Savigarba - tai jausmas, kad esi vertingas, gerbtinas ir nusipelnęs laimės. Tai yra įsitikinimas, kad esame vertingi tokie, kokie esame, nepriklausomai nuo mūsų pasiekimų ar išvaizdos. Tai neatsiejama asmeninės gerovės ir sėkmės dalis, daranti įtaką mūsų santykiams su savimi ir aplinkiniais. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kodėl savigarba yra tokia svarbi, kaip ji formuojasi ir kokiais būdais galime ją ugdyti.
Kas yra savigarba?
Trumpai tariant, savigarbos apibrėžimas galėtų būti toks: savo vertės ir svarbos pripažinimas, leidžiantis asmeniui būti atsakingam už save ir atsakingai elgtis su kitais. Tai ne tik žinojimas, kad kažką svarbaus galiu padaryti gerai. Juk kiekvienas pažįstame žmonių, kurie yra labai geri kurioje nors srityje (ar net keliose), bet vis tiek apie save galvoja, kaip apie nieko vertą, yra nelaimingi. Nemažai pirmūnų mokyklose kenčia nuo žemos savigarbos, nors, atrodytų, turi įvairių kompetencijų. Todėl svarbu nepamiršti kitų savigarbos aspektų, kurie yra:
- Priėmimas: gebėjimas priimti savo trūkumus, žiūrėti į save atjaučiančiai.
- Savo jausmų pripažinimas: jausmų pažinimas, leidimas sau jausti įvairius jausmus.
- Gebėjimas apsaugoti save.
- Dalijimasis: solidarumas su kitais.
Dr. Džozefas Merfis (Joseph Murphy) teigė, kad esame tai, kuo save laikome. Kuriame save pagal mintyse esantį paveikslą. Savigarba ir pasitikėjimas savimi yra to paveikslo atspindys.
Savigarbos Formavimasis
Žmogaus savęs vertinimas formuojasi visą gyvenimą, o savivertės pagrindus įgyjame vaikystėje. Tėvai, darželio auklėtojai, mokytojai turi didelę reikšmę vaiko gyvenime. Taigi, prie vaiko nuomonės apie jo ar jos išvaizdą prisideda daug faktorių, tokių kaip šeima, draugai, žiniasklaida. Paauglystėje pritapimas ir panašumas su bendraamžiais pasidaro ypatingai svarbus. Pirmieji brendimo požymiai atneša labai didelę sumaištį kiekvienam paaugliui.
Kodėl svarbu ugdyti savigarbą?
Atjauta sau, arba savigarbos, supratimas ir pripažinimas, yra esminis aspektas žmogaus gyvenime. Tai reiškia gebėjimą atpažinti, vertinti ir rūpintis savimi, kaip jūs rūpintumėtės artimu draugu ar šeimos nariu. Savigarba yra esminis aspektas laimingam ir sėkmingam gyvenimui. Rūpinimasis savimi, vertės supratimas ir pasitikėjimas savimi leidžia mums kurti gyvenimą, kurį mes vertiname ir kurį mums patinka gyventi. Pasaulyje, kuriame abejonės savimi ir nesaugumo jausmas gali įsiskverbti į mūsų gyvenimą, sveika savivertė yra labai svarbi bendrai gerovei.
Taip pat skaitykite: Supraskite savigarbos svarbą
Štai keletas priežasčių, kodėl svarbu stiprinti savigarbą:
- Skatina gerą savijautą: Turint stiprią savigarbą, žmonės jaučiasi geriau savo odoje, mažiau kenčia nuo streso ir depresijos bei dažniau susiduria su sunkumais su pavyzdžiu.
- Tai pagrindas sveikiems tarpasmeniniams santykiams: Turėdami gerą savo vertės supratimą, mes taip pat gerbia ir kiti mus.
- Savigarba skatina sėkmę: Žmonės su stipria savigarba dažniau siekia savo tikslų ir pasiekia sėkmę gyvenime.
- Tai leidžia geriau tvarkytis su sunkumais: Turint stiprų savo vertės jausmą, mes daug lengviau įveikiame gyvenimo iššūkius ir atlaikome sunkias situacijas.
Dėl žemos savigarbos gali atsirasti asmenybės elgesio problemos - pavyzdžiui, paauglius vogti dažnai skatina ne savanaudiški (pvz., materialinės naudos siekimo) motyvai, bet noras pademonstruoti savo šaunumą, siekimas pakelti savo vertę. Viena žemo savęs vertinimo pasekmių gali būti asmenybės siekimas įtvirtinti save kitų sąskaita - juos žeminant, mušant, akcentuojant jų trūkumus.
Taip pat, dėl žemos savigarbos gali atsirasti mokymosi problemų - sakykime, mokinys „nusprendžia“ nebesimokyti, nebesiekti savo tikslų, nes vis tiek „kvailas“. Su žema savigarba gali būti susiję emocijų protrūkiai, negebėjimas susivaldyti. Esant žemai savigarbai atsiranda baimė pačiam spręsti problemas, imtis iniciatyvos. Žmogus pradeda kaltinti kitus dėl savo nesėkmių.
Būdai ugdyti savigarbą
Savigarbos ugdymas yra nuolatinis procesas, reikalaujantis savęs pažinimo, priėmimo ir meilės. Štai keletas patarimų, kaip ugdyti savigarbą:
- Savarankiškumo skatinimas: Būkite savimi ir priimkite sprendimus, kurie jums geriausiai tinka.
- Konkretūs, aiškūs padrąsinimai: įvardyti tikslų tinkamą vaiko elgesį. Pavyzdžiui, sakyti: „Tu sutvarkei vazos šukes, pamerkei iškritusias gėles. Gerai pasielgei.“ Vengti apibendrintų pagyrimų „Tu - šaunuolis“, nes vaikui gali būti neaišku, už ką jis giriamas. Sakykime, jei jis išdykaudamas sudaužė vazą ir šukes sušlavė, išgirdęs: „Tu - šaunuolis“, jis spręs, už ką gavo malonų žodį - už tai, kad sudaužė vazą, ar už tai, kad sušlavė šukes. Padrąsinimai turi būti tikri ir nuoširdūs. Dėl nerealių, nepatvirtintų padrąsinimų vaikas ims save prastai vertinti.
- Pažinkite save: Skirkite laiko apmąstyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, savo vertybes ir įsitikinimus.
- Priimkite save: Atsisakykite bandymų būti tobulais. Priimkite save su visais savo trūkumais ir silpnybėmis.
- Mylėkite save: Būkite sau geriausias draugas. Rūpinkitės savimi, atleiskite sau klaidas ir švęskite savo pasiekimus.
- Nustatykite asmenines ribas: Mokėkite pasakyti "ne" dalykams, kurie jums netinka ar kenkia.
- Vertingiausios unikalios aprašomosios formuluotės: apibūdinti tik tam vaikui būdingą elgesį: „Pastebėjau, kad padėjai Onutei, kai ji nuliūdusi sėdėjo. Mačiau, kad tiko tai, ką jai pasakei, ji nusiramino ir sugrįžusi įsitraukė į klasės darbą.“
- Pripažinti sunkumus ir priimti jausmus: „Regis, tau buvo sunku sulaukti savo eilės. Tu visuomet turi tiek gerų idėjų, kuriomis nori pasidalyti. Tau tikrai nebuvo lengva. Džiaugiuosi, kad tau pavyko.“
- Atsisakykite negatyvių minčių: Stebėkite savo mintis ir pakeiskite negatyvias mintis pozityviomis.
- Būkite dėkingi: Kasdien suraskite dalykų, už kuriuos esate dėkingi.
- Rūpinkitės savo kūnu ir siela: Sveikai maitinkitės, sportuokite, medituokite ir skirkite laiko poilsiui.
- Džiaugtis vaiku: Rodyti vaikui, kad jį vertinam vien dėl to, kad jis yra, kad mums smagu su juo, kad jis vertingas mums būdamas toks, koks yra, o ne dėl to, ką sako ar daro.
- Švęsti dabar: Mes nuolat pasakojame vaikams, kiek dar visko jų laukia ateityje, kodėl jie šiandien turi stengtis, mokytis. Vaikai labai mažai laiko praleidžia vertindami tai, ką jau pasiekė. Svarbu pripažinti vaiko gabumus, pasiekimus ir talentus, kuriuos vaikas turi ŠIANDIEN. Reikia švęsti vaiko pergales. Tai ne vien gerins tarpusavio sutarimą, bet ir suteiks vaikams daugiau jėgų bei pasitikėjimo savimi.
- Vertinkite savo pasiekimus: Suteikite sau pagyrimą už tai, ką esate pasiekę ir įveikę.
- Stebėkite savo kalbą: Atkreipkite dėmesį į savo vidinį balso toną ir būdą, kaip kalbate sau.
- Leiskite sau pasišalinti: Nesistenkite būti visur ir daryti viską.
- Mokykitės iš savo klaidų: Klaidos yra neišvengiamos gyvenime, tačiau jos yra puiki galimybė mokytis ir tobulėti.
- Nelyginkite savęs su kitais: Kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi savo stipriąsias puses.
- Sutelkite dėmesį į savo pasiekimus: Priminkite sau, ką jau pasiekėte gyvenime.
- Išmokite priimti kritiką: Kritika gali būti naudinga, jei ją priimame konstruktyviai.
- Atsisakykite perfekcionizmo: Niekas nėra tobulas. Leiskite sau daryti klaidas.
- Būkite atlaidūs sau: Atleiskite sau klaidas ir judėkite tolyn.
- Rūpinkitės savo fizine ir emocine sveikata: Sveikas kūnas ir siela padeda jaustis geriau apie save.
- Atraskite savo talentus ir pomėgius: Užsiimkite veikla, kuri jums teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą.
- Būkite apsupti pozityvių žmonių: Venkite žmonių, kurie jus žemina ar kritikuoja.
- Psichologinės technikos: Vienas iš veiksmingiausių būdų savigarbai didinti - praktikuoti užuojautą sau. Tai reiškia, kad reikia elgtis su savimi taip pat maloniai ir supratingai, kaip elgtumėtės su draugu. Neigiamas kalbėjimas apie save gali būti pagrindinė žemos savivertės priežastis. Atpažinkite, kada esate pernelyg kritiški savo atžvilgiu, ir užginčykite šias mintis. Norint stiprinti savivertę, labai svarbu išsikelti pasiekiamus tikslus. Didesnius tikslus suskirstykite į mažesnius, lengvai įgyvendinamus žingsnius. Pasitikėjimas savimi yra glaudžiai susijęs su savigarba. Užsiimkite veikla, kuri leidžia jums jaustis pajėgiam ir kompetentingam. Nebijokite kreiptis paramos į draugus, šeimą ar terapeutą. Pokalbiai apie savo jausmus ir išgyvenimus gali suteikti vertingų įžvalgų ir emociškai pagydyti. Sąmoningumo technikos, pavyzdžiui, meditacija, gali padėti geriau įsisąmoninti savo mintis ir emocijas. Savęs priėmimas apima savo trūkumų pripažinimą ir supratimą, kad jie neapibrėžia jūsų vertės.
Savigarbos ir Išvaizda
Vienas iš faktorių, turinčių įtakos moterų, vyrų, paauglių bei vaikų savigarbai bei savivertai yra IŠVAIZDA. Labai svarbu paskatinti vaiką kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi dėl kūno pokyčių bei nuoširdžiai išklausyti. Būti teigiamu pavyzdžiu. Parodymas, kad savo išvaizdą vertinate teigiamai, padės vaikui sekti jūsų pavyzdžiu ir susikurti teigiamą požiūrį į save. Priminkite savo vaikui, kad vertinate jį arba ją už vidines savybes. Pagirkite vaiką už rodomas pastangas mokykloje, pagalbą namuose ar puikų humoro jausmą.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Savigarbos priešai
Eidami per gyvenimą susiduriame su nesuskaičiuojama galybe situacijų, galinčių sustiprinti mūsų savivertę arba ją sunaikinti. Vertės pajautimas pradeda nykti ir pastebėjus, jog nepritampame. Manome, kad esame kitokie ir kai kuriais atžvilgiais netobuli. Nusprendžiame, kad mums čia ne vieta. Nuo šios akimirkos mūsų gyvenimas prisitaiko prie lūkesčių. O šie netiesiogiai susiję su tuo, kokį save matome. Arba esame verti visų gėrybių, kurias gali suteikti gyvenimas, arba nusipelnėme skausmo ir kančios, nes stokojame savo vertės pajautimo.
Abejonių savimi grandinę pertrauksite sukūrę jėgų suteikiančius paaiškinimus apie kitų kalbas ar veiksmus, užuot pasidavę žudančiam ir nevisavertiškumo kompleksą žadinančiam negatyvumui. Įguskite skirti faktus nuo jų interpretacijos. Dažnai pasakytus žodžius ar veiksmus supainiojame su potekste, savo pačių priskirta šiems žodžiams ar veiksmams. Žmonės, kamuojami nevisavertiškumo jausmo, dažniau visus gyvenimo įvykius tapo tamsiais atspalviais. Tokios žemiau juostos kertančios interpretacijos akimirksniu pažadina pyktį, liūdesį ar baimę. Šios emocijos netrukus tampa gerai pažįstamos ir teikia apgaulingą saugumo jausmą. Nors nemėgstame jaustis pikti, liūdni ar išsigandę, sukuriame paaiškinimus įvykiams, neva išprovokavusiems šias emocijas. Faktus neigiame interpretacijomis. Emocijoms stiprėjant, situacijas neadekvačiai vertiname vis tvirčiau.
Labai svarbu atskirti menkinantį Čipo balsą ir jus kaip visumą. Čipas gali būti vyriškos ar moteriškos giminės, įsikūnijęs į abejojančius tėvus ar ankstesnius naikintojus. Svarbu atskirti pesimistinį Čipo patarimą nuo intuicijos ar pasąmonės kuždamos išminties. Pirmasis yra skeptiškas ir pagrįstas baime, antroji - spinduliuoja vidine įžvalga. O štai Čipas, priešingai, gali būti kryptingas, tačiau nenoriai ginti jūsų pranašumus ir nepadedantis jums gerai jaustis. Jo darbas - priversti jus jaustis nesvarbų, apsaugoti nuo rizikos, įkalinti rutinoje ir išugdyti nevisavertiškumo kompleksą. Baigtis paprastai yra dvejopa. Pirmuoju atveju numojate ranka į visus poreikius ir svajones, vengiate nepažįstamų situacijų ir iš didingo žmogaus tampate mažu žmogeliuku. Antruoju atveju mėginate įrodyti Čipui, kad jus menkindamas jis klysta. Galbūt skirtingais gyvenimo atvejais esate išgyvenę ir vieną, ir kitą scenarijų.
Aukos nepritampa. Jos nemėgstamos žmonių, nes nekaip atrodo. Aukos tūno savo komforto zonoje ir nesiekia jokių didžių (ir pavojingų) laimėjimų. Jos gyvena susitaikymu pažymėtame pasaulyje. Pasaulyje, kuris kratosi jų kaip netinkamų žaidimams. Čipas klaidina priversdamas patikėti, kad saugiau yra slėptis, tad reikia liautis bandžius ir pasiduoti, užuot siekus žvaigždžių ar ieškojus aukso. Jis greitas nurodyti priežastis, kodėl turite prastai apie save manyti. Tikslas - priversti jus juo patikėti ir pamiršti, kad esate vertas išbandyti naują verslą, surasti sėkmę ar laisvę. Jis puikiai žino, kad jo klausydami sugadinsite santykius ir atitolinsite sėkmę. Ir vieną, ir kitą jis laiko nevertais rizikos. Jam patogiau, kai pykstate ant savęs dėl pralaimėjimų ir nerizikuojate sulaukti blogiausios lemties, pervertinę savo galimybes. Čipas gali kartoti, kad tykus gyvenimas ne toks jau ir blogas, be streso, kuris lydi siekiančiuosius pergalių. Galbūt net racionaliai pasiaiškinsite, kad neišsišokdamas ir nebandydamas savo galimybių ribos išvengiate nemalonių netikėtumų. Tačiau tai pasmerktųjų egzistencija - gyventi be aistros ir įtakos, kurias patirtumėte žaisdami aukštesniu lygiu. Susigrąžinę prarastą savigarbą, atgausite ir buvusią didybę, rasite daugiau naujų galimybių laimei ir pilnatvei pasiekti.
Čipas gali griebtis ir kitos taktikos: griauti jūsų gyvenimą įtikinėdamas, jog savo nerangumą įveiksite, jei tik labiau pasistengsite ir sieksite tobulybės. Žinoma, pakopos niekada nesibaigia. Kuo pikčiau Čipas plūsta jus, kad nesate kaip reikiant geras, tuo ryžtingiau stengiatės įrodyti savo vertę, tai yra tapti tobulas. Mažai tikėtina, kad save ėsdami parodysite geriausius rezultatus. Šiame scenarijuje ramybė nenumatyta. Savigarbą atkursite išmokę atpažinti, kada Čipas tauškia nesąmones, ir suvokę, kad jo klaidinantys patarimai tirpdo jūsų meistriškumą, laimę ar didybę. Kaltės jausmą visada pasirenkame. Užuot maišę save su žemėmis dėl nesėkmių, įgykite pranašumo neatsisakydami savo vizijų, vertybių, ryžto ir gyvenimo tikslo.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Čipo kuždamas žlugdančias frazes neretai pirmąkart išgirstame ne iš jo. Neretai mums iš tiesų kažkas kitas lepteli, jog esame negana geri, nemylimi, neverti gyvenimo dovanų. Tačiau mes patys priimame ir sugeriame kito asmens apgaules. Pasigavęs šiuos žodžius, Čipas mėgsta nuolat priminti, kad esate menkysta. Tačiau ir klaidingų interpretacijų pažadintas destruktyvias mintis, ir nemielus kitų žodžius galima įvertinti kaip neteisingus ir nesuteikiančius laimės. Turite neįtikėtiną galią kaskart nutildyti kritikuojantį, vos tik jis ar ji pradės tarti įžeidžiančius žodžius. Čipas nepaliks jūsų visą gyvenimą. Jo tikslas - kurstyti jūsų nepasitenkinimą savimi ir gyvenimu. Jam pavykus sukelti sielvartą, vaidus, jūsų savivertė silpsta, o Čipas tvirtėja. Atkreipkite dėmesį, kad jis itin garsiai reiškiasi kilus stresui ir sielvartui. Pasinaudojęs šiomis progomos, jis primena jums, kad nesate tobulas. Svarbiausia, atpažinkite šias klaidinančias šnekas, kurios neva turėtų jus apsaugoti arba skatinti tapti geresnį, ir įsikiškite emocinius kištukus, kad negirdėtumėte jo destruktyvių žodžių. Neatsargūs, neįtikimi jo patarimai bloškia jus atgal, griauna santykius ir stiprina sielvartą. Būkite toks pat negailestingas tildydamas šiuos ciniškus plepalus, kaip ir jis juos skleisdamas. Gebėjimas atskirti dominuojantį, bet žlugdantį Čipo balsą nuo švelnesnio, išmintingo intuicijos patarimo padės jums susigrąžinti ir sutvirtinti savo vertės pajautimą.
Gynybiniai mechanizmai, žalojantys savigarbą
XX a. Neigiamas savęs vertinimas dažniausiai ir būna išstumiamas į pasąmonę, ir žmogus jaučiasi beveik taip, lyg tos informacijos iš viso nebūtų. Tai daroma įvairiais būdais. Jie psichologijoje vadinami gynybiniais mechanizmais (terminas gana tikslus, nes taip žmogus ginasi nuo menko savęs vertinimo ir žemos savigarbos). Šie mechanizmai yra pasąmoningi, todėl nėra labai lengvai atpažįstami. Jie leidžia žmogui jaustis neblogai, nes, kaip minėjome, taip jis apsigina nuo nepageidaujamos informacijos, tad ir jų atpažinti visai nenori. Paminėsime kelis tokių psichinės gynybos mechanizmų pavyzdžius.
- Racionalizacija: Žmogus siekia pateisinti jį ištikusią nesėkmę jam priimtinu būdu. Štai gabus, bet pritingintis mokinys teisinasi, kad jam prastus pažymius mokytojas rašo todėl, kad jo nemėgsta (kalbame apie tuos atvejus, kai mokytojas tikrai nėra užsisėdęs). Kartais žmogus būna linkęs tiesiog nuvertinti savo nesėkmę arba aplinkybes.
- Neigimas: Šiuo atveju žmogus tiesiog elgiasi taip, lyg neigiamos informacijos iš viso nebūtų. Štai žmona „netikėtai“ sužino, kad jau daugelį metų vyras ją apgaudinėja su kita moterimi. Ji jaučiasi sukrėsta ir kreipiasi psichologinės pagalbos. Pasirodo, kad visus tuos metus vyras savaitgaliais ir per atostogas „dirbdavo“. Paklausta, ar tai jai neatrodė įtartina, nuoširdžiausiai atsako, kad ji visiškai vyru pasitikėjo ir net negalėjo pagalvoti apie neištikimybę.
- Projekcija: Žmogus nesąmoningai savo mintis ir jausmus priskiria kitam arba kitiems, pats lyg ir likdamas nepriekaištingas.
- Pakeitimas: Šiuo atveju neigiami jausmai vieno asmens atžvilgiu (paprastai fiziškai stipresnio ar užimančio aukštesnes pareigas) yra nukreipiami silpnesnio žmogaus pusėn.
Ar verta pasiduoti saviapgaulės virusui? Be abejo - ne. Šiuo virusu užsikrėtęs žmogus savo jėgas ir laiką eikvoja ne tam, kad siektų tikros sėkmės, bet kad pabėgtų nuo nesėkmės išgyvenimo. Kad ir kokia stipri būtų asmens psichinė gynyba, toks elgesys ir gyvenimas neteikia jam tikro pasitenkinimo ir džiaugsmo. Kartkartėmis širdis sako jam, kad tai ne tas gyvenimas, kurio troško. Tai liūdina ir piktina, nes jis jaučiasi nesugebantis pasiekti to, kas jam iš tiesų svarbiausia. Vadinasi, jis kaip ir neturi už ką savęs gerbti. Tada ir kiti žmonės yra tiktai jo nesėkmingo gyvenimo liudininkai ir fonas, ne daugiau. O save ir savo gyvenimą gerbiantis žmogus, nors išgyvena ir sunkių laikotarpių bei juos lydinčių nerimo ar skausmo, dažniau patiria nuoširdų pasitenkinimą ir džiaugsmą, nes jaučia, kad siekia to, kas jam iš tiesų svarbu. Kitaip sakant - jaučia, kad gyvena savo gyvenimą, tą, kuris jam dovanotas vienintelį kartą. Iš šio suvokimo jo širdyje kyla dėkingumas ir pagarba ne tik patiems artimiausiems, bet ir visiems sutiktiems žmonėms.