Įvadas
Narkotikų vartojimas yra sudėtinga socialinė problema, turinti neigiamų pasekmių tiek asmenims, tiek visuomenei. Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, narkotikų vartojimas kelia susirūpinimą. Šiame straipsnyje apžvelgiama narkotikų priklausomybės statistika Lietuvoje, analizuojamos vartojimo tendencijos, priežastys ir prevencijos priemonės. Straipsnyje remiamasi Nacionalinio priklausomybių nuo narkotikų instituto (NIDA) duomenimis ir kitais patikimais šaltiniais.
Narkotikų vartojimo tendencijos Lietuvoje
Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje stebimos tam tikros narkotikų vartojimo tendencijos. Nors narkotinių ir psichotropinių medžiagų paplitimas Lietuvoje paaugo, Europos Sąjungos (ES) vidurkio jis dar nepasivijo. 2021 metais bent kartą gyvenime bet kokių narkotikų buvo pabandę 14,1 proc. Lietuvos gyventojų, o 2016 metais šis rodiklis buvo 11,5 proc. Dažniausiai vartojama narkotinė medžiaga tiek kitose ES šalyse, tiek Lietuvoje išlieka kanapės.
Po kanapių, į antrą vietą Lietuvoje atėjo kokainas. Kokaino vartojimas Lietuvoje nuo 2016 metų padidėjo daugiau nei du kartus. 2016 metais buvo 0,7 proc., o šiuo metu šis skaičius yra didesnis. Lietuva atrodo neblogai, kadangi mes matome, kad Europoje irgi stebimas didėjimas šitų medžiagų. Mūsų situacija yra beveik tris kartus geresnė nei vadinamas europinis vidurkis. Neženkliai Lietuvoje per penkerius metus paaugo metamfetamino vartojimas.
Kokainas ir metamfetaminas turi tarsi tikslinę vartotojų grupę, kurią G. Belian įvardijo, kaip „naktinėtojus, klubinėtojus, pasilinksminimo vietų lankytojus“. Išaugo būtent šiai žmonių grupei skirtų prevencinių priemonių poreikis. Heroino ir kitų opioidų vartojimas Lietuvoje išlieka stabilus nuo 2016 metų. Europoje nurodoma, kad heroinas yra pagrindinas vartojamas narkotikas, kurį nurodo 28 proc. visų dėl priklausomybės narkotikams besikreipiančių asmenų. Mirčių dėl narkotinių medžiagų perdozavimo skaičius yra linkęs mažėti. Pavyzdžiui, 2019 metais dėl perdozavimo mirė 52 žmonės, 2020-aisiais - 47. Europinis kontekstas [rodo], kad 74 proc. visų perdozavimo sukeltų mirčių buvo susijusios su opioidų vartojimu. Lietuvoje šitas procentas yra mažesnis - 50 proc.
Narkotikų vartojimo priežastys
Narkotikų vartojimo priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Literatūros apžvalga rodo, kad įtakos individo pasirinkimui vartoti psichoaktyvias medžiagas turi daug veiksnių. Kai kurie autoriai psichotropinių medžiagų vartojimo priežastis skirsto į vidines ir išorines. Iš esmės kiekvienas žmogus tam tikromis sąlygomis gali pasidaryti priklausomas nuo psichotropinių medžiagų. Kartais į blogį gali įtraukti bendraamžiai, bei mada kuri su laiku vis stipriau įtakoja žmonių gyvenimą. Psichotropinių medžiagų vartojimą gali skatinti išgyvenimai, įvairūs sunkumai, net gi šeima.
Taip pat skaitykite: Sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija
Patys jaunuoliai, eksperimentuojantys su narkotikais, įvardina tokias psichoaktyvių medžiagų vartojimo priežastis:
- Narkotinės medžiagos vartojamos siekiant euforinės būsenos, norint pamiršti visas problemas, nemalonias emocijas, sumažinti įtampą.
- Narkotinės medžiagos vartojamos norint išbandyti jų poveikį, patirti pakitusią sąmonės būseną.
- Narkotinės medžiagos vartojamos norint kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų. Bendraamžių įtaka.
Šiais bendraamžiais, vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai atitinka mokslininkų vardinamus psichologinius, socialinius veiksnius. Didžiausią įtaką paauglystėje turi bendraamžiai, o noras būti pripažintam tarp bendraamžių yra labai stiprus veiksnys. Paaugliai, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni ieško ramybės, kiti - ieško lyderius. Išryškėjus problemoms ir draugams nuo jų nusisukus, jie nusivilia, tampa vienišiai. Žmogus įsivaizduoja, kad juos supantys žmonės bei daiktai egzistuoja tam, kad teiktų kuo daugiau malonių išgyvenimų. Suvokus, kad gyvenime taip nebūna, ir idealų nėra, išgyvenamas nusivylimas.
Pradedami vartoti psichotropines medžiagas ir norint atsikratyti nepriklausomybės, įsipareigojimų, kurių bijoma. Bandymas nugalėti baimę taip pat kartais gali reikštis labai keistai: paauglys norėdamas susirasti draugų, gali prisiimti bet kokią ideologiją ir tapti priklausomu nuo kokios nors žmonių grupės. Įvairūs polinkiai ar norai išbandyti narkotines medžiagas, emocijos, kurios sukelia vidinį konfliktą, skalė yra labai plati. Jie krypsta į kraštutinumus, viską vertina arba tik labai gerai, arba labai blogai ir tarsi švytuoklės svyruoja tarp šių dviejų polių.
Didelę įtaką paaugliui turi šeima. Jei vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutaliai, žiauriai. Išsigelbėjimo, dažniausiai pradedama ieškoti svaiginantis alkoholiu. Šeimos, kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus, kuriose reguliariai girtaujama arba vartojamos kitos psichotropinės medžiagos, vaikai taip pat dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitais narkotikais, nes seka tėvų pavyzdžiu. Narkotikų vartojimą gali lemti ir netinkamas auklėjimas. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, griežta drausmė, motinos jausmų šaltumas, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba per didelė laisvė, jo įgeidžių tenkinimas. Nepilna šeima arba nuolatinis tėvų užimtumas. Priešingai - skiriamas per didelis dėmesys ir globa.
Žinoma, ne visos šeimos, kuriose vaikų auklėjimas yra nekontroliuojamas arba jie per daug prižiūrimi, vaikai taps priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Mokslininkai teigia, kad kelis veiksnis iš skirtingų grupių buvimas didina galimybę tapti narkomanu ar alkoholiku. Visos minėtosios priežastys yra labai svarbios ir nė vienos negalima būti išskirti kaip pagrindinės.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės grėsmės
Analizuojant literatūrą, aptiktos ir gilesnes priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų priežastis. Narkotikų vartojimą lemia vienas ar keli veiksniai. Tuos veiksnius autorius skirsto į tris grupes: biologinius, socialinius ir socialinius biologinius. Biologiniai veiksniai: genetiniai; smegenų pažeidimai (smegenų uždegimas); galvos smegenų sutrenkimai. Socialiniai veiksniai: tėvo, motinos, senelio, dėdės, brolio; vieno tėvo auklėjimas. Socialiniai biologiniai veiksniai: noras nuslopinti jausmus; noras sumažinti skausmą; noras bandyti naujus vaistus bei noras išvengti fizinio skausmo.
Šie veiksniai gali būti skirstomi į vidinius ir išorinius veiksnius, kuriuos valdant galima padėti individui ugdyti gebėjimą atsispirti alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimui, o esant priklausomybei - ją koreguoti. Kai kuriuos iš jų įvardina kaip vidinius veiksnius: augdamas vaikas perima iš tėvų vertybes ir jas atgamina asmenybei veikiant, bendraujant. Kitas vidinio veiksnio pavyzdys: kai vaikas augdamas negavo paramos, supratimo, jautė globos ir meilės stygį. Šis veiksnys galime įžvelgti psichologinius vidinius veiksnius. Empirinis tyrimas rodo, kad priklausomybes veikiantys veiksniai gali būti skirstomi į išorinius ir vidinius apjungiant juose asmens vertybes bei žmogaus gyvenimo prasmę.
Tyrime dalyvavo 100 narkotines medžiagas naudojusiųsi tiriamųjų, visi tiriamieji narkotines medžiagas vartojo intraveniniu būdu, visi tiriamieji buvo vyresnio paauglio amžiaus, remiantis Sprangerio sudaryta psichinės raidos periodizacija (17-21 m.). Ši periodizacija buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes tyrimai liudija, jog šio amžiaus tarpsnio asmenys dažnai pasijunta vieniši, susiranda naujus draugus pagal vertybes. Pirmasis tyrimas etapas vyko apklausos forma - užduodami klausimai tam tikra tvarka. Apdorojant gautus duomenis, buvo atsižvelgta ne tik į objektyvią informaciją apie klausiamus dalykus, bet ir į duomenis apie tiriamąjį, kuris tuos dalykus subjektyviai suvokia, įsimena.
Tyrimo duomens analizė parodė, kad jaunuolių santykiai su artimaisiais kito. Vaikystėje 44,4 proc. priklausomų nuo narkotikų žmonių jautė dėmesio stoką, paauglystėje šis procentas išaugo iki 50 proc. Įtempti santykiai su artimaisiais vaikystėje buvo 11,1 proc., o paauglystėje procentas didėjo iki 12,5 proc. Asmenų priklausomų nuo narkotikų, atsakymai rodo, kad 33,3 proc. tiriamųjų savo santykius su tėvais apibūdina kaip emociškai šiltus, 33,3 proc. Šiuo paauglystėje santykiai su tėvais kito: 25 proc. jautėsi kontroliuojami savo tėvų, o 75 proc. Išanalizavus asmenų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų, ir asmenų, nepriklausomų nuo narkotinių medžiagų, santykius su artimaisiais vaikystėje bei paauglystėje, išryškėja, kad tiriamieji, priklausomi nuo narkotinių medžiagų, savo santykius su artimaisiais charakterizavo kaip emociškai įtemptus, dauguma iš jų jautė tėvų dėmesio stoką.
Šie, empiriniame tyrimime nustatyti, veiksniai, patvirtina teorinėje dalyje minėtas autorių priežastis, kurios turi įtakos pasirinkimui vartoti psichoaktyvias medžiagas. Antrasis tyrimas atlikta Vilniuje. Šis narkotines medžiagas, ir nepriklausomų nuo narkotinių medžiagų paauglių gyvenimo prasmės samprata. Tiriamieji pasirinkti remiantis Spangerio pasiklyta psichikos raidos periodizacija: aštuoni paaugliai nevartojantis narkotinių medžiagų ir aštuoni vartojantys narkotines medžiagas. Tiriamųjų pasirinkimą, anot autorės , lėmė tai, kad šių jauns žmonių gyvenimo būdas skyrėsi. Tyrimo metu buvo prašoma papasakoti apie savo gyvenimo prasmės suvokimo patyrimą ir, remiantis tuo, apibrėžti gyvenimo prasmę. Papildomi klausimai buvo užduodami siekiant patikslinti tiriamojo mintis ar paskatinti tolimesnį pasakojimą. Šio teksto pagrindu buvo atliekama fenomenologinė analizė. Išanalizavus gautus duomenis išaiškėja, kad narkotines medž…
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Prevencijos priemonės
Suprasdamos šios problemos aktualumą, tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos daug dėmesio skiria pirminės prevencijos priemonėms įgyvendinti, kurios apima mokyklą, šeimą ir bendruomenę.
Prevencijos programa - tai gairės prevencinio darbo mokykloje koordinatoriams, mokytojams ir kitiems specialistams, įgyvendinantiems prevencijos programą mokykloje. Mokykla - tai vieningos tikslų siekianti mokytojų ir mokinių bei tėvų bendruomenė, per kurią žengiama į visuomenę ir žmoniją (Butkienė G., Kepalaitė A.,1996, p. Ugdymas - asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos vertybėmis (Jovaiša. L., 2007 p. Mokinys, kaip ir kiekvienas kitas žmogus, yra dvasinė, valinga, protinga, emocinė ir socialinė būtybė (Butkienė G., Kepalaitė A.,1996 p.
Šiuo metu atliekamos apklausos, daugybė tyrimų, rengiami ir įdarbinami specialistai prevenciniam darbui su mokiniais, vis daugiau dėmesio skiriama interaktyviems darbo su mokiniais metodams, skirtiems psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai, socialinei integracijai ir parengimui darbo rinkai.
Baudžiamoji atsakomybė neveikia kaip prevencinė priemonė ir narkotikų paplitimui įtakos nedaro: „Ji tikrai neatgraso nuo šitų medžiagų vartojimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad į gąsdinimą, bauginimą orientuotos priemonės naudos neduoda. Reikia ieškoti kitų priemonių, metodų. Tikrai reikia ieškoti kartu naujų priemonių, kurios veiksmingai galėtų padėti suvaldyti šitą situaciją.
Naujos terapijos galimybės
Vašingtono pareigūnams svarstant psichodelinių vaistų ateitį, kai kurios valstijos žengia į priekį su savo projektais, tikėdamiesi sugadinti federalinę vyriausybę. Ir praėjusį mėnesį Teksasas patvirtino 50 milijonų dolerių „Ibogaine“ - stiprios psichodelinės, pagamintos iš krūmo, kuris yra gimęs Vakarų Afrikoje, tyrimui, kaip priklausomybės nuo opioidų, PTSS ir kitų sąlygų gydymas.
„Ibogaine“ yra JAV vyriausybės ypač ribojančiame nelegalių, 1 sąrašo narkotikų sąraše, kuriame taip pat yra heroino. „Vyriausybinės sistemos juda lėtai ir neefektyviai“, - sakė su Perry suformuota grupė Bryanas Hubbardas iš „Ibogaine“, grupėje „Ibogaine“.
„Ibogaine“ yra išskirtinis tarp psichodelikų tiek dėl tariamos naudos, tiek rizikos. Maži tyrimai ir anekdotinės ataskaitos rodo, kad vaistas gali dramatiškai palengvinti priklausomybę ir traumas. Federaliniai mokslininkai į narkotikus peržiūrėjo anksčiau - prieš tris dešimtmečius, kai Nacionalinis piktnaudžiavimo narkotikais institutas finansavo preliminarius tyrimus, susijusius su jo naudojimu kaip priklausomybės gydymu.
COVID-19 pandemijos įtaka
Koronaviruso sukelta infekcija COVID-19, gali būti itin žalinga asmenims, turintiems psichoaktyviųjų medžiagų (kokaino, GHB, ketamino, metamfetamino, amfetamino ir kt.) vartojimo sukeltus sutrikimus, teigia Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis priklausomybių nuo narkotikų institutas (NIDA). Naujasis koronavirusas veikia kvėpavimo takus, todėl bet kokio karšto dūmo įtraukimas į plaučius mažina asmens organizmo atsparumą. Asmenims, turintiems metamfetamino ir opioidų vartojimo patirties, DĖMESIO! Metamfetaminas sutraukia kraujagysles, o tai - viena iš savybių, darančių įtaką plaučių pažeidimams ir hipertenzijai atsirasti. Opioidai lėtina kvėpavimą, todėl jų vartojimas ne tik kelia pavojų gyvybei ar didina perdozavimo riziką, bet ir gali sukelti žalingą deguonies kiekio kraujyje sumažėjimą (hipoksemiją).
tags: #nida #nacionalinis #priklausomybes #nuo #narkotiku