Vaiko dalyvavimas teisminiuose procesuose yra sudėtingas ir jautrus klausimas, reikalaujantis ypatingo dėmesio ir profesionalumo. Siekiant užtikrinti teisingumą ir apsaugoti nepilnamečių interesus, Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas psichologų dalyvavimui apklausiant vaikus ir paauglius teismuose. Šiame straipsnyje aptariama, kaip vyksta ir kaip turėtų vykti nepilnamečių apklausos Lietuvos teismuose, kokia yra teismo psichologo rolė šiame procese, ir kokios naujovės laukia įsigaliojus pataisoms dėl privalomo psichologo dalyvavimo.
Nepilnamečių apklausų organizavimas ir vykdymas Lietuvos teismuose
Organizuojant ir vykdant nepilnamečių apklausas Lietuvos teismuose, vienas pagrindinių uždavinių yra kiekvieno parodymus duodančio vaiko saugumo užtikrinimas. Apklausos turi būti vykdomos saugiai, specialiai tam pritaikytose patalpose. Vaikai, atvykę į teismą, turėtų jaustis kuo saugesni, todėl būtina sudaryti kuo tinkamesnes sąlygas jų draugiškai apklausai pritaikytuose kambariuose. Tai padėtų gauti patikimus, informatyvius parodymus.
Teismo psichologo vaidmuo ikiteisminėse apklausose
Ikiteisminėse apklausose psichologas atlieka tarpininko vaidmenį tarp vaiko ir teisėsaugos pareigūnų. Psichologas bendrauja su nepilnamečiu specializuotame apklausos kambaryje ir bando jam suprantama kalba pateikti teisėjo, prokuroro, advokatų sakomus klausimus. Psichologas suformuluoja klausimą atsižvelgdamas į vaiko amžių, brandą, specialiuosius poreikius. Toks tarpininkavimas yra būtinas, nes dažnai vaikai, ypač jaunesni, negeba suprasti sudėtingų klausimų formuluočių, papasakoti apie detales, susijusias su, pavyzdžiui, laiku, dažnumu.
Dalyvaudamas apklausose psichologas tampa tarsi vaiko stebėtoju, reaguojančiu į jo išgyvenamas emocijas, jausmus, prieštaras, kurių kiti proceso dalyviai dažnai nepastebi. Jausdamas empatiją vaikas daug laisviau bendrauja, drąsiau kalba, todėl psichologo dalyvavimas ikiteisminio tyrimo apklausose yra labai svarbus.
Bendradarbiavimas su kitais specialistais
Teismų psichologams tenka dirbti ne tik su teisėjais, bet ir su ikiteisminio tyrimo teisėjais, prokurorais. Didžioji dalis ikiteisminio tyrimo apklausų prasideda nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro ir psichologo kontakto, bendradarbiavimo. Visų pirma, suderinamas apklausos laikas, aptariama bylos esmė, klausimų formuluotės, taip pat apklausos strategija.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Dažnai prieš apklausas bendraudami su prokurorais, remdamiesi turima informacija numatome galimus sunkumus (pavyzdžiui, jei vaikas nekalba, yra uždaras, turi raidos sutrikimų ir panašiai). Tai leidžia daug efektyviau pasirengti apklausai, dažnai numatyti papildomas priemones, kurios padėtų vaikui atgaminti, pateikti su įvykiu susijusias detales (naudojami žmogaus kūno piešiniai, lėlės ir kiti būdai).
Būna atvejų, kada rengdamiesi apklausoms bendradarbiaujame su vaiko teisių apsaugos skyrių specialistais. To reikia norint gauti detalesnės informacijos apie artimą vaiko aplinką, gyvenimo sąlygas, specialiuosius poreikius, ugdymą ir t. t.
Problemos ir trūkumai nepilnamečių apklausose
Nepaisant teigiamų pokyčių, nepilnamečių apklausose Lietuvos teismuose vis dar pasitaiko trūkumų. Visų pirma, vaiką, atvykusį į ikiteisminio tyrimo apklausą ar teismo posėdį, būtina paruošti. Pasitaiko atvejų, kai šis žingsnis praleidžiamas. Kai nepasiruošęs vaikas patenka į specializuotą apklausos kambarį, mato kameras, ausines, nežino jų paskirties, jam nėra aiškios taisyklės, pvz., kaip reikės atsakyti į klausimus, ką reikės daryti, jei klausimo nesupras, nežinos atsakymo ir t. t., tada jaunasis liudytojas pajunta baimę, nerimą, gali atsitverti tylos siena.
Paruošti nepilnametį apklausai itin svarbu prieš jam dalyvaujant teismo salėje vyksiančiame posėdyje. Daugeliui vaikų vien teismo posėdžių salės aplinka sukelia stresą. Be to, duodant parodymus jam tenka tiesiogiai susidurti su gynyba, dažnai provokuojančiais, menamais klausimais, kaltinamaisiais, jų pastabomis. Tai turi neigiamos įtakos ne tik paties nukentėjusiojo ar liudytojo savijautai, bet ir apklausos duomenų patikimumui. Kai nerimas didelis, darosi sunku atgaminti su įvykiu susijusias detales, būna atvejų, kai vaikai pakeičia parodymus, pateikia patogesnę įvykių sekos versiją, siekdami, kad apklausa kuo greičiau baigtųsi.
Per savo darbinę praktiką esu pastebėjusi, kad per nepilnamečių apklausas dažnai praleidžiamas vadinamasis laisvo pasakojimo etapas, kurio metu vaikas turėtų būti skatinamas savo žodžiais papasakoti, dėl ko atvyko duoti parodymų. Šiame etape vaikas neturėtų būti pertraukiamas, jam neužduodami jokie klausimai. Tačiau pasitaiko atvejų, kai parodymų davimas iš karto pradedamas nuo tikslinamųjų klausimų. Taip sutaupoma laiko, tačiau prarandama dalis naudingos informacijos, kuri galėtų būti atskleidžiama vaikui pačiam nuosekliai pasakojant apie įvykį.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Pataisos dėl privalomo psichologo dalyvavimo vaikų apklausose
Pagal šalies vadovės inicijuotas pataisas, kurios įsigaliojo, įvedama prievolė visais atvejais nukentėjusiųjų ir liudijančių vaikų iki 14 metų apklausas vykdyti dalyvaujant profesionaliam psichologui ir tik specialiose patalpose. Labai gera iniciatyva, jog psichologas turės dalyvauti ir vyresnių nei 14 metų nepilnamečių apklausose vaiko psichinės ir fizinės sveikatos sužalojimo, seksualinės prievartos, smurto, prostitucijos, prekybos žmonėmis atvejais. Psichologas bus privalomas ir tais atvejais, kai to prašys proceso dalyviai, arba pareigūnų iniciatyva.
Galima tikėtis, kad įsigaliojus šioms pataisoms pagerės Lietuvos teismuose atliekamų apklausų kokybė, bus labiau apsaugoti atvykstančių vaikų interesai, daugiau atsižvelgta į jų poreikius. Manau, kad įgyvendinant šias pataisas daug dėmesio turėtų būti skiriama ir tinkamoms psichologų darbo ir tobulinimosi sąlygoms, adekvataus atlygio už jų darbą klausimui. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įvedus privalomo dalyvavimo apklausose reikalavimą reikės ir daugiau šias pareigas atlikti galinčių atitinkamos kvalifikacijos specialistų.
Esamos infrastruktūros trūkumas
Pagal turimus duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra specialūs kambariai, kuriuose apklausiami nukentėję nepilnamečiai ir liudytojai. Tačiau tokių tinkamai įrengtų kambarių šalyje trūksta: ne visi didžiausi Lietuvos teismai turi įrengę tokias patalpas, o dalyvaudama mažesniuose rajonuose vykstančiose apklausose neretai pastebiu, kad tokiose patalpose esanti įranga nėra visiškai tinkama naudoti. Ne kartą yra pasitaikę atvejų, kai apklausa neįvykdavo arba įvykdavo ne visai tinkamai dėl techninių trikdžių. Be to, daugelyje apklausų kambarių trūksta priemonių, kurių prireikia dirbant su vaiku, pvz.: rašymo, spalvinimo priemonių, lavinamųjų žaidimų, kad vaikas galėtų žaisti laukdamas apklausos protokolo, ir pan.
Psichologų trūkumas ir kvalifikacijos svarba
Kompetentingų psichologų, kurie specializuotųsi atlikti vaikų apklausas, trūksta. Yra iniciatyvų kviesti psichologus iš kitų įstaigų, pvz., pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų ar ligoninių. Tačiau tokia praktika yra ydinga, jei to psichologo specializacija nėra vaikų apklausos. Toks psichologas tikrai gali mokėti užmegzti kontaktą su vaiku, jį nuraminti, su juo pakalbėti, tačiau nežinos, kokios informacijos iš vaiko reikia teisėsaugai, kad būtų surinkti įrodymai byloje, ar kokiais būdais apklausti vaiką, siekiant gauti patikimų ir tikslių duomenų.
Teismuose įdarbinus daugiau psichologų būtų galima užtikrinti bendrą atliekamų nepilnamečių apklausų standartą ir kokybę, kas nėra įmanoma kviečiant specialistus iš skirtingų žinybų. Priėmus naujų psichologų vaikų apklausoms atlikti, pirmiausia būtini specializuoti mokymai, darbas su labiau patyrusiu kolega, ir tik tada specialistai galės savarankiškai dirbti. Sistema būtų panaši į teismų ekspertų ar teisėjų pasirengimo dirbti sistemas: kadangi darbas atsakingas ir specialus, būtina investuoti į specialistų parengimą ir nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Teismo psichologo darbo diena
Pastaruoju metu tiek aš, tiek kolegos jaučiame gerokai padidėjusį poreikį dalyvauti ikiteisminio tyrimo apklausose. Yra pasitaikę atvejų, kai per dieną tekdavo apklausti 7 vaikus. Pastaruoju metu kiekvieną dieną vidutiniškai dalyvauju 3-4 nepilnamečių apklausose. Apygardos teisme dirbančio psichologo veikla apima visus to teismo teritorijoje esančius apylinkių teismus. Dažnai gavus prašymą dalyvauti nepilnamečių apklausose tenka važiuoti ir į atokiai esančius rajonus. Todėl kartais juokauju, jog būna dienų, kai didžiąją dalį laiko tenka praleisti kelyje. Nemažai laiko praleidžiame ir rengdamiesi apklausoms, susipažindami su bylų medžiaga. Dėl šių priežasčių teisme dirbančio psichologo dienotvarkė gana įtempta, dažnai neapsiriboja 8 darbo valandomis.
Teisėjo požiūris į psichologo dalyvavimą apklausose
Dar prieš kelerius metus psichologo dalyvavimas vaiko apklausoje buvo gana retas dalykas. Pastaruoju metu vaikų apklausų, kuriose dalyvauja psichologas, padaugėjo ir tai vertintina teigiamai. Ypač per pastaruosius kelis mėnesius iš esmės visos vaikų apklausos organizuotos dalyvaujant šiems specialistams.
Psichologo vaidmuo labai svarbus itin emociškai jautriose, pvz., smurto artimoje aplinkoje, bylose, kuriose vaikui neretai didžiulę įtaką daro tėvai, ar seksualinio išnaudojimo bylose, kai vaikas paprastai sunkiai atsiveria ir bendrauja. Šiais atvejais svarbu, kad su byla susipažinęs ir kompetentingas psichologas su vaiku užmegztų kontaktą, padėtų jam jaustis saugiai, paaiškintų situaciją jam suprantama kalba ir galiausiai užtikrintų kiek įmanoma išsamesnę apklausą.
Šiuo metu psichologų labai trūksta, jų poreikis labai išaugo. Didžiausiame Lietuvos mieste Vilniuje yra tik viena psichologė, todėl vaikų apklausas dažnai galima organizuoti tik praėjus mėnesiui nuo tokios apklausos poreikio atsiradimo. Paprastai apklausa turi būti atlikta kaip įmanoma greičiau, taigi toks ilgas laiko tarpas gali suprastinti pokalbio su vaiku kokybę.
Kita problema - vaiko apklausai paruoštų posėdžių salių trūkumas. Nors Vilniaus miesto apylinkės teisme tokia salė yra (kai kuriuose teismuose tokių salių apskritai nėra), tačiau šiuo metu greitai ja pasinaudoti tiesiog neįmanoma.
Siekiant pagerinti esamą situaciją teismai galėtų įsteigti daugiau psichologų etatų ir įrengti pakankamai poreikius atitinkančių specialių vaikų apklausos kambarių. Kiekvienas vaiko apklausą atliekantis teisėjas turėtų preciziškai įvertinti psichologo būtinumą ir poreikį vaiko apklausoje, vaiką į pakartotinę apklausą kviesti tik išimtiniais atvejais (nors tai įtvirtinta įstatyme, tačiau ne visada taip elgiamasi), kiekvienu atveju užtikrinti minimalią proceso žalą vaikui, t. y. jį apklausti specialioje salėje nuotoliniu būdu, užduoti klausimus per psichologą ir pan. Manau, kad taip būtų gerokai pagerinta apklausų kokybė ir nepilnamečių savijauta jose būtų kur kas geresnė.
Vaiko teisių specialisto vaidmuo apklausoje
Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje visada dalyvauja teismo psichologas, tyrėjas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas ir kai kuriais atvejais advokatas. Dalyvaudamas apklausoje, vaiko teisių specialistas stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio teisės, ar užduodami klausimai netraumuoja vaiko - štai tokia jo funkcija.
Galimas ir kitoks vaiko teisių gynėjo vaidmuo apklausoje - per darbo metus man taip pat yra tekę dalyvauti nepilnametės apklausoje kaip liudytojai. Mergaitė buvo nukentėjusi nuo smurto artimoje aplinkoje.
Kaip psichologas padeda apklausti nepilnametį
Psichologas padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą. Psichologai, dalyvaujantys apklausose, yra specialiai apmokyti, kaip užmegzti kontaktą su mažamečiu, paaugliu, išmano, kaip parengti jį apklausai, kokiu būdu formuluoti klausimus, kad būtų galima gauti teisingus parodymus. Ypatingai svarbu gebėti prakalbinti ir nepadaryti daugiau žalos vaikui, kuris ir taip yra sudėtingoje situacijoje.
Tėvų vaidmuo ir palaikymas
Emociškai sunkiu metu vaikui ypač reikalingas tėvų palaikymas ir supratimas. Tėvai turėtų ne smerkti atžalas, o padrąsinti. Nepamirškime, kad laikui bėgant visos problemos išsisprendžia, o vaiko pasmerkimas, atstūmimas gali padaryti gilesnes žaizdas nei susiklosčiusi laikina nemaloni situacija. Esant poreikiui, kreipkitės pagalbos į specialistus, kalbėkitės, kad vaikas nepatirtų psichologinių traumų.
Nusikaltimų tyrimo psichologija
Nusikaltimų tyrimo psichologija nagrinėja, kaip į nusikaltimo tyrimo procesus ir technikas būtų galima integruoti psichologijos žinias. Nusikaltimo išaiškinimas yra sudėtingas procesas, kuriam reikia psichologinių atminties procesų, socialinės informacijos apdorojimo ypatumų išmanymo.
Informacijos apie nusikaltimą atkūrimas
Nusikaltimų tyrėjams yra naudinga informacija apie psichologinių atminties procesų (informacijos įsiminimo, išlaikymo ir atkūrimo) bei socialinės informacijos apdorojimo ypatumų tyrimų rezultatus. Keliami tokie klausimai: kaip padėti žmonėms prisiminti seniai įvykusius įvykius? Kaip išgauti kuo daugiau tikslios informacijos? Kaip apklausti vaiką? Kaip apklausti įtariamąjį? Kokias psichologinio poveikio priemones ir apklausos būdus naudoti, siekiant išgauti iš įtariamojo prisipažinimą? Kaip apklausti nusikaltimų aukas, kurios patyrė traumuojančius įvykius?
Siekiant atsakyti į šiuos ir panašaus pobūdžio klausimus, nusikaltimų tyrimų pareigūnams būtinos ne tik teisinės, bet ir psichologinės žinios ar net konkreti psichologų pagalba (pvz., psichologas gali padėti pasiruošti liudytojo apklausai ir dalyvauti pačioje apklausoje; gali konsultuoti ir mokyti pareigūnus, kaip apklausti skirtingo amžiaus asmenis, kaip bendrauti su nusikaltimo aukomis ir pan.).
Psichologai, remdamiesi naujausių empirinių tyrimų rezultatais, gali kurti naujus ar tobulinti esamus apklausų metodus, kurie, palyginti su pareigūnų taikomomis procedūromis, gali užtikrinti reikšmingai didesnį atkuriamos tikslios informacijos kiekį. Pavyzdžiui, tyrimų rezultatai rodo, kad asmenys, apklausti taikant kognityvinį interviu (tai bene viena garsiausių amerikiečių teisės psichologų sukurtų liudytojų apklausų technikų), palyginti su standartine apklausa, ne tik atkuria reikšmingai didesnį informacijos kiekį, bet ir geriau jaučiasi apklausos metu ir po jos (tai gali būti labai svarbu apklausiamojo nuomonės apie pareigūnus ir teisėtvarkos sistemą formavimuisi).
Gautos informacijos tikslumo ir patikimumo vertinimas
Kaip rodo tyrimų rezultatai, pareigūnai dažnai nežino apie veiksnius, lemiančius liudytojų parodymų tikslumą, ir priimdami sprendimus gali remtis įvairiais stereotipais (pvz., liudytojo įsitikinimą savo tikslumu gali sieti su liudytojo patikimumu arba gali manyti, kad vaikai yra nepatikimi liudytojai). Nustatyta, kad pareigūnai gali turėti nerealių lūkesčių dėl liudytojų gebėjimų arba neįsivaizduoti, kaip liudytojų parodymų tikslumą gali iškreipti įvairūs veiksniai. Pareigūnams taip pat gali būti sunku atskirti patikimą liudytoją nuo nepatikimo.
Taigi galima kalbėti apie tokias sritis, kuriose psichologų mokslinis ir praktinis įdirbis taip pat yra nemenkas, kaip melo atskleidimas, melagingi prisipažinimai, veiksniai, veikiantys informacijos atkūrimo tikslumą ir išsamumą (pvz., praėjęs laiko tarpas, apklausiamo asmens amžius, apklausos metu užduodamų klausimų pobūdis, ginklo panaudojimas ir pan.). Pavyzdžiui, psichologai gali konsultuoti pareigūnus apie tai, kokie veiksniai ir kaip konkrečiu tiriamu atveju galėjo paveikti įsimintos informacijos atkūrimo tikslumą ir išsamumą. Tuo tarpu apklausiant įtariamus asmenis ypač aktualus yra melo atskleidimo klausimas (pareigūnams svarbu ne tik mokėti gerai atpažinti melą, bet ir žinoti pavojus ir klaidas, kurie būdingi priimant sprendimus dėl melagingų parodymų). Tuo tikslu teisės psichologai kuria įvairias metodikas, skirtas vertinti gautų parodymų tikslumą ir patikimumą (pvz., gali būti atliekama asmens pasakojimo turinio ar jo neverbalinio elgesio analizė; vykdoma melo požymių, atskiriančių tiesą sakančius asmenis nuo meluojančių, analizė; tikrinamas praktikoje taikomų ir kuriamų naujų poligrafo testų patikimumas ir pan.).
Konsultacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnams
Psichologai gali teikti konsultacijas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, padėdami jiems suprasti nusikalstamą elgesį ir priimti tinkamus sprendimus dėl nusikaltėlių paieškos vykdymo. Vienas iš pavyzdžių, kaip psichologijos žinios gali būti pritaikytos vykdant nusikaltėlių paiešką - profiliavimas.
tags: #kaip #liudytojas #apklausta #psichologe