Mokymosi motyvacijos didinimas mokiniams yra nuolatinis iššūkis, su kuriuo susiduria mokytojai ir tėvai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius metodus ir strategijas, kurios gali padėti motyvuoti mokinius, suprasti jų poreikius ir įkvėpti juos siekti geresnių rezultatų.
Įvadas
Mokytojams nuolat siūloma daugybė metodikų, žadančių pagerinti mokymosi procesą. Dalis šios informacijos yra naudinga, tačiau nemaža dalis nėra pagrįsta įrodymais. Mokyklos psichologų ir psichologų-mokytojų asociacija paskelbė tezių rinkinį, kuris gali padėti mokyti vaikus, suskirstytą į penkias dalis: pažinimas ir mokymasis, motyvacija, socialinė ir emocinė dimensijos, mokymasis ir kontekstas bei vertinimas. Šios rekomendacijos gali būti sėkmingai naudojamos bet kurio dalyko mokytojų.
Mąstymas ir Mokymasis: Kaip Mokiniai Galvoja ir Mokosi?
Edukologijos ir kognityviniai tyrimai atskleidžia, kaip vaikai gali geriau mokytis pamokoje. Tie, kurie tiki, kad intelektas yra lankstus ir lengvai formuojamas, o sėkmė susijusi su pastangomis, gali ilgiau koncentruotis ties tikslu ir tęsti darbus net po nesėkmės. Svarbu pradėti mokslo metus diskusija su mokiniais apie įsitikinimus dėl teigiamų pokyčių ir paaiškinti, kaip nuomonės apie intelektą gali paveikti akademinę sėkmę. Angela Lee Duckworth teigia, kad tvirto būdo mokiniai dažniau pasiekia sėkmę, o šį bruožą galima išlavinti tinkamai vaikus nuteikiant.
Pradinės Žinios
Tai, ką mokiniai jau žino, daro įtaką jų mokymuisi. Pradinės žinios veikia ir abstraktaus mąstymo vystymąsi, ir mokymosi pokytį. Vaikai prijungia naujas žinias prie turimų, o konceptualaus augimo metu ištaiso turimų žinių klaidas. Norint palengvinti konceptualų augimą, būtina įgyti pagrindines mokiniui reikalingas žinias. Būtų svarbu jas įvertinti pradedant kiekvieną naują skyrių. Vienas iš įvertinimo būdų - duoti vaikams teiginius, kurių teisingumą jie įvertintų, ir tuomet pradėti diskusiją. Nuo diskusijos rezultatų galima pereiti prie užduočių, kurios padės vaikams įgyti daugiau žinių arba ištaisyti jau esamų netikslumus.
Teorijų Apie Raidos Stadijas Ribotumai
Viena teorija negali apimti visų vaikų. Mokinių mąstymo gebėjimai ir mokymasis ne visuomet atitinka raidos teorijų etapus. Bendravimas su gabesniais ar daugiau žinančiais žmonėmis gali paskatinti vaiko mokymąsi ir augimą. Mokymąsi galima palengvinti palaikant vaikus, skatinant juos kalbėti prie lentos, diferencijuojant ir skiriant užduotis maišytomis grupėmis. Svarbu atsižvelgti į tai, kad gabesniems vaikams reikėtų galimybių dirbti su stipresniais už juos arba lygiais jiems, kelti iššūkius.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Lengvinanti Aplinka
Mokymasis remiasi kontekstu, o pritaikyti išmoktą naujiems kontekstams dažnai yra sunkiau, tad reikėtų tai skatinti. Mokinių augimas ir gilesnis mokymasis vystosi, kai instruktoriai padeda vaikams išmoktus naujus dalykus perkelti ir pritaikyti naujuose kontekstuose. Vaikams tai vyksta lengviau, kai mokytojas koncentruojasi ties gilesniu mokymusi ir investuoja tam daugiau laiko. Taikant šį principą, vaikai lengviau perkels išmoktą medžiagą į ilgalaikę atmintį ir čia ją užkoduos. Formalaus įvertinimo metu mokytojai gali kelti praktines problemas, inicijuoti veiklas ir teikti pavyzdinius testus - taip jie pagilins vaikų žinias, įgūdžius ir padidins pasitikėjimą savimi. Kai mokytojai organizuoja daugiau reguliarių praktinių veiklų, vaikai ima geriau operuoti ilgalaike atmintimi.
Grįžtamasis Ryšys
Mokytojo atsakai yra ypatingai reikšmingi, ypač būdai, kuriais suteikiamas grįžtamasis ryšys. Teikimo metu galima labai pakelti mokinio motyvaciją arba padėti ją išlaikyti aukštą. Savireguliacijos įgūdžiai - organizuotumas, savikontrolė, dėmesys, planavimas, atminties strategijos - pagerina mokymąsi ir įsitraukimą. Šių įgūdžių galima išmokyti tiesioginiu instruktavimu, modeliavimu ir klasės darbo organizavimu. Mokytojai gali mokyti organizacinių įgūdžių išryškindami svarbiausią mokymosi medžiagą, pamokos pradžioje ir apibendrinant, naudodami klasės kalendorių, pabrėždami sunkią medžiagą, kuriai bus reikalinga daugiau praktikos, skaidydami didelius projektus aprėpiamomis dalelėmis, naudodami tinkamą medžiagos dizainą, skirdami pakankamai laiko klausimams ir vaikų atsakymams, apibendrinimui ir praktikai. Galima riboti blaškymąsi, kurį sukelia naudojimasis mobiliais telefonais ir žiniasklaida.
Kūrybingumas
Galite sustiprinti mokinių kūrybingumą. 21-ajame amžiuje, kuriame vyrauja modernios technologijos, kūrybingumas yra būtinas bruožas. Ir kadangi tai nėra nekintantis bruožas, jį galima vystyti, rūpintis ir jo mokyti. Galima ypatingu būdu struktūruoti užduotis, kelti idėjas, kaip kūrybingai spręsti problemas.
Motyvacija: Kas Motyvuoja Mokinius?
Mokinių motyvacija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių jų mokymosi sėkmę. Motyvacija yra elgesio, veiksmų skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai. Ji glaudžiai siejasi su įsitraukimu į veiklas pamokose.
Vidinė Motyvacija
Mokiniams yra būdingas autonomijos poreikis. Vidinis motyvavimas patenkina šį poreikį. Mokytojai gali pakelti vidinę vaikų motyvaciją ypatingais būdais ir metodais. Svarbu atkreipti dėmesį, jog vidiniai motyvatoriai skirtingai motyvuoja vaikus, ir mokyme, be abejo, yra vietos išorinei motyvacijai. Galima duoti vaikams užduotį įvertinti savo motyvacijos tipą, ir padiskutuoti šia tema, įsigilinti, kokią įtaką motyvacijos tipas turi jų sėkmei. Padėti mokiniams atrasti savo tikslą yra vienas kilniausių mokytojo darbo aspektų.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Išorinė Motyvacija
Išorinei motyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai. Tyrėjai aiškinasi, kaip mokinių motyvacija mokytis keičiasi priklausomai nuo aplinkos. Palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai teigiamai lemia mokinių motyvaciją mokytis. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus. Žaismingas informacijos, pamokos turinio pateikimas pamokoje, tikslingai naudojamos skaitmeninės priemonės skatina mokinius mokytis, didina jų mokymosi motyvaciją. Mokinių mokymosi motyvacija užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą.
Kaip Korepetitoriai Gali Paskatinti Mokinį, Kuris Nenori Mokytis?
Mokyti ne visada paprasta, nes nėra universalaus metodo ar strategijos, kuri tiktų visiems mokiniams. Kiekvienas vaikas ar paauglys yra skirtingas, ir norint tapti sėkmingu korepetitoriumi, būtina tai žinoti. Jei mokinys atrodo nusivylęs ar praradęs motyvaciją, svarbu išsiaiškinti, kas tai sukėlė, ir padėti jam pasitaisyti.
Užmegzkite Ryšį
Daugeliu atveju jauni mokiniai korepetitorių patys nepasirenka - tai už juos padaro jų tėvai arba globėjai. Jei mokinys anksčiau turėjo blogų patirčių su mokytojais, jis galimai jus priskirs prie suaugusiųjų, kurie „moralizuoja“ ir „liepia mokytis“. Todėl prieš pradedant gilintis į mokomąją medžiagą, verta skirti laiko pažinti patį mokinį ir jo pomėgius - mėgstamus filmus, muziką, laisvalaikio veiklas. Jei atrasite bendrų interesų, mokinys ims laukti kitų pamokų su kur kas didesniu noru. Tai ypač svarbu tiems, kurie patiria mokymosi sunkumų. Sukūrus tarpusavio pasitikėjimą, galima pabandyti įtraukti mokinio mėgstamas temas į pamokas - tai padės geriau bendrauti ir sustiprins ryšį.
Prašykite Grįžtamojo Ryšio
Norint pasiekti gerų rezultatų, svarbu išlikti atviriems ir reguliariai prašyti grįžtamojo ryšio iš mokinių bei jų tėvų. Retkarčiais paklauskite mokinio:
- Ar jauti, kad per pamokas pavyksta pasiekti savo tikslus?
- Ar yra kažkas, kas tau atrodo itin sunku ir trukdo mokytis?
- Ar šios pamokos tau įdomios? Jei ne, kas tau jose mažiausiai patinka?
- Kurias dalyko temas norėtum panagrinėti giliau?
- Kaip, tavo nuomone, būtų galima padaryti mokymąsi lengvesnį?
- Ar pamokos tempas tau tinkamas, ar atrodo per greitas arba per lėtas?
Tokie klausimai padės tobulinti mokymosi procesą ir pagerins jūsų, kaip mokytojo, sugebėjimus. O tuo tarpu studentai, kurie mokytis nenori, jausis išgirsti ir supras, kad mokymasis nuo pirmosios pamokos jau nėra statiškas, o kaip tik nuolat tobulėjantis procesas.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Bendradarbiaukite Su Mokinio Tėvais
Daug korepetitorių dirba su nepilnamečiais mokiniais, kuriuos išrenka ir nusamdo jų tėvai. Jei pastebite, kad jūsų mokinys atrodo tarsi būtų „ne savo rogėse“, galite tėvų paklausti, kas, jų nuomone, galėjo tai nulemti. Per daug kapstytis po asmeninius reikalus nevertėtų, tačiau svarbu žinoti, ar vaikas neturi rimtų traumų ar mokymosi sunkumų, kurie neišvengiamai daro įtaką mokslams. Norint įveikti rimtas mokymosi problemas, kartais tenka pasitelkti tėvų pagalbą. Tėvai ir korepetitoriai turėtų bendrauti kuo atviriau ir dalintis patarimais, kurie galėtų padėti vaikui mokytis ne tik per pamokas, bet ir namuose. Jei mokymasis tampa maloniai leidžiamu laiku su šeima, vaikai dažniau ima jį sieti su teigiamomis emocijomis. Ypač tais atvejais, kai mokinys susiduria su dideliais mokymosi sunkumais, tėvų įsitraukimas yra būtinas. Kuomet vaikai mokymąsi sieja su kokybiškai praleistu laiku su tėvais, jie daug lengviau ima kurti teigiamas asociacijas tarp gero laiko ir mokslų.
Interaktyvūs Mokymo Metodai
Paverskite mokymąsi įdomia veikla. Kad pradinių ir vidurinių klasių mokslas būtų įdomesnis ir naudingesnis, buvo išbandyta daugybė mokymo metodų, kurie parodė puikius rezultatus. Pavyzdžiui, Montessori metodas naudoja ryškias, spalvingas priemones, kurios patraukia vaikų dėmesį. Jis siekia mokyti praktiškai: pasitelkiant specialius įrankius, skirtus mokyti tūrio, skaičių, dydžio ir panašiai. Be to, labai svarbu teorinę medžiagą sieti su praktiniu pritaikymu. Pavyzdžiui, aiškinant trupmenas, vietoj sausų skaičiavimų galima iškepti pyragą ir naudoti matavimo puodelius, kurie padeda suprasti dalis (1/2, 1/3, 1/4). Vizualūs ir praktiški metodai padės sudominti net ir skeptiškai nusiteikusius mokinius. Jaunesniems mokiniams taip pat galima pasitelkti technologijas - interaktyvias programėles ar švietimo platformas, pavyzdžiui, „Khan Academy“ ar „ClassDojo“. Svarbiausia - nereikia būti patyrusiu pedagogu, kad sugalvotumėte naujų būdų dėstyti tradicines temas. Tiesiog pabandykite perteikti informaciją taip, kaip patys mieliau ją mokytumėtės - įdomiai ir kūrybiškai.
Apdovanojimų Sistema
Apdovanojimai nėra skirti tik mokykloms - jie gali būti veiksminga priemonė ir privačiose pamokose. Ypač naudinga skatinti tuos mokinius, kurie jau iš anksto yra skeptiškai nusiteikę prieš mokymąsi. Kai šiek tiek pažinsite mokinį, pagalvokite, kas jam suteikia džiaugsmo ir pagal tai planuokite pamokas. Štai keletas galimų paskatinimų:
- Kompiuterinis žaidimas
- Pamoka lauke
- Užkandžių pertraukėlė
- Laisvas skaitymo laikas
- Leidimas kelias minutes naršyti telefone
Žinoma, apdovanojimai turėtų būti derinami su mokymosi procesu, kad neišsibalansuotų pamokų struktūra. O vyresnių klasių mokiniams jų nereikia - jie dažniausiai jau turi vidinę motyvaciją sėkmingai išlaikyti egzaminus.
Skatinkite Mokinius Išsikelti Mokymosi Tikslus
Nepriklausomai nuo mokinio tipo ar mokymo kurso, korepetitoriui svarbu užtikrinti, kad jo mokiniai turėtų išsikėlę tikslus. Tikslai skatina kritinį mąstymą, padeda atrasti naujų problemų sprendimo būdų, leidžia mokiniams geriau suprasti, kaip įveikti problemas, ir parodo mokiniams, kad mokymasis turi prasmę. Jei sunkiai besimokantis mokinys turi tikslus ir mato, kad jie virsta realybe, jis labiau vertins mokslą.
Individualaus Dėmesio Svarba
Pastaruoju metu vis daugiau kalbame apie mokinių gerovę, jų psichologinę sveikatą ir akademinius pasiekimus. Vienas iš esminių veiksnių, lemiančių mokinių motyvaciją ir mokymosi rezultatus, yra individualaus dėmesio trūkumas mokykloje. Kiekvienas vaikas yra unikalus - turi skirtingus gebėjimus, interesus ir mokymosi stilių. Individualus dėmesys leidžia mokytojams geriau suprasti mokinių poreikius ir pritaikyti mokymo metodus taip, kad jie būtų veiksmingi. Jei mokytojai galėtų skirti laiko kiekvienam vaikui atskirai, jie pastebėtų silpnąsias vietas, suteiktų reikiamą pagalbą ir skatintų stiprybes. Tai ne tik padėtų gerinti akademinius pasiekimus, bet ir kurtų palankią emocinę aplinką, kurioje vaikas jaustųsi vertinamas ir suprastas.
Vis dėlto realybėje dažnai susiduriama su situacija, kai individualus dėmesys kiekvienam mokiniui tampa beveik neįmanomas dėl didelio mokinių skaičiaus klasėse ir didelės mokytojų darbo apimties. Mokytojai yra priversti dirbti su 25-30 ar net daugiau mokinių vienu metu, be to, jie turi atlikti daug kitų administracinių ir tiesioginių pedagoginių pareigų, kurios sumažina laiką, kurį jie gali skirti kiekvienam vaikui individualiai.
Kai mokiniui trūksta individualaus dėmesio, jis gali nesuprasti tam tikrų dalykų, o tai ilgainiui gilina žinių spragas ir lemia prastesnius rezultatus. Mokytojai, negalėdami skirti pakankamai laiko kiekvienam vaikui, praranda galimybę laiku pastebėti ir išspręsti kylančias problemas. Vaikai, kurie nesijaučia išklausyti ar suprasti, gali pradėti vengti mokyklos. Nenoras lankyti mokyklą dažnai kyla iš nesėkmės jausmo, kurį sukelia nesuprasti ar sunkiai įveikiami uždaviniai. Be to, emocinis ryšys su mokytoju yra svarbus veiksnys, skatinantis vaiką norėti mokytis ir būti mokykloje. Nepakankamas individualus dėmesys gali pakenkti vaiko savigarbai ir pasitikėjimui savimi. Mokiniui gali atrodyti, kad jis nėra pakankamai geras ar gabus, jei jam nepavyksta atlikti tam tikrų užduočių be pagalbos, kas galiausiai gali sukelti motyvacijos praradimą ir nuolatinį nesėkmės jausmą.
Norint pagerinti situaciją, mokyklos turėtų stengtis pasitelkti daugiau specialistų, kurie galėtų teikti individualią pagalbą mokiniams. Tai gali būti mokymosi pagalbos mokytojai, psichologai ar socialiniai darbuotojai. Naudojant technologijas ir inovatyvius mokymo metodus, galima kurti individualizuotas mokymo programas, kurios atitinka kiekvieno mokinio poreikius ir gebėjimus.
Tėvų Įsitraukimas
Kasdieniniame vaikų mokymosi procese itin svarbus tėvų įsitraukimas, tačiau bene kiekvienoje šeimoje matome pasikartojančią situaciją, kai tėvai yra užsiėmę darbuose ir papildomose veiklose ir laiko mokytis kartu su vaiku nebelieka.
- Bendraukite su vaiko mokytojais. Skirkite laiko pasitarti dėl vaiko mokslų.
- Skirkite laiko namų darbams. Kartu su vaiku atlikdami namų darbus, galite pastebėti, kuriose srityse jam reikia papildomos pagalbos, ir padėti jam geriau suprasti mokomąją medžiagą.
- Paieškokite vaikui pagalbos. Apsvarstykite galimybę kreiptis į papildomus specialistus, tokius kaip korepetitoriai ar mokymosi pagalbos specialistai.
- Skatinkite smalsumą. Skatinkite vaiką domėtis įvairiomis temomis, užduoti klausimus ir tyrinėti naujas sritis. Kalbėkite su vaikais ne tik buitinėmis temomis, bet aptarkite dienos naujienas, situaciją darbe.
- Kurkite pozityvią mokymosi aplinką. Užtikrinkite, kad namuose būtų rami ir patogi vieta mokymuisi, kur vaikas galėtų susikaupti ir netrukdomas atlikti užduotis.
- Įtraukite vaikus į sprendimų priėmimą. Leiskite vaikui dalyvauti planuojant dienos tvarkaraštį ar nustatant mokymosi tikslus.
- Pagirkite už pastangas. Svarbu girti vaiką ne tik už pasiekimus, bet ir už pastangas.
Įtraukusis Ugdymas
Šiaulių universiteto tyrėjų grupė analizavo įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo(si) požymius ir procesus, tyrinėdami kiekvienos jų kultūrą, politiką ir praktiką. Tyrimas atskleidė, kad kiekviena mokykla yra labai skirtingame kelionės inkliuzinės (įtraukios) mokyklos link etape. Tokie įtraukiojo ugdymo kultūros požymiai kaip mokytojo dėmesys vaiko asmenybei ir pagalba mokiniui labiausiai išreikšti pradinio ugdymo pakopoje. Mokykloms dar tikrai yra kur augti ir tobulėti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama pagarbos ir pagalbos kultūros puoselėjimui, bendruomeniškumo skatinimui, patyčių mažinimui. Mokyklose trūksta dėmesio lygių galimybių kultūrai ir antidiskriminacinei politikai. Teoriškai mokytojai deklaruoja, kad jiems svarbus kiekvienas mokinys, tačiau mokinių ir tėvų atsakymų į atvirus klausimus analizė parodė, kad mokyklose reikia daugiau dėmesio kiekvieno mokinio pripažinimui ir lygių galimybių užtikrinimui, o ne elitizmo skatinimo, kuris tik didina konkurenciją ir atskirtį tarp mokinių. Deja, bet mokyklų vidinė politika dažnai naudojama kaip įrankis mokinių rūšiavimui ir vidinei mokinių segregacijai. To pasekmė gali būti tai, kad bendruomenėse vis dar yra mokinių ir tėvų reiškiančių nepakantumą įvairovei ir segregacines bei diskriminacines nuostatas į „normalumo“ standartų neatitinkančius mokinius.
Ugdymo praktikoje vis dar pernelyg retai taikomi aktyvaus mokymosi metodai, inovatyvios ir netradicinės priemonės. Daugiau dėmesio reikėtų skirti mokinių kritinio mąstymo ir metakognityvinių gebėjimų ugdymuisi.
Netikėti Atradimai
Ko gero, labiausiai susimąstyti privertė rezultatai, leidę pamatyti sąsajas tarp skirtingų įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo dimensijų. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikiniams vaikams niekas neįdomu, jie neturi mokymosi motyvacijos arba ta motyvacija labai žema. Visų mokinių įsitraukimą į mokymosi procesus labiausiai nepalankiai veikia formalus tradicinis mokymas, mokinių segregacija ir išorinių mokymosi pažangos trikdžių akcentavimas. Kitas užfiksuotas svarbus momentas - personalizuoto mokymosi strategijas mokytojai dažniau taiko tada, kai mokykloje vyrauja pripažinimo, pagarbos ir pagalbos mokiniui kultūra. Formalus tradicinis mokymas dažniau susiję su elitizmo reiškiniu mokykloje, patyčių ir diskriminacijos raiška, išorinių mokymo trikdžių akcentavimu, t.y. noru nesėkmes ar sunkumus pateisinti išoriniais veiksniais. Mokytojai, kurie pažymi, kad mokykloje vyrauja pripažinimo, pagarbos ir pagalbos mokiniui kultūra, rečiau nurodo, kad vaiko sunkumus lemia nepalanki šeimos aplinka, kad trūksta laiko bendradarbiavimui. Taip pat įdomu tai, kad išryškėjo kelios besimokančiųjų grupės, kurios dėl ugdymosi procese atsirandančių kliūčių gali būti diskriminuojamos, nes organizuojant ugdymą jiems nėra užtikrinamos vienodos ugdymosi galimybės ir veiksmingas ugdymasis. Tokioje situacijoje atsiduria patenkinamai ir blogai besimokantys mokiniai, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ir berniukai.
Mokyklų ir Tėvų Ryšys
Daugumą tėvų tenkina jų priėmimo ir įsitraukimo į vaiko ugdymą situacija, tačiau tėvų įsitraukimo klausimu vienodo sutarimo tarp tėvų ir pedagogų nėra. Mokytojai tėvų įsitraukimą į ugdymo veiklas vertina patenkinamai. Jų nuomone, tėvai nepakankamai aktyviai dalyvauja vaiko ugdyme, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas tik atskirais atvejais yra rezultatyvus, gerinantis vaiko pažangą. Kritiškesnį požiūrį išreiškę tėvai mano, kad komunikavimui su tėvais mokykla turėtų naudoti inovatyvesnes priemones (socialinius tinklus, kitas elektronines priemones). Tėvai pasigenda individualesnio dėmesio kiekvieno vaiko mokymuisi, dalijimosi ne tik problemomis, bet ir pozityvia informacija apie vaiko pasiekimus. Tėvų atsakymų į atvirus klausimus rezultatai rodo, kad didelė dalis tėvų supranta savo ugdomąjį vaidmenį ir prisiima atsakomybę už vaiko asmenybės ugdymą šeimoje, jaučia pareigą domėtis vaiko savijauta, pasiekimais ir mokymosi procesu, skatinti ir motyvuoti mokytis, teikti emocinę paramą ir pagalbą iškilus sunkumams. Tėvai norėtų dar geriau pažinti savo vaiką, jo stipriąsias ir silpnąsias puses, padėti savo vaikui atrasti interesų sritis.
Ko Norėtų Vaikai?
Santykiai su mokytojais buvo viena iš skaudžiausių mokinių paliestų temų. Nemaža dalis mokinių išreiškė nepasitenkinimą savo mokytojais, kurio dažniausia priežastis - nepagarbus bendravimas su mokiniais, psichologinis smurtas (rėkimas, keiksmai, žeminimas). Kiti mokinių pageidaujami pokyčiai mokykloje labiausiai yra susiję su mokymosi procesu (efektyvus mokymasis, mažesnės namų darbų apimtys), aplinka ir laisvalaikiu mokykloje, mokyklos politika ir ugdymo organizavimu. Mokiniai norėtų mokytis gražioje, jaukioje, patogioje ir funkcionalioje mokykloje, kurioje nėra triukšmo ir galima rasti nemažai ramybės ir poilsio zonų. Per pertraukas mokiniai norėtų daugiau veiklos ir aktyvaus poilsio, galimybės leisti laiką lauke. Planuojant įvairias veiklas mokiniai norėtų būti išklausyti ir dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus. Šiuolaikinio efektyvaus mokymosi mokiniai neįsivaizduoja be IKT ir jų aktyvesnio naudojimo ugdymosi procese bei mokinio gebėjimus ir interesus atitinkančio ugdymo, kai mokinys gali aktyviai rinktis užduotis, plėtoti savo gebėjimus jam aktualiose srityse. Mokiniai norėtų dažniau dirbti grupėse bendradarbiaudami, o mokymosi procesas, jų manymu, turėtų būti labiau sudominantis, įtraukiantis, įvairus, žinios kiekvienam prieinamos ir praktiškai pritaikomos. Mokinių manymu, mokykla turėtų skirti daugiau dėmesio jų mokymosi ir poilsio rėžimo, užtikrinančio geresnį darbingumą ir kokybišką poilsį, sureguliavimui. Mokinių nuomone, efektyviau turėtų būti sprendžiamos mokinių elgesio problemos, daugiau dėmesio skiriama patyčių mažinimui, vengiama mokinių diskriminavimo ir atskirties skatinimo. Mokiniai nori saugios, priimančios, malonios emocinės aplinkos, dėmesio mokinių savijautai mokykloje. Kurti tokias mokymosi aplinkas, kuriose būtų gera būti tiek fizine, tiek ir emocine prasme. Mokykla - tai ne tik pamokos ir akademinės žinios. Daugiau dėmesio reikėtų skirti bendruomenės narių tarpusavio santykiams, kurie turėtų būti grindžiami bendryste, įtraukiojo ugdymo vertybėmis, pagarba ir pagalba vienas kitam, pozityviu skatinimu, o ne autoritariškumu, drausminimu ir kontrole, konkurencijos ir elitizmo skatinimu, patyčiomis ir diskriminacija. Formalų tradicinį mokymą turėtų keisti į mokinį orientuotas aktyvus mokymasis. Svarbu stiprinti pagalbos kultūrą mokykloje ir kurti veiksmingą, į besimokantįjį orientuotą pagalbos sistemą mokykloje. Pagalbos mokiniui sistemoje turėtų būti numatyta ir teikiama kasdienė mokymosi pagalba kiekvienam mokiniui tiek pamokų, tiek ne pamokų metu. Svarbu suprasti, kad kiekvienos mokyklos tobulėjimo kelias įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo link yra unikalus ir nepakartojamas, o dėl nuolat besikeičiančios bendruomenės ir konteksto, tarsi niekada nepasibaigiantis. Bet tai tvarios ir socialiai atsakingos mokyklos sėkmės kelias.
Kada Krenta Motyvacija Mokytis?
Išlaikyti moksleivį motyvuotą ilgą laiką yra nemenkas iššūkis ne tik mokytojams, bet ir tėvams, todėl nenuostabu, kad yra tam tikrų periodų, kai susiduriama su motyvacijos stygiumi. Ši problema itin dažnai pasireiškia paauglystėje, kuomet susiduriama ir su kitais sunkumais, susijusiais su šiuo gyvenimo tarpsniu - įtampa šeimoje, atsiradę psichologiniai barjerai, nepasitikėjimo savimi ir nesaugumo jausmas.
Jungtinių Amerikos Valstijų paauglių psichologijos specialistė Judy Schepps Battle teigia, kad dauguma ugdymo metu kylančių problemų yra siejama su žemu motyvacijos lygiu. Moksleiviai, kuriems trūksta motyvacijos, dažnu atveju demonstruoja nemenką atotrūkį tarp savo gebėjimų ir akademinių rezultatų. Praradus motyvaciją jauname amžiuje susiduriama su sunkumais ir iššūkiais vėlesniuose mokymosi etapuose. Itin svarbu, kad moksleivių motyvacija būtų suinteresuoti ne tik mokytojai, bet ir tėvai.
- Kuomet moksleivis nemato prasmės ir realios vertės mokomajame dalyke.
- Kai moksleivis yra įsitraukęs į kitas veiklas ir akademinėms žinioms nelieka laiko.
- Kai moksleivis jaučia, kad mokymo metodas jam yra netinkamas, neįtraukiantis.
- Kai moksleivis nesupranta mokomojo dalyko.
- Kuomet moksleivis mano, kad mokomasis dalykas jam yra per lengvas.
- Kuomet pats moksleivis ar jo artima aplinka kelia per aukštus reikalavimus, kurių negali išpildyti dėl gebėjimų trūkumo ar kitų priežasčių.
Kas Padeda Motyvuoti Vaiką Mokytis?
- Tinkamo mokymosi būdo pasirinkimas sudominant moksleivį mokomuoju dalyku.
- Nustatymas realistiškų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, kuriuos pasiekęs moksleivis patirtų aiškią naudą ir jaustųsi apdovanotas už pasiekimus.
- Kreipimasis pagalbos į papildomo ugdymo mokyklas, galinčias suteikti profesionalią pagalbą sprendžiant kasdienes mokyklines užduotis ar ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams.
- Kreipimasis pagalbos į psichologus, kurie padėtų identifikuoti motyvacijos trūkumo priežastis ir jas šalinti.
tags: #kaip #pagerinti #mokinio #mokymosi #motyvacija