Vėmimas vaikui - nerimą keliantis simptomas tėvams. Nors dažniausiai tai nėra pavojinga ir praeina savaime, svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti ir kada kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei vaikas vemia nuo streso, kokios gali būti vėmimo priežastys, kaip suteikti pirmąją pagalbą namuose ir kaip valdyti stresą, kad išvengtumėte pasikartojančių epizodų.
Vaikų vėmimo priežastys: ne tik infekcijos
Vėmimas yra organizmo apsauginė reakcija, padedanti pašalinti kenksmingas medžiagas. Vaikų vėmimo priežastys gali būti infekcinės ir neinfekcinės.
Infekcinės priežastys:
- Virusinės ar bakterinės infekcijos (pvz., rotavirusas, gastroenteritas).
- Angina, tonzilitas, meningitas, plaučių uždegimas, šlapimo organų infekcijos, kurias dažniausiai lydi karščiavimas.
Neinfekcinės priežastys:
- Apsinuodijimas maistu ar pasenusių produktų vartojimas.
- Perkaitimas, permaitinimas arba neteisingas maitinimas.
- Kelionės liga (pykinimas važiuojant automobiliu).
- Reakcija į vaistus (ypač jei jie neskanūs).
- Emocinė būklė: stresas, baimė, nerimas.
- Neurologinio pobūdžio vėmimas.
- Ciklinis vėmimas (tam tikras sindromas, kai 3-7 metų vaikui kartojasi vėmimo periodai).
Vėmimas kaip reakcija į stresą: ar tai įmanoma?
Taip, vėmimas gali būti vaiko nervinė reakcija į stresą. Nors dažnai manoma, kad stresas yra tik suaugusiųjų problema, vaikai taip pat gali patirti stresą dėl įvairių priežasčių.
Streso priežastys vaikams:
- Naujo kūdikio atsiradimas šeimoje.
- Ėjimo į darželį ar mokyklą pradžia.
- Kraustymasis į naują vietą.
- Konfliktai namuose ar darželyje.
- Nesutarimai su auklėtojais ar kitais vaikais.
- Tėvų skyrybos.
- Aukšti tėvų reikalavimai.
- Bet koks gyvenimo pasikeitimas, kuris vaikui atrodo grėsmingas.
Vaikai yra mažiau atsparūs stresui nei suaugę, nes jų gyvenimiška patirtis ir problemų sprendimo įgūdžiai dar nėra pakankami.
Kaip atpažinti, kad vaikas patiria stresą?
Streso požymiai vaikams gali būti įvairūs. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius pasikeitusius vaiko elgesio ar savijautos simptomus.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Streso požymiai:
- Pasikeitęs elgesys: aktyvus vaikas tampa vangus, linksmas vaikas pradeda dažnai verkšlenti, atsiranda pykčio priepuoliai, nenoras daryti įprastus dalykus, baimė atsiskirti nuo tėvų.
- Fiziniai simptomai: be priežasties užkylanti temperatūra, pilvo ar galvos skausmai, sutrikęs virškinimas, miegojimas ir valgymas.
- Dažnesnis sergamumas.
- Uždarumas arba agresyvumas.
- Enurezė (naktinis šlapinimasis į lovą).
Jei pastebite du ar daugiau išvardintų simptomų, kurių anksčiau nebuvo, reikėtų susirūpinti ir pasistengti išsiaiškinti, kas galėjo sukelti vaiko stresinę reakciją.
Ką daryti, jei vaikas vemia nuo streso: pirmoji pagalba namuose
Jei vaikas vemia, svarbiausia yra užtikrinti jo komfortą ir neleisti išsivystyti dehidratacijai.
Pirmoji pagalba:
- Stebėkite vaiko būklę: jei vaikui išsivėmus palengvėja, situacija nėra bloga. Reikėtų vaiką paguldyti ant šono (kad netyčia nepaspringtų, jei netikėtai vėl pradėtų vemti) ramioje vietoje ir nuolat stebėti.
- Skysčių atstatymas: didžiausia rizika vaikui - dehidratacija. Po vėmimo duokite gerti mažais gurkšneliais: virinto vandens, silpnos arbatos ar specialių elektrolitų tirpalų iš vaistinės (pvz., „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“).
- Kiekvieną kartą pavėmus, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
- Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
- Svarbu užsirašyti, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.
- Dažnai, bet po truputį: nedarykite klaidos duodami daug vandens vienu metu - tai gali sukelti dar vieną vėmimą. Geriau po kelis gurkšnius kas 5-10 minučių.
- Maistas: kol vaikas dažnai vemia, maisto siūlyti nereikia. Kai būklė pagerėja, pradėkite nuo lengvai virškinamų patiekalų: virtų ryžių, banano, skrudintos duonos, džiūvėsėlių, krekerių, vandenyje virtos košės ar makaronų (be riebalų). Venkite aštraus, kepto, riebaus, daug prieskonių turinčio maisto, pieno ir pieno produktų, termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, saldumynų, picų, gazuotų gėrimų.
- Poilsis: vaikas turėtų ilsėtis, vengti aktyvaus judėjimo. Leiskite vaikui miegoti tiek, kiek jis nori.
- Stebėjimas: labai svarbu stebėti vaiko elgesį, šlapinimosi dažnį, bendrą savijautą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų vėmimas nėra pavojingas, yra situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Vaikas yra jaunesnis nei 6 mėnesiai ir vemia.
- Vėmimas kartojasi nuolat ir vaikas negali išlaikyti net vandens.
- Atsiranda dehidratacijos požymių: sausos lūpos, mažai arba visai nėra šlapinimosi, įdubusios akys, vangumas.
- Vėmimą lydi aukšta temperatūra, stiprus pilvo skausmas.
- Pastebite kraujo ar žalios spalvos priemaišų vėmaluose.
- Vaikas patyrė galvos traumą ir po to pradėjo vemti.
- Vėmimas užsitęsia ilgiau nei 24 valandas.
- Pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
- Vėmimas yra periodinis.
Kaip padėti vaikui įveikti stresą ir išvengti vėmimo?
Jei vėmimas yra susijęs su stresu, svarbu padėti vaikui įveikti stresą ir išmokyti jį valdyti emocijas.
Kaip padėti vaikui įveikti stresą:
- Kalbėkite su vaiku: vaikams labai svarbu, kad su jais kalbėtų ir kad jie nebijotų pasikalbėti, išsipasakoti. Supratingas, gerai juos pažįstantis suaugusysis yra beveik gyvybiškai būtinas.
- Girkite vaiką: pastebėkite tai, ką jis daro puikiai, pastebėkite jo pastangas.
- Leiskite vaikui padėti: vaikai labai mėgsta padėti.
- Mokykite dvasingumo ir meilės: sakykite vaikui, kad jį mylite, nebijokite priglausti ar tiesiog praeinant pakedenti plaukus.
- Sudarykite sąlygas išsikalbėti: vakaro pasakos ar kelionės automobiliu puikiai tinka tokiems pokalbiams. Neklauskite „Kas yra blogai?“, geriau sakykite: „Papasakok man apie savo auklėtoją“.
- Skatinkite fizinį aktyvumą: praleiskite laiką lauke, žaiskite aktyvius žaidimus.
- Praleiskite laiką tik dviese: atraskite tai, ką darote tik jūs ir vaikas kartu.
- Sveikai maitinkitės: mokykite vaikus ir patarimais, ir pavyzdžiu, kad sveiki žmonės daug geriau susidoroja su stresu.
- Mokykite vaikus atsipalaiduoti: net labai maži vaikai gali išmokti atsipalaiduoti prisimindami kažką malonaus. Atpalaiduoja ir gilus kvėpavimas, rami muzika, įprasti eilėraštukai ar dainelės, piešimas ir/arba spalvojimas. Yra specialių relaksacijų, padedančių sumažinti vaikų nerimą, pvz.: galima paprašyti vaiko iš pradžių pažygiuoti po kambarį kaip kareiviui arba robotui, o tada sudribti ant kėdės kaip skudurinei Onutei arba iš pradžių ant grindų susisukti į kamuoliuką, kaip daro išgąsdintas ežiukas, o tada įsitiesti ir pasirąžyti visu kūnu kaip tai daro katės.
- Nebijokite fizinio kontakto: apkabinkite vaiką, paglostykite jam galvą.
- Įdiekite vaikams, kad klysti yra žmogiška: sakykite, kad klysta visi - net ir jūs. Iš klaidų mokomės.
- Mokykite vaikus apie taisykles bei pasekmes, jei jų nebus laikomasi: labai tiksliai vaikams apibrėžkite, ką norite pasakyti savo taisykle, kad vaikui neliktų jokių abejonių, ir jis nebijotų netikėtų jūsų sprendimų.
- Nuo pat mažens mokykite vaikus susidoroti su sudėtingomis situacijomis: pasikalbėkite apie tai. Įsivaizduokite. Pavyzdžiui, jei jūsų vaiką erzina kitas vaikas grupėje. Išmokykite, ką vaikas turi jam pasakyti. Suvaidinkite. Pasakokite istorijas.
- Būkite vaikams pavyzdžiu: parodykite, kaip jūs susidorojate su stresinėmis situacijomis.
Kaip galima padėti išvengti vėmimo epizodų?
- Užtikrinkite, kad vaikas gautų švarų, tinkamą maistą.
- Skatinkite plauti rankas - tai sumažina virusinių infekcijų riziką.
- Kelionės metu išbandykite priemones nuo pykinimo (pvz., specialias apyrankes ar gydytojo rekomenduotus vaistus).
- Stebėkite, ar vaikas nevartoja per daug saldumynų, riebaus ar greito maisto.
- Sukurkite vaikui ramią ir saugią aplinką.
- Laikykitės aiškios ir pastovios dienotvarkės.
- Įtraukite atpalaiduojančios veiklos į vaiko dienotvarkę: piešimą, maudymąsi ar žaidimą vandeniu ir kt.
Kada kreiptis į specialistą dėl vaiko streso?
Ilgalaikis stresas yra kenksmingas vaikui, todėl jeigu vaikas išgyvena pokyčius savo gyvenime, reikia atidžiau jį stebėti. Jei be fizinių priežasčių sutrinka vaiko miegas, valgymas, nuotaika, atsiranda nepaaiškinami pilvo ar galvos skausmai, reikėtų kreiptis į specialistą (psichologą ar psichoterapeutą).
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip įveikti vaiko potraukį saldumynams