Šiandieninėje visuomenėje kompiuteriai ir internetas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Tačiau kartu su šių technologijų plėtra susiduriame su nauju iššūkiu - priklausomybe nuo kompiuterio. Šiame straipsnyje aptarsime šią problemą, jos priežastis, padarinius ir būdus, kaip ją įveikti.
Priklausomybė nuo kompiuterio: kas tai?
Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba naršymo internete. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip priklausomybė nuo socialinių tinklų, kompiuterinių žaidimų, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą, azartiniai lošimai internete arba nuolatinis naujienų naršymas.
Kalbėdami apie priklausomybes, dažnai pirmiausia pagalvojame apie priklausomybes nuo alkoholio ir narkotikų. Psichoaktyvių medžiagų įtaką žmogui galime lengviau suprasti, nes šio tipo priklausomybes dažnai galima dalinai paaiškinti. Tačiau daug sudėtingiau suprasti ir, dar svarbiau, paaiškinti žmogaus elgesį, kai jis nepriklauso nuo jokių psichiką veikiančių medžiagų. Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto, nuomonės yra įvairios. Vieni tvirtina, kad tai tiesiog įprotis, kurį žmogus gali valdyti pats, o kiti teigia, kad tai liguistas potraukis, kuris apima žmogų ir gali būti įveiktas tik su profesionalų pagalba.
Nors dauguma, kas naudoja kompiuterį ar internetą, gali būti pažeidžiami, pažeidžiamiausi nuo kompiuterinės priklausomybės dažnai yra tie žmonės, kurie yra vieniši, uždari ar sergantys kitomis priklausomybėmis ar impulsų kontrolės sutrikimais.
Požymiai, rodantys, kad kompiuterio naudojimas tampa problematiškas
Kokie požymiai rodo, kad kompiuterio ir interneto naudojimas tampa problematiški? Žmonės, kurie yra priklausomi nuo kompiuterio, dažniausiai:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Jaučia kaltės jausmą, kad leidžia laiką prie kompiuterio.
- Nesėkmingai bando nutraukti arba riboti laiką, praleistą prie kompiuterio.
- Būdami prie kompiuterio praranda laiko sampratą.
- Apleidžia pareigas draugams ar šeimai tam, kad galėtų praleisti daugiau laiko prie kompiuterio.
- Meluoja apie laiką, praleistą prie kompiuterio.
- Jaučia nerimą, depresiją ar dirglumą, jei laikas prie kompiuterio yra jiems apribojamas.
- Jausmus reiškia būdami prie kompiuterio.
- Patiria problemų darbe ar mokykloje dėl laiko, praleisto prie kompiuterio.
- Kai nesinaudoja kompiuteriu, galvoja apie laiką, kada juo naudosis.
Yra ir keletas fizinių ženklų, rodančių, kad žmogus yra priklausomas nuo kompiuterio:
- Išsausėjusios akys ir regėjimo pablogėjimas, įtampa akyse.
- Nugaros ir kaklo skausmai.
- Sunkūs galvos skausmai.
- Miego sutrikimai.
Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio. Dėl to gali kilti konfliktai šeimoje, kas gali priklausomą žmogų pastūmėti praleisti dar daugiau laiko internete.
Priklausomybės nuo kompiuterio priežastys ir padariniai
Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo kompiuterio gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau šios yra pagrindinės:
- Psichologiniai veiksniai: Stresas, depresija ir vienatvė gali skatinti žmones ieškoti komforto, kuris dažnai būna kompiuterio arba interneto pasaulyje.
- Galimybė nemokamai prieiti prie informacijos: Internetas siūlo begalę informacijos ir pramogų, o tai gali pritraukti žmones ir skatinti nuolatinį naršymą.
- Socialinio santykio trūkumas: Internetas gali tapti būdu kompensuoti trūkstantį socialinį gyvenimą, pavyzdžiui, žaidžiant internetinius žaidimus arba bendraujant su žmonėmis per socialinius tinklus.
Priklausomybė nuo kompiuterio gali turėti rimtų pasekmių fiziškai, emociškai ir socialiai:
- Fiziniai padariniai: Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, akių nuovargis ir nutukimas.
- Emociniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali lemti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus, nes žmonės gali praleisti naktis prie kompiuterio arba naršyti internete.
- Socialiniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali padidinti tikrąją socialinę atskirtį, tarsi izoliuojant žmogų nuo realaus pasaulio.
Daug ekspertų tvirtina, kad šiuolaikinės technologijos gali turėti įtakos ir skyryboms. Vis daugėjantis skyrybų skaičius dalinai kyla dėl to, kad sutuoktiniai per daug laiko praleidžia siųsdami trumpąsias žinutes, vartodami įvairias socialines medijos ar naršydami internete. Su didesniu elektroninio ir internetinio ryšio vartojimu, daugeliui porų atsiranda izoliacijos ir atsiskyrimo jausmas, kuris tam tikrais atvejais veda prie skyrybų.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Priklausomybės sąvoka dažnai apibrėžiama kaip nekontroliuojamas potraukis vartoti tam tikras medžiagas arba priemones, nepaisant neigiamų pasekmių. Daugelis priklausomybes (nuo alkoholio, narkotikų ar kompiuterio) turinčių žmonių žino, kad jiems draudžiama vartoti alkoholį, narkotikus, ar leisti laiką prie kompiuterio, tačiau jie save įtikina, kad tai darys su saiku. Dažnas nuo alkoholio priklausomas žmogus sau pasako - „šiandien tik vieną alaus, va, išgersiu ir viskas…“, tas pats ir su žmonėmis, priklausomais nuo kompiuterio - „va, tik prisėsiu pažiūrėti, ar man kas atsiuntė el. laišką.“ Tačiau dažnu atveju situacija neapsiriboja vienu alaus, ar penkiomis minutėmis prie kompiuterio. Žmogus paprasčiausiai užmiršta savo principus ir pažadus, bei randa begales priežasčių save pateisinti.
Kaip įveikti priklausomybę nuo kompiuterio?
Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, padėti gali priklausomybės ligų specialistai, kurie specializuojasi priklausomybių nuo kompiuterio ar interneto srityse. Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti. Patarimų, kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, yra nemažai. Pirmiausia reikėtų ištrinti visus kompiuterinius žaidimus, užblokuoti prieigas prie žaidimų ar portalų, kuriose yra praleidžiama per daug laiko, ištrinti socialinių medijų profilius, išmokti naudotis kompiuteriu tik tada, kai tai yra būtina.
Bendravimas su žmonėmis gyvai taip pat gali būti veiksmingas sprendimo būdas. Galbūt galima skirti daugiau laiko hobiams ir veikloms, kurios teikia malonumą. Sportas ir fizinė veikla taip pat gali tūrėti teigiamos įtakos kontroliuojant laiką, praleistą prie kompiuterio.
Ribų nustatymas, kada ir kam naudoti kompiuterį, taip pat gali padėti išvengti besąlygiško kompiuterio naudojimo. Galbūt galite paskirti vieną reguliarų laiką per savaitę pasitikrinti savo elektroninį paštą ir laikytis grafiko. Galima elgtis drastiškai - išjungti internetą arba išnešti įrenginius iš patalpos. Deja šis metodas turi šalutinį poveikį. Čia kaip narkomanui atimti jo narkotikus. Žmogų gali ištikti pykčio, agresijos priepuoliai. Laipsniškai mažinti laiką, leidžiamą prie įvairių ekranų. Pirmiausia reikėtų imti save kontroliuoti. T.y pradžiai susižymėti, kiek šiandien laiko leidau prie įvairių ekranų ir ką ten veikiau. Tuomet susižymėti, kas buvo išties svarbu (darbas), o ką galima būtų sumažinti. Ir tas nereikšmingas veiklas mažinti kasdien po 10-15 min. Nejučia bus sutaupyta nuo 1 iki 2 val. per savaitę. Ar bent įsivaizduojate, ką reiškia 1-2 valandos dėmesio jūsų šeimai, vaikui, sau? Dovanokite sau kažką nepatirta per tą savaitinį sutaupytą laiką. Gal masažą? Gal susitikimą su draugu? Gal pasivaikščiojimą miške? Susitvarkykite savo kompiuterį, išmanųjį telefoną: palikite tik išties reikalingus failus, ikonėles ir nuorodas. Galite pabandyti nukreipti dėmesį nuo savo kompiuterio į kitą objektą. Pavyzdžiui, įsigykite augintinį. Jam išties reikės dėmesio ir laiko. Tad laikas, praleidžiamas internete, natūraliai sutrumpės. Augintinis, beje, gali suteikti ir tas emocijas, kurių buvo nesąmoningai ieškoma internete - meilę, supratimą, ištikimybę. O gal pradėkite mokytis užsienio kalbos, skaityti knygas (ne elektronines), sportuokite, gaminkite. Dažniau susitikite su artimaisiais, draugais ir kaimynais. Organizuokite bendras iškylas į gamtą, susitikite jaukiose terasose ar balkonuose išgerti arbatos ir gyvai pasikalbėti. Jei jūs neturite pakankamai valios ir savikontrolės, įsidiekite specialias programėles, kurios jus informuotų, jog laikas internete baigėsi. Galite susitarti su artimaisiais, kad jus kontroliuotų. Nusistatykite sankcijas už pažeidimus 😉. Viršijote laiką internete - keliaujate papildomai valandai su šunimi į kiemą, valote lauko baldus, pjaunate žolę kieme arba plaunate indus.
Galiausiai jei patiems nesiseka kovoti su priklausomybe nuo kompiuterio, galite kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti priklausomybę ir išmokys kaip elgtis situacijoje, kai knieti prisėsti prie kompiuterio.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Saikingas kompiuterio naudojimas yra įmanomas
Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto. Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo. Reikia išmokti kontroliuoti laiką, praleistą prie jo. Reikia atsiminti, kad visi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir kompiuteris bei internetas yra svarbūs mums visiems. Tačiau daugelis žmonių geba suderinti gyvenimus prie kompiuterio ir už jo bei naudotis juos saikingai.
Priklausomybė nuo interneto kaip nauja liga
Daugelis mokslininkų jau kurį laiką kalba apie priklausomybę nuo interneto kaip apie naują ligą. Kaip ir kitos priklausomybės (nuo alkoholio, narkotinių medžiagų), internetinė priklausomybė prasideda panašiai. Iš pradžių žmogus jaučia malonumą ir mano, kad tai nieko blogo: žmonės giriasi per internetą užmezgę naujų pažinčių, labiau atsiskleidę. Tačiau tai tik iliuzija. Gyvas bendravimas ir internetas - visiškai skirtingi dalykai. Kitais žodžiais tariant, internetas turėtų būti naudojamas darbui, tobulėjimui, bendravimui. Kitais žodžiais tariant, kitas žingsnis - priklausomybė. Riba tarp jų, beje, labai slidi.
Paradoksas - turintieji problemų dėl interneto vartojimo pagalbą gali gauti taip pat internetu. Iš tiesų nėra jokių argumentų prieš interneto naudą - tai nuostabus išradimas, padedantis mums tiek dirbti, tiek tobulėti, tiek bendrauti. Ir tikrai nereikia nuo jo visiškai atsiriboti. Tiesiog atminkime, kad visame kame turi būti balansas. Kiek laiko nedarbo metu skiriate socialiniams tinklams, tiek pat turėtumėte skirti fiziniam aktyvumui bei gyvam bendravimui, hobiui.
Interneto naudojimas tampa probleminiu, kai užima vis daugiau žmogaus laiko ir pradeda trukdyti svarbioms kasdienėms veikloms.
FAKTAI:
- Yra žinoma, kad įvairios probleminio interneto naudojimo formos gali sukelti sunkumų ir žmogui, ir jo artimiesiems, paveikti svarbias socialinio gyvenimo, darbo ar mokslo, fizinės ir psichikos sveikatos sritis.
- Oficialiais duomenimis, nuo 10 iki 17 proc. pasaulio gyventojų susiduria su probleminiu interneto naudojimu.
- Pasaulinė sveikatos organizacija itin akcentuoja interneto priklausomybių problematiką ir, sudarydama 11-ąją Tarptautinę ligų klasifikaciją, į psichikos sutrikimų sąrašą įtraukė Interneto žaidimų ir Interneto lošimų sutrikimus.
Kaip atpažinti priklausomybę nuo interneto?
Priklausomybė nuo telefono gali būti problemos simptomas. Diagnosticai dažnai naudojamas K. Young klausimynas. Atsakykite į šiuos klausimus:
- Naudojatės internetu tuomet, kai siekiate pabėgti nuo problemų arba pagerinti savo nuotaiką.
- Jūs negalite kontroliuoti interneto vartojimo.
- Jaučiate poreikį vis daugiau laiko skirti internetui tam, kad pasiektumėte pasitenkinimą.
- Kiekvieną kartą jūs užsibūnate tinkle ilgiau, nei planavote.
- Išleidžiate daug pinigų ryšio mokesčiams, tačiau kiekvieną dieną vėl jungiatės į tinklą.
- Meluojate savo šeimos nariams ir draugams, kiek laiko jūs praleidžiate internete bei kaip esate įsitraukę į jį.
- Jaučiate susierzinimą ir nerimą, kai jus atitraukia nuo interneto.
- Nuolat galvojate apie internetą, kai esate ne tinkle.
- Būdami ne tinkle jaučiatės nusiminę ir nerimastingi.
- Psichologai vienu balsu tvirtina, kad dažniausiai priklausomi tampa žmonės, kurie jaučiasi vieniši, neturi socialinio palaikymo, turi kokių nors fizinių defektų, kurių gėdijasi, stokoja emocinių ir socialinių įgūdžių, pasižymi menka savikontrole.
Ką daryti, jei jaučiate priklausomybę?
Jei jaučiate priklausomybę, galite pabandyti šiuos metodus:
- Galima elgtis drastiškai - išjungti internetą arba išnešti įrenginius iš patalpos. Deja šis metodas turi šalutinį poveikį. Čia kaip narkomanui atimti jo narkotikus. Žmogų gali ištikti pykčio, agresijos priepuoliai.
- Laipsniškai mažinti laiką, leidžiamą prie įvairių ekranų. Pirmiausia reikėtų imti save kontroliuoti. T.y pradžiai susižymėti, kiek šiandien laiko leidau prie įvairių ekranų ir ką ten veikiau. Tuomet susižymėti, kas buvo išties svarbu (darbas), o ką galima būtų sumažinti. Ir tas nereikšmingas veiklas mažinti kasdien po 10-15 min. Nejučia bus sutaupyta nuo 1 iki 2 val. per savaitę. Ar bent įsivaizduojate, ką reiškia 1-2 valandos dėmesio jūsų šeimai, vaikui, sau? Dovanokite sau kažką nepatirta per tą savaitinį sutaupytą laiką. Gal masažą? Gal susitikimą su draugu? Gal pasivaikščiojimą miške?
- Susitvarkykite savo kompiuterį, išmanųjį telefoną: palikite tik išties reikalingus failus, ikonėles ir nuorodas.
- Galite pabandyti nukreipti dėmesį nuo savo kompiuterio į kitą objektą. Pavyzdžiui, įsigykite augintinį. Jam išties reikės dėmesio ir laiko. Tad laikas, praleidžiamas internete, natūraliai sutrumpės. Augintinis, beje, gali suteikti ir tas emocijas, kurių buvo nesąmoningai ieškoma internete - meilę, supratimą, ištikimybę.
- O gal pradėkite mokytis užsienio kalbos, skaityti knygas (ne elektronines), sportuokite, gaminkite.
- Dažniau susitikite su artimaisiais, draugais ir kaimynais. Kaip Mikutavičiaus dainoje: „pasveikinkit vieni kitus - juk taip daryti šitaip lengva“. Organizuokite bendras iškylas į gamtą, susitikite jaukiose terasose ar balkonuose išgerti arbatos ir gyvai pasikalbėti. Juk dar yra gyvų žmonių, prisimenančių gyvenimą prieš internetą 😊 Jis buvo pilnas bendravimo. Aš asmeniškai daug metų susitikdavau su drauge „prie akmens“ pusiaukelėje ir iki mokyklos likusius 200 metrų eidavome kartu. Nesvarbu, kad po to visą dieną praleisdavome kartu.
- Jei jūs neturite pakankamai valios ir savikontrolės, įsidiekite specialias programėles, kurios jus informuotų, jog laikas internete baigėsi. Galite susitarti su artimaisiais, kad jus kontroliuotų. Nusistatykite sankcijas už pažeidimus 😉. Viršijote laiką internete - keliaujate papildomai valandai su šunimi į kiemą, valote lauko baldus, pjaunate žolę kieme arba plaunate indus.
- Žinoma, kartais situacija būna ypač sudėtinga ir be specialistų pagalbos nepavyksta susitvarkyti. Tuomet tikrai reikėtų kreiptis į psichologą, kuris padėtų identifikuoti problemos šaknis, paskatintų imtis reikalingų veiksmų.
Priklausomybė nuo telefono ir miegas
Atliekant įvairius tyrimus nustatyta, kad maždaug 50-90 proc. paauglių nepakankamai išsimiega. Paauglių miego neįmanoma tirti neatsižvelgiant į nenuginčijamą technologijų poveikį. Egzistuoja trys pagrindiniai mechanizmai, nusakantys, kaip su išmaniuoju įrenginiu praleistas laikas trikdo miegą. Pirmiausia, yra išderinamas režimas: kuo daugiau laiko praleidžiama spoksant į ekranus, tuo mažiau jo lieka kitai veiklai, ypač tokiai visiškai įtraukiančiai kaip miegas. Antra, vyksta psichologinė stimuliacija, nes be perstojo stebimas turinys, skatinantis socialinį interesą, dirginantis emocijas ar net sukeliantis agresiją. Ir trečia, ekranai šviečia, o šviesa turi budinantį poveikį.
Tokie elektroniniai įrenginiai kaip nešiojamieji kompiuteriai, telefonai arba kiti įtaisai su šviesos diodų arba skystakristaliais monitoriais skleidžia didelį kiekį dirbtinės melsvos šviesos. Apie paros metą ir konkrečiai ryto metą žmogus sprendžia matydamas melsvą šviesą. Sėdint naktimis priešais melsvos šviesos šaltinius, kūnui siunčiamas signalas keltis, o ne eiti miegoti. Taip gali sutrikti paros ritmo (cirkadinio ritmo) pojūtis, kitaip sakant, biologinis laikrodis. Įrodyta, kad sutrikus natūraliam dienos ir nakties režimo ciklui, padidėja tikimybė susirgti cukriniu diabetu, vėžiu, širdies ligomis ir depresija.
Išmaniojo telefono arba planšetinio ar nešiojamojo kompiuterio naudojimas lovoje kenkia sveikatai ir asmeniniams santykiams. Sveikatai daroma žala siejama su šviečiančiu ekranu, nesvarbu, išmaniojo telefono, ar televizoriaus, kuris stebimas, kai organizmas reikalauja miego. Šviesa sukelia tam tikrą efektą, dėl kurio išderinamas vidinis organizmo laikrodis. Kai taip nutinka, darosi sunku užmigti ir pakankamai išsimiegoti: kartais prireikia net užmigti padedančių preparatų.
Kadangi daugelis pratę tinkamai neišsimiegoti, tai tapo norma. Bet nepamirškime, kad poveikis daromas atminčiai, mąstymui ir įvairiems gebėjimams. Atliekant tyrimus pavyko nustatyti du lemiamą reikšmę turinčius komponentus: kognityvinį arba mentalinį ir emocinį arba afektinį. Kognityvinis komponentas atsakingas už vykdymo procesus, kitaip sakant, jis kontroliuoja mąstymą, t. y. lemia sprendimų priėmimą, dėmesio koncentravimą, analitinius procesus, sulaiko nuo neapgalvotų, impulsyvių poelgių. Afektinis arba emocinis komponentas siejamas su susirūpinimu ir nerimu, kad ko nors nepadarėme. Toks susirūpinimas gali kilti, pavyzdžiui, pagalvojus, kad jau 15 min. netikrinome feisbuko ar nepakomentavome kokios nors į „Instagram“ įkeltos nuotraukos. Tad apimti susirūpinimo būtinai stengiamės padaryti tai, ko nespėjome. Taigi, abu komponentai (sutrikusi vykdymo funkcija ir susirūpinimas) skatina neatsitraukti nuo išmaniojo telefono ištisą dieną - iki pat tos akimirkos, kai užmiegame, o kartais - net nubudus naktį. Toks elgesys ydingas, nes vidurnaktį rašant komentarą socialiniame tinkle suaktyvinama smegenų veikla - smegenys verčiamos nemiegoti. Būtina paminėti ir tai, kad visi įrenginiai skleidžia melsvą šviesą, suaktyvinančią kortizolio išsiskyrimą ir trikdančią melatonino gamybą. Tai tikrai nėra gerai, nes melatoninas atsakingas už svarbius slopinimo procesus ir veikia migdančiai. Besaikis technologijų naudojimas lemia paviršutinišką nakties miegą, o nepakankamai išsimiegojus negali tinkamai veikti smegenys.