Šiame straipsnyje nagrinėjame, kada psichologo pagalba gali būti naudinga, o kada jos efektyvumas yra ribotas. Aptarsime, kokiais atvejais verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kuo jie skiriasi nuo psichiatro, ir kaip pasirinkti tinkamą specialistą. Taip pat panagrinėsime dažniausius nusivylimus, kylančius dėl neatitikusių lūkesčių, ir aptarsime konfidencialumo klausimus.
Kada Verta Kreiptis Į Psichologą/Psichoterapeutą?
Žmonės į psichologo kabinetą ateina dėl įvairiausių priežasčių: vienišumo, pykčio priepuolių, nepaaiškinamo liūdesio ar apatijos, nerimo, priklausomybių. Tai gali būti ir situacijos, kuriose tiesiog nežinai kaip elgtis. Kartais žmonės ateina vienam ar keliems kartams, paklausti - kaip bendrauti su artimaisiais, kaip atsipalaiduoti. Nors dažniau ateina kiek ilgesniam laikui, norėdami pažinti save geriau, suprasti, kodėl jaučiasi būtent taip. Pamažu atranda, kad jausmai neatsiranda iš niekur - tai yra mūsų reakcija į aplinką, nuspalvinta mūsų patirčių.
Psichologas ar psichoterapeutas yra tarsi svečias tavo vidiniame pasaulyje. Jis padeda tau susitvarkyti savo vidinius namus, pamatyti pamirštus užkampius, atrasti jėgų tvarkytis savo gyvenimą taip, kad jame būtų gera gyventi.
Kalbėtis Su Draugu Ar Su Psichologu?
Kalbėtis su draugais yra puiku - gali gauti paramos, pasijausti ne vienas. Tačiau jei nuolat kalbėsi jiems apie savo sunkumus, jie gali pasijusti išnaudojami arba bejėgiai, pasimesti, nežinoti, kaip tau padėti. Psichologas yra žmogus, kuris yra nešališkas ir pasiruošęs visą sesiją klausytis tavęs ir sutelkti dėmesį tik į tave, kad galėtų tau padėti. Taip pat, psichologo darbas reikalauja laikytis konfidencialumo: tai, ką pasakoji konsultacijose privalo likti tik tarp jūsų.
Gal bus ramiau žinoti, kad pokalbis su psichologu šiek tiek panašus į pokalbį su draugu. Psichologo kabinete gali kalbėti tai, ką nori ir taip, kaip nori. Tau nereikia stengtis būti kažkokiu kitokiu, pasitempusiu ar teisingu. Geriausia būti tiesiog savimi. Tikriausiai teko girdėti, kad psichologo kabinete žmonės verkia. Bet dar - psichologo kabinete žmonės ir daug juokiasi. Čia vyksta paprastas, gyvas pokalbis apie tave ir tavo gyvenimą su žmogumi, kuris priima tave tokį, koks esi.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Konfidencialumas: Ar Psichologas Gali Jį Pažeisti?
Jei psichologas laikosi etikos kodekso, jis privalo laikyti tavo paslaptį. Tačiau tais atvejais, kai gręsia pavojus tavo ar kieno nors kito gyvybei (pvz., savižudybės grėsmė), psichologui gali tekti pranešti apie grėsmę tavo artimiesiems ar medikams. Esant tokiai krizinei situacijai psichologas vis tiek negali pasakoti visko - tik tiek, kiek privaloma, kad užtikrintų tavo saugumą.
Savipagalbos Knygos Ar Psichologo Pagalba?
Dabar iš tiesų yra daug puikių knygų ir kartais jų užtenka. Tačiau jei jauti norą pasikalbėti, jei neaišku, kas viduje, tikrai neverta kankintis ieškant atsakymų knygose, nes psichologinė pagalba gali būti greitesnė - juk ji orientuota būtent į tave. O jau vien išsikalbėjimas veikia pozityviai, padeda iškrauti slegiančias emocijas.
Kuo Skiriasi Psichologas, Psichoterapeutas Ir Psichiatras?
Svarbu suprasti skirtumus tarp šių specialistų, kad žinotumėte, į ką kreiptis pagalbos:
- Psichiatras: Yra medicinos gydytojas, kuris išrašo vaistus. Vaistai dažniausiai reikalingi, kai sunku užmigti, kai visai nėra jėgų, ar nepavyksta susikaupti ir gyventi įprasto gyvenimo. Jis padeda greičiau susitvarkyti su simptomais. Kai kuriais atvejais vaistų pakanka, bet dažniausiai rekomenduojama spręsti problemą - dėl ko tie simptomai atsirado. Kai kuriais atvejais vaistų neprireikia, kitais atvejais, pagalba be vaistų net negali vykti. Pavyzdžiui, sergant depresija, efektyviausia yra derinti vaistus su psichoterapija. Tuo tarpu, patyrus netektį, geriau veiks išsikalbėjimas ir „išsivėdinimas“ be vaistų.
- Psichologas: Tai 6 metų psichologijos studijas baigęs specialistas, kuris kalbasi su tavimi tam, kad kartu suprastumėte, ką gyvenime verta pataisyti. O kartais, kai taisyti nėra ko, jis būna kaip atrama, padedanti surasti būdų pasijusti geriau, ramiau. Padeda išmokti atsiverti apie savo sunkumus patikimiems žmonėms, atpažinti tinkamiausius tau būdus pasijusti geriau.
- Psichoterapeutas: Specialistas, turintis papildomą kvalifikaciją. Priklausomai nuo krypties, tai dažniausiai būna psichologas, psichiatras, socialinis darbuotojas ar slaugytojas, kuris papildomai mokėsi psichoterapijos. Šis specialistas naudoja specifinius įgūdžius ir technikas gydyti depresiją, nerimo ir kitus psichikos sutrikimus bei padeda siekti klientams gilesnių asmenybinių pokyčių, kurie reikalauja laiko. Kadangi yra įvairių psichoterapinių krypčių (pvz, psichodinaminė, geštalto, kognityvinė-elgesio, egzistencinė), verta pasikalbėti su specialistu jei nepatinka, kaip jis dirba. Tokiu atveju jis padės ir tau geriau suprasti, kokio specialisto reikia, ir pasiūlys tinkamą išsilavinimą turintį kolegą.
Psichologo Pagalba Poroms: Kada Verta Kreiptis?
Psichologo pagalbos porų santykiuose reikia ir įsimylėjimo laikotarpiu - tik tuomet niekas nesikreipia, visi labai laimingi. Ji reikalinga ir vadinamuoju “apsitrynimo” laikotarpiu. Tuomet psichologas padėtų žmonėms greičiau ir be skausmo vienas prie kito prisitaikyti arba laiku nuspręsti, kada reikia kaip galima greičiau atsisveikinti.
Tai gali būti koks nors išorinis veiksnys, kuris abiems sunkus. Pavyzdžiui, vienas iš poros netenka darbo ar sunkiai suserga ir pora patiria sunkumus. Pasirodo, jei miršta vaikas, daugelis porų ar šeimų išsiskiria. Tai reiškia, kad abu reaguoja į bėdą, abu blogoje būsenoje ir krizėje ir vienas kito paguosti negali. Priešingai, lyg tyčia, pradeda vienas kitą kaltinti, kad ne taip gedi, nepadeda. Galų gale, jie nebeišlaiko spaudimo, jei neprisisdeda kokia nors trečia jėga. Įdomu tai, kad toks santuokos arba poros išbandymas yra ir vaikų gimimas. Ypač, jei tai ne vienas, o keletas vaikų paeiliui, tai tikrai abiem yra didelis krūvis.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Yra sudėtingesnių situacijų. Pavyzdžiui, vadinamosios chroniškos problemos. Pavyzdžiui, vienas žmogus neatsakingas, visur vėluoja, nieko laiku nepadaro, o kitas, atvirkščiai - įtemptai, darboholiškai perfekconistiškas, nori viską daryti tobulai. Tokiam žmogui kiekvienas pavėlavimas, kažko nepadarymas laiku skatina visišką nusivylimą. Jis nebegali matyti šalia savęs tokio žmogaus, viską daro už jį ir negali apsiprasti ir priimti tokio elgesio. Kaip kad sako moterys “na va, mano vyras tinginys” arba, sakykim, “truputėlį pažiūri į kitas moteris, bet aš nebeimu į galvą”. Psichologas tokiu atveju gali padėti, tačiau tai labai sunkus darbas, nes kažkurio iš partnerių charakteris, asmenybė turės keistis. Asmenybė, kaip žinome, keičiasi labai sunkiai.
Na, ir dar vienas atvejis, kada verta kreiptis į specialistą - tuomet, kai jau iškyla skyrybinis klausimas. Dažniausiai, kai žmonės ateina pas psichologą, jie tikisi išgirsti atsakymą, jiems skirtis, ar nesiskirti. Paprastai psichologas dar siūlo paskutinius būdus pabandyti pabendrauti, pabandyti sutarti, išspręsti problemas. Psichologas negali atsakyti į tokį asmenišką klausimą, nes būna, kad žmonės gyvena labai bloguose santykiuose, tačiau jei išsiskiria, jie susiranda dar blogesnius partnerius ir susikuria dar blogesnius santykius. Taip pat labai svarbu įvertinti nuoskaudų kiekį. Kartais žmonės patys žino, kaip pataisyti santykius, tačiau jie jau yra tiek įsiskaudinę, tiek kentėjo vienas šalia kito, kad tiesiog nebenori nieko daryti.
Pora paprastai bando psichologą padaryti sąjungininku. Tiek vyras, tiek moteris bando jį patraukti į savo pusę, kad štai, mes dviese pamokysime tą trečią, kaip jis neteisingai elgiasi. Psichologas jaučiasi tąsomas į abi puses ir jei jis nepasiduoda, jis tampa tarpininku, įvyksta dialogas, jis paaiškina vyrui, ką galvoja ir jaučia moteris, moteriai - ko nori ir ką jaučia vyras. Tačiau, pats svarbiausias dalykas porai pas psichologą - nustoti bandyti pakeisti kitą, kaltinti kitą, o pasižiūrėti, ką patys gali padaryti, kad santykiai būtų geresni.
Ar Psichologas Man Gali Padėti?
Savo sunkumų įvardijimas atveria kelią jų sprendimui, rodo Jūsų sąmoningumą ir drąsą. Kai žmogus pripažįsta, kad turi psichologinių problemų, psichologui yra lengviau jam padėti. Kartais žmonės kreipiasi dėl to, kad to reikalauja artimieji. Tokiu atveju darbas pradedamas nuo Jūsų asmeninės motyvacijos išaiškinimo, kartu bandoma suprasti, kiek Jūs pats norite keisti savo gyvenimą. Psichologas nepakeis Jūsų artimųjų, bet stengsis padėti keistis Jums. Jums pasikeitus, pasikeis ir Jūsų santykiai su kitais.
Geras psichologas neduoda receptų ir nenurodinėja žmogui, ką daryti. Psichologas pasiūlo kai ką labiau vertingo - jis padeda suprasti savo norus ir pasirinkti pačiam. Dėl to po darbo su psichologu žmonės jaučiasi labiau savarankiški, nepriklausomi ir laisvi. To neįvyktų, jei psichologas siūlytų šabloniškus atsakymus ir „stebuklingus“ patarimus.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Pokalbis padeda išspręsti psichologines problemas. Ar pokalbis padės, priklauso nuo psichologo kompetencijos ir profesionalumo. Geras specialistas pokalbio metu sukuria specialias sąlygas ir taiko tam tikrus metodus, kurie padeda žmogui susivokti savyje ir atrasti atsakymus į rūpimus klausimus.
Psichologinės problemos formuojasi pamažu ir rutuliojasi, tęsiasi gana ilgą laiką, kol žmogus nusprendžia kreiptis į specialistą. Specialistui reikia laiko ne tik suprasti, kaip problema atsirado, kaip vystėsi, bet apskritai „pajausti“ patį žmogų, suvokti, kaip ir kuo jis gyvena. Todėl per 1-4 susitikimus paprastai susipažįstama, konkretizuojama problema, numatomos sprendimų kryptys. Per 5-12 susitikimų realu išspręsti konkrečias problemas, gauti naudingų įžvalgų, atrasti alternatyvų, priimti sprendimą.
Kaip Pasirinkti Psichologą?
Renkantis psichologą, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:
- Rekomendacijos: Rekomendacija tikrai verta pasinaudoti, jeigu rekomenduoja žmogus, kuriam konkretus psichologas labai padėjo. Tačiau bet kuriuo atveju - su rekomendacija ar be - apie siūlomą specialistą verta pasidomėti daugiau.
- Išsilavinimas: Vienas iš svarbių kriterijų yra specialisto išsilavinimas - ar jis baigęs psichologiją, psichoterapiją, ar psichiatriją. Pasitaiko, kad terapijos paslaugas teikia ir žmonės be specialaus išsilavinimo. Svarbu atkreipti dėmesį į specialisto išsilavinimą, ar yra baigęs tiek psichologijos bakalauro, tiek magistro studijas. Taip pat svarbu, su kokiomis problemomis dirba psichologas, ar galės padėti žmogui, patiriančiam sunkumus. Renkantis psichoterapeutą, svarbu atsižvelgti į tai, kokias psichoterapijos studijas baigęs. Lietuvoje dažniausiai psichoterapeutai taiko kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, psichodinaminę ir geštalto terapiją.
- Patirtis: Ar psichologas turi konsultavimo patirties. Psichologai imasi daugybės skirtingų veiklų - rašo knygas, skaito paskaitas, dirba su grupėmis, ir tikrai ne visais atvejais yra konsultavę asmeniškai - į tai reikėtų atkreipti dėmesį.
- Asmeninė terapija: Dar vienas psichologo kokybės ženklas, yra tas, kad jis pats turi būti praėjęs asmeninę terapiją. Besimokantiems psichoterapijos - tai privaloma studijų dalis, o kiti - gali pasirinkti tai patys. Sunkiai įsivaizduoju profesionalias konsultacijas, jei psichologas neturi tokios patirties.
- Vidinis balsas: Nereikėtų nurašyti ir savo vidinio balso, nuojautos. Būna, kad žmogus kreipiasi pagalbos į psichologą todėl, kad patiko jo paskaita, tekstas, pasisakymas konferencijoje ar radijo laidoje. Kartą klientas kreipėsi į mane, nes nuotraukoje internete jam pasirodžiau patikimas. Tokie pajautimai irgi gali virsti sėkmingu bendradarbiavimu.
- Paieška: Nebijoti ilgiau paieškoti savo psichologo. Visiškai normalu ir prasminga nueiti pas vieną, tada pas kitą, jei reikia, ir pas trečią, ir pajausti, ar psichologas man tinka - ne tik kaip specialistas, bet kaip žmogus, kuriam rūpi man padėti.
Kada Psichologas Netinka?
Jeigu jaučiate, jog jums su psichologu nepavyksta užmegzti santykio, nepasitikite juo kaip specialistu, nuolat jaučiatės nesaugiai, jeigu jis peržengia savo profesinės etikos ribas - tai gali būti ženklai, kad reikėtų su tokiu psichologu atsisveikinti. Tiesa, svarbu suprasti, jog nemalonūs jausmai (nepasitenkinimas, susierzinimas, pyktis) gali būti neišvengiama konsultacijų dalis tiek darbo pradžioje (juk nedrąsu su nepažįstamu žmogumi bendrauti labai asmeniškomis temomis), tiek eigoje (gali kilti nepasitenkinimas, susierzinimas ir paties psichologo atžvilgiu). Kartais pasijausti saugiai reikia daug laiko ir kantrybės - nebūtinai dėl psichologo, bet ir dėl paties kliento nesaugumo santykiuose su kitais žmonėmis. Bet kuriuo atveju, jau lankant konsultacijas, verta susipažinti su Psichologų profesinės etikos kodeksu internete - tai gali padėti aiškiau suprasti, ar psichologas dirba profesionaliai ir nepažeidžia profesinės etikos.
Ar Psichologas Turi Būti Artima Siela?
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai psichologas ir klientas jaučia sielų artumą, ir tai gali padėti sukurti emociškai saugesnę erdvę savęs tyrinėjimui. Tačiau bendrai kalbant, psichologui visai nereikia būti artima siela, kad jis galėtų padėti. Svarbu, kad su psichologu žmogus jaustųsi pakankamai saugiai ir galėtų kalbėti jautriomis asmeniškomis temomis.
Atvirumas Konsultacijų Metu
Norint psichologui papasakoti apie patiriamus sunkumus, neišvengiamai reikės pasidalinti asmeniškomis detalėmis. Patirtis rodo, kad būtent atvirumas dažnai yra veiksmingos pagalbos pagrindas, todėl psichologas kuria saugią, nevertinančią erdvę, kurioje klientas leidžia iškilti visiems jausmams. Labai svarbu, kad nenoras atvirauti netrukdytų kalbėtis apie sunkumus, su kuriais klientas ateina, bet tuo pačiu galima prisiminti, kad psichologo konsultacija nėra išpažintis. Saugumas ir atvirumas, kurio mokomasi santykyje su psichologu, ilgainiui neretai persikelia į santykius su kitais žmonėmis, už kabineto ribų, ir labai pagerėja santykių kokybė su aplinka.
Pirmasis Susitikimas Su Psichologu
Pirmojo susitikimo metu žmogus papasakoja, kokių sunkumų slegiamas atėjo pas psichologą, kaip tie sunkumai jo gyvenime atsirado, ir kokios pagalbos tikisi. Kartais šis pirminis susipažinimas gali trukti ir kelias konsultacijas. Taip pat pirmųjų susitikimų metu klientas ir psichologas susitaria - žodžiu ar raštu - koks bendro darbo tikslas, kokia numatoma trukmė, kiek kartų per savaitę bus susitinkama. Kitaip sakant, susitariama, kokią atsakomybę prisiima kiekviena pusė, kad terapija būtų veiksminga, aptariamos taisyklės dėl praleidimų, vėlavimo, apmokėjimo, atostogų. Tai rėmai, kurie psichologo-kliento santykį skiria nuo paprasto pasikalbėjimo su draugu.
Gijimo Procesas Ir Konsultacijų Trukmė
Viskas priklauso nuo to, kokie sunkumai kamuojama klientą. Pavyzdžiui, jei mėgina įveikti psichologinę krizę netekus artimojo ar mylimo darbo - tokios situacijos sprendimas gali užtrukti 10-12 konsultacijų. Jei problemos gilios, susiklosčiusios per ilgesnį laiką, pavyzdžiui, susiję su emociniu apleistumu vaikystėje ar trauminiais išgyvenimais kaip patyčios mokykloje ar seksualinė prievarta - tuomet reikia bent vienerių metų, kad pasimatytų reikšmingesni pokyčiai. Būna, kad žmogus konsultacijas lanko ne vienerius metus, rečiau - trejus ir daugiau metų. Taip pat pasitaiko, kad po metų klientas padaro pertrauką, pagyvena su atrastomis įžvalgomis ir vėliau ateina jau su naujais sau išsikeltais tikslais. Kartais žmogui labai pagerėja jau po keleto pirmųjų susitikimų, ir atsiranda viltis, kad atrodę neįveikiami sunkumai greitai bus įveikti, tačiau dažniausiai tai apgaulinga, nes rimti sunkumai visada reikalauja ilgo ir kantraus darbo su savimi.
Konsultacijų Kaina Ir Psichologo Kvalifikacija
Svarbiausia išsilavinimas, sukaupta patirtis. Todėl labai svarbu, kad psichologas visa tai nurodytų savo interneto puslapyje ar kitur, kur informuoja apie savo teikiamas paslaugas. Visgi reikia turėti omenyje, kad kvalifikuoto specialisto kaina negali būti maža, nes psichologas turi nuolat investuoti į savo profesinį tobulėjimą (asmeninę terapiją, supervizijas, tolesnes studijas, knygas, seminarus, konferencijas). Jei nemokėsi konsultuoti ir klientams nepadėsi išspręsti jų problemų - greitai paprasčiausiai nebeturėsi klientų ir kad ir kokia kaina būtų, nebus kas ją moka. Šia prasme, kalbant apie privačią praktiką, kaina atskleidžia psichologo paklausą, o paklausa - teikiamų paslaugų kokybę.
Baimė Kreiptis Į Psichologą Ir Konfidencialumas
Psichologo darbo etika reikalauja laikytis konfidencialumo - tai viena iš svarbių darbo su klientu prielaidų. Tačiau konfidencialumas turi savo ribas. Jei psichologas turi pagrindą manyti, jog klientas gali būti pavojingas sau ar kitiems, konfidencialumo principas gali būti sulaužytas. Apie šį savo ketinimą psichologas informuoja klientą - detaliau apie tai galite rasti minėtame „Psichologų profesinės etikos kodekse“. Tačiau konfidencialumo sulaužymo atveju turi būti pateikiama tik būtina informacija ir tik tiems asmenims, kurie rūpinasi pagalba klientui. Visais kitais atvejais bet kokia asmeninė informacija apie klientus rūpestingai saugoma.
Vidinė Stigma Ir Kreipimasis Pagalbos
Kreiptis pagalbos gali trukdyti ne tik baimė pasirodyti silpnu prieš kitus, bet ir prieš save patį - tai galima pavadinti vidine stigma. Vis dar vyrauja įsivaizdavimas, jog psichikos sutrikimų turintis žmogus yra pavojingas, linkęs į agresiją, negebantis atsakyti už savo veiksmus. Toks klaidingas manymas kuria atmosferą, kurioje psichikos sutrikimus patiriantys žmonės patys bijo kreiptis pagalbos, kad nesulauktų neigiamos reakcijos ir nebūtų laikomi pavojingais. Tokiu atveju sergantis žmogus pats atsiriboja nuo pagalbos, laikydamas save psichu, durnium, silpnu. Toks savęs paties pasmerkimas ir yra ta vidinė stigma, kuri trukdo kreiptis pagalbos.
Psichologo Aktyvumas Konsultacijų Metu
Pirmiausia, psichologo aktyvumas konsultacijų metu susijęs su jo paties kaip žmogaus aktyvumu - jo būdu, temperamentu. Aktyvumas taip pat priklauso nuo mokyklos, kuriai psichologas atstovauja, nes skirtingos mokyklos turi savo prieigas, kaip dirbti su žmogumi. Galiausiai, psichologo aktyvumas gali būti ir taikomo specifinio darbo metodo pasekmė - kai kurie specialistai renkasi mažiau aktyvias strategijas. Be kita ko, psichologas visuomet vertina ir atsižvelgia į konkrečią situaciją. Sakykime, jei žmogus išgyvena psichologinę krizę, galvoja apie savižudybę - psichologas tokioje kritinėje situacijoje gali būti aktyvesnis, tiesesnis, imtis kartu su kenčiančiu žmogumi kurti būsenos stabilizavimo ir savižudybės rizikos suvaldymo planą.
Artimojo Įtikinėjimas Kreiptis Pagalbos
Versti kreiptis pagalbos nėra prasminga, greitai galima pasijausti bejėgiu ir sugadinti santykius, kurie ir taip gali būti ne patys geriausi dėl artimojo išgyvenamų sunkumų, pavyzdžiui, sergant depresija gali norėtis atsiriboti. Kita vertus, išreikšti susirūpinimą dėl artimojo sveikatos, jį motyvuoti pagalbai ir padėti ją suorganizuoti - tikrai verta. Tik labai svarbu apsieiti be moralizavimų, pykčių, nes noras kreiptis pagalbos turi kilti pačiam sergančiajam. Todėl artimiesiems visada rekomenduoju išklausyti, stengtis suprasti, kalbėtis, nebijoti atvirai išreikšti susirūpinimą ir kantriai laukti momento, kai žmogus paprašys pagalbos.
Dažniausi Nusivylimai Ir Lūkesčiai
Kartais žmonės gali nusivilti psichologo konsultacijomis, kai jų išankstiniai lūkesčiai apie psichologo konsultacijas neatitinka realybės:
- Netikėtai ilgas procesas: Lėtas procesas gali sukelti frustraciją, jei tikimasi greito sprendimo, pavyzdžiui, per kelias konsultacijas išspręsti ilgai besitęsiančias asmenines problemas.
- Trūksta konkrečių patarimų: Jei tikimasi, kad psichologas pateiks aiškius sprendimus ar direktyvius nurodymus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, gali tekti nusivilti.
- Emocinis darbas: Konsultacijų metu gali tekti nagrinėti sudėtingas emocijas ir praeities patirtis, kas dažnai yra sunku ir nepatogu. Daugeliui žmonių pirmos konsultacijos kelia nerimą.
- Asmeninė atsakomybė: Jei tikimasi, kad psichologas ims atsakomybę už žmogaus problemas, gali tekti nusivilti.
tags: #kaip #psichologas #negali #padeti