Kaip Įveikti Stresą Darbe: Patarimai Ir Strategijos

Šiuolaikinis darbo tempas dažnai reikalauja didelio susikaupimo, greitų sprendimų ir kantrybės, o tai neretai sukelia nuolatinį stresą. Stresas veikia ne tik psichiką, bet ir kūną. Intensyvaus susijaudinimo metu dažnai nepastebime, kaip padažnėja kvėpavimas, įsitempia raumenys ar pagreitėja širdies plakimas. Tai natūrali organizmo reakcija - nervų sistema ruošia mus veiksmui. Tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku išmokti suvaldyti kylantį stresą ir nurimti - tai yra būtina.

Streso Poveikis Ir Svarba Jį Suvaldyti

Stresas - tai tarsi įprotis, kuris vis kartojasi ir neduoda jokių rezultatų. Žmogaus galvoje visuomet yra minčių apie neužtikrintumą ar artėjančią katastrofą. Skirtingai nuo baimės, kuri turi konkrečią priežastį, žmonės jaudinasi dėl ateities nežinomybės ir neužtikrintumo, dėl kažko, kas tiesiog gali įvykti. Tačiau vieni stresą sugeba suvaldyti, o kiti - ne. Tai priklauso nuo žmogaus asmenybės tipo. Paskaičiuota, kad dėl su stresu susijusių ligų JAV per metus prarandama 40 mln. darbo dienų.

Efektyviausi Būdai Kovoti Su Nerimu

Mokslų daktaras Jasonas Moseris ir psichologė Christine Purdon dalinasi pačiais efektyviausiais būdais kovoti su nerimu:

1. Gyvenkite Šiandiena

Turbūt didžiausias skirtumas tarp į stresą linkusių ir jo išvengiančių žmonių, tai gebėjimas susikoncentruoti į dabartį ir nepasiduoti mintims apie dar neįvykusius dalykus. Ch. Purdon visa tai vadina „nerimo grandine“: kai žmogus jaudinasi dėl vieno dalyko, o paskui tai išauga į kitą „o jeigu..“, kuris iššaukia dar kitą „o jeigu..“ ir taip toliau. Stresui nepasiduodantys žmonės sugeba susikoncentruoti į problemą ir nuspręsti, kokį sprendimą priimti. „Į stresą linkę žmonės nesugeba savęs kontroliuoti ir dažniausiai mintimis nukrypsta per toli“, - teigia Ch. Purton.

2. Mokėkite Sukoncentruoti Mintis

Kadangi susikoncentruoti į šiandieną yra svarbu norint nuvyti šalin nerimą, dėmesio sutelkimo lavinimas gali padėti nukreipti neigiamas mintis nuo tariamos problemos, kuri vėliau gali peraugti į ištisą nerimo grandinę. „Dėmesio sutelkimas laiko Jus dabar ir čia, o tai padeda kontroliuoti Jūsų mintis“, - teigia Ch. Purdon.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

3. Smegenys Funkcionuoja Kitaip Stresinėse Situacijose

Profesorius J. Moseris išleido tyrimą „Abnormal Psychology“ žurnale, kuriame teigia, jog į stresą linkusių ir jį kontroliuojančių žmonių smegenys stresinėse situacijose funkcionuoja skirtingai. Tam, kad atliktų šį tyrimą, J. Moseris ir jo kolegos apklausė 71 moterį. Dalyvės turėjo atsakyti, ar jos pozityviai ar negatyviai į viską reaguoja gyvenime. Moterys turėjo žiūrėti į negatyvius vaizdus, tokius kaip, kaukėtas vyras kėsinasi peiliu į moterį. Tuo pat metu jų smegenų veikla buvo stebima bei įrašinėjama. J. Moseris nustatė, jog pozityvių mąstytojų smegenys buvo mažiau aktyvios negu negatyvių mąstytojų. „Galima teigti, jog tokiems žmonėms labai sunku prisiversti galvoti pozityviai stresinėse situacijose. Tokiu atveju, kai prašoma galvoti pozityviai, neigiamos emocijos ne tik, kad nesumažėja, bet padidėja“, - dėsto savo straipsnyje J. Moseris.

4. Priimkite Iššūkius

Į stresą linkę žmonės sunkiai priima sprendimus, kadangi jie apsvarsto visas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu streso vengiantys žmonės labiau mėgsta išbandyti problemos sprendimą, net jeigu jis turėtų ir neigiamas pasekmes. Taip pat, tokie žmonės yra lankstesni, kadangi jie neįsitveria vienos blogos minties ir neįstringa tame užburtame rate. Jie imasi veiksmų.

5. Į Situaciją Žiūrėkite Tarsi Iš Šalies

Tie, kurie sugeba išvengti streso, gali į savo situaciją pažvelgti iš kitos perspektyvos. J. Moseris aiškina, jog vienas iš metodų tai padaryti yra galvoti apie pačias blogiausias pasekmes, kokios tik gali įvykti. J. Moseris pabrėžia, jog kalbant su žmogumi apie blogiausius ateities scenarijus, keičiasi ir jo supratimas. Žmogus supranta, kad visos šios pasekmės vargu ar gali įvykti. Kita puiki priemonė - sakyti savo vardą vietoje „aš“, kuomet kalbama apie išgyventas ar išgyvenamas emocijas.

6. Išsiaiškinkite, Nuo Ko Problema Prasidėjo

Pati didžiausia problema, susijusi su nerimu yra ta, jog nerimaudami galime visiškai nutolti nuo tikrosios bėdos. Labai svarbu nepamiršti tikrosios problemos tam, kad galėtume sustabdyti nerimo grandinę. „Kai dirbu su stresuojančiais žmonėmis, bandau visų pirma išsiaiškinti tikrąją problemą“, - teigia Ch. Purdon. „Be abejo gali būti keletas problemų, kurios galėjo sukelti sudėtingą situaciją, tačiau neverta apie tai galvoti dabar, nes visa tai šiuo metu vis viena nevyksta“. Svarbu išvengti problemos vystymosi. Dėl streso kenčiantys žmonės mano, jog spėliodami ateities problemas sugebės išspręsti savo bėdą. Iš dalies tai atrodo visai logiška, tačiau, kai šie žmonės pradeda nerimauti, jie dažniausiai nebegali sustoti.

7. Paskirkite Laiko Problemai

„Viena iš priežasčių, kodėl žmonės pasiduoda nerimui, yra toks mąstymas: aš privalau išspręsti šią problemą dabar; aš privalau numatyti pasekmes ir sukurti planą, kad jas įveikčiau ir pan. Tai dažniausiai nukreipia žmonių dėmesį nuo svarbiausių dalykų, tokių kaip darbas, vaikai, sutuoktinis ar pan.“, - aiškina Ch. Purdon. Taigi ji rekomenduoja naudoti „problemų kėdės“ strategiją, kuri veikia taip: skirkite 15 minučių per dieną savo problemai ir atsisėdę kur nors nuošaliau pagalvokite apie ją atidžiau. Įsitikinkite, jog tik per šias 15 minučių jaudinatės, o ne visą likusią dienos dalį.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

8. Pasitikėkite Savimi

„Žmonės, linkę nervintis, ne tik kaupia blogas mintis viena po kitos, bet taip pat nepasitiki savimi, nes mano, jog negalės susidoroti su tomis blogomis pasekmėmis“, - teigia Ch. Purdon. Būtų kvaila galvoti, jog nerimauti linkę žmonės turi puikius susidorojimo su problemomis įgūdžius, kadangi vieninteliai jų įgūdžiai tėra blogų scenarijų kūrimas. Tuo tarpu streso išvengti linkę žmonės pasikliauna savimi, nes jie galvoja, kad ir kas benutiktų, jie vis viena susidoros su tuo.

9. Numatykite Pozityvias Pasekmes Net Liūdnose Situacijose

Paimkime tą patį pavyzdį, kurį minėjome J. Moserio tyrime. Jeigu Jūs pamatytumėte vaizdą su kaukėtu vyru, kuris kėsinasi į moterį peiliu, kokio pasekmės galėtų būti? Nerimaujantys žmonės turbūt apsvarstytų tik pačius blogiausius scenarijus, tuo tarpu kiti pagalvotų: „Šią moterį ištiko bėda, bet turbūt ji vis tiek pabėgs nuo savo skriaudiko“, - paaiškina J. Moseris. Nerimo išvengiantys žmonės sugeba net negatyviausiose situacijose įžvelgti pozityvius padarinius.

10. Klauskite Savęs Teisingų Klausimų

Dažnai nerimaujantys žmonės užuot puolę į paniką galėtų paklausti savęs keleto klausimų: „Ar tai išvis mano problema?“ ir „Ar aš turi nors kiek galios kontroliuoti šią situaciją?“. „Taip pat, tokio tipo žmonės galėtų savęs paklausti: „Ar aš jau padariau viską ką galėjau? Ar tai neišvengiama?“. Jeigu tai neišvengiama, tuomet tikrai nėra jokios priežasties dėl to nerimauti“, - sako Ch. Purdon.

11. Susitvarkykite Su Neigiamomis Emocijomis

„Žmonės, kurie tikrai linkę stresuoti įvairiuose situacijose, negali priimti savo emocijų. Tai reiškia, jog jie bijo nežinomybės ir negali susitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis“, - teigia J. Moseris. Tačiau žmonės, kurie yra kur kas mažiau pažeidžiami streso, negatyvias emocijas laiko tinkamu ženklu atkreipti dėmesį į problemos rimtumą. Emocijos daro įtaką jų sprendimams.

Kūno Technikos Stresui Mažinti

Intensyvaus susijaudinimo metu dažnai nepastebime, kaip padažnėja kvėpavimas, įsitempia raumenys ar pagreitėja širdies plakimas. Tai natūrali organizmo reakcija - nervų sistema ruošia mus veiksmui. Šis metodas, vadinamas „įžeminimu“, padeda grįžti į dabarties akimirką ir signalizuoja nervų sistemai, kad pavojaus nėra. Tai suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už ramybę ir atsipalaidavimą.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Dėmesys Rankų Ir Kojų Pojūčiams

Laikykite rankose nedidelį masažo kamuoliuką, guminį kamuoliuką ar net rašiklį. Lėtai ridenkite daiktą tarp delnų, sutelkdami dėmesį į jo tekstūrą, svorį ir temperatūrą. Kelios minutės šio pratimo padės nukreipti mintis nuo streso į lytėjimo pojūčius. Jei nieko neturite po ranka, tvirtai patrinkite delnus vieną į kitą arba pamasažuokite kiekvieną pirštą. Tai stimuliuoja nervų galūnes ir siunčia raminančius signalus į smegenis. Alternatyva - pastatykite abi pėdas ant grindų, stipriai jas spauskite, pajusdami paviršiaus kietumą ir temperatūrą.

Kvėpavimo Pratimai

Kvėpavimas - greičiausias būdas paveikti „įtampos ir atsipalaidavimo“ sistemą.

• Sąmoningas kvėpavimas: stebėkite, kaip oras įeina ir išeina.
• Kvadratinis kvėpavimas: įkvėpkite skaičiuodami iki 4, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpkite per 4 sekundes, vėl sulaikykite 4 sekundes.
• „4-7-8“ technika: įkvėpkite per 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes, lėtai iškvėpkite per 8 sekundes. Kiekvieną fazę skaičiuokite atskirai.

Raumenų Įtampos Atpalaidavimas

Trumpam stipriai sugniaužkite kumščius, įtempkite pečius arba kelias sekundes suspauskite žandikaulį, tada staigiai atleiskite.

Laikysenos Sąmoningumas

Atkreipkite dėmesį į savo sėdėseną: ištiesinkite nugarą, nuleiskite pečius, atpalaiduokite kaklą ir žandikaulį.

Jutiklinis Perjungimas

Pajuskite drabužių tekstūrą, oro temperatūrą ar kėdės atlošo spaudimą. Atkreipkite dėmesį į aplinkos garsus.

Maži Judesiai

Pasitempkite, švelniai pasukite galvą ar pečius, lengvai pastuksenkite pėdomis į grindis.

Darbo Vietos Organizavimas

Pajudinkite popierius, nuvalykite dulkes ar sutvarkykite daiktus ant stalo.

Trumpas Aplinkos Pakeitimas

Kelioms minutėms išeikite į koridorių ar prie lango.

Streso Įveikimo Strategijos

Tokie patarimai kaip meditacija ar pasivaikščiojimai gamtoje jums nelabai padės, jei problema yra lėtinis stresas. Kartu pažvelgsime į problemos kontekstą ir parodysime, kaip atsikratyti streso naudojant patikrintas įveikimo strategijas - streso valdymo būdus.

1. Raskite Streso Šaltinį

Išeitis iš streso spiralės prasideda nuo jo šaltinio paieškos. Reikia rasti konkretų šaltinį, kuris sukelia streso reakciją, ir sąžiningai pažvelgti į savo mintis, emocijas ir elgseną, kurie gali skatinti stresą. Pradėkite rašyti streso dienoraštį. Jis padės jums surasti kasdienius stresą keliančius veiksnius ir įsisąmoninti, kaip į juos reaguojate. Kaskart, kai jaučiate stresą, užrašykite pastabą dienoraštyje:

• Kas sukėlė šią stresinę situaciją?
• Kaip jaučiuosi fiziškai ir psichiškai?
• Kaip reagavau į šią situaciją?
• Ką padariau, kad pasijuntu geriau?

2. Atsisakykite Nesveikų Streso Įveikimo Strategijų

Mes visi nuo vaikystės pamažu susikuriame savo įveikimo strategijas. Dažnai pasiduodame nesveikiems įpročiams, kurie gali mus įstumti į dar didesnę streso spiralę. Štai kodėl į streso dienoraštį įtraukėme du paskutinius klausimus: kaip reagavote ir ką padarėte, kad pasijustumėte geriau. Taip lengvai pamatysite, ar ne laikas atsikratyti kai kurių nesveikų įveikos strategijų, kurios jums daro daugiau žalos nei naudos:

• Streso malšinimas nesveiku maistu.
• Rūkymas, alkoholis ir kiti narkotikai.
• Streso išliejimas ant kitų (dažniausiai ant savo komandos ar šeimos).
• Ilgas sėdėjimas prie televizoriaus ar telefono.
• Atidėliojimas ir bet kokios kitos veiklos ieškojimas, kad nereikėtų susidurti su problemomis ir pareigomis.
• Atsiribojimas nuo draugų ir šeimos narių, nes neturite jiems nuotaikos ar energijos.

3. Veiksmingos Streso Įveikimo Strategijos: 4 A Koncepcija

Dabar žinote, kas jums kelia stresą. Bet ką su tuo daryti? Turite pakeisti savo požiūrį į problemą ir tai, kaip į ją reaguojate. Todėl pirmiausia turite dirbti su stresą sukeliančiais veiksniais. Puikiai veikia keturių streso valdymo metodų koncepcija, 4 A streso valdymo koncepcija:

• Vengti.
• Keisti.
• Pritaikyti.
• Susitaikyti.

Vengti

Pagalvokite, ar galite visiškai išvengti kai kurių stresą sukeliančių veiksnių. Kartais nematome išeities, nors ji yra. Dažnai tai reiškia, kad reikia išeiti iš savo komforto zonos. Galite nebesusitikti su kai kuriais stresą keliančiais žmonėmis. Kartais reikia išmokti atsisakyti kontrolės ir pradėti deleguoti darbus. Kai kurias užduotis tiesiog reikia apskritai nuimti nuo stalo. Pasistenkite būti kūrybingi ir užsirašykite visus galimus sprendimus, net jei dabar jie atrodo per didelis žingsnis.

Keisti

Kai kurių streso veiksnių neįmanoma išvengti. Tačiau galime pakeisti savo reakciją į juos ir sumažinti streso lygį iki minimumo. Pavyzdžiui:

• Pasikalbėkite apie savo jausmus ir neleiskite jiems kunkuliuoti viduje - pasakykite viršininkui, kad to per daug ir kad jums reikia pagalbos.
• Darykite kompromisus - jei šeimos susitikimai kelia jums stresą, eikite į juos vėliau ir pasilikite tik trumpam.
• Išmokite būti ryžtingi - nebijokite pasakyti NE, kai TAIP reikštų, kad einate prieš save.

Pritaikyti

Jei negalite nieko padaryti dėl stresoriaus, galite prisitaikyti. Kaip tai gali atrodyti?

• Jei visada stengiatės būti tobuli, sumažinkite savo standartus. Gerai, kad ne visada gali būti 100 %. Kai kuriose situacijose tai netgi yra laiko švaistymas.
• Jei viešasis kalbėjimas jums kelia stresą, bet negalite jo išvengti darbe, užsirašykite į pristatymo įgūdžių kursus. Įgiję naujų įgūdžių, įgysite daugiau pasitikėjimo savimi ir stresas išnyks.
• Jei eismo spūstys kasdien varo jus iš proto, raskite būdą, kaip kuo geriausiai išnaudoti šį laiką. Pavyzdžiui, keliaudami galite klausytis mokomųjų podkastų ir išmokti visiškai naujų įgūdžių.

Be to, stenkitės į stresines situacijas žvelgti iš didesnio atstumo ir pagalvokite, ar jos vis dar bus svarbios po dvejų ar penkerių metų. Kartais padeda įsivaizduoti blogiausią scenarijų. Gali paaiškėti, kad iš tikrųjų vis tiek galėsite tai padaryti.

Susitaikyti

Kai kurios situacijos yra tikrai sudėtingos. Pavyzdžiui, kai miršta mums artimas žmogus, sunkiai susergame arba kas nors mus palieka. Susitaikyti sunku, bet ilgainiui vis tiek lengviau nei kovoti su situacija, kurios negalime pakeisti. Todėl nesistenkite kontroliuoti situacijos, kurioje neturite galios. Išmokite atleisti ir dirbti su jus slegiančiu liūdesiu, pykčiu ar skausmu. Kiekvienoje situacijoje stenkitės rasti galimybių judėti pirmyn ir būti stipresniems. Ir svarbiausia, nebijokite kreiptis pagalbos. Neprivalote to daryti vieni. Profesionalus psichoterapeutas jus išklausys ir padės rasti išeitį, kad ir kokia būtų jūsų situacija.

Kiti Būdai Kovoti Su Stresu

Kai tiksliai žinosite, kokie yra jūsų stresą sukeliantys veiksniai ir kaip su jais dirbti, būsite pusiaukelėje. Galėsite išspręsti problemos priežastį. Tuomet galėsite pereiti prie kitų būdų, kaip kovoti su stresu:

• Sąmoningumo meditacija.
• Kvėpavimo pratimai.
• Pasivaikščiojimai gamtoje.
• Mažiau kofeino ir cukraus.
• Mažiau laiko prie ekrano.
• Kokybiškas laikas su šeima ir draugais.
• Kokybiškas miegas.
• Ryto arba vakaro ritualai.
• Savanorystė.

Krizinėje situacijoje, pavyzdžiui, prieš egzaminą ar pristatymą, nuraminti gali padėti trumpa meditacija ar kvėpavimo pratimai. Tai užims jūsų dėmesį ir įjungs kūno atsipalaidavimo režimą.

Paprasti Būdai Sumažinti Patiriamą Stresą

Lengviau sumažinti patiriamą stresą galėsite, pasitelkę šiuos būdus:

1. Sportuokite. Reguliarus sportas yra vienas geriausių būdų atpalaiduoti kūną ir protą. Be to, sportuojant, gali pagerėti nuotaika. Tačiau, turėtumėte sportuoti reguliariai - maždaug apie 2 valandos per dieną intensyvaus fizinio krūvio, pavyzdžiui, greitas pasivaikščiojimas, turėtų padėti atsipalaiduoti.

2. Atpalaiduokite raumenis. Dėl patiriamo streso įsitempia kūno raumenys, todėl labai svarbu išmokti juos atpalaiduoti. Tai padaryti galite keliais būdais:

   • Atlikite raumenų tempimo pratimus;
   • Mėgaukitės masažu;
   • Išsimaudykite karštoje vonioje ar duše;
   • Gerai išsimiegokite.

3. Giliai kvėpuokite. Vien kelis kartus iš eilės giliai įkvėpus ir iškvėpus, galite iškart sumažinti kraujo spaudimą. Patogiai atsisėdę, kad niekas jūsų netrukdytų, giliai ir ramiai pakvėpuokite bent 5-10 minučių.

4. Valgykite visavertį maistą. Reguliariai ir subalansuotai maitindamiesi, jausitės geriau ir lengviau galėsite kontroliuoti nuotaiką. Dienos maisto racioną turėtų daugiausiai sudaryti: daržovės, vaisiai, neskaldyti grūdai ir liesi baltyminiai produktai - vištienos krūtinėlė be odos, lašiša, kiaušiniai, lęšiai, mažo riebumo varškė.

5. Sulėtinkite tempą. Šiuolaikinis gyvenimas toks įtemptas ir greitas, kad kartais reikia sulėtinti tempą ir nusiraminti. Jeigu turite atlikti atsakingus ir sudėtingus darbus, suskirstykite juos pirmiausia į mažesnius punktus - pradėkite nuo svarbiausių, ir nesistenkite visko atlikti iškart.

6. Padarykite pertrauką. Dirbdami darykite pertraukas, skirkite laiko sau: užsiimkite meditacija, joga, pasimelskite, paklausykite mėgstamos muzikos, pabūkite gamtoje.

7. Kasdien skirkite laiko pomėgiams. Turėtumėte skirti laiko dalykams, kurie jums patinka. Stenkitės kiekvieną dieną nuveikti tai, kas padeda jums jaustis gerai - tai turėtų sumažinti patiriamą stresą. Pomėgiams užtenka skirti bent po 15-20 minučių kasdien.

8. Pasikalbėkite su kitais apie savo problemas ir stresą. Jeigu dėl kažko nerimaujate, pasikalbėję su jums maloniu ir patinkančiu žmogumi, galite pasijausti geriau.

9. Nespauskite savęs. Priimkite tai, kad jūs negalite padaryti dalykų tobulai, kad ir kaip stengtumėtės. Jūs taip pat negalite kontroliuoti visko savo gyvenime. Jeigu kas nors nepavyksta, išmokite kartais ir pasijuokti iš situacijos bei savęs - tai turėtų sumažinti patiriamą įtampą ir stresą.

10. Spręskite stresines situacijas. Išsiaiškinkite, kokios yra didžiausios streso priežastys jūsų gyvenime. Ar tai jūsų darbas, o gal kelionės į darbą ir atgal, ar kolegos? Kai nustatysite, kas jums daugiausiai sukelia streso, pažiūrėkite, ar sugebate kažką keisti - pavyzdžiui, rasti naują darbą, ar bent jau sumažinti patiriamą įtampą - pavyzdžiui, darbo dienomis leisti sau valgyti restorane, nueiti per pietų pertrauką masažo.

Kaip Reaguoti Į Stresines Situacijas Darbe: Patarimai

• Jei direktorius „rėkia“ ant jūsų: Išklausykite viską ramiai, nepertraukdami. Tuomet užduokite keletą patikslinančių klausimų, kad suprastumėte, ką jūs padarėte ne taip, kaip direktorius tikėjosi, ir ką reikėtų pataisyti. Stenkitės už emocijų atrasti konkrečius faktus ar reikalavimus ir koncentruotis į susitarimus. Bet kokią kritiką reikėtų priimti ne kaip priekaištus asmeniui, o nukreipti į darbo rezultatą.
• Prieš susirinkimą jaudinatės: Pasiruoškite susirinkimui. Išsiaiškinkite, ko konkrečiai bijote šiame susirinkime. Atsakykite sau: ką darysite, jei taip atsitiktų? Kiek apskritai realu, kad tai atsitiks? Atsakymai į šiuos klausimus jums gali nurodyti sritis, kuriose galite kažką padaryti, kad išvengtumėte tų situacijų, kurių jūs iš tiesų nesąmoningai bijote, arba joms pasirengtumėte.
• Pamirštate, ką sakote, jei pašnekovams reikia žiūrėti į akis: Mokykitės visą pokalbio laiką nenuleisti akių nuo pašnekovų. Prieš pradėdami kalbėti „darbo klausimais“ susikurkite asmeninį kontaktą su pašnekovais - pasisveikinkite vardais, paspauskite rankas, prisistatykite, pakalbėkite truputį „apie orą ir bites“, paklauskite, kaip jiems sekasi, pasakykite komplimentų pašnekovams, pajuokaukite.
• Esate vienas vyras moterų kolektyve ir stresuojate, kad nesumoteriškėtumėte: Įvardykite, kokie jūsų pačių veiksmai arba kokie požymiai reikštų, kad jūs esate sumoteriškėjęs, ir tiesiog venkite tai daryti.
• Jei skambina piktas klientas: Klientų nepasitenkinimo valdymas yra atskiras įgūdis, kurio galima išmokti. Išsiklausinėkite konkrečių faktų ir išsiaiškinkite visą situaciją, kad suprastumėte, kodėl klientas yra nepatenkintas. Susitarkite su klientu dėl konkretaus galutinio sprendimo.
• Nuolat jaučiate, kad skubate: Šį skubėjimo jausmą gali kelti nerimas, kad turite daug darbų, kurių nespėjate atlikti. Tokiais atvejais padeda laiko planavimo įgūdžiai. Labai svarbu per dieną pabaigti iki galo keletą užsibrėžtų darbų, o visa kita, ko nespėjote padaryti arba turėsite padaryti vėliau, užsirašyti. Nelaikykite galvoje visų darbų ir rūpesčių, turėkite darbų sąrašą.
• Esate bene vyriausias bendrovės darbuotojas ir stresuojate, kad jaunesni nenori su manimi turėti reikalų: Įsivardinkite savo gerąsias ir stipriąsias puses ir naudokitės jomis. Kuo bus geresni santykiai tarp jūsų, tuo dažniau jūsų kažko klaus ir prašys.
• Po nėštumo sunkiai spėjate pavyti tempus ir labai jaudinatės, kai atsiliekate nuo kolegų: Nustokite save lyginti su kitais. Matykite savo progresą nuo kažkurio taško praeityje ir džiaukitės juo. Pasirūpinkite savo kvalifikacijos kėlimu.
• Kad nesinervintumėte, darbe valgote šokoladus ir kitus saldumynus: Tai signalizuoja apie aukštą nerimo ir įtampos lygį, kuris greičiausiai yra susijęs su dideliu darbo krūviu ar kitomis konkrečiomis stresinėmis situacijomis.

Kiti Patarimai Stresui Valdyti

• Pozityvūs pokalbiai su savimi: Praktikuojantis jūs galite išmokti negatyvias mintis paversti pozityviomis.
• Greiti būdai suvaldyti stresą: Suskaičiuokite iki 10 prieš kalbant. Ikvėpkite 3-5 kartus. Atsitraukite nuo stresą keliančios situacijos ir pasakykite, jog su tuo susitvarkysite vėliau.
• Raskite malonumų: Mėgstami užsiėmimai yra natūralus būdas kovoti su stresu.
• Kasdienė relaksacija: Relaksacija tai daugiau nei sėdėjimas mėgstamame fotelyje ir televizoriaus žiūrėjimas. Norint atsipalaiduoti, reikia nuraminti įtampą jūsų kūne ir mintyse.
• Sudarykite darbų sąrašą: Sudarytas darbų sąrašas padės susidėlioti prioritetus ir primins terminus iki kada turi būti atlikta viena ar kita užduotis. Be to, jausite pasitenkinimą iš sąrašo išbraukdami kiekvieną atliktą darbą.
• Kovokite su stresu darbe: Išmokite ramiai ir aiškiai pasakyti „ne“ bei neprisiimti daugiau užduočių, negu galite įveikti.
• Išvenkite statuso sukeliamo spaudimo: Savęs menkinimas lyginantis su kitais yra galingas streso šaltinis. Šį įprotį nugalėsite sugalvoję ir ant popieriaus užrašę mažiausiai dešimt dalykų, dėl kurių sau patinkate.
• Kvėpuokite taisyklingai: Kai pajusite, kad jus užvaldo stresas, stenkitės kvėpuoti lėtai ir giliai. Tai padės nusiraminti.
• Namuose barkitės konstruktyviai: Netramdykite emocijų, o jas išsakykite.
• Darykite pertraukėles: Kuomet jaučiatės apimtas streso, atsigulkite arba patogiai atsisėskite ant kėdės.
• Nustokite nuolat žiūrėti į laikrodį: Išvenkite nereikalingo spaudimo, kurį sukelia nuolatinis žiūrėjimas į greta esantį laikrodį.
• Nebūkite idealistas: Paklauskite kitų, ką jie mano ir pamatysite, kad nėra taip blogai.

tags: #kaip #nugaleti #stresa #darbe