Šiuolaikinėje visuomenėje, kuriai būdinga sparti kaita ir fragmentacija, asmenybės ir bendruomenės santykis įgauna ypatingą svarbą. Šiame straipsnyje nagrinėsime asmenybės ir bendruomenės sąveikos apibrėžimą, asmeninės pozicijos formavimosi teorijas, ugdymo svarbą ir įtaką sociokultūriniams procesams.
Asmenybės ir Bendruomenės Sąveikos Apibrėžimas
Bendruomenės psichologija nagrinėja individų santykius su bendruomenėmis ir visuomene, tiriant, kaip socialiniai, kultūriniai, ekonominiai, politiniai ir aplinkos veiksniai veikia individų psichologinę gerovę ir bendruomenių funkcionavimą. Santykis - tai psichologinis ryšys, jungiantis asmenį ar grupę su kitu asmeniu ar grupe, tam tikra jų savybe, požymiu, su kokiu nors objektu (pavyzdžiui, šalies politine, socialine sistema), reiškiniu, procesu ar visu išoriniu pasauliu. Santykių turinį lemia tai, kaip vienas jo dalyvis vertina kitą subjektą ar objektą, su kuriuo jį sieja santykiai (jo išorinius požymius, vidinius motyvus, galią, svarbą vertinančiajam ir kitas savybes), ir kokią poziciją jis užima to subjekto ar objekto atžvilgiu (ko iš jo tikisi ir kaip su juo siekia elgtis pats). Bendruomenės psichologija siekia suprasti ir spręsti problemas, kylančias bendruomenėse, tokias kaip skurdas, diskriminacija, priklausomybės, smurtas ir psichikos sveikatos problemos, pabrėždama prevencijos, įgalinimo ir socialinės teisingumo svarbą.
Bendruomenės psichologijos tikslai ir uždaviniai:
- Suprasti bendruomenių dinamiką, analizuojant jų stiprumus, silpnumus ir iššūkius.
- Nustatyti rizikos ir apsaugos veiksnius, kurie veikia individų ir bendruomenių gerovę.
- Kurti ir įgyvendinti prevencines programas, skirtas užkirsti kelią problemoms, tokioms kaip priklausomybės, smurtas ir psichikos sveikatos problemos.
- Įgalinti bendruomenes, suteikiant joms įrankius ir išteklius, reikalingus spręsti savo problemas ir gerinti savo gyvenimo kokybę.
- Advokatauti už socialinę teisingumą ir lygybę, siekiant vienodų galimybių visiems individams.
Bendruomenės psichologijos sritys:
- Psichikos sveikata bendruomenėse, siekiant sukurti veiksmingas psichikos sveikatos priežiūros sistemas.
- Priklausomybių reabilitacija, padedant asmenims ir jų šeimoms įveikti priklausomybę ir integruotis į visuomenę.
- Smurto prevencija, kuriant ir įgyvendinant smurto prevencijos programas.
- Švietimas, siekiant gerinti mokinių psichologinę gerovę ir akademinius pasiekimus.
- Socialinė gerovė, padedant pažeidžiamoms grupėms.
Asmeninė Pozicija ir Jos Formavimosi Teorijos
Asmeninė pozicija yra integralinis asmenybės veiksnys, egzistuojantis nuo pirmųjų asmens sąmonės pasireiškimų, veikiantis asmens elgesį ir esantis sąlygiškai pastovus. Šis veiksnys kinta integruojant ankstesnius požiūrius ir nuostatas su naujai susidariusiais sprendimo procese. Asmeninė pozicija pasireiškia, kai asmuo (subjektas) yra santykyje su aplinka (objektu). Jų sąveikos metu iš naujo apsisprendžiama ir nustatomas santykis su turimu objektu (kartais su pačiu savimi). Apsisprendimo pagrindas - ankstesni sprendimai, patirtis, poreikiai, siekiai, jų pasekmėje susidarę požiūriai, nuostatos, vertybinės orientacijos. Asmeninė pozicija veikia asmens elgesį, veiklą, sąlygoja jų pastovumą, kryptingumą, sąmoningumą. Kai asmens elgesyje, veikloje pasireiškia minėtos savybės, asmeninė pozicija ypač sutvirtėja ir gali pasiekti naują kokybę - užimama asmeninė pozicija aukščiausios vertybės ir savo būties atžvilgiu.
Pedagogikoje ir psichologijoje pozicija (lot. positio - padėtis) - tai ugdytojų ir ugdytinių požiūrių ir nuostatų sistema, sąlygojanti veiklos bei elgesio pastovų turinį ir būdą kurio nors objekto atžvilgiu; tai psichologinis asmenybės dispozicijų komponentas (dispozicija - visuma pastovių vidinių dorinių, reguliuojančių žmogaus mąstymo ir elgesio kryptį: nuostatos, interesai, vertybinės orientacijos).
L. B. Bitinas asmeninės pozicijos sąvoką atskleidžia per socialinę tikrovę, su kuria santykiauja auklėtinis, akcentuoja patirties įtaką: „asmenybės pozicija yra ankstesnės individo patirties, jo galimybių, anksčiau susidariusių poreikių ir siekių pagrindu susiformavęs požiūris į tą objektyvią padėtį, kurią jos užima jam prieinamuose socialiniuose santykiuose ir kurią jis nori užimti”.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
V. Žemaitis teigia, kad „asmenybės gyvenimą ir veiklos kryptingumą” išreiškia dorovinė asmenybės pozicija, kuri „kaip integralinė savybė, laiduoja elgesio nuoseklumą bei patvarumą”. Kartu jai būdingas viso žmonaus dorovinio pasaulio vientisumas, minties ir veiklos vieningumas. Dorovinę poziciją lemia „dorovinis įsitikinimas, pažiūros, elgesio įpročiai, charakterio savybės”.
Asmeninės Pozicijos Parametrai
Pagrindinis asmeninės pozicijos parametras - asmenybės kryptingumas, nusakantis, į kokią aukščiausiąją vertybę asmenybė yra orientuota. Vertybė, pagal L. Jovaišą, - „asmeniui reikšmingiausio dalyko išgyvenimas, orientuojantis jo mąstymą ir jausmus į aukščiausias objektyvias gėrybes”. Ši aukščiausioji vertybė dalinai pasireiškia visuose asmens santykiuose su aplinka. Internalizuotos vertybės asmens sąmonėje klasifikuojamos, sisteminamos, nusistovi jų hierarchija. Asmeninėje pozicijoje vertybės pasireiškia kaip vertybinės nuostatos. S. Pocius išskiria dvi vertybinių nuostatų rūšis: natūraliąją ir teorinę. Natūraliosios vertybinės nuostatos susidaro, kai asmenį supanti natūralioji aplinka vertinama kaip priemonė kasdieniškai naudingiems veiksmams realizuoti. Teorinės vertybės nuostatos formuojasi per objektyvius, nepraktinius asmens santykius su aplinka ieškant tiesos, gėrio, grožio, vienio.
Asmeninės pozicijos formavimasis glaudžiai susijęs su ugdymu, kuris vyksta žmonių, jų tarpusavio santykių bei objektyvių daiktų ir reiškinių aplinkoje. Pagal L. Jovaišą, ši aplinka veikia ugdytinio asmenybės struktūras - biologinę, psichologinę, dvasinę. Pedagoginiame procese ugdytojai orientuojasi į dvasinę ugdytinio asmenybės struktūrą, kuri savo ruožtu veikia kitas.
Ugdymo Svarba Formuojant Asmenybę ir Bendruomenę
Šiuolaikinė sociokultūrinė revoliucija pasižymi visuomenės fragmentacija, sociokultūrinių procesų greičiu, staigių pokyčių kontekstu, agresyvia sociokultūrinių procesų galia, nuosmukio pojūčiu ir skurdo kultūra. Jaunimas dar neturi savo individualybės atskleidimo, socialinio statuso atradimo bei savo pozicijos apginties patyrimo. Socialinė aplinka juos taip pat verčia apsispręsti. Žmogaus, bendruomenės nario, ir sociokultūrinės evoliucijos sąveikoje vyksta žmogaus dvasios pokyčiai ir buriasi pilietinė visuomenė.
Pilietinis Ugdymas
Lietuvos pedagogų bendruomenė orientuojasi į pilietinės visuomenės ir ją kuriančio pilietinio ugdymo idėją. Studijuojama Vakarų Europos ir kitų šalių poloetinio ugdymo patirtis, kur poloetinis ugdymas suvokiamas kaip visaapimantis asmenybės ugdymo procesas. Pilietinis ugdymas turėtų būti derinamas su doriniu, estetiniu, saviauklos ir kitomis ugdymo sritimis.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Individualistine filosofija besivadovaujantis žmogus plačioje orientacijų ir elgsenos erdvėje tikisi materialios naudos, greitai įsitvirtinti, sulaukti pripažinimo ir atlygio už savo darbą. Bet gyvendamas socialinėje aplinkoje ir toks asmuo yra priverstas valdyti savo egocentriškas orientacijas, pripažinti ir susitaikyti su bendruomeninio gyvenimo būtinybe. Santykiai su kitais žmonėmis iš piliečio reikalauja tam tikros kokybės - vertybių ir nuostatų, t.y. asmeninės pozicijos. Reikalinga bendroji, visus piliečius vienijanti, jiems vieni kitus suprasti, priimti (per vertybes ir nuostatas), suderinti interesus ir komunikuoti leidžianti kultūra, be kurios neįsivaizduojama ir pilietinė visuomenė. Šio bendro susitarimo siekimas - sociopsichopedagoginė problema, kurią spręsti galima plėtojant pilietinį ugdymą, veikiant asmenybės moralinį vystymąsi, formuojant ugdytinio asmeninę poziciją, pagrįstą bendražmogiškomis vertybėmis.
Kultūros psichologija ir įsivaizduojančios bendruomenės
Kultūros psichologija nagrinėja, kaip kultūra veikia individų psichologiją ir elgesį, tiriant, kaip kultūriniai veiksniai formuoja individų savimonę, emocijas, mąstymą ir socialinius santykius. Kultūra yra procesas, kurio metu įsivaizduojančios bendruomenės kuria įsivaizduojamus pasaulius. Mokyklos visa bendruomenė pasirenka pamatines vertybes ir įsipareigoja jomis vadovautis ir laiko jas esminėmis gairėmis ugdant savo mokinių charakterį.
Socialiniai įgūdžiai ir socialinė kompetencija
Socialiniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Socialinius įgūdžius sudaro socialinis žinojimas, socialinė elgsena ir emocijų valdymas. Socialiniai įgūdžiai reiškia asmens gebėjimą elgtis adekvačiai ir adaptyviai, sugyventi su kitais asmenimis ir įvairiomis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis, siekti bendruomenės bendrų tikslų, plėtoti socialinę sąveiką, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, pasirinkti sveiką gyvenseną, rūpintis aplinka. Socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui.
Iškilios Asmenybės ir Jų Įtaka
Istorijos ir kultūros lauke ypatingą vietą užima iškilios asmenybės ir jų skleidžiamos idėjos, propaguojamos vertybės. Didžios asmenybės (autoritetai) visuomenę telkia ir veda, keičia jos mentalitetą, akiratį ir lūkesčius, atveria naujus mąstymo horizontus. Iškilios asmenybės ir jų darbai įprasmina tautos ir valstybės gyvenimą. Per ryškiausių asmenybių veiklą mokiniai geriausiai mato, kaip skleidžiasi idėjos. Todėl deramą vietą ugdymo procese turėtų užimti tiek iškilios istorinės ir dabarties asmenybės, tiek pagrindinės filosofinės (etinės, moralinės ir kt.) idėjos, darančios įtaką mokslo, visuomenės, kultūros, inovacijų ir technologijų, politikos, ekonomikos ir ekologijos plėtrai.
Bendruomenės psichologija Lietuvoje
Lietuvoje bendruomenės psichologija dar tik pradeda vystytis. Tačiau jau dabar yra nemažai organizacijų ir specialistų, kurie dirba šioje srityje, pavyzdžiui, priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės, kurios padeda priklausomiems asmenims įveikti priklausomybę ir integruotis į visuomenę. Psichologijos dalyko programa gimnazijoje padeda mokiniams giliau pažinti save ir kitus žmones, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus. Mokiniai mokosi analizuoti bendruomenėje kylančias problemas iš psichologijos pusės, geba tinkamai išreikšti savo poziciją ir suvokia dalyvavimo bendruomenės veikloje svarbą asmenybės augimui.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
tags: #asmenybes #ir #bendruomenes #santykis #citata