrinis pratimas, kurio metu mokiniai aktyviai skatinami kurį laiką pateikti kuo daugiau idėjų. Jo tikslas - pateikti klausimą ir leisti mokiniams siūlyti kuo daugiau galimų problemų sprendimų. Generuojant idėjas laikinai susilaikoma nuo vertinimų, tai leidžia išgauti originalių minčių. Vėliau mokiniai grupuoja idėjas, apsvarsto jų tinkamumą ir galimumą. Tai naudinga ugdant mokinių kūrybiškumą, mąstymo įgūdžius ir gebėjimus dirbti grupėje.
Vaidmenų Atlikimas
Vaidmenų atlikimas sutelktas į gebėjimą įsijausti į kitų žmonių požiūrius. Siekiama padėti mokiniams pritaikyti tai, ko jie išmoko, konkrečiomis aplinkybėmis, įsijaučiant į nurodyto asmens vaidmenį. Tai padeda mokiniams patirti kitų žmonių jausmus, mintis, veiksmus, pasijusti kitais žmonėmis, atsikratyti drovumo ir elgtis laisvai.
Asmenybės Ugdymo Iššūkiai ir Galimybės
Visuomenė ir patys mokiniai kartais abejoja mokyklų pasiekimais ugdant asmenybę. Didelės klasės, vyrų bei jaunų mokytojų trūkumas, taip pat pačių suaugusiųjų kūrybingumo stoka gali būti kliūtys. Tačiau mokyklos ir gimnazijos savo misijose ir vizijose deklaruoja, kad teikia ne tik kokybišką išsilavinimą, bet ir ugdo laisvas, kūrybingas, savarankiškas, mąstančias asmenybes, atsakingus, visuomeniškai aktyvius piliečius, padeda atrasti individualius gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija: mokinių agresija
Bendravimas ir Pagarba
Bendravimas ir pagarba yra raktas į asmenybės ugdymą. Svarbu skatinti bendravimą tarp mokyklos darbuotojų ir mokinių. Jeigu mokytojas bus pagarbus su mokiniu, jis bus autoritetas vaiko akyse, tai ir vaikas mokysis tos pagarbos. Mokykla yra ta vieta, kurioje mokomės socializuotis ir gerbti kitą žmogų. Todėl bendra mokyklos atmosfera yra labai svarbi asmenybės formavimuisi.
Ugdymo Programos ir Metodai
Asmenybė gali būti ugdoma dėstant dalyką per visas pamokas. Net matematikos užduotys gali būti parengtos siekiant išmokyti vaiką ne tik skaičiuoti, bet ir bendrauti, suprasti kitą, dalintis. Mokyklose skatinama projektinė veikla, kai į vieną projektą integruojami skirtingi dalykai ir vaikai bendras žinias susieja su savo krašto istorija. Taip pat pamokos gali vykti ne tik mokyklose, bet muziejuose, parkuose, gamybos įmonėse. Ugdant mokinio asmenybę labai svarbu pastebėti jo gebėjimus, nebūtinai susijusius su mokslais, ir paskatinti juos tobulinti.
Šeimos ir Mokyklos Bendradarbiavimas
Asmenybės formavimuisi didžiausią įtaką turi šeima, socialinė aplinka, mokyklos kultūra, bendravimas su bendraamžiais, mokytojo asmenybė. Vaikai mokosi ir ugdosi ne tik pamokų metu, bet ir stebėdami aplinkinių reakcijas, elgesį, santykius. Vaikui išėjus į mokyklą turėtų vykti mokyklos, mokytojų ir vaiko šeimos bendradarbiavimas.
Mokytojo Autoritetas ir Poveikis
Mokytojas gali pakeisti net itin „sunkių“ vaikų elgesį ir mąstymą, jeigu atsiranda žmogus, kuris tampa vaikui autoritetu, kuris vaiką priima tokį, koks jis yra, jeigu jį gerbia, pastebi jo stipriąsias savybes, o ne tik ieško klaidų. Jeigu vaikas neturi autoriteto, kuriuo gali sekti šeimoje, mokytojas tikrai gali tapti tuo autoritetu.
Mokytojų Kompetencijos Tobulinimas
Keičiantis visuomenei keičiasi ir švietimo sistemos prioritetai: nuo žinių akcentavimo einama prie kompetencijų ugdymo, tampa svarbu ne tik, ką žmogus žino, bet ir kaip šiomis žiniomis geba naudotis. Jeigu norime užauginti kritiškai mąstančią asmenybę, privalome ugdyti mokinių gebėjimą įsivertinti.
Giluminis ir Visuminis Mokymasis
Mokymasis yra suvokiamas ne kaip žinių kaupimas ir turėjimas, bet kaip asmeniškai patiriamas ir išgyvenamas, realaus pasaulio ir jame egzistuojančių ryšių suvokimas, brandinantis ir keičiantis mokinius. Pagrindinės sąlygos giluminiam mokymuisi yra mokantis stengtis suprasti, suvokti, o ne tik įsiminti atskiras detales. Visuminiam mokymuisi labai svarbu, kad mokymo(si) turinys apimtų mokinio asmenybės visumą (intelektą, emocijas, vaizduotę, kūną). Giluminis mokymasis atsiranda tada, kai mokiniai suvokia sąvokas, ryšius ir suprastas svarbias idėjas bei procesus gali perkelti į naują turinį ir kontekstą. Mokydamiesi grupėje mokiniai patiria įvairiausių minčių ir veiksmų spektrą, jo fone plečia ir vertina savo patyrimą.
Atsakingos Asmenybės Ugdymas
Atsakingumas yra sudedamoji žmogaus sąmoningumo matavimo dalis, todėl šiuolaikiniai mokytojai vis dažniau susiduria su mokinių savarankiškumo ir atsakingumo stokos problema. Šiuolaikinio ugdymo sėkmę neretai nulemia ugdanti ir tobulėti skatinanti aplinka. Informacinių technologijų įtraukimas į ugdymą žadina mokinių smalsumą ir norą tyrinėti. Reikia skatinti mokinius kūrybiškai, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, komunikuoti, prisiimti atsakomybę už bendrą projekto rezultatą sukuriant autentišką darbą. Ugdant mokinių gebėjimą atsakingai mokytis svarbus vaidmuo tenka ir tėvams, nes mokiniui iššūkių kelyje labai svarbus palaikymas.
Šiuolaikinio Mokytojo Iššūkiai
Šiuolaikiniai mokytojai yra naujų iššūkių sūkuryje, kuriuos reikia įveikti. Tėvai turi vis daugiau lūkesčių ir reikalavimų mokytojams. Mokytojams tenka balansuoti tarp pamokų planavimo, individualių mokinių poreikių tenkinimo, vertinimo ir papildomų veiklų organizavimo. Švietimo pasaulis nepaprastai dinamiškas, todėl mokytojai turi nuolat mokytis ir prisitaikyti.
Refleksijos Svarba
Refleksija padeda mokytojams ir mokiniams atsiverti, atrasti bendrą kalbą, suvokti mokymosi prasmę, įžvelgti sąsajas tarp įdėtų pastangų ir pasiektų rezultatų. Reflektuodami mokiniai geriau suvokia žinias ir apmąsto užduotis, įvertina, kas buvo atlikta gerai, ką reikėtų tobulinti.
Prioritetinės Kvalifikacijos Tobulinimo Sritys
Didaktinė kompetencija - tai mokytojo žinios, gebėjimai, vertybės, asmens savybės, sąlygojančios efektyvų ugdymą. Mokymo procese turi būti užtikrinta mokymosi motyvacija. Be to, kiekvieno mokinio asmenybė bei amžius yra skirtingi, todėl pedagogams svarbu žinoti ir gebėti pritaikyti kuo daugiau įvairių mokymo būdų, didinančių mokinių mokymosi motyvaciją.