Vaikystė ir paauglystė - tai laikotarpiai, kupini augimo, mokymosi ir atradimų. Tačiau šiuo jautriu metu vaikai ir paaugliai gali susidurti su įvairiomis psichologinėmis krizėmis ir traumomis, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį jų psichikos sveikatai ir gerovei. Laiku suteikta psichologinė pagalba gali padėti sėkmingai įveikti šiuos iššūkius ir užtikrinti gerą psichikos sveikatą.
Šiame straipsnyje aptarsime vaikų ir paauglių psichologines krizes ir traumas, jų priežastis, pasekmes ir galimus pagalbos būdus. Taip pat apžvelgsime, kur galima kreiptis pagalbos Lietuvoje ir kokios paslaugos yra prieinamos.
Krizės ir traumos vaikystėje bei paauglystėje
Vaikai ir paaugliai, kaip ir suaugusieji, augdami susiduria su įvairiomis sunkiomis, kartais nekontroliuojamomis situacijomis, gyvenimo pokyčiais, su kuriais jie turi susidoroti. Svarbu suprasti, kad vaikas reaguoja net ir į nedidelius pokyčius - neretai suaugusiesiems nereikšmingi sunkumai vaikui gali atrodyti dideli ir sunkiai įveikiami.
Krizinių situacijų pavyzdžiai:
- Tėvų skyrybos.
- Artimo žmogaus netektis.
- Patiriama prievarta (fizinė, emocinė, seksualinė).
- Paties vaiko ar jam artimo žmogaus liga.
- Staigūs vaiką supančios aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, persikraustymas į naują šalį ar miestą, mokyklos pakeitimas ar pan.
- Traumos ar išgyvenimai, pavyzdžiui, autoavarijos, gaisrai, teroro aktai.
Kiekvieno vaiko reakcija į traumuojantį įvykį ar stresinę situaciją yra individuali. Tačiau krizės išgyvenimai tam tikrais požymiais yra panašūs.
Kaip atpažinti, kad vaikas išgyvena krizę?
- Elgesio pokyčiai (agresija, irzlumas, uždarumas).
- Emociniai sunkumai (liūdesys, nerimas, baimės).
- Miego ir valgymo sutrikimai.
- Sunkumai mokykloje (dėmesio koncentracijos problemos, mokymosi rezultatų pablogėjimas).
- Fiziniai simptomai (galvos skausmai, pilvo skausmai).
Psichologinės pagalbos galimybės Lietuvoje
Lietuvoje paaugliai ir jų tėvai gali rasti įvairių nemokamos ir prieinamos psichologinės pagalbos galimybių.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Kur kreiptis pagalbos?
- Psichikos sveikatos centrai (PSC): Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centre. PSC teikia įvairias paslaugas, įskaitant psichologines konsultacijas, psichoterapiją ir gydymą vaistais. Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir (ar) psichologines konsultacijas). Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją.
- Visuomenės sveikatos biurai (VSB): Visuomenės sveikatos biurai organizuoja streso ir emocijų valdymo ir kitus psichologinį atsparumą, gerovę stiprinančius užsiėmimus grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla. Tai puiki galimybė gauti informacijos, išmokti naudingų įgūdžių ir susitikti su kitais žmonėmis, išgyvenančiais panašius sunkumus.
- Mokyklos psichologai: Jei jauti emocinius sunkumus ir nori su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, mokykloje visuomet gali užeiti pas psichologą.
- Vaikų linija: Vaikų linija vaikulinija.lt teikia nemokamą ir anoniminę pagalbą telefonu ir internetu. Vaikų linijos numeris yra 116 111, ir ji veikia I - VII 11 - 23 val. Pokalbiai telefonu arba internetu. Tai puiki galimybė pasikalbėti su apmokytu savanoriu, kuris išklausys ir padės rasti sprendimus.
- Pagalbos vaikams linija: Pagalbos vaikams linija pagalbavaikams.lt, 116 111 (paskambinus paprašyti, kad sujungtų su pagalbos vaikams linija), I - V 11 - 19 val.
- Jaunimo linija: "Jaunimo linija" - bendrystės, artumo, pasitikėjimo jėga mūsų dienose, kuriose netrūksta tamsos, yra kai švyturys. Kaip pavadinimas ir sufleruoja, „Jaunimo linija“ sujungia žmones su jais pačiais: su jų emocijomis ir išgyvenimais, su vienas kitu. Anot savanorių, čia priims tokį, koks esi. Niekada nepasmerks, o palaikys. Paskambinti, pasiguosti, išsipasakoti - bet kada, kada ir vidury nakties - tokia galimybė yra „Jaunimo linijoje”.
- Krizių įveikimo centras: Krizių įveikimo centras www.krizesiveikimas.lt, 8 640 51555 teikia skubią psichologinę pagalbą. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į centrą Antakalnio g. 97, Vilnius. Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
- Privatūs psichologai ir psichoterapeutai: Jei turite galimybę, galite kreiptis į privatų psichologą arba psichoterapeutą. Privatūs specialistai gali pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą ir individualizuotą požiūrį. Pavyzdžiui, patyręs vaikų ir paauglių psichiatras Kaune padės įveikti tiek lengvesnes, tiek sunkesnes psichologines problemas, todėl kuomet susiduriate su sunkumais, nepraleiskite galimybės kaip įmanoma anksčiau apsilankyti pas patyrusius savo srities specialistus Neuromedoje. Įveikus problemas, vaikas taps tvirtesnis, savarankiškesnis, išmoks lengviau suprasti save ir įveikti iššūkius bei sunkumus, kurie gali pasitaikyti ateityje. Neuromedoje psichologai vadovaujasi holistiniu požiūriu į vaiką ir šeimą. Taiko mokslu pagrįstas intervencijas ir technikas (piešimo, žaidimo terapija, interocepcijos lavinimas ir kt.), bei teikia prioritetą visapusiškai pagalbai vaikui ar paaugliui t.y.
Psichologinės pagalbos formos
- Individualios konsultacijos: Individualios konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu gali padėti vaikui ar paaugliui geriau suprasti savo jausmus, išmokti įveikos mechanizmų ir spręsti problemas.
- Grupės terapija: Grupės terapija yra naudinga, kai paauglys nori pasidalinti savo patirtimi su kitais žmonėmis, išgyvenančiais panašius sunkumus. Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
- Šeimos terapija: Šeimos terapija gali padėti spręsti problemas, kylančias šeimos santykiuose.
- Gydymas vaistais: Gydytojas psichiatras gali skirti vaistus, jei paaugliui diagnozuojamas psichikos sutrikimas, kuriam reikalingas medikamentinis gydymas.
Su kokiomis problemomis galima kreiptis?
Paaugliai gali kreiptis psichologinės pagalbos dėl įvairių problemų, įskaitant:
- Depresija ir nerimas: Tai dažnos psichikos sveikatos problemos, kurios gali paveikti paauglio nuotaiką, energiją, miegą ir apetitą. Susidūrus su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti.
- Valgymo sutrikimai: Anoreksija, bulimija ir kitos valgymo sutrikimų formos gali rimtai paveikti paauglio sveikatą ir savivertę.
- Priklausomybės: Paaugliai gali tapti priklausomi nuo alkoholio, narkotikų, interneto, azartinių lošimų ir kitų medžiagų ar veiklų.
- Elgesio problemos: Agresija, impulsyvumas, nepaklusnumas ir kitos elgesio problemos gali trukdyti paaugliui mokytis, bendrauti ir gyventi visavertį gyvenimą.
- Trauma: Paaugliai, patyrę fizinę, seksualinę ar emocinę prievartą, netektį ar kitus trauminius įvykius, gali patirti ilgalaikių psichologinių pasekmių. Kas yra netekties jausmas? Išties sudėtinga apsakyti - kaip apibūdinti jausmą, kai tarsi tuščia viduje.
- Santykių problemos: Konfliktai su tėvais, draugais ar partneriais gali sukelti paaugliams daug streso ir nerimo. Konfliktai tarp draugų yra neišvengiama kiekvienų santykių dalis, nes skirtingi požiūriai, poreikiai ar emocijos gali sukelti nesutarimų. Ar jauti, kad esi tau svarbių žmonių dažnai žeminama/s, ignoruojama/s ar kritikuojama/s? Jei taip - greičiausiai patiri emocinę prievartą.
- Mokymosi sunkumai: Disleksija ir kiti mokymosi sunkumai gali paveikti paauglio savivertę ir motyvaciją mokytis. Jei turi disleksiją arba kitą mokymosi sunkumą, kartais gali būti sunku pamokose ar atliekant namų darbus.
- Patyčios: Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką ir svarstai, ar galėtumei ką nors pakeisti. Tikrai taip!
- Konfliktai su broliais ir seserimis: Turėti brolį ar sesę gali būti puikus patyrimas, o gali atrodyti kaip nuolatinė kančia.
- Baimė: Baimė - tai jausmas, kuris gali užklupti visai netikėtai ir lygiai taip pat netikėtai pradingti. Bet gali ir užsibūti.
Savanorių patirtys ir įžvalgos
Savanoriai, dirbantys Vaikų linijoje ir Jaunimo linijoje, teigia, kad pokalbiai su vaikais ir paaugliais juos pačius labai augina dvasiškai ir stiprina emociškai. Jausmas, kai išgirsti „Ačiū, man dabar ramiau pakalbėjus”, yra fantastiškas. Savanorystė atveria naują ir neatrastą pasaulį, kuriame tenka išeiti iš komforto zonos ir pasižiūrėti į viską iš kitos pusės. Sužavi vaikų drąsa ir kūrybiškumas. Savanorystė įneša daugiau prasmės į gyvenimą, supratimo apie kitus ir save patį, padeda tarp logikos ir racionalumo rasti vietos ir empatijai. Kiekvienas pokalbis su vaikais yra svarbus. Svarbu išklausyti vaikus!
Viena savanorė pasidalijo: "Ką tik kalbėjau su savanore, pasakiau tai, ko nenorėjau sakyti niekam. Jaučiuosi tarsi pabudusi iš blogo sapno ir matau naują gražią dieną. Ji mane nukreipė tolimesnei pagalbai. Man jaukus anoniminis pokalbis suteikė motyvacijos padėti sau. Labai ačiū savanorei, nesitikėjau, kad šitaip palengvės. Nuostabu, kas vyko šio pokalbio metu, tiesiog nuostabu. Tarsi būčiau išsilaisvinusi iš visko… Visa tai, ką „Jaunimo linijos“ savanoriai daro, yra magiška. Nors šiuo laikotarpiu labai man sunku, visas skausmas bent trumpam atslūgo. Pajaučiau stiprų ryšį su savanore ir supratau, kad nesu viena, kad ji patyrė panašius išgyvenimus, kaip ir aš. Atsirado viltis, kad taip, dabar labai sunku, žiauriai sunku, per daug sunku, bet galiu viską ištverti. Labai bijojau skambinti, bet prisiverčiau. Visai nepasigailėjau. Labai miela, rūpestinga savanorė, tad labai saugiai jaučiausi atverdama savo savijautą. Dėkui!"
Kitas paauglys rašė: "Ačiū savanorei/iui už pokalbį šiandien. Mano jausmai ir papildomi rūpesčiai pasiekė pačią didžiausią savižudybės ribą, kad net pradėjo rodytis dalykai, kurie neegzistuoja. Ačiū labai, kad esat. Man šiuo metu šį atsiliepimą yra sunku rašyti, bet vis tiek noriu padėkoti savanorei/iui už pagalbą sunkią valandą. Jaučiausi, jog mane girdi. Užduodami klausimai man padėjo pamatyti dalykus iš šono. Aš puikiai galėjau užsiimti refleksija be streso ar papildomų intensyvių jausmų bei emocijų. Savanoris buvo labai įžvalgus, esu jam dėkinga ir linkiu didelės sėkmės. Jūsų darbas yra prasmingas ir reikalingas. Ačiū. Buvo labai malonu, gera ir padėjo. Tikrai sugrįšiu kitą kartą. Tikiuosi šie nuostabūs žmonės, kurie čia dirba, jaučiasi taip pat gerai. Ačiū už šią galimybę išreikšti jausmus. Aš nežinau, ką aš daryčiau be Jaunimo linijos. Šiuos žodžius man šiandien reikėjo ištarti mintyse bent 5 kartus, kad suprasčiau, jog čia savanoriaujantys žmonės yra kaip mažos žvaigždutės, kurios nepildo norų, bet suteikia vilties gyventi ir tikėti, kad rytojus atneš kažką gero ir gražaus. Ačiū jums labai, kad esat, ir kad išgirstate mūsų mažose širdelėse viltį ir tikite mumis."
Kaip padėti sau ir kitiems?
Svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos - tai stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Jei jauti, kad tau reikia pagalbos, nedvejok kreiptis į specialistą. Taip pat svarbu būti atidiems savo draugams ir artimiesiems. Jei pastebi, kad kažkas iš jų išgyvena sunkumus, pasiūlyk jiems pagalbą ir padrąsink kreiptis į specialistus.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Parama Vaikų linijai leis paruošti daugiau naujų savanorių konsultantų, padės jau budintiems konsultantams atnaujinti žinias ir sustiprinti motyvaciją budėti daugiau ir ilgiau. Kiekvienas pokalbis su vaikais yra svarbus. Svarbu išklausyti vaikus!
Vaikų psichologas: kada kreiptis?
Augindami vaiką tėvai dažnai susiduria su vienokiomis ar kitokiomis vaiko problemomis. Daugelį tų problemų tėveliai sėkmingai išsprendžia, tačiau būna atvejų, kuomet vaiko problemos yra išties rimtos arba pernelyg užsitęsusios ir tėvams vieniems niekaip nepavyksta su jomis susidoroti. Tokiu atveju pravartu kreiptis į vaikų psichologą.
Vaikų ir paauglių psichologinis konsultavimas yra atskira psichologinio konsultavimo rūšis, ganėtinai stipriai besiskirianti nuo suaugusiųjų psichologinio konsultavimo. Konsultuojant vaikus ir paauglius be pokalbių, konsultacijose kaip terapinio poveikio priemonės naudojami terapiniai žaidimai, pasakos, piešiniai ir pan.
Vaikų ir paauglių konsultavimas nuo suaugusiųjų konsultavimo skiriasi ir tuo, jog apie psichologinės pagalbos reikalingumą vaikui sprendžia jo tėvai, o ne jis pats. Be to, jaunesnio amžiaus vaikui tėvai yra svarbi jo pasaulio dalis. Todėl konsultuojamas ne tik vaikas, bet ir jo tėvai. Konsultuojant labai svarbus tėvų įsitraukimas į terapinį procesą, jų supratimas ir pagalba vaikui.
Kada kreiptis į vaikų psichologą?
Psichologinis konsultavimas gali padėti, jeigu jūsų vaikas ar paauglys:
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
- Turi elgesio, emocinių, bendravimo sunkumų šeimoje, mokykloje.
- Tapo uždaras, liūdnas, jaučiasi vienišas, nepasitiki savimi.
- Sunkiai valdo savo pyktį.
- Išgyvena (išgyveno) tėvų skyrybas, artimo žmogaus netektį.
- Patiria (patyrė) smurtą.
- Turi baimių, miego sutrikimų.
Kreiptis galite, jeigu jaučiate, kad jūs:
- Prarandate emocinį ryšį su vaiku.
- Jaučiatės pasimetę ir bejėgiai vaikų auklėjimo procese.
- Jeigu iškyla auklėjimo sunkumų, su kuriais vieniems sunku susidoroti.
- Jeigu jūsų šeima išgyvena krizę.
Bendravimo problemos
Kai kurie vaikai bendrauja lengvai, netrunka susirasti draugų, yra draugiški ir priimami savo bendraamžių, tačiau kitiems vaikams tai padaryti yra sunku, jie dažnai lieka bendraamžių nuošalyje, jiems sunkiai pavyksta užmegzti draugystę arba jie negeba gražiai bendrauti, pastoviai įsivelia į konfliktus su bendraamžiais, tėvais, mokytojais. Tokiu atveju nei vaikas nei jo aplinkiniai nesijaučia gerai. Tokias ir panašias bendravimo situacijas gali padėti išspręsti vaikų psichologas.
Elgesio problemos
Būna etapų, kai bemaž kiekvieno vaiko elgesyje galima įžvelgti problemų. Labiausiai paplitusios elgesio problemos, kurioms spręsti patartina kreiptis į vaikų psichologą yra:
- Per didelis aktyvumas: Viena iš labiausiai paplitusių „vaikiškų“ problemų - hiperaktyvumas. Nerimaudami dėl pernelyg aktyvaus vaiko tėvai bando taikyti bausmes, mano, jog su vaiku būtina elgtis griežčiau. Iš tiesų toks elgesys nėra tinkamas - hiperaktyviam vaikui būtina padėti, juk jis neretai pavargsta pats nuo savęs. Toks vaikas negali ilgesnį laiką nusėdėti vienoje vietoje, patylėti, paklusti instrukcijoms. Hiperaktyvūs vaikai apsunkina pedagogų darbą, jie labai judrūs, aikštingi, impulsyvūs ir neatsakingi. Jie tiesiog pavydėtinai reguliariai užkliudo, numeta įvairius daiktus, stumdo bendraamžius, sukuria konfliktines situacijas. Tokiam vaikui sunku sukoncentruoti dėmesį, jis lengvai atsitraukia nuo veiklos, užduoda daugybę klausimų, tačiau retai sulaukia atsakymų į juos. Pastebėjusiems tokį atžalos elgesį tėvams būtina laiku kreiptis į vaikų psichologą. Specialistas jiems patars, kaip bendrauti su hiperaktyviu vaiku, jį auklėti.
- Agresyvus elgesys: Agresyvus vaikas puola kitus vaikus, dažnai apsižodžiuoja, mušasi, atima ir laužo jų žaislus, tyčia kalba grubiai. Tokį vaiką sunku auginti, o dar sunkiau jį suprasti. Agresyvus vaikas dažnai jaučiasi atstumtas. Tėvų nepasitenkinimas ir bausmės tik patvirtina jo įsitikinimą, kad jis - nemylimas. Kaip tapti mylimu ir reikalingu? Tai neišsprendžiama vaiko problema. Taigi jis ir ieško būdų kaip gauti dėmesio tiek iš bendraamžių, tiek iš suaugusiųjų. Vaikas neįsivaizduoja, kokiomis dar priemonėmis galima kautis už išlikimą šiame keistame ir piktame pasaulyje, kaip apsiginti. Jis nesuvokia, kad aplink save sėja baimę ir nerimą. Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas elgiasi agresyviai, būtinai kreipkitės į vaikų psichologą.
Sunkumai mokykloje
Dažnas vaikas per pakankamai ilgą mokyklinio gyvenimo laikotarpį susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis mokykloje. Viena jų - mokymosi sunkumai, pasireiškiantys prastu mokymusi. Mokymosi sunkumų priežastys gali būti labai įvairios ir toli gražu ne visada yra susijusios su realiu vaiko negebėjimu mokytis dėl vienokių, ar kitokių fiziologinių priežasčių. Mokymosi sunkumai dažnai yra susiję su santykiais šeimoje (pvz. tėvų skyrybos, naujagimis šeimoje ir t.t.) bei santykiais mokykloje (pvz. įtemptais santykiais su klasės draugais ar mokytojais). Norint pagelbėti vaikui, visų pirma svarbu išsiaiškinti ir suprasti mokymosi sunkumų priežastis, bei žinoti, kaip jas spręsti. Jei tai nepavyksta tėvams, jums gali padėti vaikų psichologas.
Baimės
Visi vaikai tam tikru augimo periodu pradeda ko nors bijoti: tam tikrų daiktų, situacijų, vabzdžių. Tai visiškai normalu. Dauguma vaiko baimių praeina savaime, ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau 1/10 vaikų baimių dalį sudaro stiprios baimės, vadinamos fobijomis, pasireiškiančios labai nevienodai: tiesiogiai, kai vaikas žodžiais nusako savo baimę, netiesiogiai - įvairiais skausmais, reikalaujančiais gydymo. Neretai tėvai gali padėti nugalėti daugelį sunkumų, tačiau, jei tai jiems nepavyksta, jiems gali padėti vaikų psichologas.
Specialistai, teikiantys pagalbą
Lietuvoje veikia įvairūs specialistai, teikiantys pagalbą vaikams ir paaugliams, išgyvenantiems psichologines krizes ir traumas. Tai psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai ir socialiniai darbuotojai. Svarbu pasirinkti specialistą, kuris turi patirties dirbant su vaikais ir paaugliais bei yra kvalifikuotas teikti reikiamą pagalbą.
Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus gydo vaikų-paauglių psichiatrai. Psichologas gali padėti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir paaugliams išsiaiškinti, suprasti bei spręsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus.
Šeimos santykių institute viena iš pagrindinių psichoterapijos krypčių yra psichodinaminė psichoterapija. Šis psichoterapijos metodas taikomas suaugusiesiems ir paaugliams. Porų psichoterapija yra vienas iš psichoterapijos metodų, padedantis porai suprasti ir spręsti tarpusavio santykių bei emocines problemas. Sesijose dalyvauja abu partneriai arba sutuoktiniai. Šeimos psichoterapija yra vienas iš psichoterapijos metodų, padedantis suprasti ir spręsti emocines problemas bei asmenines krizes, dirbant su visa šeima, ne tik su atskirais jos nariais. Grupinė psichoterapija - tai pagalbos žmogui būdas, kuris yra efektyvus ne tik sprendžiant įvairias su santykiais susijusias problemas, bet ir siekiant asmenybės augimo. Grupėje dalyvauja nuo 4 iki 10 narių. Vienas iš pagrindinių grupės terapinių veiksnių yra saugios erdvės sukūrimas, kur priimančiame ir nuoširdžiame santykyje grupės nariai gali tyrinėti savo jausmus, mintis ir elgesį, ieškoti naujų būdų kaip kurti darnius ir artimus ryšius. Grupė renkasi kartą per savaitę. Sesijos trukmė 1 val. Grupės nariai sėdi ratu ir yra kviečiami laisvai dalintis savo mintimis ir patyrimais. Remiantis psichodinaminės grupinės psichoterapijos principais, grupės nariams nėra pateikiamos užduotys ar pratimai, daugiau orientuojamasi į „čia ir dabar“ vykstantį procesą. Grupė yra ilgalaikė. Dalyviai kviečiami lankyti grupę bent metus. Žmogaus asmenybė, įpročiai nuostatos formavosi nuo pat vaikystės.
Specializuota potrauminio streso pagalba
SPRING - tai Kardifo universiteto (JK) mokslininkų sukurta 8 savaičių internetinė programa, skirta asmenims, patiriantiems potrauminį stresą dėl vienkartinių trauminių įvykių.
Naudojantis Spring galima sužinoti daug naudingos informacijos apie potrauminį stresą ir kaip sau padėti bei mokytis įvairių naudingų savipagalbos technikų. Didžiąją dalį laiko ja galima naudotis savarankiškai, patogiu laiku ir patogioje vietoje. Naudojimosi programa metu klientai taip pat turi keletą trumpų nuotolinių sesijų su programos psichologu.
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai šiuo metu įgyvendina mokslinį projektą, kuriuo siekia įvertinti lietuviškos Spring programos versijos veiksmingumą.
Žaidimo terapija
Žaidimo terapija yra pagrindinis psichologo darbo metodas konsultuojant 3 - 11 metų amžiaus vaikus. Žaidimo terapijos pradininkais laikomi S. Freud, jo dukra A. Freud bei M. Klein, kurie pirmieji pastebėjo, kad žaisdami vaikai atskleidžia vidinį savo pasaulį bei bando susidoroti su emociniais sunkumais. S. Freud savo knygoje „Anapus malonumo principo“ aprašo gerai besivystančio pusantrų metų vaiko žaidimą su rite, prie kurios buvo pririšta virvė. Laikydamas už virvelės berniukas ją mesdavo per uždengtos lovytės kraštą ir pasakydavo „o-o-o-o“, o paskui ritę ištraukdavo ir apsidžiaugęs sakydavo „štai“. Šį žaidimą S. Freud aiškina, kaip berniuko bandymą susidoroti su sunkiais jausmais, kylančiais jį laikinai palikus motinai. Žaisdamas berniukas nuo pasyvios pozicijos pereina prie aktyvios - tampa savotišku mamos išėjimo vadovu. Ritės metimas taip pat jam leidžia konstruktyviu būdu išreikšti pyktį mamai, kuris be abejonės berniuką labai gąsdina.
Pats S. Freud su vaikais nedirbo. Tiesa, yra aprašytas jo darbas su mažuoju Hansu - 5 metų amžiaus berniuku, kuris kentė nuo arklių baimės. Šį berniuką jis analizavo ne tiesiogiai, o per jo tėvą.
Daug prie vaikų terapijos išsivystymo prisidėjo A.Freud, kuri buvo atsargi dirbdama su vaikais, labai gerbė jų psichines gynybas, pati būdama pedagogė daug dėmesio skyrė tėvų, auklėtojų, pedagogų švietimui, teigė, kad vaikus dėl jų su amžiumi susijusių kognityvinių ypatumų prasminga analizuoti tik nuo 7 metų, žaidimą ši autorė naudojo labiau kaip būdą kontaktui su vaiku užmegzti.
M. Klein laikėsi kitos nuomonės. Dirbdama su vaikais ji pastebėjo, kad pasitelkus žaidimą vaikus galima analizuoti panašiu būdu kaip ir suaugusiuosius. Stebint, kokiai žaidimo veiklai vaikas skiria pagrindinį dėmesį bei atskleidžiant žaidime užkoduotą prasmę yra galima stebėti perkėlimą bei pasąmonines fantazijas, kurios yra susijusios su vaiko sunkumais. M. Klein požiūris labiau atitinka šiuolaikinės vaikų psichoanalizės, psichoanalitinės terapijos principus, tačiau A. Žaidimo terapijos aplinka ir principaiŽaidimo terapijai yra labai svarbi aplinka. Paprastai darbas vyksta specialiai paruoštame žaidimo kambaryje ar psichologo kabinete, kuriame yra įvairių žaislų, piešimo priemonių, gali būti smėlio dėžė. Psichologas sukuria saugią atmosferą - priimą vaiką tokį, koks jis yra, nekritikuoja, o nuoširdžiai domisi bei džiaugiasi kartu su juo atliekama veikla. Šios terapinės sąlygos yra reikalingos, kad vaikais galėtų atsiskleisti.Žaidimo metu paprastai yra sekama paskui vaiką, stebima ir kai kurias momentais įvardijama ar pasitikslinama, kas vyksta, kaip vaikas jaučiasi, kokios yra galimos to priežastys. Psichologo kartu su vaiku atrastus ir jam parodytus paslėptus jo jausmus vaikas gali išjausti ir integruoti į savo vidinį pasaulį. Tokiu būdu jie yra perdirbami ir vaikui nebekelia skausmo.Žaidimų terapijos taikymas ir tikslaiKai vaiką kamuoja rimtos problemos, pavyzdžiui, psichikos sutrikimai, tada jam…