Tėvų vaidmuo jauno žmogaus asmenybės formavime yra nepaprastai svarbus. Vaikystė ir paauglystė - du esminiai etapai, kurių metu formuojasi vertybės, asmenybės bruožai ir gyvenimo tikslai. Būtent tėvai yra tie žmonės, kurie daro didžiausią įtaką šiam procesui.
Paauglystės Iššūkiai ir Draugų Įtaka
Paauglystė - tai laikotarpis, kai jaunuoliai išgyvena dideles fiziologines, psichologines ir socialines permainas. Šiuo metu itin svarbūs tampa identitetas, autonomiškumas ir intymumas. Paauglys siekia atsakymų į klausimus: "Kas aš esu?", "Ko noriu ir ką sugebu?", "Kuo būsiu?". Buvimas su draugais paaugliui tampa labai svarbia gyvenimo dalimi, jis ima aktyviai ieškoti bendraamžių bendrystės, siekia pritapti prie jų grupės. Emocinis atsiskyrimas nuo tėvų ir tapatinimasis su bendraamžiais yra normalus jauno žmogaus asmenybės formavimosi etapas, kurį tėvai turėtų priimti ramiai ir supratingai, nors ir kyla tam tikrų pavojų.
Kodėl Paaugliams Svarbu Pritapti?
Jaunesniame amžiuje vaikai yra ypač priklausomi nuo tėvų. Iš vaikų tikimasi, kad jie laikysis susitarimų, elgsis pagal atitinkamas taisykles. Paauglystė - laikotarpis, kai jaunuolis suvokia, kad daug dalykų sugeba padaryti pats, atsiranda daugiau veiklų, kur tėvų dalyvavimas kartu jau nebėra toks svarbus ir įdomus, kaip anksčiau. Paauglys pradeda kritiškai vertinti ir svarstyti, ar tikrai namuose esamos taisyklės ir susitarimai yra tinkami. Paaugliai dažnai grupėje jaučiasi labiau suprasti, savimi pasitikintys, pripažinti ir įvertinti. Priklausymas grupei yra vienas iš svarbiausių dalykų paauglio gyvenime, suteikiantis galimybę lavinti socialinius įgūdžius, kurti tarpusavyje lygiavertiškus santykius, įvertinti savo sprendimus.
Kartų Skirtumai ir Tėvų "Atsilikimas"
Žmonijos vystymasis vyksta vienai kartai keičiant kitą. Normalu, kad skirtingų kartų asmenų požiūris į daugelį dalykų skiriasi, o tos pačios kartos - sutampa. Ypač paauglystėje jaunuoliai labiau linksta prie tų asmenų, kurių pasaulio matymas ir požiūris yra jiems artimesnis, t.y. dažniausiai jiems patrauklesni yra "jų kartos atstovai". Kiekviena karta pasižymi tam tikrais bendrais ypatumais, kurie yra nulemti to laikmečio (intensyvus globalizacijos procesas, išmaniųjų įrenginių populiarumas, besikeičiančios vertybės ir t.t.) ir natūralu, kad su kiekviena karta vyksta pokyčiai visuomenėje.
Paauglystė yra ypatingas amžiaus raidos tarpsnis, kuomet asmuo iš vaiko palaipsniui pereina į suaugusiojo gyvenimą. Jaunuoliai tampa savarankiškesni bei brandesni, yra drąsūs ir ryžtingi, stengiasi patys siekti savo tikslų, spręsti problemas, įveikti sunkumus. Šalia jų esantys tėvai dažnai, norėdami gero, stengiasi savo vaikams duoti, kaip jiems patiems atrodo, geriausių patarimų, pavyzdžiui, kokį būrelį lankyti, su kokiais draugais bendrauti, kaip rengtis, kaip susišukuoti, kokią profesiją rinktis ir panašiai. Tokiais atvejais tėvams būtina prisiminti, kad tokie patarimai paaugliams gali skambėti kaip nurodinėjimas, savo nuomonės kišimas ir tai dažnai sukelia pasipriešinimą bei norą elgtis atvirkščiai. Dažnai po tėvų patarimais slypi jų noras, kad vaikas būtų kitų mėgstamas bei pripažintas, kad įgytų tinkamą išsilavinimą, kad įvykdytų pačių tėvų nepasiektas svajones.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Tėvų Elgesys Emocinio Atsiskyrimo Laikotarpiu
Paaugliui labai svarbu būti suprastam. Kad tėvai labiau suprastų savo paauglį, būtina išsiaiškinti, ko jis siekia savo gyvenime, kokių norų bei svajonių turi. Svarbu ne nurodinėti, bet skatinti savo vaiką mąstyti. Pats paprasčiausias būdas yra primesti savo nuomonę, juk tėvai "žino geriausiai", nes jie jau viską išgyveno ir viską supranta. Tačiau, vadovaujantis tokiu požiūriu, parodoma, kad paauglio sprendimai menkesni. Efektyviausiai gyvenimo pamokos yra įsisavinamos per patyrimą. Tėvams būtina išlaikyti pagarbų santykį su savo paaugliu, pasitikėti, vertinti ir priimti jo nuomonę, diskutuoti, o ne nurodinėti. Kontrolė namuose reikalinga, tačiau jos neturi būti per daug. Paaugliams turi būti aišku, kokios yra jų atsakomybių ribos.
Išvaizdos Eksperimentai ir Tėvų Reakcija
Paauglystėje itin svarbus socializacijos procesas. Šiuo laikotarpiu paaugliai siekia išbandyti daug naujų dalykų, ieško sau tinkamiausių sąlygų, kaip save realizuotų, kad jaustųsi pripažinti bei įvertinti. Paaugliai yra drąsūs ir atviresni naujovėms. Tai neišvengiamai susiję su eksperimentais, kurie tėvams gali nepatikti. Paauglystėje tėvams itin svarbu neprarasti ryšio su savo vaikais, būtina domėtis paauglio interesais. Kartais tėvai savo vaikams labai kategoriškai išsako savo reikalavimus, remdamiesi savo asmenine patirtimi, pavyzdžiui, "jau tu plaukų niekada gyvenime nesidažysi" (vien dėl to, kad paauglio mama pradėjo anksti dažyti plaukus ir dabar to gailisi). Kategoriškas bendravimas neišklausius paauglio nuomonės ir neįsiklausius į jo norus, gali sukelti maištą. Tokiu atveju tam tikri vaiko sprendimai gali būti kaip protesto forma.
Pavojai Pritampant Prie Grupės ir Tėvų Įtaka
Daugumos tėvų noras, kad jų vaikas bendrautų su draugais, pasižyminčiais prosocialiu, o ne asocialiu elgesiu, kad vaikas savo elgesiu ir sprendimais prisidėtų prie pozityvios kultūros formavimo grupėje. Kuo labiau paauglys nori priklausyti tam tikrai grupei, tuo lengviau jis pasiduos tos grupės įtakai. Tėvų ir paauglio tarpusavio santykiai turi reikšmingos įtakos jo bendravimui su draugais: kuo santykiai su tėvais prastesni, tuo didesnę įtaką paaugliui turi jo draugai. Kiekvienoje grupėje vyrauja tam tikros taisyklės ir elgesio normos. Jos, deja, ne visada sutampa su socialinėmis normomis. Paauglys, kuris geriausiai save identifikuoja asocialioje bendraamžių grupėje, viduje gali išgyventi daug skausmingų patyrimų, kurie didele dalimi gali būti "atsinešti" iš vaikystės. Dar vaikystėje patirtas smurtas, pažeminimai, patyčios vaikui formuoja žinutę, kad pasaulis yra nesaugus ir būtina gintis.
Ką Daryti, Jei Draugai Veda Iš Doros Kelio?
Apie kiekvieną nerimą keliantį paauglio elgesį tėvams būtina pasikalbėti su savo vaiku. Kalbantis reikia vengti priekaištų ir pradėti nuo to, kad tėvai patys nerimauja dėl konkretaus savo vaiko elgesio. Tėvams taip pat būtina suprasti, kodėl jų vaikas pasirinko būtent šiuos draugus. Galbūt paauglio netinkamas elgesys buvo vienkartinis - tokiu būdu paaugliai eksperimentuoja, bando atsirinkti, kas jiems yra tinkama, o kas ne. Tėvams būtina žinoti, su kuo bendrauja jų vaikai. Verta pasidomėti, kaip sekasi vaiko draugams, tokiu būdu tėvai sužinos, kaip sekasi ir jų vaikui. Taip pat svarbu aptarti, kokio elgesio tėvai tikisi iš savo paauglio, kokios taisyklės yra namuose. Patį pirmą kartą tėvams naudinga įspėti savo vaikus dėl jų netinkamo elgesio ir konkrečiai įvardinti, kokios bus pasekmės kitą kartą. Jos turi būti aiškios, adekvačios ir sąžiningos. Paaugliai turi suprasti, kad jų saviraiškos laisvė ir identiteto paieškos nėra apribotos, tačiau turi aiškiai žinoti namuose galiojančius susitarimus ir taisykles, kurias kol kas nustato tėvai.
Tatuiruotės Noras ir Tėvų Pozicija
Pagrindinis dalykas tėvams - ramiai ir rimtai sureaguoti į savo paauglio norus. Tėvams reikalinga žinoti, kuo vaikui tai yra svarbu. Diskutuojant su paaugliu, jis supras, kad jo nuomonė tėvams yra svarbi. Kalbant apie tatuiruotę, svarbus yra ir finansinis aspektas: ar paauglys domėjosi, kokia jos kaina? Iš kur planuoja gauti pinigų? Kaip galėtų užsidirbti ir panašiai? Tėvų kategoriškas atsisakymas neišklausius vaiko kelia pasipriešinimą ir nusivylimą, o dialogas - suteikia galimybę vaikui į situaciją pažvelgti įvairiapusiškai, ieškoti sprendimų ir alternatyvų.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Ankstyva Vaikystė: Pamatai Visam Gyvenimui
Dažnai tėvai, matydami, kad mažylis pažindinasi su aplinkiniu pasauliu, mokosi paprasčiausių dalykų, tokių kaip šypsena, nesusimąsto, kad tuo pat metu viduje vyksta kur kas sudėtingesni procesai: tyrinėdamas aplinką, vaikas kuria visam gyvenimui jo asmenybės dalimi tapsiančius bruožus. Šiems procesams tėvai, globėjai ar kiti vaiką supantys žmonės turi lemiamą įtaką. Todėl labai svarbu jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių vertinti jį kaip visavertę asmenybę ir padėti formuotis teisingoms nuostatoms. Kūdikio smegenys, patiriančios itin daug naujų dalykų, aktyviai kuria neuronų jungtis, kurios lemia mūsų emocinę ir socialinę raidą. Saugus ryšys tarp mamos, tėčio ar kito žmogaus ir vaiko ugdo pasitikėjimą, kuris išlieka užkoduotas tarp mūsų asmenybės bruožų visam gyvenimui. Jis taip pat labai padeda kalbos ir socialiniams įgūdžiams vystytis. Svarbu paminėti ir tai, kad, nors daug asmeninių savybių į šį pasaulį jau atsinešame kartu su savimi, visgi tinkamas suaugusiųjų elgesys nuo pat pirmųjų dienų gali turėti lemiamos įtakos tam, kaip jos bus išreikštos.
Reagavimas į Kūdikio Poreikius ir Emocijas
Jei mažylis verkia, yra priežastis. Svarbu ją rasti ir spręsti. Tai gali būti alkis, nuovargis, nepatogumas ar tiesiog meilės, dėmesio poreikis. Mažylio poreikių ignoravimas kuria nesaugumo, baimės jausmą, kuris besiformuojančiose smegenyse gali tapti svarbią jo gyvenimo dalį nulemsiančia asmenine savybe, todėl į tai tikrai negalima numoti ranka. Skirtingos emocijos ir plati jų amplitudė, nuo tyro džiaugsmo iki liūdesio, baimės ar net pykčio, yra visiškai normalu. Svarbu leisti kūdikiams išreikšti patiriamas emocijas, jų neužgniaužti, tačiau taip pat svarbu jau nuo pirmųjų mėnesių kalbėtis su jais apie šias emocijas, bandyti jas pažinti ir suprasti jų priežastis. Nors mažylis dar negali palaikyti su jumis pokalbio, pasakokite jam padėdami suprasti, kodėl jis išsigando ar supyko, kaip šią emociją suvaldyti. Labai svarbu emocijas rodyti ir suaugusiesiems: aiškiai, apsikabinimais, bučiniais, sūpavimu, švelniais prisilietimais išreikšti meilę, ryšį. Emocinei raidai labai svarbi yra ir pagarba: turime atsižvelgti į kūdikio emocijas, parodyti, kad jas matome ir vertiname, elgtis su juo kaip su visaverte asmenybe, turinčia teisę į savo jausmus.
Pavyzdys ir Vertybės
Svarbu teisingus elgesio modelius rodyti pavyzdžiu, nes aplinkos stebėjimas yra pagrindinis kūdikio mokymosi būdas. Todėl tas savybes, kurias tikimės įskiepyti vaikams, turėtume itin pabrėžti namuose, savo elgesyje: kantrybę, empatiją, pagarbą, išklausymą, atsižvelgimą į vieni kitų poreikius ir pan. Svarbu, kad tai atsispindėtų visuose kūdikio matomuose santykiuose.
Individualioji Psichologija ir Gimimo Eiliškumas
Individualioji psichologija teigia, kad asmenybės veiklos motyvu ir varomąja jėga yra jos augimo, pranašumo, tobulumo siekimas, o šis neatsiejamai susijęs su žmogui įgimtu menkavertiškumo jausmu. Siekdama pranašumo asmenybė kompensuoja susiformavusį vaikystėje menkavertiškumo jausmą. Būtent, čia ir pasireiškia įgimtas noras tobulėti, pirmauti ir kompensuoti savo silpnumą. Todėl neretai pasitaiko, kad didžiausių laimėjimų žmonės pasiekia tose srityse, kur kažkada jautėsi mažai sugebantys.
Pasak Adlerio, asmenybė, siekdama savo tikslų, susikuria individualų gyvenimo stilių. Jį žmogus pasirenka 5-6 gyvenimo metais, įtakos turi įsivaizduojami ar tikri trūkumai ir visa tolesnė jo veikla yra kryptingas ššio stiliaus įgyvendinimas. Taigi, norint suprasti asmenybę, reikia žinoti jos gyvenimo stilių. Dėl to psichoterapija padeda žmogui suvokti ir įsisavinti jo individualų gyvenimo stilių.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Gimimo Eiliškumo Įtaka
Gimimo eiliškumas turi didelės reikšmės žmogaus gyvenimo stiliaus susiformavimui. Šeimoje vaikučius augina tie patys tėvai, tačiau jų socialinė aplinka nėra ta pati. Atsirandant vis kitam vaikui šeimoje, keičiasi tėvų požiūris į juos ir tai vaikams sukuria vis skirtingas socialines sąlygas. Tačiau svarbu atsiminti, kad ne vaiko gimimo eiliškumo numeris daro įtaką jo charakteriui, o situacija, į kurią jis gimsta, ir būdas, kuriuo ją interpretuoja.
- Pirmasis Vaikas: Dažniausiai atsiradus pirmagimiui tėvai yra labai laimingi, skiria visą savo dėmesį bei laiką. Atsiradus antram vaikui šeimoje, pirmasis patiria šoką, netenka absoliutaus nedalomo dėmesio. Nukarūnuoti pirmagimiai bando atgauti savo ankstesnę poziciją, kovoja ir jų elgesys kartais gali tapti problemišku.
- Antrasis Vaikas: Antrasis vaikas niekada nepatiria tokio besąlygiško dėmesio, kurį patyrė pirmasis. Todėl net pasirodžius trečiajam, antrasis vaikas nepatiria tokio aštraus praradimo jausmo. Kita vertus antrasis vaikas visą laiką auga pirmojo šešėlyje ir jaučia poreikį rungtyniauti su broliu ar seserimi.
- Jauniausias Vaikas: Jauniausias vaikas niekada nesusiduria su "nukarūnavimu" ir dažnai tampa mylimu visos šeimos pagranduku, ypatingai jei vyresnieji vaikai yra vyresni daugiau nei keliais metais. Jį taip pat spaudžia poreikis pralenkti vyresniuosius brolius ir seseris, todėl jis gali vystytis ypač greitai.
- Vienintelis Vaikas: Tai pirmasis vaikas, kuris niekada nepatiria nukarūnavimo, bent jau vaikystėje. Jis visą laiką yra šeimos dėmesio centre. Praleisdamas daugiau laiko su suaugusiais toks vaikas dažnai subręsta gana anksti. Tačiau jis patiria šoką, kai supranta, kad išoriniame pasaulyje, pvz. mokykloje, jis nėra dėmesio centras.
Vertybių Formavimas Šeimoje
Pirmiausia vaiko pasirinkimus formuoja tėvai: moko tinkamai bendrauti su broliais ir seserimis, būti mandagiais su vyresniaisiais ir pan. Tikintys tėvai, natūralu, formuoja dvasines vertybes. Kol mažas, vaikas tikrai nesvarsto, kokį tikėjimą pasirinkti, priima viską, ką tėvai duoda. Sąmoningai savo tikėjimą praktikuojantys, trokštantys geriausio ugdymo, be abejo, perteikia savo išpažįstamas vertybes. Ir tai puiki proga vaikams giliai ir sąmoningai pažinti tikėjimą, yra vartai į religingumą.
Paauglystėje jaunas žmogus ima kelti vis gilesnius egzistencinius klausimus: vyksta labai svarbus jauno žmogaus brandos etapas ir jis pats turi atrasti savo vertybes, pasaulėžiūrinius įsitikinimus. Tokiu metu tėvų vaidmuo kaip niekada svarbus. Tėvai paieškose lydėjo ir tebelydi itin jautriai, stengdamiesi savo įsitikinimus ne primesti, bet argumentuoti, skirdami laiko ilgiems, atviriems pokalbiams ir diskusijoms vaikui ar paaugliui svarbiomis temomis.
Charakterio Ugdymas
Ugdydami savo charakterį, tarsi uždedame antspaudą ant savo temperamento. Šeimoje vaikų charakterį formuojame stiprindami jų žmogiškąsias dorybes. Tokios bendražmogiškos dorybės kaip teisingumas, protingumas, tvirtumas ir susivaldymas bei jų praktikavimas bet kurioje gyvenimo srityje tiesiogiai formuoja charakterį. Dorybės - tai pastovus ir tvirtas polinkis daryti gera. Kiekvienam vaikui polinkis daryti gera yra žinomas, bet labai silpnas, jį gožia prigimtis, besirūpinanti pirmiausia išlikti. Todėl, kaip ir visi sąmoningi tėvai, trokštantys, kad vaikai užaugtų didžiadvasiški, atviri padėti kitiems, ugdome šias savo vaikų savybes. Sąmoningas tikėjimas tiesiogiai padeda išsigryninti, kas yra dorybės, kaip jas deramai ugdyti, todėl esmingai prisideda prie charakterio formavimo.
Tikėjimas ir Bendrystė
Tikėjimo pagalba lengviau atsakyti į svarbiausius egzistencinius klausimus, jaustis saugūs, viltingi. Paaugliai patiria tokią bendrystę su bendraamžiais, kurios negali pasiūlyti jokia kita erdvė: patirtos maldos vieni už kitus džiaugsmą. Tikėjimas padeda išgyventi visas nelaimes ir nesėkmes, katalikų tikėjimas padeda suvokti, jog jei jau užklupo kančia, ji gali būti net prasminga.
Psichosocialinė Raida
Psichosocialinė raida - žmogaus amžiaus tarpsnių kitimas ir socialinės aplinkos (kultūrinės, istorinės ir visuomeninės) veiksnių poveikis asmenybės raidai. Kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis.
- Saugumo ir nesaugumo (iki 1 metų): Vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis.
- Autonomiškumo ir gėdos (1-3 metai): Vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti arba ima abejoti savo gebėjimais.
- Iniciatyvumo ir kaltės (3-6 metai): Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji, todėl kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas.
- Meistriškumo ir menkavertiškumo (6-12 metų): Vaikas intensyviai mokosi siekdamas būti kompetentingas ir produktyvus arba jaučiasi nevisavertis.
- Tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė): Paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį, etninį, profesinį tapatumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis.
- Intymumo ir izoliacijos (jaunystė; apie 20-40 metų): Jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas.
- Generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius; apie 40-65 metus): Suaugęs asmuo yra produktyvus, dirba jam svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs.
- Integracijos ir nevilties (senatvė): Žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas, mato savo gyvenimo svarbą arba supranta, kad nepasiekė savo gyvenimo tikslų.