Prancūzija, su savo turtinga istorija ir kultūra, yra šalis, kurioje etiketas ir elgesio normos užima ypatingą vietą. Norint sklandžiai integruotis į prancūzų visuomenę ir išvengti nesusipratimų, svarbu žinoti keletą esminių taisyklių, kaip elgtis viešose vietose ir prie stalo. Šiame straipsnyje panagrinėsime šias taisykles, kad jūsų kelionė į Prancūziją ar bendravimas su prancūzais būtų malonus ir sėkmingas.
Pasisveikinimas - Pirmas Žingsnis į Mandagumą
Prancūzijoje pasisveikinimas yra itin svarbus. Įžengus į bet kurią viešą vietą, ar tai būtų restoranas, bistro, ar kavinė, būtina pasisveikinti. Net jei niekas į jus nežiūri, garsiai ir aiškiai pasakykite „Bonjour“ (laba diena) arba „Bonsoir“ (labas vakaras), atsižvelgiant į paros laiką. Jei patalpoje yra daug žmonių, galite pridurti „Messieurs dames“ (ponai ir ponios). Šis paprastas gestas parodo jūsų pagarbą kitiems ir padeda užmegzti teigiamą ryšį.
Išeinant iš restorano, nebūtina atsisveikinti su visais lankytojais, ypač jei restoranas didelis. Tačiau būtina atsisveikinti su jus aptarnavusiu padavėju ir personalu už baro. Jei restoranas mažas, mandagumo dėlei reikėtų atsisveikinti su visais.
Laukite, Kol Būsite Pasodintas
Įžengus į restoraną, svarbu neskubėti sėstis prie patikusio staliuko. Sustokite ir luktelkite, kol padavėjas ar metrdotelis atkreips į jus dėmesį. Šiukštu nepulkite sėstis pats, laukite, kol būsite pasodintas. Kai jus kas nors teiksis pastebėti, tiesiog ištarkite: „Prašau staliuko vienam (dviem, trims).“ Ir, gink Dieve, nepulkite sėstis prie dar nesutvarkyto stalo, net jei jums ir nurodė, kad tai bus jūsų vieta. Leiskite padavėjui ramiai nuvalyti buvusios puotos likučius.
Nepamirškite, kai jums bus nurodytas staliukas, ištarkite žavų „Merci“ (ačiū). „Prašau“ ir „ačiū“ - du stebuklingi žodžiai, atrakinsiantys net atšiauriausio prancūzo padavėjo širdį.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Lauko Kavinės: Demokratiškesnės Taisyklės
Lauko kavinėse taisyklės yra kiek demokratiškesnės. Jeigu matote laisvą staliuką ir akiratyje nešmėžuoja joks padavėjas, galite jį užimti. Jei susitinkate su padavėju žvilgsniu, bet jis pernelyg užimtas, kad pasirūpintų jumis, po garsaus pasisveikinimo nebyliai ranka mostelėkite į staliuką, prie kurio ketinate sėstis, ir akimis tarsi paklauskite: „Ar galima?“ Tai labai pamalonins padavėjo profesinį ego ir pakels jus vienu laipteliu aukščiau nusibodusių ir neišmanėlių turistų hierarchijoje.
Bet šiukštu nesėskite prie valgiui serviruoto stalo net apšiurusioje lauko kavinėje. Jeigu neketinate valgyti, o geidaujate tik numalšinti troškulį, prisiminkite, kad staliukai su staltiese, servetėlėmis ir įrankiais griežtai skirti tik valgantiesiems.
Beje, jei dar ankstyvas rytas ir tenorite kavos, gerkite ją prie cinku dengto baro. Tai jums atsieis pigiau, nei prie staliuko, ir pabendrausite su dar lankytojų nenuvargintu barmenu - kartais jie būna visai smagūs ir turi prikaupę įdomių istorijų.
Kreipimasis: Būkite Rafinuoti
Pasisveikindami tik „Bonjour“ jūs visgi esate kiek nemandagūs, prancūzai sakytų - nerafinuoti. Pagal griežtas prancūziško etiketo taisykles reikėtų sveikintis pridedant kreipinį - „Bonjour, madame“ ar „Mademoiselle“ (su moterimi) ir „Bonjour, monsieur“ (su vyru). Arba vardu, jei pažįstate žmogų: „Bonjour, Margo, bonjour, Antoine“.
Diskretiškumas - Svarbiausia Viešose Vietose
Prancūzijoje viešosiose vietose, ypač kavinėse ir restoranuose, kalbama tyliai ir elgiamasi diskretiškai. Restoranuose ir kavinėse kai kur net muzikos nėra - ji suvokiama kaip papildomas trukdis, nes žmonės susirenka bendrauti, mėgautis maistu ir pokalbiu, o ne klausyti jiems primetamo muzikinio repertuaro, dažniausiai ne paties aukščiausio lygio. Prie staliukų kalbama labai tyliai, suprask - diskretiškai.
Taip pat skaitykite: Prancūzų buldogo priežiūros patarimai
Nepažįstamasis, netrukdyk savo artimui, ir nebūsi trukdomas, saugok savo ir mano asmeninę erdvę, nesikišk į ją nė žodžiu, nors ir sėdime susirėmę alkūnėmis dėl vietos stokos, - skelbia nerašyta prancūzų meno gyventi taisyklė. Restorane pilna žmonių, girdisi lengvas bendras gaudesys, bet niekas garsiai nešūkauja ir nesijuokia, - nebent amerikiečių ar rusų turistai.
Kaip Atkreipti Padavėjo Dėmesį
Jau sėdėdami prie staliuko ir norėdami atkreipti jus aptarnaujančio žmogaus dėmesį, nešaukite per visą restoraną ir, gink Dieve, nekvieskite jo „Garçon“, kaip galbūt ne kartą girdėjote senuose prancūzų filmuose. Šis žodelis seniai dingęs iš vartosenos ir padavėjas jums ne koks berniukas (nes būtent tai reiškia šis žodis). Jis profesionalas, kurio tikslas - suteikti jums progą maloniai praleisti laiką. Bet en revanche (mainais) jis tikisi to paties - kad jam bus malonu ir smagu dirbti su jumis. Jis - ne tarnas, o profesionalas, atliekantis savo darbą, gerbiantis savo profesiją ir jus, tad ir jam atsakykite su pagarba.
Padavėjo dėmesį galima atkreipti pakelta ranka, žvilgsniu arba tarstelėjus „Excusez-moi“ (atsiprašau). Jis būtinai pastebės, kad jo pasigedote, ir šūktelės „J’arrive“ (tuoj prieisiu, kai tik galėsiu). Tiesa, tas tuoj gali užtrukti ilgokai, bet ne todėl, kad padavėjas piktybiškai nusiteikęs jūsų atžvilgiu, o dėl to, kad jis iš tiesų turi daug darbo arba dabar jam penkių minučių oficiali pertrauka ir jis smagiai išeis į lauką parūkyti, kartais jums tiesiai po nosimi, jei sėdite lauko kavinėje.
Ko Nedaryti Restorane: Dietos ir Gerai Iškeptas Kepsnys
Pamirškite paminėti dar vieną priesaką, kurio verta laikytis, jei norite ne tik šalto profesionalaus, bet nuoširdžiai mandagaus aptarnavimo: neužsakinėkite dietinės kolos ar kečupo gurmaniškame restorane, neprašykite pakeisti patiekalo ingredientų ir nekvaršinkite galvos su savo dietomis, blogu virškinimu ar alergijomis, tiesiog nesirinkite to, ko jums negalima vartoti, ir, gink Dieve, neužsisakykite gerai iškeptos jautienos.
Prancūzas, užsisakantis gerai iškeptą kepsnį, galėtų būti prilygintas šalies išdavikui. Bent jau jos tradicijų ir kulinarinio paveldo išdavikui, nes prancūzams jų maisto kultūra - šventa ir neliečiama.
Taip pat skaitykite: Prancūziška homeopatijos perspektyva
Valgymo Įpročiai: Pirmas ir Antras Patiekalas
Dar viena nerašyta taisyklė, kurią sulaužę galite sulaukti nepatenkinto padavėjo žvilgsnio: per pietus restorane įprasta užsisakyti bent jau pirmą ir antrą patiekalą, arba patiekalą ir desertą. Jeigu nesate tiek išalkęs, eikite pietauti ne į restoraną, o į kavinę, bistro arba brasserie (užeigą). Ten taisyklės laisvesnės, galite apsiriboti vien salotomis ar vienu patiekalu ir „Eau de robinet“ (vandeniu iš krano).
Istorinis Kontekstas: Kavinių ir Restoranų Kultūra Prancūzijoje
Kavinių ir restoranų kultūra Prancūzijoje pradėjo vystytis XVIII, o suklestėjo XIX amžiuje. „Bistro - tai liaudies parlamentas“, - tvirtino rašytojas Victoras Hugo. Daug kas - nerašyti kodai, padavėjų apranga, aptarnavimo ritualai - liko nepakitę iki šiol ir dvelkia konservatyvumu, kaip ir pati Prancūzija. Bet prancūzams tai nė motais, jie labai prisirišę prie praeities. Net įstatymas, kurio pagrindu išduodamos licencijos barams ir restoranams, buvo sukurtas 1941 metų rugsėjo 24 dieną. Todėl prie kiekvienos įstaigos išdidžiai kabo vintažinio dizaino lentutė su šia data iš praėjusio amžiaus.
Jei jums teko lankytis Prancūzijoje, turbūt ne kartą esate matęs prie restorano durų stovinčią juodą kone mokyklinę lentą ir ant jos kreida užrašytą meniu, bent jau tos dienos patiekalus. Tai - oficialus reikalavimas, atėjęs iš senų laikų. Lankytojas jau prieš įžengdamas į kavinę turi žinoti, ar tai jo kišenei, - kad nepasijustų nepatogiai, jeigu kartais prisėdus prie staliuko ir pamačius popierinį valgiaraštį paaiškėtų, kad tiek pinigų jis neturi. Turbūt matėte ir languose kabančias senovines lenteles su alkoholio normomis gramais ir kainomis. Nors padavėjai, kiek pastebėjau, vyną ir kitus gėrimus tikrai pilsto „iš akies“ (bet tiksliai ir profesionaliai), ši lentelė skirta tam, kad jūsų niekas negalėtų apgauti.
Išpilto Vyno Taisyklė
Turbūt pasakysiu naujieną, kurią ir pati neseniai sužinojau. Jeigu per savo kaltę išpilate taurę vyno ar kito gėrimo, kurio net nespėjote priliesti prie lūpų, tai ne jūsų, o restorano problema - pagal įstatymą jums tuoj pat nemokamai bus atnešta kita taurė.
Padavėjo Profesija: Mokslas ir Tradicijos
Beje, padavėjo profesijos mokomasi specialiose mokyklose, galbūt todėl save gerbiančiuose istoriniuose restoranuose tiek daug vyresnio amžiaus barmenų ir padavėjų, kurie išmano savo amatą ir prancūzišką etiketą, lyg būtų iš praeities nužengę kilmingi aristokratai.