Autizmo Koordinacijos Testas: Samprata, Diagnostika Ir Pagalba

Įvadas

Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio ypatumai. Ši būklė dažniausiai diagnozuojama vaikystėje ir trunka visą gyvenimą. Visuomenėje ir net specialistų tarpe egzistuoja daug klaidingų išankstinių nuostatų vaikų autistų atžvilgiu, todėl svarbu suprasti šio sutrikimo priežastis, ypatumus ir galimus pagalbos būdus. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo sampratą, priežastis, ypatumus, diagnostiką ir pagalbą vaikams autistams bei jų šeimoms. Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra sudėtingas neurologinis vystymosi sutrikimas, pasireiškiantis socialinio bendravimo, komunikacijos, elgesio ir interesų sutrikimais.

Autizmo Samprata ir Apibrėžimai

Mokslinėje literatūroje autizmas aiškinamas ir apibrėžiamas įvairiai. Tai yra įvairiapusis vaiko raidos sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos ir pažeidimai, išryškėjantys iki 3 metų amžiaus ir pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio. Medicinos moksle autizmas suprantamas kaip sutrikimas, kuriam būdingi visą gyvenimą trunkantys kokybiniai, socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio nukrypimai nuo normos.

Normatyviniuose dokumentuose, kuriais vadovaujasi sveikatos priežiūros bei švietimo įstaigos, autizmas taip pat apibrėžiamas keliais būdais. Tarptautinėse medicinos mokslo diagnostinėse klasifikacijose (DSM-III-r, 1987), kurios šiuo metu taikomos ir Lietuvoje, nurodyta, jog autizmas identifikuojamas pagal atskirą tarptautinį šio sutrikimo kodą (DSM III r 29900) ir priskiriamas kalbos ir komunikacijos sutrikimams.

Apibendrinant įvairius apibrėžimus, galima teigti, kad autizmas yra kompleksinis vaiko raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinio elgesio ir bendravimo (komunikavimo srityse), pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus ir išliekantis visą gyvenimą. Ligų klasifikacijose autizmo sąvoka 2000 buvo pakeista raidos nuokrypio sudėtingumą ir įvairovę atspindinčia sąvoka - autizmo spektro sutrikimu (ASS; angl. Autism Spectrum Disorder, ASD).

Aspergerio sindromas

Ne tokie sunkūs autistiško raidos sutrikimo atvejai (vaikų autizmo formos) diagnozuojami kaip įvairiapusis raidos sutrikimas arba Aspergerio sindromas. Asmenų, kuriems nustatytas Aspergerio sindromas, kalba normali, intelektas normalus ar aukštas. "…jis svyruoja nuo ryškiai fiziškai ir psichiškai atsilikusio asmens… iki labai gabaus, aukštą intelektą turinčio, kurio socialinis sutrikimas pasireiškia subtiliausia forma kaip vienintelis jo sutrikimas. Pasisavino E.

Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą

Autizmo Priežastys

Nors autizmas intensyviai tiriamas, vis dar lieka daug nežinomų, neaiškintų klausimų. Ilgą laiką autizmas buvo suprantamas ir vertinamas kaip psichologinė vaiko raidos problema. Psichoanalitikai teigė, kad autizmas pasireiškia dėl šaltų ir nejautrių tėvų, kurie mažai bendrauja su vaikais. Tačiau tolesnė mokslo raida patvirtino, jog ši hipotezė neturėjo pagrindo.

Nuo 1980 metų daugelis pasaulio mokslininkų pripažįsta, kad autizmas turi biologinį pagrindą, o vaikas tampa autistu ne dėl tėvų šaltumo ar abejingumo. Pastaruoju metu manoma, kad autizmo priežastis yra smegenėlių - tam tikros galvos smegenų dalies, glaudžiai susijusios su frontaline (kaktos) skiltimi, - pažeidimas. Smegenėlių funkcija gali sutrikti dėl organinių, neurologinių, genetinių, biocheminių ar kitokių centrinės nervų sistemos pažeidimų.

Laima Mikulėnaitė teigia, kad autizmo priežastys vis dėlto yra genetinės. Mutuoja mūsų genai. Kodėl? Sunku pasakyti. Priežastys - įvairios. Svarbu, kad tėvų nekankintų kaltės jausmas. Labai dažnai pasideda savigrauža, ką blogai padarė. Tai - ne tėvų kaltė, o dalykai, kurių šiandien dienai pakeisti dar negalim.

Be to, gydytoja priduria, kad įtakos turi ir genetiniai veiksniai. Kuo toliau, tuo daugiau atrandama genetinių sindromų, kurie iš tiesų eina su autizmo klinika. Taip pat apie autizmą pradėta kalbėti maždaug prieš 30 metų. Mokslas vystosi - lygiai taip pat, kaip daugėja autizmo atvejų, daugėja ir mokslinių darbų. Dalį ligos padidėjimo sudaro patobulėjusi diagnostika.

Kalbėdama apie tikrąsias autizmo priežastis, gydytoja tikina, kad įtakos gali turėti ne tik genetika, bet ir būsimos mamos aplinka bei tvirtina, kad autizmo spektro sutrikimai atsiranda tik vaikui dar būnant įsčiose, o ne jam gimus. Jei nėščioji turi kontakto su tokiomis medžiagomis, kaip pesticidai, švinas, gyvsidabris, atsiranda didesnė rizika gimti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų. Mokslas šiandien atmeta paties vaiko užsikrėtimą priklausomai nuo aplinkos - nei sunkieji metalai, nei cheminės medžiagos autizmo vaikui nesukelia jau gimus.

Taip pat skaitykite: Psichologinis testas Femina Bona

Tarp kitų rizikos veiksnių - ir amžius bei intelektas: Rizikos faktorius yra tada, jei tarp vaiko tėvų yra didelis amžiaus skirtumas. 2017 metais nustatyta, kad jeigu tėtis turi aukštesnį intelektą, didesnė tikimybė, kad jis gali susilaukti vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą.

Norint išvengti šio sutrikimo, L. Mikulėnaitė ragina būsimus tėvus nėštumą suplanuoti: Mamos ligos, vaistų naudojimas, infekcijos - visa tai turi įtakos autizmo atsiradimui nėštumo metu. Labai norėtųsi, kad poros, kurios nori turėti vaikų, tam ruoštųsi - pasitikrintų sveikatą. Spontaniški atvejai - labai didelė rizika. Yra daug rizikos veiksnių, tačiau vienos priežasties, kuri sukelia autizmą, pasakyti negalime - turbūt ir niekada negalėsime. Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Sutrikimą pirmiausia lemia genetiniai veiksniai - ne vienas, o kelių ar net keliolikos genų deriniai (poligeninis paveldėjimas), netgi konkretūs lytinių ar kitų chromosomų genai - tiek iš tėvų gaunami, tiek atsiradusios jų mutacijos gemalo ar vaisiaus raidos etapuose. Mutacijas gali sukelti tam tikri aplinkos veiksniai (pvz., motinos ligos, mitybos ypatumai, vaistų ar raidai kenksmingų medžiagų vartojimas nėštumo metu). Genų raišką gali stiprinti ar silpninti kiti aplinkos veiksniai, veikiantys tiek per motinos organizmą, tiek tiesiogiai naujagimį jau po gimimo.

Yra ir akivaizdžių rizikos veiksnių, tai lytis - berniukų imtyse autizmo spektro sutrikimas aptinkamas keturis kartus dažniau negu mergaičių (toks pat santykis ir tarp suaugusių vyrų ir moterų); šeimos istorija (jei šeimoje yra autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo, joje didesnė tikimybė gimti asmeniui su šiuo sutrikimu). Autizmo spektro sutrikimo požymiai dažnai būdingi asmenims, turintiems kitokių raidos sutrikimų - Retto sindromą (įgimtas genetinis sutrikimas, paveikiantis vaiko neurologinį vytymąsi), veiklos ir dėmesio sutrikimą, protinį atsilikimą, raidos sutrikimus dėl X chromosomos anomalijų; gimusiems prieš laiką (ypač labai ankstyvas priešlaikinis gimimas - iki 26-os nėštumo savaitės) ir gimusiems labai mažo kūno svorio.

Bakterinės/virusinės priežastys

Chess 1977 teigė, kad padaugėjo vaikų, kurie gimė per 1964 metų raudoniukės pandemiją; taip pat vėjaraupiai, sifilis ir toksoplazmozė- su pavieniais autizmo atvejais. Bruno Bettelheim knyga „The empty fortress“: vaikų autizmo faktorius yra tai, kad tėvai nori, kad vaiko iš viso nebūtų.

Vaikų Autistų Psichologiniai ir Socialiniai Ypatumai

Vaikų autizmo sutrikimas yra labai komplikuotas savo apraiškomis, pasekmėmis vaiko raidai bei įtaka vaiko elgesiui ir jo integracijai į visuomenę.

Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas

Socialinės sąveikos trūkumai

Vaikams autistams būdingi šie socialinės sąveikos trūkumai:

• Sutrikęs neverbalinis elgesys (žvilgsnis į akis, veido išraiškos, kūno padėtis ir gestai);
• Nesugebėjimas užmegzti santykių su bendraamžiais;
• Nesidalijimas džiaugsmu ir interesais su kitais;
• Socialinis ir emocinis abipusiškumo trūkumas.

Komunikacijos ir vaizduotės sutrikimai

Šiai grupei priskiriami šie požymiai:

• Kalbos raidos uždelsimas arba visiška kalbos nebuvimas;
• Nesugebėjimas pradėti ar palaikyti pokalbį;
• Stereotipiška ir pasikartojanti kalba;
• Žaidimų ir vaizduotės stokojimas.

Riboti interesai ir aktyvumas

Vaikai autistai dažnai pasižymi ribotais interesais ir aktyvumu, pavyzdžiui:

• Apsėstumas vienu ar keliais specifiniais interesais;
• Neįprastas prisirišimas prie daiktų;
• Stereotipiški ir pasikartojantys judesiai (pvz., rankų plazdėjimas, sukimasis);
• Ritualinis elgesys.

Atkreiptinas dėmesys, jog keistas vaikų autistų elgesys pasireiškia jau kūdikystėje. Vienas iš pirmųjų autizmo požymių yra vaiko bendravimo stoka (nemėgsta myluotis, glaustytis ir pan.). y. pojūčių sutrikimai, kurie didele dalimi ir sąlygoja kitus sutrikimus. Autistai gali būti labai jautrūs, stipriai reaguoti į įvairius pojūčius, kuriuos patiria. Sakysime, į garsus, skonį, kvapą (nemėgti kokio skonio ar kvapo arba atvirkščiai - žavėtis). Jie gali būti labai jautrūs įvairiems prisilietimams. Kiti sutrikimai: Be šių minėtų požymių, labai dažnai būna ir gretutiniai sutrikimai, t. y. dėmesio aktyvumo sutrikimas, intelekto sutrikimas (20-40 proc. atvejų), judesių sutrikimas (50 proc.) - vaikas labai nerangus, turi koordinacijos sutrikimų. Beveik 80 proc. vaikų patiria socialinį nerimą. Būdami nepažįstamoje aplinkoje ar kur daug žmonių, jie nerimauja.

Kartais pabrėžiama šių vaikų empatijos stoka. Bet kartais empatiją suprantame kaip sugebėjimą atjausti kitą. Nieko panašaus. Empatija yra sugebėjimas pabūti kito kailyje, suprasti, ką galvoja, kokias intencijas jis turi. Atjausti žmones autistas gali puikiai. Sunkiausia jiems yra suprasti, ką kiti galvoja, dėl kokių intencijų atliekamas vienas ar kitas dalykas. Viską, kas pasakoma, autistas supras tiesiogiai. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
• 16 mėn. Akių kontakto stoka
• Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
• Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
• Socialinių taisyklių nesupratimas
• Intuityvus bendravimo nepajutimas
• Kito žmogaus elgesio intencijų
• Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas:
  • Kalbos stoka
  • Kūno kalbos, gestų stoka
  • Sunkumai palaikant pokalbį
  • Nesugebėjimas pasakoti
  • Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
  • Echolalijos
• Elgesio ypatumai, priklausantys nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų:
  • Ribotas interesų ratas
  • Reikalavimas laikytis rutinos
  • Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
  • Stereotipijos
  • Sensoriniai sutrikimai

Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi. Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas.

"Bėgimas" kaip autizmo požymis

50 procentų vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, bent kartą gyvenime yra pabėgę. Duomenys rodo, kad autistiškiems vaikams net 160 kartų yra didesnė tikimybė patirti mirtiną ar nemirtiną skendimą, palyginus su jų įprastos raidos bendraamžiais. Tai, kad autistiškas vaikas staiga pradeda bėgti, yra vienas iš autizmo požymių. Dažnai tai būdinga būtent tiems vaikams, kurie yra ir hiperaktyvūs.

Įprastai tai būdinga 4-10 metų vaikams, tačiau kartais šis požymis išlieka ir vyresniame amžiuje. Bėga sunkų autizmą turintys vaikai, dažnai drauge turintys ir intelekto sutrikimų. Tokios situacijos labai pavojingos, nes autistiški vaikai bėga neatsižvelgdami į situaciją, aplinką, kurioje jie yra, taip sukeldami pavojų savo gyvybei.

Pasak neurologės L. Mikulėnaitės, autistiški vaikai labai mėgsta vandenį. Bėgdami pakeliui pamatę upę, ežerą ar jūrą jie tiesiog gali nerti į vandenį neįvertinę situacijos. Pavojus tas, kad autistiški vaikai retai moka plaukti.

Dar viena labai svarbi priežastis, dėl kurios autistiški vaikai gali pradėti bėgti, - sensorinė perkrova. Pasak L. Mikulėnaitės, taip yra todėl, kad autistiškiems vaikams būdinga kitokia pojūčių sistema - jie gali jautriau reaguoti, jei bus per daug triukšminga, garsu, šviesu, netgi kvapai veikia kaip vienas iš dirgiklių. Susikaupus stipriems pojūčiams, vaikas patiria stresą. O patiriant streso būseną yra arba kovojama, arba bėgama.

Autizmo Diagnostika

Nėštumo metu autizmo diagnozuoti kol kas nėra galimybių. Dažniausiai jis diagnozuojamas apie ketvirtus gyvenimo metus, o vienas iš autizmo tipų - Aspergerio sindromas - apie 6-7 metus, kai vaikas nueina į mokyklą. Tai labai vėlyva diagnostika, nes požymius galime pamatyti labai anksti.

Pirmieji požymiai, leidžiantys tėvams įtarti vaiką turint autizmo spektro sutrikimą:

• Vaikas yra kitoks, jis kitaip bendrauja su tėvais, pvz., verkia, bet mamai ant rankų būti nenori, paimtas į glėbį tarsi plėšiasi lauk ir aiškiai atsispiria parodydamas, kad jam nepatinka. Jis mieliau nusiramina būdamas vienas.
• Mažiems vaikams dažnai būna sunku pritaikyti maitinimą.
• Jei metukų amžiaus mažylį kalbini - jis nesidžiaugia, nežiūri į veidą. Šypsaisi, o jis tuo pačiu neatsako. Šie vaikai į akis apskritai nemėgsta žiūrėti, dažniau žiūri į burną, į lūpas.
• Vaikui augant ryškėja kalbos sutrikimas. Vaiko kalba nesivysto arba vystosi primityviai.

Šiandien autizmą dažniausiai įtaria šeimos gydytojai ir siunčia konsultuotis vaikų neurologui. Neurologai, patvirtinę diagnozę, nusiunčia į ankstyvosios reabilitacijos tarnybas, esančias beveik kiekviename pirminės sveikatos priežiūros centre. Šiuose centruose vaikai lavinami, stimuliuojami, ugdomi. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Pradinis įvertinimas: tai gali apimti išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes. Simptomų vertinimas: gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą. Tyrimai ir testai: gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą. Išsamesnės diagnozės išvados: po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos. Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu. Kitų galimų diagnozių atmetimas: gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.

Autizmo atpažinimas

Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą (pateikiamas priede) sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. B. 1. 2. 3. C. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.

Diagnostinės skalės ir klausimynai

Asperger ‘s Syndrome Diagnostic Scale (Asperger Sindromo Diagnostinė Skalė) (2001)- Myles, Boek, Simpson: 50 punktų, padalinta į 5 poskasius (kalba, socialinė, maladaptacinė, kognityvinė, sensomotorinė). Skirta vaikams nuo 5 iki 16 metų. PDD-Q (Pervasive Developpmental Disorders, Questionary), Baron- Cohen ir kt. Autism-Spectrum Quotient (Autizmo Spektro Koeficientas), S. Baron- Cohen. Asmenims, kuriems yra įtariamas autizmas ir kurie neturi vidutiniškai išreikšto ar sunkaus mokymosi sutrikimo, verta skirti Autism_ Spectrum Quotent - 10 (AQ-10).

Svarbūs aspektai diagnozuojant

Verta gauti antrąją nuomonę. Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandiniai ir remiasi įvairiomis profesijomis ir įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudodamiesi dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla), ataskaitas apie dabartinį ir buvusį elgesį bei ankstyvą vystymąsi. Atliekant išsamų vertinimą, įvertinkite tokią riziką: savęs žalojimas (ypač žmonėms, sergantiems depresija ar vidutinio sunkumo ar sunkia mokymosi negalia), spartus problemų didėjimas, žala kitiems, savęs nepriežiūra, šeimos ar gyvenamosios vietos gedimas, išnaudojimas ar kitų piktnaudžiavimas. Turėtų būti vienas kreipimosi punktas (įskaitant kreipimąsi į specialistus) suaugusiems, sergantiems autizmu. Rekomenduojama kiekvienoje bendruomenėje turėti multidisciplininę komandą, skirtą asmenims patiriantiems autizmo spektro sutrikimus. Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandoje ir remiasi įvairiomis profesijomis bei įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudodamiesi dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla). Išsamaus vertinimo pradžioje su asmeniu aptarkite vertinimo tikslą ir tai, kaip vertinimo rezultatai jam bus grąžinti. Aptardami ir priimdami sprendimą dėl intervencijų su suaugusiais autizmu sergančiais suaugusiais asmenimis, atsižvelkite į: ankstesnių intervencijų patirtį ir atsaką į jas, autizmo pobūdį ir sunkumą, bet kokio susijusio funkcinio sutrikimo, atsirandančio dėl autizmo, mokymosi negalios ar psichikos ar fizinio sutrikimo, mastą. Aptarkite su suaugusiais, sergančiais autizmu, ar jie nori, kad jų šeima, partneriai ar globėjai būtų įtraukti į jų priežiūrą. Diskusijų metu atsižvelkite į bet kokias protinių gebėjimų įstatymo (2005 m.) Pasekmes ir į bet kokius asmens bendravimo poreikius (žr.

Pagalba Vaikams Autistams ir Jų Šeimoms

Diagnozavus vaikui autizmo sutrikimą, labai svarbu suteikti jam ir jo šeimai tinkamą pagalbą. Kadangi efektyvių medicininių priemonių autizmui gydyti nėra, tolesnis vaiko ugdymas yra švietimo ir socialinės integracijos sistemos užduotis.

Švietimo srityje galiojantys normatyviniai dokumentai numato, jog pagalbą specialiųjų poreikių vaikui ugdymo, jo sutrikusių funkcijų lavinimo, integravimo į visuomenę srityje privalo teikti įvairūs specialistai (specialieji pedagogai, auklėtojai, logopedai ir pan.). Plėtojant šios pagalbos teikimo sritis į šių vaikų ugdymo procesą yra numatyta bei nuo 2001 m. įtraukti socialinius pedagogus.

Socialinio pedagogo vaidmuo

Socialinis pedagogas atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą vaikams autistams. Jo funkcijos apima:

• Socialinės ir specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą;
• Vaikų autistų integracijos į ugdymo įstaigas organizavimą;
• Bendradarbiavimą su vaiko tėvais ir kitais specialistais.

Pagalbos formos ir būdai

Vaikams autistams gali būti teikiama individuali ir grupinė pagalba.

Individuali pagalba apima:

• Individualių ugdymo planų sudarymą;
• Individualias konsultacijas ir užsiėmimus;
• Pagalbą ugdymo procese.

Grupinė pagalba apima:

• Socialinių įgūdžių lavinimo grupes;
• Savipagalbos grupes tėvams;
• Šeimos konsultacijas.

Svarbiausi principai dirbant su vaikais autistais

Dirbant su vaikais autistais, svarbu laikytis šių principų:

• Individualus požiūris į kiekvieną vaiką;
• Struktūruota aplinka ir rutina;
• Vizualinė pagalba (paveikslėliai, simboliai);
• Pozityvus pastiprinimas;
• Kantrybė ir supratimas.

#

tags: #koordinacijos #testas #autizmas