Šiandien, kai psichoterapija tampa vis labiau prieinama ir suprantama, daugelis žmonių ieško būdų, kaip rasti tinkamą specialistą, kuris padėtų įveikti gyvenimo sunkumus, rasti vidinę pusiausvyrą ir suprasti savo emocinius poreikius. Paieška gali būti sudėtinga, ypač atsidūrus sudėtingoje situacijoje, kai sunku objektyviai įvertinti savo poreikius ir specialisto kompetenciją. Šiame straipsnyje aptarsime, į ką atkreipti dėmesį renkantis psichoterapeutą, kaip įvertinti jo kvalifikaciją ir patirtį, kokie yra skirtingi psichoterapijos metodai ir kaip atsiliepimai gali padėti apsispręsti.
Psichoterapeuto Paieškos Dilemos
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad paieškos procesas gali būti sudėtingas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, ne visada aišku, ko tiksliai norite iš specialisto. Ar jums reikia globėjo, partnerio, patyrusio profesoriaus ar madingo konsultanto? Antra, psichoterapeuto kompetenciją įvertinti sunkiau nei, pavyzdžiui, chirurgo, kurio darbo rezultatus galima pamatyti iškart. Psichoterapijos efektyvumą galima įvertinti testais, savijauta ir gebėjimu susidoroti su problema.
Psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė lygina psichoterapeuto paieškas su bet kurio kito specialisto paieškomis. Ji teigia, kad reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų, visų pirma - į išsilavinimą.
Išsilavinimas ir Kvalifikacija
Svarbu pasidomėti, kur ir kokius mokslus baigęs jūsų pasirinktas specialistas. Kol nėra priimtas psichologų veiklą reglamentuojantis įstatymas, psichologais ar psichoterapeutais gali vadintis įvairias studijų programas baigę žmonės. Profesionalus psichologas turėtų būti apsigynęs psichologijos magistro (arba jį atitinkantį) laipsnį.
J. Dapkevičienė primena, kad beveik visi profesionalai interneto svetainėse išsamiai aprašo savo išsilavinimą ir kvalifikaciją, o kabinetuose turi įsirėminę svarbiausius diplomus. Dar geriau, jei specialistas bus baigęs ir podiplomines studijas bei įgijęs psichoterapeuto kvalifikaciją (štai taip ir atsiranda dvigubos pareigos - psichologas-psichoterapeutas).
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Patirtis ir Rekomendacijos
Asmeninė rekomendacija, ypač pateikta jums svarbių žmonių, atrodo patikimiausia, tačiau tai, kas tiko draugei ar seseriai, nebūtinai tiks jums. Vis tiek turėsite rinktis savo kelią, nes tikroji problema, kamuojanti būtent jus, gali būti visai kitokia, nei ta, dėl kurios pagalbos ieškojo bičiulė. Net ir „Google“ paieška pateiks tikslesnį atsakymą, jei užklausa bus suformuluota maksimaliai tiksliai.
Psichoterapijos Kryptys ir Metodai
Galima ir verta pasidomėti, kuriai psichologijos ar psichoterapijos krypčiai atstovauja jūsų pasirinktas specialistas. Tačiau tų krypčių ir metodų tiek daug (nuo raidos psichologijos iki biheivioristinės psichoterapijos), kad mėginimas įsigilinti gali viską komplikuoti ir užtęsti. Todėl geriausia - tiesiog paskambinkite arba parašykite pasirinktam profesionalui ir įsiklausykite į save, ką pajutote per pokalbį ar skaitydamos elektroninę korespondenciją. Ar specialisto atsakymas jums pasirodė simpatiškas ir susijęs su jūsų problema?
Nesižavėkite įmantriais psichologijos ir psichoterapijos krypčių pavadinimais - nė viena jų nėra kuo nors geresnė ar blogesnė. Tyrimai rodo, kad pagalbos efektyvumas priklauso ne tiek nuo specialisto praktikuojamos krypties ar taikomų metodų, kiek nuo santykių ir atmosferos, kuriuos kuria abi pusės - ir psichologas ar psichoterapeutas, ir klientas.
J. Dapkevičienė perspėja, kad atsargiau reikėtų žiūrėti į autorines metodikas: tokias - pasiteisinusias ir patikrintas laiko - gali sukurti tik genijai (per visą psichologijos ar psichoterapijos istoriją jų buvo ir yra vienetai). Trumpalaikius, išreklamuotus ir madingus metodus neretai siūlo vienadieniai guru arba aferistai - juk vieno žmogaus gyvenimo neužtenka, kad metodas būtų pristatytas, išbandytas, patikrintas empiriškai, o paskui iš eksperimentinio virstų visuotinai pripažintu. Kitaip tai viso labo bandymai su žmonėmis. Lygiai taip pat nepatikima susirasti guru, kuris iš visų metodikų išsirenka gardžiausius kąsnelius ir sukuria savo unikalią sistemą. Taip nedirbama.
Kaip Pasitikrinti Specialisto Kompetenciją
Daugelis iš mūsų yra nuplikytos posovietinės šalies patirties, kai peržengusios valdiškų namų slenkstį rizikuojame - gal ir nebūti aprėktos, bet patirti gana rafinuotą pažeminimą. Kaip galite sau padėti jaustis tvirčiau?
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Pirmiausia, peržvelkite tuos pačius sertifikatus ir diplomus ant kabineto sienų - kaip minėjo konsultantė, jie iškabinti ne dėl grožio, o specialisto kompetencijai patvirtinti. Klausti taip pat galima visko, pavyzdžiui, pagal kurią metodiką jis dirba. Teirautis konsultacijos kainos visai nėra blogas tonas.
Būtinai reikia aptarti ir terapijos tikslus. Pavyzdžiui, jūs norite įveikti baimę viešai kalbėti. Nelengva išsyk pasakyti, kiek tai užtruks, tačiau bent apytiksles laiko ribas galima išsiaiškinti. Reikėtų sunerimti, jei visos jūsų problemos žadamos išspręsti greitai ir labai lengvai.
Tikslų Apsibrėžimas ir Lūkesčiai
Psichoterapija ir psichologija - vienos iš nedaugelio sričių, kur visiškai atsiduodama kitam žmogui, dažnai iki galo nesuvokiant, ko tikėtis iš tokios situacijos. Kuo tiksliau suformuluosite klausimą, tuo aiškesnį atsakymą gausite ir tuo konkretesnį atskaitos tašką turėsite - nes kitaip gali paaiškėti, kad pas psichoterapeutą ar psichologą vaikštote kaip į bažnyčią. O tai savo ruožtu gresia kitais pavojais (per dideliu prisirišimu prie specialisto, negebėjimu savarankiškai priimti sprendimus ir pan.). Beje, ne taip retai būna, kad aiškiai apsibrėžusios tikslą ir terminus pačios randate būdų, kaip jį pasiekti.
Jei psichoterapeutas ar psichologas taip užimtas, kad jus gali priimti tik po trijų savaičių ar mėnesio, irgi gerai pagalvokite: gal reikėtų paieškoti kito specialisto, kuris turi mažiau pacientų ir - atitinkamai - gali skirti jiems daugiau laiko ir dėmesio.
Antra vertus, juk į konsultaciją einate ne tikrinti specialisto kompetencijos, o spręsti savo problemos, kad ir kokia ji būtų. Norint ją įveikti, nė akimirkos nereikėtų to pamiršti. Neskubėkite vertinti ar teisti - jei jūs mesite konsultacijas, psichoterapeutas praras tik klientę, o jūs liksite be pagalbos.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Psichoterapijos Esmė ir Nauda
Psichoterapeuto konsultacija yra puikus būdas gilintis į save, savo jausmus ir mintis. Šiandien daugelis žmonių vertina šią konsultaciją kaip priemonę įveikti gyvenimo sunkumus, rasti vidinę pusiausvyrą ir suprasti savo emocinius poreikius. Psichoterapeuto konsultacija - tai individualus pokalbis su specialistu, kuris padeda geriau suprasti savo emocijas, mintis ir elgesį.
Kasdieninis gyvenimas pilnas iššūkių: nuo staigių pokyčių, kurie gali apversti mūsų gyvenimą aukštyn kojom, iki ilgalaikių problemų, kurios trukdo mums džiaugtis gyvenimu. Šiose situacijose psichoterapeutas tampa esminiu paramos šaltiniu, padedančiu žmogui susidoroti su sunkiomis akimirkomis. Psichoterapeutas nėra tik profesionalus klausytojas. Tai žmogus, kuris gali suteikti supratimą, nešališkumą ir emocinę paramą. Konsultacijose svarbiausia yra pasitikėjimas ir saugumas. Terapinio santykio metu klientas gali atsiskleisti, dalintis savo baimėmis, abejonėmis ir svajonėmis, žinodamas, kad bus suprastas ir nepasmerktas.
Kasdieninis gyvenimas kartais pilnas išbandymų ir iššūkių, kurie gali mus jaudinti ir verčia ieškoti pagalbos. Psichoterapeutas yra čia tam, kad padėtų. Ar tai būtų stresas dėl darbo, nerimas, susijęs su ateitimi, santykių sunkumai su artimaisiais ar draugais, skaudžios netektys, ar net valgymo sutrikimai - specialistas gali padėti jums rasti atsakymus.
Pirmoji Konsultacija ir Lūkesčiai
Pirmoji psichoterapeuto konsultacija yra šansas susipažinti su specialistu ir apsvarstyti, kaip jaučiatės su juo. Paprastai ši sesija trunka apie valandą, per kurią aptariate savo rūpesčius ir lūkesčius. Gali būti užduodami klausimai apie jūsų gyvenimą, siekiant gilesnio supratimo. Svarbu būti atviru, nuoširdžiu ir aktyviai dalyvauti pokalbyje.
Per pirmąjį susitikimą psichoterapeutas susipažįsta su tavimi - išklauso, kuo gyveni, kokie rūpesčiai atvedė. Gali užduoti klausimų apie tavo kasdienybę, emocijas, santykius ar praeities patirtis. Šis pokalbis - ne apie teisimą, o apie gilesnį supratimą. Tai saugi erdvė, kur gali tiesiog būti savimi ir išgirsti save kalbant.
Psichologo konsultacija dažniau orientuota į konkrečią problemą „čia ir dabar“ - padėti ją suprasti, atrasti būdus susitvarkyti. Psichoterapeuto konsultacija dažnai gilinasi giliau - ieško ilgalaikių priežasčių, analizuoja jausmus, santykius, vaikystės patirtis. Psichoterapeuto konsultacija gali padėti susidoroti su ilgalaikiu nerimu, depresija, žema saviverte, santykių sunkumais, savęs paieškomis, traumomis ar vaikystės patirtimis, kurios vis dar veikia tavo gyvenimą.
Kaina ir Prieinamumas
Psichoterapeuto konsultacijos kaina priklauso nuo specialisto ir konsultacijos vietos - Vilniuje, Kaune ar internetu. Konsultacijos vyksta gyvai Vilniuje, Kaune arba internetu - pasirinkite, kas jums patogiausia. Daugelis žmonių renkasi nuotolines konsultacijas dėl patogumo, bet jei norisi gyvo kontakto, jaukūs kabinetai laukia jūsų.
Psichoterapija dažnai yra ilgesnis kelias, kuris atveria nuostabias galimybes augti kaip asmenybei. Laikui bėgant, reguliarios sesijos gali padėti jums išsiaiškinti savo jausmus, suprasti save giliau ir rasti būdus, kaip veiksmingiau susidoroti su kasdienio gyvenimo spaudimu.
Tinkamo Specialisto Paieška
Rasti tinkamą psichoterapeutą yra kartais nelengvas procesas. Kiekvienas psichoterapeutas turi savo metodiką, stilių ir patirtį. Svarbu, kad jūsų pasirinktas specialistas atitiktų jūsų poreikius, lūkesčius ir vertybes. Atkreipkite dėmesį į terapeuto kvalifikacijas, patirtį ir atsiliepimus, bet taip pat pasitikėkite savo vidiniu jausmu. Geras santykis tarp kliento ir terapeuto yra raktas į sėkmingą gydymo procesą.
Psichoterapeuto konsultacijų kainos gali svyruoti priklausomai nuo daugelio veiksnių, įskaitant konsultacijos vietą ir trukmę. Pavyzdžiui, konsultacijos Vilniuje gali būti šiek tiek brangesnės nei Kaune, atsižvelgiant į gyvenimo išlaidas didmiestyje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad kaina nėra vienintelis svarbus dalykas renkantis psichoterapeuto paslaugas. Be to, psichoterapeuto konsultacija internetu gali būti patogesnė alternatyva tiems, kas ieško lankstesnių laiko pasirinkimų ar nori likti namuose konsultacijos metu.
Jei jau nusprendėte ieškoti psichoterapeuto pagalbos, pirmasis žingsnis yra susisiekti su specialistu ir užpildyti registracijos formą. Registracijos formoje galite nurodyti savo informaciją, problemas ir lūkesčius. Pirmoji konsultacija yra puikus žingsnis į savo emocinės sveikatos pažinimą ir gerinimą. Pirmasis žingsnis dažnai yra svarbiausias. Žinutės langelyje nurodykite, kad kreipaitės dėl psichoterapeuto konsultacijos.
Atsiliepimai ir Jų Svarba
Konsultacijos suteikė didesnio pasitikėjimo savimi, kas tikrai labai padeda sprendžiant įvairias problemas ir iššūkius darbe.
Pagaliau atradau savyje vidinės ramybės, kurios jau senai nejaučiau. Tai stipriai padėjo nurimti ir susitvarkyti su stresu.
Daugiau koncentruojuosi į dabartį - išmokau būti čia ir dabar. Pavyksta ne visada, bet bent jau žinau ką daryti, kai „įsisvajoju“.
Per retai psichoterapeutui užduodami klausimai.
Geštalto psichoterapeutė, Vilniaus Geštalto Instituto direktorė Brigita Kaleckaitė emocinės gerovės konferencijoje „LogOFF“ pasakojo, kad visgi dažniausiai žmonės psichoterapeutą renkasi ne pagal jo atstovaujamą psichoterapijos kryptį, o pagal rekomendacijas arba atsiliepimus ir aprašymus internete. Renkantis psichoterapeutą internetu, anot pašnekovės, itin svarbi tampa net terapeuto nuotrauka.
Egzistencinės terapijos centro vadovas, humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto dėstytojas ir supervizorius Robertas Petronis antrina - terapijos kryptis retai tampa pasirinkimo pagrindine priežastimi. Svarbiausia yra pats terapeutas ir kliento jausmas apie jį. Todėl labai pravartu su terapeutu susitikti ir pirmą kartą pokalbio metu neretai pajuntama, ar tai - žmogus, su kuriuo norisi toliau eiti, ar ne. „Pirmame susitikime dažniausiai ir sakau, kad jeigu jaučiat, kad ne - pasitikėkit tuo jausmu“, - pataria R. Petronis.
Nors mumyse gali suveikti tam tikri ginybiniai mechanizmai, pasak B. Kaleckaitės, šiaip ar taip terapeutas turėtų pirmiausia bent jau patikti. Antraip bus sudėtinga atsiverti žmogui, kuriam jaučiate antipatiją. Be to, R. Petronio įsitikinimu, atėję į terapiją žmonės per mažai klausia apie terapeuto patirtį, išsilavinimą, nors tai - net labai svarbu ir būti tiesiog geru žmogumi - nepakanka.
Vienok, B. Kaleckaitė mano, kad pirminis kliento nedėmesingumas tokioms detalėms kaip terapijos kryptis, terapeuto išsilavinimas - normalus ir dažnas reiškinys pačioje pradžioje, nes žmogus į terapiją neretai ateina jau turėdamas didelį skaudulį ir kartais jam net neįdomu, kam visa tai papasakos, nes svarbiausia - tiesiog išsikalbėti. Dažnai žmonės pradeda domėtis psichoterapeutu po 10-15 sesijų, kada tas ūmus skausmas, dėl kurio atėjo, sumažėja, atsiranda pasitikėjimas ir susidomėjimas terapijos kryptimi, terapeuto patirtimi. Bet net tada, anot Geštalto psichoterapeutės, retas kuris paklausia apie terapeuto turimus diplomus, praktikos valandas, ar tas terapeutas turi supervizorių ir pan.
Pablogėjimas Terapijos Eigoje
Kokia terapijos kryptis bebūtų, pašnekovai įsitikinę, kad proceso eigoje ateina laikas ir pablogėjimams, ir krizėms, ir nemalonioms reakcijoms. Tada gali kilti prasti jausmai ir net noras mesti terapiją, tačiau B. Kaleckaitė sako radusi būdą tvarkytis su šia stadija: „Iš pradžių nepasakodavau ir neaiškindavau, tai kartais kai kuriems žmonėms, nors jie ateina, kad palengvėtų, o kartais penktą, septintą, dešimtą ar dvidešimtą sesiją pradeda sunkėti. Ką galvoja žmogus grįžęs namo? „O velnias, nepadeda, ne ten nuėjau, man negerėja, man sunkėja“. Tada meta, dingsta arba pasisako, kad jūs man netinkat, viso gero. Vėliau aš pradėjau daryti tokį dalyką - kai žmogus jau būna antroj, trečioj sesijoj, būna laiko - aš pradedu aiškint „žinai, gali būti, kad mes dabar dirbsim ir tau gali pablogėti. Tai yra natūralus, normalus procesas, sujudinam visus vandenis, viskas sukyla ir tikrai labai sunku. Bet jeigu tu praeisi tą laikotarpį - po to ateina ir tas šviesesnis rytojus, o paskui vėl banguojam.“
Pradėjusi tokio pobūdžio pokalbius su savo klientais, psichoterapeutė sako pastebėjusi, kad padaugėjo žmonių, kurie terapijos nemeta ir joje pasilieka net užklupus tam pablogėjimo periodui. Žinojimas, kad sukilę jausmai, sapnai, negalėjimas užmigti - normalios atsiradusios būsenos, kol su terapeutu praeinamas tam tikras periodas, itin gelbsti. R. Petronio įsitikinimu, šiuo atveju ypatingai svarbi ir rami terapeuto laikysena - be netikėtumų, be puolimo teisintis, ramios, natūralios atmosferos išlaikymas padeda klientui priimti ir ne pačias maloniausias ilgalaikės terapijos proceso dalis.
Norintiems greito psichoterapijos rezultato, lengvo atsakymo nebus, mat poveikis priklauso ne tiek nuo psichoterapijos krypties, kiek nuo terapeuto ir paties kliento. Vieniems, pasak B. Kaleckaitės, gali užtekti keleto seansų, pasikonsultuoti tam tikrais klausimais ar efektyviau išspręsti tam tikras konkrečias problemas, kitiems gi gali reikėti keleto metų ar ištiso dešimtmečio terapijos. Kai kuriuos klientus psichoterapeutė sako pati paraginanti jau nutraukti terapiją, jei mato, kad jos žmogui šiuo metu nebereikia. Krizių ir problemų visi turėsime visą gyvenimą, tačiau turint įgūdžius jas spręsti ir būtinus emocinius išteklius, nuolatinė terapija nebėra reikalinga.
Terapijos Rūšies Pasirinkimas
Kalbant apie konkrečios terapijos rūšies pasirinkimą, priklauso nuo to, dėl kokių priežasčių terapija reikalinga. Pvz. esant bipoliniam sutrikimui, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui ar kitiems sutrikimams, taip pat stipriai išreikštai depresijai, anot B. Kaleckaitės, pradžioje labai padeda kognityvinė elgesio terapija, nes ji leidžia išmokti tam tikrų įgūdžių, kaip gyventi su savo būsenomis, terapija tarsi duoda įrankius spręsti savo iššūkius. Visgi, dažnai vien įrankių neužtenka ir kartais tenka nerti labai giliai, peržiūrėti visą gyvenimą nuo vaikystės, tuomet tinkama ilgalaikė psichoterapija - egzistencinė, Geštalto, psichodinaminė ar pan.
Jei psichoterapija reikalinga vaikams ar paaugliams, B. Kaleckaitė sako dažniausiai rekomenduojanti kreiptis į Individualios psichologijos institutą Vilniuje, kur yra komanda, besispecializuojanti ties vaikais ir paaugliais. Ieškantiems šeimų terapijos, psichoterapeutė siūlo kreiptis į Kaune esantį Šeimos terapijos centrą. Ištikus ūmiai krizei (artimojo mirčiai, avarijai, kitai staigiai nelaimei) - galima kreiptis į krizių centrus.
R. Petronis labiau linkęs akcentuoti ne psichoterapijos kryptis, o konkrečius terapeutus. „Terapijos iš tiesų skiriasi struktūra. Kognityvinė elgesio terapija yra struktūruota. psichodinaminės, egzistencinės psichoterapijų procesas yra daug mažiau struktūruotas, daug daugiau jame neapibrėžtumo. Tada logiškai atrodo, kad jei žmogus gyvenime struktūruotas - jam reikia eiti į kognityvinę elgesio terapiją. Anaiptol. Aš esu turėjęs patirčių, kai atėjęs labai struktūruotas žmogus pas mane turi labai didelį iššūkį“, - apie kylantį diskomfortą, kuris vėliau gali tapti labai naudingas, pasakoja R. Petronis. Šiame nepatogume neretai kyla klausimai, kurie šiaip nekiltų, pvz. koks mano santykis su neapibrėžtumu, kurio gyvenime - apstu, juk visko sukontroliuoti negalime.
B. Kaleckaitė sako, kad siekiant, jog tiek klientas, tiek psichoterapeutas suvoktų, ar yra vienas kitam tinkami ir gali kartu dirbti, neretai pirmoji sesija yra nemokama.
Svarbiausi Veiksniai
Koks psichoterapeuto elgesys terapijos metu jau signalizuoja, kad kažkas - ne taip (angl. red flag)? Pasak B. Kaleckaitės, tai toks elgesys, kai terapeutas duoda patarimus, interpretuoja situacijas, jūsų neklauso, vietoje to 20 minučių pasakoja apie savo istoriją ir vaikystę, arba daro dalykus, pažeidžiančius jūsų ribas, pvz. jūs nenorite dalyvauti kažkokiame psichoterapeuto sumanytame eksperimente, bet jis vis tiek su jumis jį atlieka.
Terapija, atvirauja R. Petronis, išties prabangos prekė. Tačiau nemokamų alternatyvų irgi yra - krizių centras suteikia tam tikrą skaičių nemokamų konsultacijų, o vėliau konsultacijos mokamos, tačiau jų kaina - mažesnė nei lankantis pas privačia praktika užsiimančius psichoterapeutus. Taip pat galima kreiptis į psichikos sveikatos centrus. Be to, pasak B. Kaleckaitės, tiek Geštalto institute, tiek kitose įstaigose yra galimybė kreiptis į paskutinių kursų studentus, kurie atlieka supervizuojamą praktiką, kai kurie šie studentai dirba už itin mažą įkainį. Vienos sesijos pas tokį studentą kaina, anot B. Kaleckaitės, gali siekti 10-15 eurų.
R. Petronis atviras - ne visada vyresnis, daugiau patirties turintis terapeutas būtinai reiškia geresnis terapeutas, tad nereiktų bijoti jauno amžiaus, vos savo profesinę karjerą pradedančių terapeutų.
Svarbu paminėti ir tai, kad supervizoriai - itin svarbūs žmonės psichoterapeuto darbinėje kasdienybėje. Tai, pasak „LogOFF“ konferencijos pašnekovų, yra žmonės, kurie nuima paties terapeuto emocinį krūvį, padeda jam susivokti, kai kuriose painiose situacijose suprasti, kas vyksta, tačiau supervizijose galioja konfidencialumo taisyklė. Tai reiškia, kad psichoterapeutas su savo supervizoriumi aptaria darbe iškylančias situacijas, tačiau neatskleidžia savo kliento, jo tikrų duomenų. Pravartu pasiteirauti, ar psichoterapeutas, kurį pasirinkote, turi savo supervizorių.
Visų klasikinių terapijų efektyvumas, anot. R. Petronio, - labai panašus, tą rodo tyrimai. Tad B. Kaleckaitė įsitikinusi, kad pagrindiniai aspektai, kurie lemia psichoterapijos procesų sėkmę - santykis su terapeutu, paties žmogaus veiksmai tarp terapijų, mat vien terapinės valandos pokyčiams neužtenka, ir, trečia, - kad patirtys būtų įkūnytos ir žmogus ne tik mąstydamas ir kalbėdamas dalyvautų psichoterapijos sesijoje, tačiau ir su savo jausmais, emocijomis bei kitaip visapusiškai įsitraukęs į procesą.
Informaciją apie patikimas, Lietuvoje pripažintas psichoterapijas galima rasti Lietuvos psichoterapijos asociacijos internetiniame puslapyje. Kita kelrodė žvaigždė - Europos psichoterapijos asociacijos tinklalapis. Šiuose tinklalapiuose rasite patikimą informaciją apie mokslu pagrįstas psichoterapijas, Europoje ir Lietuvoje pripažintas terapijas jų ypatybes.
Psichoterapeuto Paieška Internetu ir Atsiliepimai
Šis klausimas neretai pasirodo socialiniuose tinklapiuose, kur žmonės ieško patarimų ar net konkrečių kontaktų. Suprantama, niekas nenori rizikuoti ir su savo itin asmeninėmis emocinėmis problemomis patekti pas nepatyrusį, neefektyvų ar net išnaudojantį žmogų. Be to, tuomet, kai jautiesi patekęs į sudėtingą situaciją, kurios nepajėgi išpainioti pats, labai nelengva užsiimti nuodugniomis paieškomis, terapeutų lyginimu ir apklausomis. Bet kokiu atveju, galbūt padėtų, jei palygintumėte psichoterapeuto paiešką su darbuotojo samdymu.
Pirma ir svarbiausia - pasidomėkite, kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas, ir kieno pagalbos jums šiuo metu reikia. Apie tai daugiau sužinosite internete. Jei norite ne tik išsivaduoti iš varginančių simptomų ir problemų, bet ir suprasti, kaip išvengti jų ateityje, jums nepakaks vien tik vaistų kurso. Dauguma žmonių nori spręsti savo problemas, o ne tik laikinai atidėti emocinio streso padarinius. Psichoterapija pasiūlys ne tik kelius į sprendimą, bet ir svarbius pokyčius jūsų nuostatose, savigarboje, santykiuose su savimi ir aplinkiniais.
Antra - su psichoterapeutu turite jaustis kiek įmanoma patogiau. Žinoma, psichoterapija - nelengvas procesas, o terapeutas nebus jūsų draugas. Nepaisant to, turite pasirinkti specialistą, kuris gerbia jūsų individualumą, nuomonę, požiūrį. Būtina jaustis galinčiu 100 procentų pasitikėti savo terapeutu, kitaip terapija nepadės. Jei kažkas trikdo, kelia nepasitikėjimą, pamėginkite apie tai pasikalbėti su psichoterapeutu ir išgirskite jo atsakymą.
Trečia, turite pasidomėti psichoterapeuto patirtimi. Kuo didesnis jo profesinis patyrimas, tuo geresnių rezultatų galite tikėtis. Jei riboja finansinės galimybės, galite rinktis psichoterapijos besimokančius specialistus, turinčius medicininį ar psichologinį išsilavinimą. Dirbdami su jumis šie specialistai naudojasi supervizoriaus pagalba - pastoviai konsultuojasi su patyrusiu kolega.
tags: #kaip #susirasti #psichoterapeuta