Vaikams nerimas gali būti ypač sunkus išbandymas, sukeliantis baimę, nervingumą ir prislėgtumą. Šis jausmas gali turėti neigiamos įtakos mokyklai, santykiams su draugais ir kitoms svarbioms gyvenimo sritims. Laimei, yra daug būdų, kaip padėti vaikui įveikti nerimą ir gyventi laimingesnį, ramesnį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius patarimus ir strategijas, skirtas sumažinti vaiko nerimą, apimančius tiek tėvų, tiek specialistų vaidmenis.
Nerimo supratimas
Prieš pradedant taikyti bet kokias intervencijas, svarbu suprasti, kas yra nerimas ir kaip jis pasireiškia vaikams. Nerimas yra natūralus jausmas, kuris padeda mums būti budriems ir pasiruošusiems galimiems pavojams. Tačiau, kai nerimas tampa per didelis ar nuolatinis, jis gali trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tapti problema.
Vaikams nerimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:
- Fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, pykinimas, padažnėjęs širdies plakimas ir kvėpavimo problemos.
- Emocinius simptomus, tokius kaip baimė, nerimas, irzlumas, prislėgtumas ir sunkumas susikaupti.
- Elgesio simptomus, tokius kaip vengimas, priklausomybė nuo kitų, sunkumas užmigti ir išlikti miegant, irzlumas ir agresija.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus ir kreiptis pagalbos, jei jie trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui.
Patarimai, kaip sumažinti vaiko nerimą
1. Išklausykite ir patvirtinkite vaiko jausmus
Vaikams svarbu suteikti erdvės išreikšti savo jausmus be vertinimo ar kritikos. Įsitikinkite, kad išklausote savo vaiką ir patvirtinate jo emocijas. Leiskite jam žinoti, kad suprantate, jog jam sunku, ir kad esate šalia, kad padėtumėte.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
2. Skatinkite vaiką kalbėti apie savo rūpesčius ir baimes
Vienas iš geriausių būdų padėti vaikui įveikti nerimą - kalbėtis su juo apie tai. Užduokite atvirus klausimus ir skatinkite jį pasidalyti tuo, ką jaučia, net jei jam sunku tai daryti. Padėkite jam suprasti ryšį tarp įvairių situacijų, joms esant kylančių jausmų ir minčių.
3. Sukurkite raminančią aplinką
Vaikams gali būti sunku atsipalaiduoti, kai jie jaučia nerimą, todėl raminančios aplinkos sukūrimas jūsų namuose gali būti labai naudingas. Tai gali apimti raminančios muzikos klausymąsi, švelnios šviesos naudojimą ir raminančių kvapų, tokių kaip levandos, naudojimą.
4. Praktikuokite atsipalaidavimo technikas kartu su vaiku
Yra daug įvairių atsipalaidavimo technikų, kurios gali padėti vaikams sumažinti nerimą. Tai gali apimti gilų kvėpavimą, meditaciją, progresyvų raumenų atpalaidavimą ir vaizduotės pratimus. Išmokykite vaiką įvairių atsipalaidavimo strategijų ir praktikuokite jas kartu su juo.
5. Apribokite vaiko sąlytį su žiniasklaida ir technologijomis
Žiniasklaida ir technologijos gali prisidėti prie nerimo, ypač jei vaikas žiūri smurtinius ar bauginančius vaizdus. Apribokite vaiko sąlytį su žiniasklaida ir technologijomis, ypač prieš miegą.
6. Išeikite į lauką ir užsiimkite fizine veikla
Mankšta yra puikus būdas sumažinti stresą ir nerimą, todėl pasistenkite kasdien išvesti vaiką iš namų pakvėpuoti grynu oru ir užsiimti fizine veikla. Judėjimas atpalaiduoja nerimą. Nebūtina sportuoti - galbūt pakanka kasdienės mankštos, 5 minučių šokio pagal mėgstamą smagią muziką, aktyvaus tvarkymosi namuose ar kieme, ilgesnio pasivaikščiojimo lauke. Svarbu skirti tam laiko.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
7. Teikite teigiamą pastiprinimą
Svarbu pripažinti ir apdovanoti bet kokią vaiko pažangą, padarytą įveikiant nerimą. Teigiamas pastiprinimas gali padėti vaikui jaustis labiau pasitikinčiam savimi ir motyvuotam toliau dirbti su savo nerimu.
8. Būkite kantrūs ir supratingi
Svarbu būti kantriems ir supratingiems, kai jūsų vaikas bando įveikti nerimą. Tai gali užtrukti, ir bus dienų, kai jam bus sunkiau nei kitomis. Stenkitės būti palaikantys ir supratingi, ir atminkite, kad jūsų vaikas stengiasi iš visų jėgų.
9. Praktikuokite rūpinimąsi savimi ir patys
Svarbu pasirūpinti ir savimi, ypač jei bandote padėti savo vaikui įveikti nerimą. Įsitikinkite, kad skiriate laiko sau atsipalaiduoti ir atgauti jėgas. Tai padės jums būti geresniu tėvu ir geriau padėti savo vaikui.
10. Jei reikia, kreipkitės profesionalios pagalbos
Jei jūsų vaiko nerimas išlieka arba stiprėja, nepaisant to, kad išbandėte įvairius jo valdymo būdus, galite apsvarstyti galimybę kreiptis į specialistą. Psichikos sveikatos specialistas gali padėti jūsų vaikui išmokti įveikos strategijų ir valdyti savo nerimą.
Vaiko selektyvus mutizmas: ką svarbu žinoti
Selektyvus mutizmas - vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas, kuris yra charakterizuojamas vaiko negebėjimu efektyviai komunikuoti, kalbėti specifinėse socialinėse situacijose. Paprastai vaikai su selektyviojo mutizmo sutrikimu negali kalbėti socialinėse situacijose, kuriose tikimasi kalbėjimo (pvz., mokykloje, darželyje ar kt.), nepaisant to, kad vaikai sėkmingai kalba kitose situacijose (pvz., bendraudami su tėvais namų aplinkoje ar kt.).
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Labai svarbu suprasti, kad selektyvaus mutizmo sutrikimui yra būdingas intensyvus ir pastovus nerimo jausmas, kuris yra labai nemalonus jį patiriančiam vaikui. Todėl neretai selektyvų mutizmą turintys vaikai dar yra vadinami tyloje kenčiančiais vaikais.
Ankstyvoji sutrikimo diagnostika ir intervencija yra labai svarbios, kadangi turimas vaiko sutrikimas trukdo įprastam, normaliam vaiko gyvenimui ir turi neigiamos įtakos įvairioms vaiko gyvenimo sritims. Kuo anksčiau yra diagnozuojamas sutrikimas ir skiriama ankstyvoji kompleksinė specialistų pagalba, tuo geresni rezultatai yra pasiekiami, užkertamas kelias sutrikimo simptomatikos intensyvėjimui, gretutinių sunkumų atsiradimui, vaikas ir šeima geriau adaptuojasi, integruojasi į visuomenę.
Gana dažnai vaikams su selektyvaus mutizmo sutrikimu yra rekomenduojama kognityvinė-elgesio terapija. Taip pat selektyvaus mutizmo sutrikimą turintiems vaikams yra reikalinga pagalba ugdymo įstaigoje. Veiksminga ir individuali pagalba vaikui mokykloje gali būti vykdoma bendradarbiaujant tėvams, mokytojams ir specialistams.
Nerimas ir baimė: kada kreiptis pagalbos?
Kiek normalu vaikui turėti baimių ir nerimauti? Ar baimes vaikai ,,išauga“? Kaip vaikui padėti įveikti jo baimes? Ar mano vaikas drovus ar turi socialinį nerimą? Ar aš savo baimes perduosiu savo vaikui? Tokie ir panašūs klausimai kyla ne vienam tėvui.
Pagrindinis kriterijus yra tas, kiek baimė ar nerimas sutrikdo vaiko funkcionavimą. Jei vaikas bijo šunų, bet gali eiti žaisti į kiemą, nepaisant to, kad kažkur lauke gali lakstyti šuo, tada tai yra baimė, kuri tikėtina, tėvams būnant kantriems, palaikantiems, mažės ir praeis. Tačiau, jei vaikas atsisako eiti į lauką, važiuoti į svečius, nes ten gali būti šuo, tada tai jau yra fobija, kuriai įveikti reikalinga specialisto pagalba.
Tėvų klaidos, bandant padėti vaikams įveikti nerimą
- Sumenkina vaiko baimę ir nerimą, pvz.: ,,Nėra ko bijoti tokio mažo voriuko“, ,,Tikri vyrai nebijo tamsos“, „Kas gali būti baisaus darželyje?“.
- Įmeta vaiką per prievartą į baimę keliančią situaciją, pvz.: vaikas bijo šuns, tėvai nuperka šunį.
- Pastiprina vaiko vengiantį elgesį, pvz.: vaikas atsisako kilti liftu, nes bijo uždarų erdvių, tėvai sako: ,,Tai gerai, gal ir baisus tas liftas, užstrigti galima, tu visą laiką lipk laiptais“.
- Bando loginiais argumentais vaiką įtikinti, kad nėra ko bijoti.
Kaip tėvai gali padėti vaikams sumažinti savo nerimą:
- Jei vaikas nedrąsiai jaučiasi naujoje aplinkoje, modeliuokite tinkamą elgesį, džiaukitės nauja aplinka, žmonėmis.
- Vaikams svarbi rutina. Iš mokyklos ar darželio pasiimkite visada tuo pačiu laiku.
- Skatinkite pozityvų kalbėjimą su savimi „Aš drąsus“, „Aš tai padarysiu“.
- Pagirkite vaiką už bet kokį drąsos parodymą.
- Leiskite vaikui atvirai išpasakoti ko ir kodėl jis bijo, kodėl nerimauja.
- Baimes įveikite palaipsniui. Su vaiku sudarykite baimę keliančių situacijų sąrašą, išdėliokite situacijas nuo baisiausios iki mažiausiai baisios ir tada sudarykite veiksmų planą.
- Galima pasitelkti stebuklingus daiktus, pvz.: jei vaikas bijo įsivaizduojamos pabaisos esančios po lovą, vaikui galima pasiūlyti įsivaizduojamą kardą, su kuriuo vaikas galės gintis nuo pabaisos.
- Išmėginkite relaksacijas.
- Mokinti vaiką problemų sprendimo įgūdžių.
Raminantys augalai ir papildai vaikams
Kai kurie tėvai, įvertinę vaistų nuo hiperaktyvumo ir nerimo šalutines pasekmes, mieliau renkasi natūralesnes priemones, pavyzdžiui, raminančias žoleles arba papildus, kuriuos saugu vartoti vaikams ir kurie gali labai pakeisti, pagerinti atžalos elgesį bei nuotaiką.
Svarbu žinoti, kad vaistažolių preparatai nėra taip griežtai reglamentuojami kaip kiti vaistai, todėl įsitikinkite, kad perkate aukštos kokybės produktus be priedų ar konservantų. Vaistažolių papildai gali turėti šalutinį poveikį, todėl prieš pradėdami naują vaiko režimą, įsitikinkite, kad apie tai žinote, ir būkite budrūs. Kai kurie papildai gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl būtinai pasitarkite su gydytoju.
Ramunė ir valerijonas
Ramunėlių atpalaiduojančios savybės žinomos jau nuo senovės Egipto laikų, o valerijonas dėl savo raminamo poveikio pradėtas vertinti Europoje nuo 17 amžiaus. Tiek ramunėle, tiek valerijonas - galingos, atsipalaidavimui skirtos vaistažolės, kurias galima naudoti vaikams. Abu variantai yra saugūs ir taip pat gali padėti jūsų vaikui atkurti natūralesnius miego įpročius.
Galimas šalutinis valerijono poveikis: galvos skausmas, skrandžio sutrikimai, širdies sutrikimai. Galimas šalutinis ramunėlės poveikis: pykinimas, svaigimas, alerginės reakcijos.
Kaip gaminti arbatas? Į puodelį įberkite 1 šaukštelį augalo žolelių ir užpilkite verdančiu vandeniu.
Kalifornijos aguonos
Tai yra pakankamai saugus augalas nuo įtampos, streso bei nemigos, taikomas gydant vaikų nerimą ir ADHD. Augalas suteikia nusiraminimo, gerina miegą, turi skausmo malšinimo savybių, taip pat naudojamos vaikams šlapinantis į lovą.
Galimas šalutinis poveikis: mieguistumas ir suletejes kvepavimas.
Kaip gaminti arbatą? Į puodelį įberkite 1-2 šaukštelius augalo žolelių ir užpilkite verdančiu vandeniu.
Magnis
Magnis yra labai svarbus mikroelementas, dalyvaujantis daugiau nei 300 fermentų reakcijų žmogaus organizme. Jo dėka palaikoma apytaka ir nervų sistema. Daugybė tyrimų parodė ryšį tarp magnio trūkumo ir nerimo. Šis mikroelementas veikia kaip nervų sistemos ramintojas, nes normalizuoja skirtingų hormonų poveikį centrinei nervų sistemai. Įprasta dienos norma gali skirtis, tačiau paprastai rekomenduojama dozė - 200-400 mg per dieną.
Omega 3 riebalų rūgštys
Omega 3 riebalų rūgštys, taip pat žinomos kaip polinesočiosios riebalų rūgštys, yra ilgos grandinės riebalų rūgštys, turinčios didelę naudą žmogaus sveikatai. Kadangi Omega-3 trūkumas siejamas su nerimu ir depresija, todėl šių riebalų rūgščių įtraukimas gali padėti nuraminti jūsų vaiką, o kartu pagerinti bendrą jo sveikatą, numalšinti uždegiminius procesus. Įprastai rekomenduojama omega-3 dienos norma yra 1 gramas.
Pasiflora
Ši žolė yra švelni ir įprastai saugi vaikams.
Kaip gaminti arbatą? Į puodelį įberkite 1 šaukštelius augalo žolelių ir užpilkite verdančiu vandeniu.
Ginkmedis (Gingo biloba)
Padeda pagerinti kognityvine funkciją.
Kaip gaminti arbatą? Į puodelį įberkite 2 šaukštelius augalo žolelių ir užpilkite verdančiu vandeniu. Palaukti 10 min., kol prisitrauks.
Radiolė
Tai natūralus adaptogenas, kuris kovoja su stresu ir palaiko kognityvinę funkciją, taip pat padeda susikaupti, išlaikyti dėmesį ilgiau, gerina atmintį.
Melisų arbata
Mažina nerimą, depresiją, nemigą.
Lauro lapų arbata
Tai puiki arbata, turinti antibakterinių ir priešuždegiminių savybių. Ji įprastai padeda virškinimui, tačiau turi be galo daug kitų naudingų savybių organizmui, puikiai tinkanti įtampai nuimti, nerimo mažinimui, nuotaikos gerinimui, atsipalaidavimui.
Galimas šalutinis poveikis: mieguistumas, susilpnėjusi nervų sistema, virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas.
Kaip gaminti arbatą? Į puodelį įdėkite 2-3 džiovintus lauro lapelius ir užpilkite verdančiu vandeniu.
Vitaminas D ir B grupės vitaminai
Vitamino B trūkumas stipriai neigiamai veikia centrinę nervų sistemą ir iš tikrųjų geba sukelti nerimo simptomus. Šių vitaminų galima rasti įvairiuose maisto produktuose, tačiau jei jūsų vaiko mityba yra ribota, jam gali prireikti papildų.
Kaip elgtis tėvams: emocinė sveikata ir pasiruošimas mokyklai
Vaistininkė J. Jankauskienė pastebi, kad prasidėjus rugsėjui, vaistinėse padaugėja pacientų, kurie užsuka norėdami pasikonsultuoti, kaip jų atžaloms įveikti užklupusį stresą ir nerimą. Anot ekspertės, vaikų savijautą labai stipriai lemia būtent pačių tėvelių reakcijos ir jausmai, tad esminis patarimas - pirmiausia pasirūpinti savo emocine sveikata ir streso valdymu.
Svarbu leisti jaunuoliui pasidalinti savo abejonėmis, jausmais ir neskubėti kritikuoti, o bandyti suprasti jo nerimą ir baimes. Tėvai turėtų ne tik atrasti laiko pokalbiams, bet ir stengtis išlikti ramūs bei pozityvūs, padėti vaikams pamatyti įvairias galimybes, kurias atneša nauji mokslo metai. Mokyklinio amžiaus atžalos turi žinoti, kad tėvai yra šalia ir jie visada turės, į ką kreiptis, prireikus pagalbos, norinti pasikalbėti ar paprasčiausiai pritrūkus patarimo.
Vaikų įpročiai: kada nerimauti?
Piršto čiulpimas, nagų kramtymas, nosies krapštymas - vaikiški įpročiai ar nerimą keliantis vaiko elgesys? Kiekvienas atvejis savitas, o priežastys kompleksinės ir labai individualios, todėl tėvelių nerimas vienu atveju gali būti būtinas, o kitu - ne. Nėra bendrų metodikų, pagal kurias galima šalinti nepageidaujamus įpročius. Tyrimai rodo, kad net 40 procentų vaikų, nuo 5 iki 18 metų, kramto nagus ar čiulpia pirštus.
Jei tėvai įžvelgia pasikartojančias situacijas, kada vaikas čiulpia pirštą, reiktų pamėginti jas šalinti arba nukreipti vaiko dėmesį į kitą veiklą. Nuo piršto čiulpimo, kaip ir nuo čiulptuko, vaiką atpratinti reikėtų palaipsniui. Iš vaiko, čiulpiančio pirštą, negalima juoktis, bausti ar gąsdinti.
Pagrindinės taisyklės, kaip sumažinti vaikų jaudulį
Pagrindinės vaikų jaudulio sumažinimo taisyklės yra saugios ir raminamos aplinkos užtikrinimas ir pastovumą, aiškumą ir švelnumą teikiančios atramos.
Mes turime padėti mūsų vaikams prisitaikyti prie netobulo pasaulio, išsiugdyti tapatybės ir saugumo jausmą. Reikia padėti jiems išmokti: apsisaugoti ir apsiginti, prisitaikyti ir pasitikėti savimi bei kitais. Labai svarbu vaikams parodyti ribas, nubrėžti veikimo gaires, išmokyti juos savarankiškumo.
Pasiruošimas naujiems mokslo metams: patarimai tėvams
- Likus bent 1-2 savaitėms iki mokslo metų pradžios pradėkite pratinti vaiką eiti miegoti anksčiau.
- Sudėliokite dienotvarkę ir papasakokite vaikui, kas jo lauks prasidėjus naujiesiems mokslo metams.
- Įtrukite vaikus į sveikų pietų ir užkandžių pasirinkimą ir ruošimą.
- Ieškokite iš tvirto, bet lengvo audinio pasiūtos kuprinės plačiais, paminkštintais dirželiais, prilaikančiais vaiko pečius.
- Apribokite naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais.
- Jei vaikas pradėjo lankyti naują mokyklą, likus bent savaitei iki mokslo metų pradžios kartu su vaiku nueikite iki mokyklos.
- Paaiškinkite vaikui, kad nervintis - visiškai normalu. Leiskite jam išsakyti savo baimes.
- Švęskite pirmąją mokslo metų dieną.