Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus elgesį, mintis, jausmus ir psichinius procesus. Ji siekia suprasti, kaip žmonės suvokia pasaulį, kaip jie mokosi, prisimena, sprendžia problemas, jaučia emocijas, formuoja santykius ir prisitaiko prie gyvenimo iššūkių. Psichologija apima tiek sąmoningus, tiek pasąmoningus procesus ir analizuoja įvairius veiksnius, darančius įtaką žmogaus psichikai - nuo biologinių (smegenų veiklos, hormonų) iki socialinių (kultūros, šeimos, aplinkos). Trumpai tariant, psichologija padeda geriau suprasti ne tik kitus, bet ir save - kodėl jaučiame, kaip jaučiamės, kodėl elgiamės vienaip ar kitaip, ir kaip galime keisti ar augti.
Psichologas gali padėti žmogui, turinčiam problemų - tiek emocinių, tiek psichologinių, tiek gyvenimo sunkumų. Psichologas saugioje aplinkoje padeda išsakyti tai, kas slegia, ir atrasti gilumines emocijų, elgesio ar minčių priežastis. Psichologija siūlo moksliškai pagrįstus metodus gydant depresiją, nerimą, panikos atakas, trauminius išgyvenimus, priklausomybes ir kt. Psichologas moko, kaip atpažinti neigiamas mintis, kaip valdyti stresą, pyktį ar nerimą, kaip spręsti konfliktus ar įveikti krizes. Psichologija padeda geriau pažinti savo vertybes, tikslus, ribas ir siekti autentiško, prasmingo gyvenimo. Psichologas padeda spręsti bendravimo problemas, šeimos ar porų konfliktus, gerinti emocinį ryšį su kitais.
Reikia sugebėti įsiklausyti į savo kūną. Jis nuolat mums kažką primena, siunčia įvairius signalus. Kiekviena ląstelė reaguoja į mintis ir žodžius. Jei susirgote - paieškokite ligos priežasčių: tai gali būti senos nuoskaudos, baimės, pyktis, nepasitenkinimas.
Žmogaus psichologija - sritis, kurioje iki šiol yra daug neatsakytų klausimų. Ji nuolatos pateikia staigmenų. Nors visi žmonės yra labai skirtingi, tačiau kai kurie psichologiniai aspektai yra bendri daugeliui. Šiame straipsnyje pateiksime įdomių faktų apie žmogaus psichologiją, kurie padės geriau suprasti save ir kitus.
Įdomūs faktai apie žmogaus psichologiją
Štai 15 įdomių psichologijos faktų, kurie gali jus nustebinti!
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
- Žmogaus smegenys gali laikyti apie 2,5 petabaito informacijos. Tai reiškia, kad mūsų atmintis teoriškai galėtų sutalpinti apie 3 milijonus valandų vaizdo įrašų, jei ją būtų galima paversti skaitmenine forma.
- 80% mūsų minčių yra negatyvios. Mūsų smegenys yra užprogramuotos pastebėti pavojus ir problemas, todėl natūraliai linkusios koncentruotis į neigiamą informaciją - tai vadinama neigiamumo šališkumu.
- Žmonės prisimena emocijas geriau nei faktus. Kai patiriame stiprias emocijas, susijusias su įvykiu, mūsų smegenys labiau linkusios jį įsiminti. Tai paaiškina, kodėl trauminiai arba džiugūs įvykiai ilgai išlieka mūsų atmintyje.
- Per didelis pasirinkimas sukelia nerimą. Tyrimai rodo, kad kai turime per daug pasirinkimų, dažnai jaučiamės labiau pasimetę ir mažiau patenkinti savo sprendimu.
- Mūsų nuotaika gali paveikti mūsų atmintį. Jei esame liūdni, prisimename daugiau liūdnų prisiminimų, o kai esame laimingi, prisimename daugiau teigiamų įvykių.
- Muzika gali keisti mūsų emocijas. Tyrimai rodo, kad net 15 minučių klausantis mėgstamos muzikos gali reikšmingai pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
- Mūsų smegenys kartais „sukuria“ prisiminimus. Atmintis nėra tikslus įrašas - ji gali būti klaidinga arba netgi sukurta mūsų smegenų remiantis nuogirdomis ar kitų žmonių pasakojimais.
- Dauguma žmonių per dieną turi apie 6 000 minčių. Vidutiniškai mūsų smegenys generuoja apie 6 200 minčių per dieną, o daugelis jų - pasikartojančios.
- Žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą, yra sėkmingesni. Gebėjimas suprasti ir valdyti savo emocijas bei empatiškai reaguoti į kitus dažnai lemia didesnę sėkmę asmeniniame ir profesiniame gyvenime.
- Veido išraiškos gali paveikti mūsų nuotaiką. Net jei priverstinai šypsotės, jūsų smegenys interpretuos tai kaip tikrą emociją ir pradės gaminti laimės hormonus.
- Stresas gali keisti smegenų struktūrą. Ilgalaikis stresas gali sumažinti hipokampą - smegenų dalį, atsakingą už atmintį ir mokymąsi.
- Žmonės dažnai pervertina, kiek kiti juos pastebi. Tai vadinama spotlight efektu - mes galvojame, kad kiti atkreipia į mus daugiau dėmesio nei iš tikrųjų.
- Mes esame linkę mėgti dalykus, kurie mums atrodo pažįstami. Tai vadinama Mere Exposure efektu - kuo dažniau matome ar girdime kažką, tuo labiau mums tai patinka.
- Ilgalaikiai santykiai grindžiami ne tik meile, bet ir draugyste. Poros, kurios tampa geriausiais draugais, turi didesnę tikimybę likti kartu ilgą laiką.
- Smegenys niekada nenustoja mokytis. Anksčiau manyta, kad smegenys sustoja vystytis po vaikystės, tačiau dabar žinoma, kad nauji neuronų ryšiai gali formuotis visą gyvenimą.
Kiti įdomūs psichologiniai faktai
- Vienu metu galima prisiminti nuo 3 iki 4 dalykų (maždaug 20 sekundžių).
- Skirtingos spalvos daro kitokį poveikį smegenims. Geltona - optimizmas, aiškumas ir šiluma. Oranžinė - draugiškas, linksmas, pasitikėjimas. Raudona - susijaudinimas, jaunatviškas, drąsus. Violetinė - kūrybingas, lakios vaizduotės, išmintingas. Mėlyna - pasitikėjimas, stiprybė, patikimas. Žalia - taika, augimas, sveikata.
- Daugiaprogramis režimas (angl. multitasking) iš tikrųjų tėra mitas. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus smegenys negali galvoti apie du dalykus vienu metu. Žinoma, mes galime žingsniuoti gatve ir kalbėti mobiliuoju telefonu, bet kiekvienu momentu mūsų smegenys susitelkia į vieną darbą.
- Raudoną ir mėlyną spalvas akims yra sudėtinga atskirti.
- Žmonės nori turėti daugiau pasirinkimų, negu gali aprėpti jų protas.
- Žmonės svajodami praleidžia vidutiniškai 30 % dienos. Tačiau kai kurių mintys klajoja dar ilgiau. Tai nebūtinai yra blogas dalykas. Smegenys išlieka aktyvios ir miego metu, ir pabudus.
- Grupinis mąstymas nepadeda pasiekti gerų rezultatų, nors grupėje būtų surinkti protingi ir gabūs žmonės. Grupę lengviau valdyti ir palenkti į savo pusę. Kuo daugiau žmonių, tuo mažesnis noras konkuruoti.
- Kartojimas keičia fizinę smegenų struktūrą.
- Žmogaus prisiminimus galima vertinti kaip filmą. Prisimindamas jis peržiūri kadrus. Kiekvieną kartą, kai žmogus ką nors prisimena, jis pakeičia tai, nes kiekvieną kartą suaktyvėja vis kiti neuronai.
- Žmonės, kurie niekada neklysta (ar bent stengiasi atrodyti neklystantys), kitiems atrodo mažiau patrauklūs negu tie, kurie klysta. Iš tiesų, klaidos daro mus labiau žmogiškais ir žaviais, o tobulumas sukuria neprieinamumo aurą ir atstumia.
- Jeigu kuo nors tikite - vieną dieną tai įvyks. Tai vadinamasis „Pigmaliono efektas“.
- Net jeigu mūsų galutinis sprendimas yra teisingas, mes galime likti juo nepatenkinti, jeigu turime per didelį pasirinkimą.
- Jausmas, kad mus visą laiką stebi, yra tik vaizduotės vaisius. Nepasitikėjimas savimi, kurį mes jaučiame kiekvieną kartą, kai suklystame, neturi nieko bendra su tikrove.
- Stiprios emocijos iškreipia atmintį ir sukuria klaidingus prisiminimus.
- Jei žmogus bijo, jei jo talentas ir sugebėjimai bus neįvertinti, tai jis, nežiūrint į sveiką protą, specialiai juos mažina.
- Žmogaus gebėjimas vystyti socialinius ryšius nustatomas „Dunbaro skaičiumi“.
- Žmonės labiau vertina daiktus, „turinčius istoriją“.
- Daugelis žmonių nepažįstamoje vietovėje pasuka į dešinę.
- Žmogus suformuoja įpročius per 21 dieną (ši teorija abstrakti ir šiuo metu yra paneigta).
- Žmogaus smegenys sugeba nuolatos priimti informaciją (o svarbiausia - teisingai ją „apdoroti“) tik 18 minučių.
- Stresą gali sukelti ne tik problemos, tačiau ir džiugūs, pozityvūs mūsų gyvenimo įvykiai, tame tarpe ir tie, kuriuos žmogus pats tyčia „provokuoja“.
- Senovėje buvo manoma, kad žmogaus siela tūno ertmėje tarp raktikaulių, kaklo duobutėje. Toje vietoje ant krūtinės buvo įprasta laikyti pinigus.
- Egzistuoja ypatingai retas psichinis fenomenas, atvirkščias dežaviu - jis vadinasi žameviu. Jis pasižymi netikėtu jausmu, kai žmogus susiduria su situacija ar kitu žmogumi pirmą kartą, nors iš tikro jie yra gerai jam pažįstami.
- Psichologiniai eksperimentai įrodė, kad su ta pačia užduotimi žmonės sėkmingiau susitvarko vieno kambario ribose, nei tuomet, kai galutinis tikslas yra kitame kambaryje.
- Mikropsija - būsena, kai žmogus objektus ir daiktus mato gerokai mažesnius, nei jie yra iš tikro. Objektas tuomet atrodo esantis toli arba labai arti tuo pačiu metu.
- Kai senovės gydytojai atrado nervų žmogaus organizme reikšmę, jie juos pavadino dėl panašumo į muzikos instrumentų stygas tuo pačiu žodžiu - nervus.
- Žmogus, sąmoningai kopijuojantis kito žmogaus išvaizdą ir elgesio manieras nesąmoningai palenkia pastarąjį į savo pusę. Tyrinėtojai teigia, kad tai prideda žmogui pasitikėjimo savimi, glosto jo savimeilę ir didina savigarbą.
- Aplinka sugeba smarkiai veikti mūsų sprendimus.
- Kūno dismorfofobija - sutrikimas, kai žmogus (dažniausiai paauglys) smarkiai sunerimęs dėl savo kūno ir jaučia nerimą dėl jo defektų ar ypatumų.
- Tyrimai įrodė, jog klaidingus prisiminimus lengva sukurti dirbtinai.
7 intuicijai prieštaraujantys faktai
- Paraudę jūs labiau patinkate žmonėms. Taip yra todėl, kad žmogus parausta tuomet, kai kyla pavojus atsiskleisti jo vidinėms savybėms ir baimėms. Paraudimo neįmanoma suvaidinti, todėl tai - tikra nuoširdi emocijų išraiška.
- Ne lyderis, o pirmasis pasekėjas yra svarbiausias. Būtent jis vienišą svajotoją paverčia lyderiu.
- Pasikartojimo iliuzijas. Tai - pasikartojimo iliuzija. Jokių sutapimų ar atsitiktinumų čia nėra - nuo jūsų sprendimų aplinka tikrai nepasikeitė. Tiesiog smegenys puikiai atpažįsta tvarką.
- Iš minios pagalbos nesulauksite. Jei jūs būsite užpultas priešais žmonių minią, tikėtina, kad pagalbos lauksite ilgiau nei tuo atveju, jei šį nusikaltimą stebės tik vienas ar du žmonės.
- Pėdos parodo, ar esate laukiamas. Jei prieinate prie kelių žmonių grupės ir norite įsilieti į pokalbį, atkreipkite dėmesį į jų pėdas. Jei jos pasisuks jūsų linkme, esate laukiamas prisijungti. Tačiau jei žmonės į jus pasisuks tik liemeniu, jie jūsų savo rate nenori.
- Vyrai dėl išsiskyrimo kenčia labiau. Moterys dažniausiai inicijuoja išsiskyrimą ir vėliau mažiau dėl jo išgyvena nei vyrai.
- Gandų nešiotojai nėra mėgstami. Jei dažnai kalbate apie kitų žmonių blogąsias savybes, jos bus pasąmoningai priskirtos jums.
Kiti psichologiniai faktai
- Žmonės, kurių organizme yra labai aukštas hormono testosterono lygis, supykdę žmogų jaučiasi save apdovanoję.
- Tyrimai patvirtino, kad kai kurie žmonės gimsta turėdami tam tikrus matematinius sugebėjimus.
- Smegenys nuobodžias kalbas, kurias reikia įsiminti, perrašo savaip, kad jos taptų įdomesnės.
- Dainavimas mažina nerimą ir padeda kovoti su depresija.
- Nervų sistema jungia žarnyną ir smegenis. Štai kodėl kai kurios emocijos turi didelės įtakos skrandžiui. Ryškiausiai tai pastebima patiriant stresą.
- Draugų neturėjimas gali būti toks pat pavojingas, kaip ir rūkymas. Mokslininkai aptiko ryšį tarp vienišumo ir vieno baltymo, sukeliančio širdies smūgį ar insultą, lygio.
- Kai kurie žmonės yra genetiškai labiau linkę būti pesimistais. Į negatyvius įvykius jie reaguoja stipriau, nei kiti. Tiesa, išmokti būti optimistu yra visai nesudėtinga.
- Kad ir kokios įvairovės norėtume, visuomet galime rinktis tik iš kelių dalykų.
- Kai bandote prisiminti kažkokį praeityje įvykusį įvykį, iš tiesų bandote atgaminti patį paskutinį prisiminimą apie jį.
- Maistas, kurio patys negaminame, mums atrodo skanesnis. Gamindami patiekalus mes užuodžiame jo skleidžiamus kvapus ir įsivaizduojame skonį, todėl atrodo, kad tą patiekalą jau valgėme. Be to, jei maistą ruošiate vieni, jo suvalgysite mažesnį kiekį.
- Mokslininkai pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria ryšio tarp protingumo ir gebėjimo sakyti sarkastiškus komentarus nustatymui. Įrodyta, kad sarkazmas skatina kūrybiškumą.
- Nuo gimimo akli žmonės nesuserga šizofrenija.
- Daugelis tyrimų įrodė, kad žmonės itin dažnai per daug aukštai įvertina savo teigiamas savybes. Pavyzdžiui, didžioji dalis vairuotojų teigia, jog jų sugebėjimai šioje srityje yra geresni, nei vidutinio vairuotojo.
- Kai elgiamės per daug atsargiai ir susikuriame vadinamąjį planą B, dažniausiai planas A nepavyksta.
- Mokslininkai apklausė 5000 žmonių ir išsiaiškino, kad per metus moterys vidutiniškai verkia 30-64 kartus, o vyrai tai daro maždaug 6-17 kartų.
- Daugeliui moterų beveik 70 proc. vyro patrauklumo sudaro jo galia.
- Kai asmuo klausosi muzikos ar vartoja narkotikus, smegenys veikia tokiu pat mechanizmu.
- Jei kitiems žmonėms papasakojate savo planus, didelė tikimybė, kad jų neįgyvendinsite, nes tai padarius beveik visuomet dingsta motyvacija.
- Rudų akių savininkai atrodo patikimesni, nei mėlynakiai. Galbūt taip yra todėl, jog rudaakių veido bruožai yra ryškesni, todėl jais ir norima labiau pasitikėti.
- Žmogus, būdamas kitų akivaizdoje, linkęs elgtis padoriai. Tai verčia žmones kalbėti trumpesniais sakiniais nei įprasta.
- Aplinkiniai pirmiausia žiūri į žmogaus išvaizdą.
- Žmogus geriau įsimena gerus vertinimus, nei blogus. Tai pasakytina ir apie įvykius.
- Žmonės, kurių organizme yra labai aukštas hormono testosterono lygis, supykdę žmogų jaučiasi save apdovanoję.
- Žmonės, būdami kitų akivaizdoje, linkę elgtis padoriai. Tai verčia žmones kalbėti trumpesniais sakiniais nei įprasta.
- Sunkumas asocijuojasi su valdingumu. Jeigu darbdaviui įteiksite ataskaitą ar gyvenimo aprašymą sunkiame aplanke, tai jis jau vien dėlto žiūrės į jus rimtai. Kietumas asocijuojasi su nelankstumu, pavyzdžiui, jeigu žmogus nuolat sėdi ant kietos kėdės, tai nenoriai dalyvauja derybose.
Taip pat skaitykite: Da Vinči: universalus genijus
Taip pat skaitykite: Mitai apie streso poveikį smegenims
tags: #faktai #apie #zmogaus #psichologija