Išsiskyrimas su mylimu žmogumi - tai viena iš skaudžiausių ir emociškai sunkiausių patirčių, su kuriomis galime susidurti gyvenime. Nesvarbu, kiek laiko truko santykiai, išsiskyrimas visada yra skausmingas procesas, lydimas liūdesio, nusivylimo ir net depresijos. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai ir psichologinės įžvalgos, kaip įveikti depresiją po išsiskyrimo, susitaikyti su netektimi ir pradėti naują gyvenimo etapą.
Išsiskyrimo skausmas: neišvengiamas procesas
Išsiskyrimas yra neišvengiama santykių dalis, nes visi santykiai, kaip ir pats gyvenimas, turi pradžią ir pabaigą. Atsisveikinti dažniausiai reikia tada, kai labiausiai reikia artumo. Užtenka kelių sekundžių, kad žmogų įsimylėtum, bet gali praeiti metai, kol pagaliau jį pamirši. Skyrybos sukelia neigiamas reakcijas, kurių stiprumą lemia įvairios aplinkybės, kaip santykių trukmė arba kiek esate „investavę": bendra praeitis, vaikai, augintiniai, kartu užgyventas turtas ar kiti saitai. Netikėtas išsiskyrimas gali išties sumenkinti pasitikėjimą tiek kitais žmonėmis, tiek pačiu savimi.
Psichologai yra daug parašę apie tai, ką jaučia žmogus po artimo žmogaus mirties, taip pat pastaruoju metu daugėja psichologinių skyrybų studijų. O kas su žmogumi vyksta ne šeimos, o tiesiog ilgalaikių santykių iširimo metu? Juk kiekvienas mūsų turi vienokią ar kitokią skyrimosi patirtį.
Ar verta skirtis?
Išsiskyrimo problema psichologo kabinete dažna. Psichologinėje literatūroje apstu kriterijų, nusakančių, kada santykiai tampa beviltiški: išsiskiria ilgalaikiai partnerių tikslai, prasideda ne tik nesiskaitymas, bet ir nepagarba vienas kitam ar net žeminimas, įvyksta nepataisomų dalykų, kaip smurtas ar neištikimybė ir t. t. Ir visgi šiais kriterijais pasinaudoti labai sunku.
Kiekvienas iš mūsų pažįsta žmonių, kurie lieka kartu net labai destruktyviuose santykiuose, tuo tarpu kiti išsiskiria dėl, regis, visai nedidelių problemų ir to nesigaili, galiausiai, kai kurie žmonės, nutraukę baisius santykius sukuria naujus, dar baisesnius. Padėti kitam žmogui atsakyti į klausimą, ar verta skirtis, nelengva. Draugės, giminės ir kiti patarinėtojai paprastai mažai gilinasi į šiuos sudėtingus santykius, o psichologui gali trūkti svarbios informacijos. Kartais lieka tik viena išeitis - besiskiriančio intuicija. Artėjant galui labai išryškėja tarpusavio skirtumai. Dažnai kivirčijamasi, nesutinkama su vienas kito nuomone. Po to seka atsiribojimas. Nebekalbama apie tarpasmeninius santykius, vengiama jautrių ir skaudžių temų, tylima, pokalbiai tampa paviršutiniški ir priverstiniai, būnant kartu jaučiama įtampa ir nepatogumas. Problemos jau nebesprendžiamos, o kaupiamos.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Siekdami išvyti nemalonius jausmus, žmonės pradeda rečiau matytis, vengia vienas kito: „pavargau“, „pakalbėsime vėliau“, „turiu darbo“ ir kt. Paprastai pirmi sprendimo ženklai būna ne mintys, o pojūčiai. Dažnas artėjančio išsiskyrimo ženklas yra atvėsę intymūs jausmai. Bet tai gali būti ir kiti jutimai.
Kiek laiko trunka išsiskyrimas?
Tyrinėtojai iš Kalifornijos universiteto apskaičiavo: minimalus laikas, kuris turi praeiti nuo išsiskyrimo momento iki santykinio nusiraminimo, yra lygus pusei to laiko, kurį žmonės buvo kartu. Galbūt, išsiskyrimo laikas toks skirtingas dėl to, kad labai priklauso nuo to, kiek išsiskyrimo pergyventa jau pačiuose santykiuose, kiek tie santykiai buvo iš tiesų artimi, t. y. kiek prarandama, ir nuo to, kiek psichologiškai sveikas yra žmogus. Kai kurie skyrybų skausmą gali „virškinti“ visą likusį gyvenimą, arba lengvai pradėti ir nutraukti daugybę santykių. Galėjimas ištverti išsiskyrimo skausmą priklauso nuo to, kiek saugus vaikystėje buvo vaiko ir motinos ryšys. Žmonės, nejautę meilės arba palikti per anksti, išsiskyrimus pergyvena labai sunkiai.
Atsiskyrimo stadijos
Atsiskyrimo stadijas, nagrinėdama pergyvenimus mirus artimam žmogui, pirmoji aprašė Kubler Ross. Ne visi žmonės šias stadijas patiria vienodai, bet visgi išsiskyrimo psichologijoje jos buvo ir lieka labai svarbios. Galėjimas ištverti išsiskyrimo skausmą priklauso nuo to, kiek saugus vaikystėje buvo vaiko ir motinos ryšys.
- Šoko stadija. Pirmas išsiskyrimo su mylimuoju etapas - šokas, lydimas baisių fizinių pojūčių, verkimo, negalėjimo miegoti, tai krizės stadija, kuri gali trukti iki dviejų mėnesių, po to organizmas paprasčiausiai išsenka. Tai maištas, nenoras susitaikyti su meilės pabaiga, noras neigti realybę, derėtis su aplinkiniais ir likimu, kad viskas grįžtų į savas vietas:
- Depresija. Vėliau prasideda depresija, liūdesys, kaltinimai pačiam sau dėl nenusisekusių santykių. Iš nematomų griuvėsių išeiti trukdo nevisavertiškumo jausmas, kuris tarsi įšvirkščia į sielą beviltiškumo nuodų, nesinori bendrauti su žmonėmis, sunkesniais atvejais prasmės netenka ir darbas: Depresija gali trukti ilgai. Kaip pakelti savęs vertę? Ją pakelti gali padėti draugai - galima „susilieti“ su grupe, su stipriu lyderiu. Bandyti atsiminti prarastojo trūkumus padeda susitikimai su juo, kurių metu jūs pamatote ne angelą, o realų žmogų.
- Atgaila. Šią stadiją keičia atgailos etapas. Žmogus bando pasikeisti, parodyti gerąją savo pusę, trokšdamas susigrąžinti mylimąjį, kurį pradeda idealizuoti. Jis tikisi, kad pastangos ką nors duos, bet jei susitikimai vyksta tik vienos pusės iniciatyva, greičiausiai kita pusė atsiliepia tik todėl, kad pati išgyvena išsiskyrimą, o ne todėl, jog galvoja apie santykių pratęsimą. Atgailos etapas ypač sunkus, kadangi nuoširdžiai dedamos pastangos pasitaisyti, o rezultato nėra. Atrodo, kad dievas nusisuko ir nebenori žmogaus išgirsti. Kaip mes galime padėti tokiam žmogui?
- Pyktis. Jei šis bandymas nesėkmingas, prasideda agresijos stadija, kyla noras atkeršyti. Dažnai prarastasis kuriam laikui tampa „atpirkimo ožiu“, kurio keikimas kurį laiką gyvenimui suteikia prasmę. Beje, psichologai nustatė - jei žmogus linkęs kaltinti tik kitą, išsiskyrimas vyksta skausmingiau ir trunka ilgiau.
- Beviltiškumas. Pykčiui praėjus lieka tyli viltis, kad kada nors viskas vėl bus kaip buvę. Ir tik tada, kai miršta paskutinė viltis, pvz. buvęs vyras susiranda naują moterį, žmogus susitaiko su esama padėtimi.
Skirtis iš karto ar išsilaisvinti po truputį?
Nors psichologai rekomenduoja nepjauti katinui uodegos kas dieną po milimetrą, o kirsti iš karto, praktikoje tik retas žmogus sugeba išsiskirti ryžtingai. Daugeliui skyrimosi procesas užtrunka metų metais. Kai žmogus tikrai žino, kad reikia išsiskirti, bet negali žengti šio sunkaus žingsnio, pirmiausia reikėtų pradėti tolti smulkmenose: pvz., kartu nebeiti į svečius, nebevalgyti drauge, vis mažiau pasakoti apie savo gyvenimą, galų gale pradėti statyti mašiną nebe šalia mylimojo namų, o gerokai toliau.
Svarbu ne tik mažinti artumą, bet ir pradėti gyventi kitais dalykais - užsiimti nauja veikla, susipažinti su naujais žmonėmis. Tolstant labai svarbu nesipykti, nes susipykimas padidina skausmą ir stipriau norisi grįžti, tuo tarpu geri santykiai suteikia saugumo jausmą ir drąsina tyrinėti naują gyvenimą. Todėl išsiskiriant svarbu su dėkingumu atsiminti, ką gavote iš žmogaus, nuo kurio tolstate. Pavyzdžiui, galima užsiimti tokia savihipnoze: kartas nuo karto garsiai pakartoti: „Aš tau labai dėkinga, kad buvai mano gyvenime ir tiek daug man davei. O dabar aš einu toliau“.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Ilgas skyrimasis turi ir vieną akivaizdų pliusą - jis padeda pamažu suvokti, kas prarandama, ir susigrąžinti save, o per aštrus skausmas gali priversti vėl bėgti pas mylimąjį, pamiršus visas nepakeliamas problemas arba priversti peršokti į kitą glėbį. Kartais delsimas net išeina į gera - kai kurie žmonės, pamažu atsilaisvindami vienas nuo kito, suartėja iš naujo. Daug blogiau, jei skiriantis ima vykti nesibaigiantys ginčai-susitaikymai-ginčai, kuriamos iliuzijos, gaištamas laikas, išsiskyrimo stadijos pergyvenamos daug kartų beprasmiškai kankinantis. Kartais viskas įgauna nesveikos priklausomybės pavidalą.
Patarimai, kaip nugalėti depresiją po išsiskyrimo
1. Ištieskite pagalbos ranką kitam
Psichologiniai tyrimai įrodė, kad žmogaus nuotaika pagerėja 25 %, kai padedama kitam. Kuo mažiau telksite dėmesį į save, tuo geriau jausitės.
2. Išvykite kur nors per šventes
Nesvarbu kada įvyksta skyrybos, tačiau pirmosios šventės be antrosios pusės visada yra liūdnos. Išvykite kur nors ar praleiskite šventes su draugais.
3. Nelaukite naujų metų pradžios tam, kad pradėtumėte sportuoti. Pradėkite dabar!
Galbūt visai nenorėsite mankštintis, tačiau jums to reikia. Sportuojant organizme išsiskiria endorfinas, kuris padeda įveikti depresiją ir nerimą.
4. Užsirašinėkite savo mintis ir bent po vieną dalyką kasdien už kurį esate dėkingas
Užrašus laikykite prie lovos ir kai negalėsite užmigti - rašykite. Minčių išliejimas ant popieriaus padeda nusiraminti, o dėkingumo jausmas leis pasijusti geriau.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
5. Kreipkitės į psichologą
Paprastai psichologai per šventes dirba ilgiau. Tuo atveju, kai nepavyksta ištverti išsiskyrimo skausmo, labai pravers psichologo pagalba.
6. Nepatartina bandyti iškęsti skyrybų skausmą be draugų ir šeimos palaikymo
Dauguma jų jau tikriausiai numatė išsiskyrimą prieš jam įvykstant, todėl drąsiai galite prašyti jų paramos.
Kiti naudingi patarimai:
- Ribokite bendravimą su buvusiu partneriu. Kuo mažiau su juo ar ja bendrausite, tuo greičiau skausmas praeis. Nustokite sekti savo buvusį partnerį socialiniuose tinkluose, archyvuokite jo žinutes, ištrinkite jo telefono numerį iš greitojo iškvietimo sąrašo arba užrakinkite visas jo nuotraukas paslėptame albume.
- Skirkite laiko sau ir elkiteės su savimi švelniai. Sutelkite dėmesį į save ir savo svajones. Paprasčiausiai palepinkite save kuo nors maloniu, pavyzdžiui, tortu, putų vonia ir pasivaikščiojimu gamtoje. Arba pakvieskite save į pasimatymą kine.
- Kiekvieną dieną užrašykite, ką tądien nuveikėte. Užrašykite visus savo laimėjimus. Ar tau pavyko visą dieną nežiūrėti vienas kito nuotraukų? Puiku. Ar juokėsi su draugais? Puiku! Kai jautiesi beviltiškai, perskaityk savo laimėjimų dienoraštį - tada pamatysi, kad esi teisingame kelyje.
- Skirkite laiko draugams ar šeimai. Socialiniai ryšiai turi labai teigiamą poveikį psichikai.
- Kalbėkite apie tai. Nesvarbu, kokį kelią pasirinksite - galite pasikalbėti su draugu, užrašyti visus savo jausmus ant popieriaus arba pasipasakoti terapeutui. Svarbu nelaikyti kančios tik sau.
- Užsiimkite tuo, kas tau tikrai patinka. Išbandykite naują hobį, sportą ar kursus. Išvykite į kelionę ar atostogas kur nors toli.
- Kai užklumpa nesėkmė, nebūkite sau pernelyg griežtas. Tai žmogiška. Bet kaip jautiesi po to? Galbūt kiekvienas toks žingsnis tik pratęsia tavo skausmą. Tuomet tau gali padėti ribų nustatymas. Suplanuok, ką darysi, kai kitą kartą ateis tokia mintis. Kai turi planą, lengviau jo laikytis.
- Pabandykite būti kantrus. Išgyventi išsiskyrimą yra procesas. Tam reikia daug kantrybės. „Laikas gydo visas žaizdas“ yra nuvalkiotas posakis, bet jis yra teisingas.
- Nesistenkite neigti skausmo ar pakeisti jį kuo nors kitu. Bet koks emocijų neigimas galiausiai subyrės. Tada skausmas sugrįš dar stipresnis. Štai kodėl tau reikia paleisti savo sielvartą. Nauji santykiai gali būti laikina paguoda, bet galiausiai jie tik atitolins tikrąjį išgydymą.
Kaip psichologija gali padėti išgyventi šią kančią?
Svarbiausia - duoti sau laiko. Galbūt po kelių savaičių pertraukos atsakymas, kodėl išsiskyrėte, ir nepaaiškės, tačiau jūs visgi nustosite lieti ašaras. Tam tikras situacijas gyvenime tiesiog reikia išbūti. Kuo labiau mėginsite save įtikinėti, kad turite viską užmiršti, tuo sunkiau tai pavyks padaryti. Geriau būti liūdnu ir leisti sau sielvartauti. Nors permainos panašios į mirtį, praradimas - tai skausminga galimybė išplėsti save ir savo pasaulį. Kiek verta pasinerti į jausmus, o kiek nuo jų atsitraukti? Pačios aštriausios fazės metu, kai emocijos nepakeliamos, atsitraukimas gali išgelbėti jūsų fizinę sveikatą, labai užsiėmusiems žmonėms tiesiog nėra kada kentėti, o kai užimtumas sumažės, pasąmonė jau bus spėjusi prisitaikyti prie problemos. Labai padeda sunkus fizinis krūvis. Atsikratykite daiktų, primenančių pražuvusią didelę ir tyrą meilę.
Nors kol kas dar sunku matyti žmones objektyviai ir visi santykiai atrodo blogesni už prarastąjį, verta bandyti plėsti bendravimo ratą. Tiek pomėgiai, tiek žmonės labiau gali pasitarnauti kaip erdvė, kurioje jūs išgyvensite savo skausmą, kad jis pamažu pasitrauktų.
Psichologai pastebėjo: žmogui lengviau nugalėti skausmą, kai jis padeda kitiems. Gana didelis išsiskyrimo pliusas - laisvas laikas, kai galima užsiimti kitais pomėgiais, kuriuos buvote apleidę. Bet, kadangi išsiskyrimo skausmas labai sunkus, svarbu susirasti pagalbininką - žmogų, kuris galės dar ir dar kartą būti su jumis skausminguose prisiminimuose, tarkime, psichologą. Jis padėtų pripažinti savo sunkius jausmus, bet svarbiausia - juose išbūti, tikint, kad jie kada nors baigsis.
Romeo ir Džuljetos fenomenas: ar įmanoma pamiršti pirmąją meilę?
Ši liga, kurią būtų galima pavadinti ,,mirštančia meile", negydoma tampa lėtinė. Ir gali žmogų kankinti daug metų. O štai pirmosios meilės, kaip paaiškėjo, išvis neįmanoma pamiršti. Dažnai žmonės visą gyvenimą išsaugo ryškius šio nepaprasto jausmo prisiminimus. Ir jis - šitas jausmas - net po daugelio metų gali plykstelėti su nauja jėga. Tyrimai parodė: beveik 80 proc. žmonių, kurie surado vienas kitą po ilgo išsiskyrimo ir iš naujo įvykusio susitikimo metu nebuvo santuokoje, vėl tampa pora. Ir lieka kartu jau ilgam. Tačiau kaip gyventi tiems, kurie turi kuo greičiau užsigydyti širdies žaizdas? Štai ką pataria psichologai.
Nugalėkite nepilnavertiškumo kompleksą
Ir nelaimėje reikia mokytis surasti bent truputį laimės. Daugumai žmonių negandų metu, turint omeny ir nenusisekusius meilės reikalus, paslapčiomis įsijungia psichologinės savisaugos variklis. Panašiu būdu organizmas gamina antikūnius prieš kenksmingus mikrobus. O siela sukuria savo imunitetą. Kartą nusvilus su vieno tipo žmonėmis, pradedama jų nesąmoningai vengti. Peržiūrima viskas, kas galėjo pastūmėti į santykių krachą: ,,Mes su juo išsiskyrėme todėl, kad jis absoliutus botanikas ir seksas jo nedomina. Daugiau su botanikais nebendrausiu". Arba: ,,Jis mane paliko todėl, kad kaip šunelis bėgiojo paskui kiekvieną sijoną. Su tokiais galvijais nuo šiol neturėsiu jokių reikalų". Išvadų, beje, galima daryti įvairių, tačiau štai kur bėda: iš šių nematomų griuvėsių išeiti trukdo nepilnavertiškumo jausmas, kuris visada paaštrėja po nepasisekimo meilės fronte: jis tarsi įšvirkščia į sielą beviltiškumo nuodų, paralyžiuoja ją.
Nemaldaukite ir negąsdinkite
Kaip sau suteikti greitąją pagalbą, kai mylimasis išėjo, už nugaros trinktelėdamas durimis?
- Nemaldaukite jus paliekančio mylimo žmogaus sugrįžti ir nesvajokite, kad jis sugrįš.
- Negąsdinkite partnerio: ,,Na, žiūrėk man, dar gailėsies". Tai tik dar labiau jį nuo jūsų atstums.
- Pasistenkite išsaugoti mandagius ,,diplomatinius" santykius.
- Blaiviai ir negailestingai išanalizuokite visus vidinius ir išorinius ,,išdaviko" trūkumus. Dažniausiai iš atminties tokie dalykai išplaukia, kad išvis darosi neaišku, kaip buvo galima su šia apgailėtina, menka asmenybe bendrauti. Ir iškart sieloje tampa šilčiau. Nors tai gal ir ne pats garbingiausias būdas, tačiau jums šiuo metu subtilybės nelabai turėtų rūpėti - juk reikia su skausmu kaip nors kovoti.
- Nesėdėkite, įsispitrijusi į vieną tašką, kentėdama svajose apie nuostabias, tačiau negrįžtamai praėjusias akimirkas. Iškart pradėkite svarstyti, kaip pradėsite naują gyvenimą. Viena (vienas). Neilgai. Gerų nevedusių vyrų ar netekėjusių moterų visiems užteks.
- Nekompensuokite praradimo gausiai valgydama ir nesaikingai vartodama alkoholį.
- Neužsisklęskite savyje, siekite būti visuomenėje, bendrauti su žmonėmis.
Vien noro maža
Patarimai, aišku, gerai, tik kad jų laikytis nėra taip paprasta, kaip, beje, ir daugumos kitų psichologinių patarimų. Tuo labiau, kad kai kurie patarimai gali būti visai neveiksmingi. ,,Pamiršk žmogų, kuris paliko tave!“ O kaip jį pamiršti? Širdies skausmas nuolat gręžia smegenis. O vien noro maža, kad pamirštum. Arba kitas pasiūlymas: ,,Pasilinksmink, užsimiršk“. Gerai, kuriam laikui galima pasitraukti iš realybės. O po to? Problema juk niekur nedingo, kol nuo jos bandėte pasprukti, o laikas prarastas. Ir kiti neveiksmingi patarimai: ,,Labiau vertinkite save, pasidarykite naują šukuoseną, keiskite įvaizdį, suteikite sau džiaugsmo“. Siūloma atsistoti prieš veidrodį ir sakyti sau, kokia esate nuostabi, graži, protinga, kaip jums sekasi. Kitaip tariant, siūloma dirbtinai sau tai įkvėpti. Todėl galbūt ir pakils savęs vertinimas (dažnai nepagrįstas), pretenzijų lygis išaugs. O iš tikrųjų niekas nepasikeis. Ir įtikinus save, kokia esate puiki, dar sunkiau bus sau atsakyti į klausimą: ,,Kodėl tuomet man, tokiai žavingai, suteikė tiek skausmo?“ Ir krizė dar labiau paaštrėja. Beje, visa tai, kas čia išvardinta, tinka ir vyrams. O štai kitas variantas. Prityrę žmonės pasakoja, kad liūdesį gerai įveikti padeda dideli fiziniai krūviai - nuo varginančio darbo iki sporto.
Padėk kitiems nelaimingiesiems
Psichologai seniai pastebėjo: žmogui lengviau nugalėti skausmą, kai padeda kitiems - senukams, ligoniams, vaikams arba tokiems patiems paliktiems, kaip ir jis pats. Pagalba nebūtinai turi būti materialinė - galima žmogų tiesiog nuraminti (o jeigu žmogus simpatingas, tai ir priglausti galima). Ir gauti atsakomąjį srautą teigiamų emocijų, kurios gydo sielą, užpildo tuštumos jausmą. Ir svarbiausia - nuslopina nepilnavertiškumo kompleksą. Siekimas padėti savo artimui ir supratimas, kad jūs, pasirodo, ne pats nelaimingiausias žmogus pasaulyje - labai stiprus faktorius, skatinantis pasveikti nuo nelaimingos meilės.
Kaip elgtis, kai myli jį/ją, bet santykiai nutrūksta?
Pirmas žingsnis - priimti pabaigą. Jei negali to padaryti, nereikia jaustis blogai. Galų gale, išsiskyrimas yra netektis, ir tai reiškia, kad bus neigimo etapas. Todėl pradžiai užduok sau nedidelę užduotį.
- Nereikia iš karto visko priimti. Tiesiog pagalvok, kodėl taip bus geriau. Jei gali, užrašyk ant popieriaus priežastis, kodėl galbūt buvo geriau, kad išsiskyrėte. Kas nepavyko jūsų santykiuose? Ar turėjote skirtingas ateities vizijas? Ar nutolote vienas nuo kito? Ar kitas žmogus tave įskaudino? Galbūt vis dar jo ar jos ilgiesi, bet tai nereiškia, kad giliai širdyje nesupranti, kodėl taip bus geriau.
- Pabandyk priimti išsiskyrimą kaip faktą. Svarbu yra priimti išsiskyrimą kaip faktą - pripažinti, kad tikrai nėra kelio atgal. Jei nori, gali įsivaizduoti, kad tavo partneris išvyko į kitą pasaulio kraštą. Tai skamba skaudžiai, bet būtent galimybė, kad jis gali grįžti, dažnai trukdo mums priimti faktus.
- Leisk sau simboliškai užbaigti santykius. Mūsų smegenys labai mėgsta ritualus - jie padeda geriau tvarkyti emocijas. Pabandyk parašyti atsisveikinimo laišką ir jį sudeginti. Arba paaukoti labdarai daiktus, kurie tau primena santykius.
- Skausmo nelaikyk kažkuo blogu ir priimk visas emocijas. Leisk sau jausti skausmą, nekovok su juo - gali verkti ir rėkti, leisk skausmui laisvai tekėti. Tai nėra malonu, bet tai normalu. Skausmas yra gyvenimo dalis, bet jis neturi trukti amžinai.
Kaip elgtis po išsiskyrimo ir kaip turėtumėte bendrauti su partneriu, jei norite išsaugoti draugystę?
Galbūt tu svarstai, ar vis dar galėtum palaikyti ryšį. Galbūt kaip draugai. Kartais tai tikrai pavyksta, bet tai priklauso nuo to, kaip baigėsi santykiai.
- Ar išsiskyrimas buvo abipusis, be dramos ir su pagarba?
- Ar jūsų santykiai buvo pagrįsti draugyste, net ir tada, kai buvote kartu?
- Ar tikrai nori tik draugystės? Ar nė vienas iš jūsų neturi vilties susitaikyti?
- Ar galite atvirai bendrauti, be priekaištų, ir nustatyti ribas?
Jei į visus klausimus atsakei TAIP, galbūt galėsite išsaugoti draugystę. Tačiau tam reikia laiko, maksimalaus sąžiningumo ir aiškių ribų.
- Vis tiek pradžioje padarykite pertrauką. Net jei rūpinatės vienas kitu, emocijoms reikia erdvės. Pirmiausia pabandykite susitaikyti su išsiskyrimu, kad bendravimas nesukeltų skausmo. Paklausk savęs: ar tikrai noriu būti draugais? Ar tikiuosi, kad galėsime vėl būti kartu? Jei nesi tikras, geriausia draugystę laikinai sustabdyti.
- Aptarkite taisykles. Jei nori pradėti draugystę, susitark dėl pagrindinių taisyklių, pavyzdžiui, kaip dažnai susitiksi ir kaip elgsitės, jei vienas iš jūsų susiras naują partnerį. Draugystė turi prasmę tik tada, kai ji yra naudinga abiem, o ne tada, kai ji tik pratęsia tai, kas jau baigėsi.
tags: #kaip #nugaleti #depresija #po #issiskyrimo