Kaip Įveikti Liūdesį ir Beviltiškumą Sergant Depresija

Įvadas

Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis, tačiau depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įveikti liūdesį ir beviltiškumą sergant depresija.

Depresijos Apibrėžimas ir Poveikis

Depresija apsunkina mūsų gyvenimą, todėl nesijausime laimingi taip, kaip anksčiau. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu.

Depresijos Simptomai

Depresijos požymiai - tai ne tik liūdesys. Dažniausiai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, motyvacijos stoką, pasikeitusius miego ar valgymo įpročius, praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Taip pat nuolatos arba dažnai jaučiamasi jautrūs, neramūs ar net agresyvūs, jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas, nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas.

Jei bent 2 savaites beveik kasdien jaučiate kai kuriuos iš toliau išvardytų požymių ir simptomų depresija, gali būti, kad sergate depresija:

  • Jaučiate liūdesį, nerimą ar „tuštumą”.
  • Beviltiškumo, bevertiškumo ir pesimizmo jausmas.
  • Daug verkiate.
  • Jaučiatės sutrikęs, susierzinęs arba piktas.
  • Prarastas susidomėjimas pomėgiais ir interesais, kuriais anksčiau mėgavotės.
  • Sumažėjusi energija arba nuovargis.
  • Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus.
  • Lėčiau judate arba kalbate.
  • Miego sunkumai, ankstyvas pabudimas ryte arba pervargimas.
  • Apetito ar svorio pokyčiai.
  • Lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties, kuris nepraeina gydant (galvos skausmas, skausmai, virškinimo sutrikimai, mėšlungis).
  • Mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti.

Svarbu suvokti, kad kartais jaustis prislėgtam yra normali gyvenimo dalis. Tačiau jei nuolat jaučiatės prislėgti ar beviltiški, gali būti, kad sergate depresija.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Depresijos Rūšys

Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma. Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai. Distimija yra nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika. Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.

Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Yra kelios galimos depresijos priežastys, kurios gali būti įvairios - nuo biologinių iki netiesioginių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:

  • Smegenų chemija: Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
  • Hormonų kiekis: Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
  • Šeimos istorija: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo atvejų.
  • Ankstyvosios vaikystės traumos: Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
  • Smegenų struktūra: Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.
  • Medicininės būklės: Tam tikros būklės gali jums kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
  • Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Anksčiau buvęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu gali turėti įtakos jūsų rizikai.

Depresijos rizikos veiksniai gali būti biocheminiai, medicininiai, socialiniai, genetiniai arba netiesioginiai. Dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai yra šie:

  • Lytis: Didžiosios depresijos paplitimas yra dvigubai didesnis tarp moterų nei tarp vyrų.
  • Genetika: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei šeimoje yra buvę tokių atvejų.
  • Socialinė ir ekonominė padėtis: Socialinė ir ekonominė padėtis, įskaitant finansines problemas ir suvokiamą žemą socialinį statusą, gali padidinti depresijos riziką.
  • Tam tikri vaistai: Tam tikri vaistai, įskaitant kai kurias hormoninių kontraceptikų rūšis, kortikosteroidus ir beta adrenoblokatorius, gali būti susiję su padidėjusia depresijos rizika.
  • Vitamino D trūkumas: Tyrimais nustatyta, kad depresijos simptomai siejami su mažu vitamino D kiekiu.
  • Lyties tapatybė: Translyčių asmenų depresijos rizika yra beveik 4 kartus didesnė nei cislyčių asmenų.
  • Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis: Apie 21 proc. žmonių, turinčių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų, taip pat patiria depresiją.
  • Medicininės ligos: Depresija yra susijusi su kitomis lėtinėmis medicininėmis ligomis. Širdies ligomis sergantiems žmonėms tikimybė susirgti depresija yra maždaug dvigubai didesnė nei žmonėms, kurie jomis neserga, o iki 1 iš 4 žmonių sergančių vėžiu taip pat gali patirti depresiją.

Kaip Įveikti Depresiją

Pagrindinės priežasties sukėlusios depresiją žinojimas gali padėti susidoroti su depresija bei problemomis kylančiomis dėl šio sutrikimo. Pavyzdžiui, jei Jūs jaučiatės itin blogai savo dabartiniame darbe daug geriau būtų rasti mylimą darbą nei vartoti antidepresantus. Jei persikraustėte į naują gyvenamą vietą ir jaučiatės liūdnas bei vienišas, daug geriau būtų susirasti naujų draugų nei pasirinkti tam tikrą terapijos grupę. Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.

  • Bendravimas su kitais žmonėmis. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją.
  • Judėjimas pirmyn. Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
  • Valgykite sveiką maistą. Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
  • Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą. Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.

Profesionalios Pagalbos Būdai

Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

  • Vaistai: Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių (SNRI), triciklių ir tetraciklių antidepresantų, noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitorių (NDRI), monoaminooksidazės inhibitorių (MAOI), N-metil D-aspartato (NMDA) antagonistų.
  • Psichoterapija: Bendravimas su terapeutu gali padėti išmokti įgūdžių, kaip susidoroti su neigiamais jausmais. Jums taip pat gali būti naudingi šeimos ar grupinės terapijos užsiėmimai. Yra daug skirtingų psichoterapijos rūšių, ir kai kurie žmonės geriau reaguoja į vienokią ar kitokią psichoterapiją.
    • Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Terapeutas kartu su jumis atskleis nesveikus mąstymo modelius ir nustatys, kaip jie gali lemti žalingą elgesį, reakcijas ir įsitikinimus apie save. Terapeutas gali skirti jums „namų darbų”, kuriuose praktikuositės pakeisti neigiamas mintis pozityvesnėmis.
    • Dialektinė elgesio terapija (DBT): Panaši į CBT, tačiau joje ypatingas dėmesys skiriamas patvirtinimui, t. y. nepatogių minčių, jausmų ir elgesio priėmimui, užuot su jais kovojus.
    • Psichodinaminė terapija: Padeda geriau suprasti ir įveikti kasdienį gyvenimą, nagrinėjant vaikystės patirtis.
  • Šviesos terapija: Baltos šviesos dozių poveikis gali padėti sureguliuoti nuotaiką ir pagerinti depresijos simptomus.
  • Elektrokonvulsinė terapija (EKT): Naudoja elektros srovę priepuoliui sukelti ir, kaip įrodyta, padeda klinikine depresija sergantiems žmonėms.

Kaip Padėti Paaugliui Sergančiam Depresija

Depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, kuris gali paveikti bet kurį žmogų, įskaitant ir paauglius. Svarbu atpažinti depresijos požymius ir suteikti paaugliui reikiamą pagalbą bei palaikymą.

Depresijos Simptomai Paaugliams:

  • Nuolatinis liūdesys ar paniurusi nuotaika.
  • Interesų praradimas.
  • Energijos trūkumas.
  • Sunkumai susikaupti.
  • Savivertės sumažėjimas.
  • Miego sutrikimai.
  • Apetito pokyčiai.
  • Dirglumas ar agresija.
  • Atsiribojimas nuo draugų.
  • Fiziniai simptomai.
  • Mintys apie mirtį ar savižudybę.

Kaip Galite Padėti Depresija Sergančiam Paaugliui?

  • Būkite kantrūs ir supratingi.
  • Išklausykite ir parodykite supratimą.
  • Skatinkite kreiptis pagalbos į specialistus.
  • Palaikykite gydymo procesą.
  • Skatinkite sveiką gyvenseną.
  • Palaikykite socialinius ryšius.
  • Stebėkite mokymosi sunkumus.

Ką Galite Sakyti Depresija Sergančiam Paaugliui?

  • „Tu man svarbus.“
  • „Pastebėjau, kad pastaruoju metu nekaip jautiesi, esu sunerimęs dėl tavęs“.

Depresija Vyrams

Moterims depresija nustatoma net tris kartus dažniau nei vyrams. Tačiau tai nereiškia, kad vyrai šia liga serga rečiau ar yra atsparesni už moteris. Vyrai nelinkę kalbėti apie jausmus ir juo labiau kreiptis pagalbos, kurią, sergant depresija, gauti - itin svarbu. Vyrai dažniau nei moterys kenčia nuo fizinių simptomų, tokių kaip miego sutrikimai, nuovargis, apetito ar kūno svorio pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas. Ir, deja, vyrai dažniau vengia ieškoti pagalbos. Galbūt todėl jiems depresija diagnozuojama rečiau ir prognozės įprastai būna blogesnės nei moterų, daugiau ligos atvejų pasibaigia savižudybe.

Požymiai Būdingesni Vyrams

  • Pyktis ir agresija.
  • Fizinis diskomfortas.
  • Rizikingas elgesys.
  • Emocinis susilaikymas.

Ką Daryti, Kai Šeimos Narys Serga Depresija

Kai šeimos narys serga depresija, svarbu ne tik rūpintis sergančiuoju, bet ir pasirūpinti savimi. Artimieji gali jaustis netekę savo gyvenimo, praradę galimybes suprasti ir patenkinti savo pačių psichologinius, asmeninius, socialinius poreikius, pasirūpinti savo pačių sveikata. Neretai šalia negalią turinčio žmogaus esantiems Artimiesiems būdingi emocinio išsekimo, depersonalizacijos, sumažėjusio veiksmingumo, profesinio perdegimo požymiai, kurie gali būti depresijos ir nerimo sutrikimų priežastimi. Tam, kad artimasis pats netaptų pacientu, svarbu pasirūpinti savimi. Ne tik fiziškai.

Gedėjimas ir Sielvartas

Gedėjimas - reakcija į netektį, sielvartas netekus kažko svarbaus, brangaus, reikšmingo. Sielvartas sekina ir yra negailestingas, kartais sunkiai valdomas, bet jį galima įveikti. Šis jausmas yra skausmingas, bet natūralus procesas. Gedėjimo trukmė gali būti skirtinga.

Gedėjimo Etapai

  • Šokas: Pirmąsias dienas ar savaites po artimojo mirties žmogus išgyvena šoką.
  • Skausmas: Vėliau skausmas stiprėja, nes tampa aišku, kad mirusiojo nebėra.
  • Susitaikymas: Galiausiai ateina susitaikymas su netektimi.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

tags: #kaip #sumazinti #liudesi #beviltiskumo #jausma #depresijos