Kiekvienam tėčiui ar mamai yra tekę raudonuoti iš gėdos dėl savo vaiko netinkamo elgesio. Svarbu suprasti, kaip drausminti vaiką, ypač kai ,,auklėjimas diržu“ nėra rekomenduojama ir efektyvi priemonė. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sumažinti vaiko agresiją, pateiksime patarimų ir strategijų, kurios padės tėvams ir globėjams.
Ribų Nustatymas ir Namų Taisyklės
Jei namuose neturite problemų dėl vaiko elgesio, o auklėtojos ar mokytojos skundžiasi, gali būti, kad namuose leidžiate vaikui viską. Pirmiausia nusibrėžkite ribas sau. Vaiko netinkamą elgesį suskirstykite į tris kategorijas:
- Elgesys, kurio niekada netoleruosite (pvz.: kitų mušimas, daiktų gadinimas).
- Elgesys, kurį kartais leisite (pvz.: saldumynų valgymas prieš pietus).
- Elgesys, kuris nėra reikšmingas (pvz.: vaikas nesusitvarko žaislų).
Skirtingi tėvai skirtingai sudėlioja ribas ir tai padeda jiems geriau orientuotis, dėl kokio vaiko elgesio drausminti vaiką, o į kokį nekreipti dėmesio.
Sekantis žingsnis - susėsti visai šeimai ir susirašyti namų taisykles. Jei tokios taisyklės neegzistuoja, vaikas paprasčiausiai gali nežinoti, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. Taisyklių gali būti iki dešimties. Teisę nustatyti taisykles turi ir vaikai. Labai dažnai vaikai nori, kad tėvai ant jų nerėktų. Elgesio taisykles naudinga aptarti einant į įvairias viešas erdves, pvz.: prieš einant į parduotuvę, susitarti ką ir kiek pirksite. Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai. Kažin ar dvimetis, ar trimetis yra pajėgus paklusniai vaikštinėti po prekybos centrą keletą valandų.
Vaiko Elgesio Tikslų Nustatymas
Norint koreguoti vaiko netinkamą elgesį, reikėtų išsiaiškinti, kokio tikslo vaikas siekia netinkamu elgesiu ir ar tokiu elgesiu jis pasiekia savo tikslo. Paprastai vaikai elgdamiesi netinkamai bando pasiekti kelių dalykų:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Siekia dėmesio.
- Nori valdžios.
- Siekia atkeršyti.
- Rodo nevykėliškumą.
Žinant, kokio tikslo siekia vaikas, galima jo poreikius patenkinti iki tol, kol jis pradės elgtis problematiškai. Tarkim, jei galvojate, jog vaikas savo elgesiu siekia Jūsų dėmesio, tai jam reikia skirti daugiau dėmesio, jei vaikas nori pasiekti daugiau valdžios, tada galite jam leisti daugiau priimti savarankiškų sprendimų, t.y. rinktis iš kelių Jūsų pasiūlytų variantų: pvz.: kurias iš šitų dviejų kelnes nori vilktis į mokyklą arba kuriuos namų darbus nori atlikti pirmiausiai matematikos ar lietuvių. Taip vaikas jausis labiau kontroliuojantis savo gyvenimą ir mažiau Jums priešinsis. Vaikai rodo nevykėliškumą, kai tokiu elgesiu gali pasiekti Jūsų dėmesio ir užuojautos. Tarkim vaikas vis kartoja aš nemoku, aš negaliu, man neišeis, o Jūs tokiose situacijose vis jį guodžiate ir siūlote savo pagalbą. Vaikas nori keršyti tada, kai jaučiasi nepelnytai nuskriaustas, todėl svarbu su vaiku elgtis sąžiningai.
Priežastys, Elgesys ir Pasekmės
Vaiko elgesys iš niekur neatsiranda, jį kažkas sukelia, o vėliau po vienokio ar kitokio elgesio jis sulaukia pasekmių. Sulauktos pasekmės gali arba paskatinti vaiką kartoti elgesį arba jį nutraukti, sumažinti. Vaikai dažniausiai savo elgesį reguliuoja pagal tai, kokias pasekmes ji sukelia.
Priežastis → elgesys → pasekmė
Todėl svarbu išsiaiškinti, kas sukelia vaiko netinkamą elgesį, gal nuovargis, alkis, ar kita lengvai pašalinama priežastis bei nustatyti, kokias pasekmes vaikas gauna pasielgęs netinkamai, nes kai vaikas pasielgia netinkamai, o Jūs jį aprėkiate arba mušate, tai vaikui gali būti Jūsų trūkstamas dėmesys, nesvarbu, kad neigiamas. Elgesio pasekmės gali būti paskatinimai arba bausmės. Pirmiausia pradėti reikia nuo paskatinimų, jei tai neveikia tik tada imtis bausmių. Universalų paskatinimų vaikams nėra. Kiekvienam vaikui reikia individualios paskatinimo ir drausminimo sistemos.
Skatinimo Priemonės
Tai, kaip vaikas yra skatinimas už tinkamą elgesį, kaip jis yra giriamas, įvertinimas, apdovanojamas. Pats geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik vaikui, darant tai, ką nori vaikas. Papirkinėti vaiką daiktais ar pinigais nėra gera strategija, geriau siūlyti laiko leidimą kartu: valgyti ledus, eiti į kiną, žaisti boulingą ir pan. Formavimas - tai teigiamo elgesio pastiprinimas. Pastiprinamas net panašus elgesys į norimą. Pastiprinama po kiekvienos užduoties.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Drausminimo Priemonės
Tai, kaip vaikas yra sudrausminamas, jei elgiasi netinkamai, pvz.: kol nesusitvarko žaislų vakare, negali žiūrėti mėgstamo filmuko. Blogiausia, kai tėvai tik gąsdina nubausti vaiką, bet niekada ir neįvykdo to, ką pažadėjo. Dažniausia vaikai iš žodžiu nepasimoko, reikia taikyti ir pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė. Slopinimas - neigiamo elgesio ignoravimas. Apsimesti, kad niekas nevyksta. Nieko nesakyti, nežiūrėti, nerodyti išraiškų.
Svarbu prieš pradedant vaikui taikyti drausminimo priemones, aptarti su vaiku kokio elgesio tikitės iš jo ir kokiais būdais jis bus skatinimas ir kaip drausminamas. Prieš paskirdami bausmę, vaiką perspėkite (pvz.: ,,Gali nusiraminti ir toliau žaisti smėlio dėžėje, jei nenusiraminsi, eisime namo. Tada galite suskaičiuoti iki trijų ir leisti vaikui nurimti.).
Pertrauka Kaip Priemonė
Jei vaikas piktybiškai elgiasi netinkamai (pvz.: mėto daiktus, muša brolį, kandžiojasi ir pan.:), galima naudoti pertrauką. Tai paskutinė priemonė. Naudoti retai. Pasirinkti neutralią pertraukos vietą (pvz.: prieangis, koridorius). Neturi būti bausmės ar paskatinimo elementų. Nusiuntimas į savo kambarį netinka. Pertrauka turi turėti aiškias taisykles. Pirmiausia su vaiku reikia sutarti, koks elgesys bus baudžiamas pauze, pvz.: sudavei broliui, tau paskiriama pertrauka. Prieš paskiriant minutės pertraukėlę, reikia vaiką perspėti. Jei vaikas nustoja daryti netinkamą veiksmą, mes jį apdovanojame, jei nenustoja - nuvedame pasėdėti ant kėdės. Jei pertrauką skirsime per dažnai, ji nebeveiks. Turi sėdėti, kol mes pasakome gana. Jei vaikas pertraukos metu elgiasi netinkamai, bausmė tęsiama. Neskaičiuojame laiko iš naujo, o tik palaukiame kol vaikas nurims, kai nusiramina, vaiką paimame. Pauzė negali būti atšaukiama. Jei vaikas vis palieka kėdę vadinasi tai neveikia.
Pyktis ir Agresyvus Elgesys
Pykstame visi be išimties ir tai yra normalu, nes pyktis yra viena iš įgimtų emocijų ir negalime pasirinkti pykti mums ar nepykti. Tačiau visada galime pasirinkti kaip reaguoti supykus. Kartais šaukiame ir pasakome vieni kitiems daug skaudžių žodžių, kartais ilgai ir kantriai tylime ištisas dienas, o kartais imame elgtis taip, kad tam žmogui ant kurio pykstame sukeltume diskomfortą. Tik atpažindami savyje pyktį ir įvardindami sau, kodėl staiga supykome, galime sukontroliuoti savo elgesį ir išvengti agresyvių žodžių ar veiksmų kito atžvilgių. Bet tai pavyksta ne iš karto, to mokomės ir dažniausiai mokomės visą gyvenimą.
Kai supyksta labai maži vaikai, jie dažniausiai verkia, o vėliau pradeda mėtyti daiktus. Nes juk reikia kažkaip iš savęs tą pykčio emociją išmesti. Paaugus neišvengiamos tampa muštynės, o gerai įvaldžius kalbą atsiranda ir piktos frazės, tokios kaip „nekenčiu tavęs!“ ar „gausi į galvą!“. Suvaldyti iš pykčio kylantį agresyvų elgesį nėra lengvas uždavinys net mums suaugusiems, o mūsų vaikai mokosi kontroliuoti savo pyktį lygiai taip pat kaip mokosi vaikščioti, kalbėti, skaityti ar rašyti. Tai yra procesas ir mūsų pareiga yra padėti jiems suprasti, kas su jais vyksta bei pamokyti, kaip suvalgyti savo pyktį.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Agresyvus Elgesys Pasireiškia Ne Iš Karto
Jei turėtume galimybę atidžiai nuolat stebėti vaiką, pamatytume, kad jo agresyvus elgesys neatsiranda iš niekur. Jis pasireiškia, kai atsiradusi kūne įtampa siunčia pavojaus signalus. Ir tada vaikas reaguoja taip, kaip moka. Dažniausiai bandydamas kovoti su savo įtampa vaikas reaguoja agresyviai. O įtampa gali kilti dėl pačių įvairiausių dalykų: kažkas nepavyko, turi daryti ne tai, ką nori ar eiti ne ten, kur nori, bijo ko nors ar nesupranta, o gal tiesiog nuobodu, trūksta veiklos arba ištroško, pavargo.
Kaip dažnai būna, kad ryte buvęs visai geras vaikas į vakarą tiesiog pasiuto be priežasties. O gal priežastis - nuovargis, per daug veiklos, per daug įspūdžių ir iš to kylanti įtampa išsilieja per agresyvų elgesį. Deja, tokios galimybės nuolat stebėti savo vaikus ir sureaguoti anksčiau nei pasireiškia jų agresyvus elgesys ne visada turime. O ir pastebėti vidinius dalykus, tokius kaip įtampą ar pyktį, yra ženkliai sudėtingiau nei pamatyti patį elgesį.
Kaip Sumažinti Vaikų Agresyvų Elgesį
Žinodami, kad agresyvus elgesys kyla iš įtampos ir pykčio, galime padėti savo vaikams jį mažinti lavindami šias keturias kompetencijas:
1. Savikontrolės Lavinimas
Tai gebėjimo nugalėti ir suvaldyti savo impulsus lavinimas. Vaikuose gebėjimas suvaldyti kylančią įtampą lyginant su saugusiais dar labai silpnas, iš to ir kyla agresija. Savikontrolės lavinimui puikiai tinka žaidimai, kurie sumažina įtampą ir moko kontroliuoti savo kūną. Tai galėtų būti:
- Gaudynės ar šokiai pagal mėgstamą muziką (padeda nuimti įtampą kūne).
- Slėpynės (nes pasislėpus reikia išlaukti, kol suras).
- Žaidimas „Diena-naktis“ (bėgiojant ir staiga sustojus reikia išbūti nesujudėjus).
- Žaidimas „Radijas“ (imituodami ranka reguliuojam garso stiprumą, o vaikai kalba arba dainuoja kontroliuodami savo balso stiprumą).
- Piešimas kreidelėmis (grojant muzikai, geriausiai tinka būgnų garsai, vaikai ant popieriaus piešia abstrakcijas, apskritimus ar linijas, taip išliedami įtampą).
Šiuos žaidimus galima vaikams pasiūlyti spontaniškai, jei matote, kad vaikui ar tarp vaikų kyla įtampa.
2. Emocijų Atpažinimas ir Mokymasis Tinkamai Jas Išreikšti
Emocijų atpažinimas savyje ir kituose padeda vaikams jaustis saugiau. Kartais, ypač mažesni vaikai, rimtą veidą mato kaip piktą ir tai jiems gali sukelti įtampą.
Emocijų pažinimui puikiai tinka:
- Knygų skaitymas, žurnalų su įvairiomis veido išraiškomis vartymas, filmukų žiūrėjimas ir visas šias veiklas lydintis aptarimas.
- Taip pat labai naudinga pastebėjus, tam tikrą vaiko emociją ją įvardinti, pvz. „matau, kad tu supykai“, „ar tau baisu?“ ir pan.
- Mokydami vaikus atpažinti emocijas įvardinkime ir kaip mes patys jaučiamės arba kaip jaučiasi kiti žmonės, esantys aplink jus.
Kalbėdamiesi su vaikais apie tai, kaip tinkamai išreikšti kylančias emocijas, pirmiausiai klauskime jų pačių pasiūlymų, o tada pridėkime ir savo variantų. Klauskime, kokie būdai jiems padėtų išlieti pyktį. Kartu aptarkime vaikų siūlomus variantus: ar jie tinkami ar ne, ir kodėl. Geriausiai, kai pasirinkti emocijų išraiškos variantai būna iš anksto pasiūlyti pačių vaikų, o kilus pykčiui galima tiesiog priminti vaikui, ką jis galėtų dabar padaryti, kad padėtų sau nurimti.
Variantų gali būti įvairių, priklausomai nuo situacijos (esame lauke, namuose, svečiuose, parduotuvėje ir pan.) ar vaikų temperamento:
- Ramesniam vaikui gali padėti: iškvėpti orą į saują, atsigerti vandens, apsiprausti veidą, išpiešti emociją ant lapo ir pan.
- Aktyviam vaikui gali labiau tikti: glamžyti popierių, pabėgioti, boksuoti pagalvę, paspardyti kamuolį ir pan.
3. Empatijos Lavinimas
Tai gebėjimo suprasti kito žmogaus norus ir emocijas bei atsižvelgti į juos lavinimas. Kuo mažesni mūsų vaikai, tuo dažniau pas juos vyrauja noras situaciją pritaikyti savo poreikiams, neatsižvelgiant į kitus. Empatijos lavinimas padeda vaikams lengviau priimti situacijos pasikeitimus, kurie nuo jų nepriklauso.
Lavinti empatiją padeda:
- Grupiniai ir komandiniai žaidimai. Jie skatina vaikus pirmenybę teikti ne savo asmeniniams, o grupės interesams. Siekdami laimėti kaip komanda, vaikai mokosi pastebėti kitų komandos narių poreikius ir padėti jiems.
- Žaidimas „Išgelbėk draugą“. Šio žaidimo metu vaikas rizikuoja dėl draugo, nes turi nepagautas paliesti jau pagautą ir „sustingusį“ draugą taip jį išlaisvindamas.
- Knygų skaitymas ir filmų žiūrėjimas aptariant, kaip jautėsi personažai ir ką vaikas būtų daręs kitaip, kaip būtų padėjęs ir pan.
4. Socialinių Įgūdžių Lavinimas
Dažnai vaikų agresyvus elgesys, toks kaip kito stumdymas ar kumščiavimas, gali būti tiesiog bandymas tokiu būdu atkreipti į save dėmesį, komunikuoti su kitais. Kaip bendrauti, kaip tinkamai išreikšti savo norus ir jausmus vaikai mokosi ne tik stebėdami aplinką, bet ir ją imituodami per socialinius žaidimus. Tokie socialiniai žaidimai gali būti: „namai“, „gimtadienis“, „parduotuvėje“, „kavinėje“, „svečiuose“, „ligoninėje“ ir pan. Žaidimų metu, kitaip nei realiose situacijose, galime stabdyti „veiksmą“ ir kartu su vaiku aptarti agresyvų elgesį, jei tai pasireiškė.
Dar socialinių įgūdžių lavinimui padeda istorijų skaitymas ir analizavimas. Skaitydami knygą vaikams, nebijokime stabtelėti ir paklausti, ką apie vieną ar kitą istorijos herojaus poelgį mano pats vaikas.
Ką Daryti, Jei Vaikas Mušasi?
Tai yra klausimas, su kuriuo susiduria daugelis tėvų. Vaikų agresija prieš kitus vaikus yra aktuali problema, kuri dažnai kelia nerimą tėvams ir pedagogams. Tėvams svarbu suvokti, kad vaikų agresija yra dažnai susijusi su jų socialine aplinka, o ne tik su vaiko charakteriu. Vaiko elgesys gali būti paveiktas namų aplinkos, kurioje jis auga, tėvų santykiais ir kitais veiksniais. Psichologai rekomenduoja tėvams nekreipti dėmesio į vaiko agresiją, bet ieškoti priežasčių, kodėl vaikas taip elgiasi. Tėvai turėtų būti atviri ir pasikalbėti su vaiku, kad suprastų, kas gali turėti įtakos jo elgesiui.
Vaiko Muštynių Priežastys
Vaikų muštynės yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis tėvų ir mokytojų. Kadangi vaikai dar nėra visiškai susiformavę, jie gali elgtis netinkamai arba agresyviai. Viena iš pagrindinių vaiko muštynių priežasčių yra emocinės problemos. Vaikas gali jausti nuovargį, stresą, pyktį, baimę ar kitus neigiamus jausmus, kurie gali sukelti agresyvumą. Socialinės priežastys taip pat gali sukelti vaiko muštynes. Vaikai gali būti stumiami, apiplėšiami, pašiepiami ar kitaip piktnaudžiaujama jais. Auklėjimo stilius taip pat gali turėti įtakos vaiko muštynėms. Jei vaikui nėra nustatytų taisyklių ir ribų, jis gali jaustis nesaugus ir prarasti kontrolę.
Iš esmės, vaiko muštynių priežastys gali būti labai įvairios, tačiau dažniausiai jos yra susijusios su emocinėmis ir socialinėmis problemomis bei auklėjimo stiliaus įtaka.
Agresyvaus Elgesio Atpažinimas
Agresyvus elgesys vaikams nėra retas reiškinys. Vaiko kalba ir kūno kalba gali padėti atpažinti agresyvų elgesį. Vaikai gali pasireikšti agresyviais elgesio požymiais, tokiomis kaip pyktis, nekantrumas, garsus elgesys, ir pan. Taip pat, vaiko kūno kalba gali rodyti, kad jis yra įtemptas, nervingas, arba agresyvus.
Agresyvus elgesys gali pasireikšti skirtingomis formomis. Fizinė agresija yra viena iš dažniausių agresijos rūšių. Verbališka agresija yra agresija, kuri yra išreikšta žodžiais. Socialinė agresija yra agresija, kuri yra skirta pažeisti vaiko socialinę padėtį.
Tėvų ir Mokyklos Rolė
Tėvai yra svarbiausi vaiko gyvenime ir turi didelę įtaką jo elgesiui. Todėl, siekiant išvengti vaiko mušimosi, tėvai turi būti atidūs ir stebėti savo vaiko elgesį. Svarbu laiku pastebėti, kai vaikas pradeda rodyti agresyvų elgesį, ir ieškoti būdų, kaip jį nuraminti ir padėti jam išmokti tinkamų bendravimo strategijų.
Mokykla yra vieta, kur vaikai praleidžia didžiąją dalį savo laiko, todėl mokyklos aplinka turi būti saugi ir raminanti. Mokyklos turi turėti aiškią prevencijos ir intervencijos tvarką, kad būtų galima greitai ir efektyviai reaguoti į konfliktines situacijas.
Bendravimo Strategijų Mokymas
Norint išvengti vaiko mušimosi, svarbu mokyti vaikus tinkamų bendravimo strategijų. Vaikai turėtų mokytis, kaip išreikšti savo jausmus ir reikalus be agresijos ir smurto. Svarbu mokyti vaikus empatijos, kad jie galėtų suprasti kitų žmonių jausmus ir reakcijas.
Visi šie metodai gali padėti išvengti vaiko mušimosi ir sukurti saugią aplinką, kurioje vaikai galės augti ir vystytis. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir reikalauja individualaus požiūrio. Kai vaikas mušasi, svarbu kreiptis į profesionalus, kurie galėtų padėti spręsti šią problemą.
Pagalba Iš Specialistų
Psichologė gali padėti tėvams suprasti, kodėl vaikas mušasi. Ji gali padėti tėvams suprasti, kaip reaguoti į vaiko elgesį ir kaip suteikti jam reikiamą dėmesį. Pedagogai taip pat gali padėti tėvams suprasti, kaip reaguoti į vaiko elgesį. Jie gali rekomenduoti veiksmingus būdus, kaip padėti vaikui išmokti kitiems gerbti ir kaip užkirsti kelią tolesniam agresyviam elgesiui.
Pozityvaus Elgesio Skatinimas
Norint sumažinti vaiko agresyvumo ir mušimosi elgesį, svarbu skatinti pozityvų elgesį. Vaikams reikia mokytis bendrauti su kitais žmonėmis ir suprasti, kaip jų elgesys veikia kitus. Tėvai gali skatinti pozityvų elgesį, mokydami vaikus atpažinti emocijas ir reaguoti į jas. Taip pat svarbu mokyti vaikus bendrų taisyklių ir normų, kurios galioja visiems. Tai padės vaikams suprasti, kad jų elgesys turi pasekmių ir kad jie yra atsakingi už savo veiksmus.
Vaikams reikia mokytis valdyti savo emocijas, kad jie galėtų geriau reaguoti į stresą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Svarbu skatinti vaikų savivertę ir pasitikėjimą savimi, kad jie jaustųsi saugūs ir patikimi. Skatinant pozityvų elgesį, tėvai gali padėti vaikams išmokti svarbių socialinių įgūdžių ir stiprinti jų emocinę savijautą.
Konkrečios Situacijos: Mušimas, Kandžiojimas, Agresija
Kai vaikas muša kitus vaikus, svarbu nedelsiant įsikišti ir paaiškinti, kad tokio elgesio nereikia toleruoti. Geriausiai būtų kalbėtis su vaiku, paaiškinti, kad mušimas yra blogai ir kad reikia gerbti kitus žmones. Taip pat svarbu pabrėžti, kad mušimas gali turėti rimtų pasekmių, pavyzdžiui, gali būti sužalotas kitas vaikas arba vaikas gali būti pašalintas iš kolektyvo.
Penkerių metų vaikas gali mušti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl pykčio, nesugebėjimo išreikšti savo jausmų arba dėl to, kad nori gauti dėmesio. Svarbu suprasti, kad tai yra normalus vaiko vystymosi etapas ir reikia padėti vaikui išmokti, kaip elgtis. Geriausiai būtų kalbėtis su vaiku ir paaiškinti, kad mušimas yra blogai ir kad reikia gerbti kitus žmones.
Kai vaikas muša ar kandžioja, svarbu nedelsiant įsikišti ir paaiškinti, kad tokio elgesio nereikia toleruoti. Geriausiai būtų kalbėtis su vaiku ir paaiškinti, kad mušimas ir kandžiojimas yra blogai ir kad reikia gerbti kitus žmones.
Vaikas gali tapti agresyvus dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl pykčio, nesugebėjimo išreikšti savo jausmų arba dėl to, kad nori gauti dėmesio. Taip pat agresyvus elgesys gali būti susijęs su vaiko emociniais sunkumais arba psichologiniais sutrikimais.
Kai vaikas muša savo tėvus, svarbu nedelsiant įsikišti ir paaiškinti, kad tokio elgesio nereikia toleruoti.
Santykiai Šeimoje: Broliai ir Seserys
Kai šeimoje auga ne vienas vaikas, tėvams kone kasdien tenka juos taikyti. Nesutarimų nestinga ir vaikui bendraujant su kiemo ar ugdymo įstaigos draugais. Broliams ir seserims ar žaidimų draugams gerai sutarti padeda, kai vaikai žino aiškias elgesio taisykles ir jų laikosi.
„Išmokus pasakyti, kad pyksta ir, kad nepatinka, pavyzdžiui, šitas žaidimas, vaikams lengviau pavyksta atsitraukti ir tokiu būdu išvengti konflikto. Suaugusieji turėtų nuolat vaikui priminti, kad supykus, broliui/sesei ar draugui reikia pasakyti: „Man nepatinka, kad taip elgiesi“. Kai tai nepadeda, vaikas turi žinoti, kad reikia pasitraukti į šoną. Jeigu konfliktas vis tiek tęsiasi, jis turi paprašyti pagalbos tėvų ar kitų suaugusiųjų, esančių šalia. „Tai nėra skundimas, bet mokymas ir ateityje nebijoti kreiptis pagalbos. Sumažinti tarpusavio konfliktų labai padeda draugiško elgesio pastebėjimas ir pagyrimas. Pasak „Tėvų linijos“ vadovės, net jeigu broliai/sesės tik minutę ramiai žaidžia, reikėtų tą užfiksuoti ir pagirti abu vaikus.
Vaikų skatinimas suprasti kito elgesį taip pat padeda kurti geresnius tarpusavio santykius. „Dažnai įtampai nuslūgti padeda paaiškinimas, kad, pavyzdžiui, brolis tavo bokštą sugriovė, nes norėjo su tavimi žaisti. Norint, kad vaikai kurtų draugiškus ir pagarbius santykius tiek su broliais/seserimis, tiek su draugais, J.Baltuškienė patarė niekuomet nesiūlyti ne tik „duoti atgal“, bet ir nesakyti: „Nedraugauk su juo“, „Kodėl tu negali būti, kaip sesė/brolis?“, „Nusileisk, nes jis mažesnis“, „Klausyk, juk jis vyresnis“.
Kaip efektyviausią būdą, kuris padeda išspręsti nuolatinius brolių ir seserų konfliktus, „Tėvų linijos“ vadovė išskyrė individualų laiką su vaiku. Tai laikas, kai kiekvienas iš tėvų mažiausiai kartą per savaitę tuo pačiu metu užsiima kokia nors veikla tik su vienu iš vaikų. „Veikti galima viską, kas abiems malonu, tačiau visas dėmesys turi būti skiriamas vaikui, o toks laikas - reguliarus, tarkim kiekvieną ketvirtadienį 20 minučių. Kai individualaus tėvų dėmesio vaikas gauna pakankamai, mato, kad yra jiems svarbus. O tai labai padeda sumažinti konkurenciją tarp brolių ir seserų.
Pyktis Mažiems Vaikams
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai atveda vaikus nuo 2 iki 10 metų pas psichologą, yra vaikų pyktis. Pirmosios agresijos apraiškos pasireiškia dar kūdikystėje, kada vaikas susiduria su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais.
Normalu, kad vaikas vieną ar kelis kartus parkris parduotuvėje, kai nenupirksite norimo žaislo, pasiginčys dėl nepatinančių rūbų ar ,,neskanaus“ maisto. Tai rodo, kad vaikas vystosi, didėja jo sugebėjimas mąstyti, reikšti nuomonę. Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus. Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t.y. supykęs vaikas jau pajėgia savo pykti išreikšti verbaliai, pvz.: nebespiria, nekanda, o sako: ,,Aš tavęs nemyliu, nedraugausiu, galvą nupjausiu“. Tokia vaiko emocijų išraiška parodo, kad jo raida eina tinkama linkme.