Mokymosi motyvacija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių vaiko sėkmę mokykloje ir vėlesniame gyvenime. Tačiau, kaip žinome, ne visi vaikai yra vienodai motyvuoti mokytis. Kaip tėvai ir pedagogai galime padėti vaikams atrasti mokymosi džiaugsmą ir paskatinti jų vidinę motyvaciją? Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus ir patarimus, kaip tai pasiekti, remdamiesi psichologijos, neuromokslo ir švietimo specialistų įžvalgomis.
Motyvacijos Svarba ir Jos Skirtingi Aspektai
Motyvacija yra elgesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai. Tai yra varomoji jėga, lemianti mokinio veiksmus, tikslus ir pasiekimus. Mokymosi motyvacija užtikrina aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą.
Vidinė ir Išorinė Motyvacija
Yra du pagrindiniai motyvacijos tipai: vidinė ir išorinė.
- Vidinė motyvacija kyla iš paties vaiko vidaus. Tai yra noras užsiimti veikla dėl jos teikiamo pasitenkinimo ir asmeninio malonumo. Vidinės motyvacijos požymiai - iniciatyvumas, žingeidumas, proaktyvus žinių siekimas. Vidinė motyvacija ryškiausia ankstyvoje vaikystėje, kuomet net 75 proc.
- Išorinė motyvacija yra apdovanojimų, pagyrimų ar pripažinimo siekis. Išorinei motyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai.
Dopamino Įtaka Motyvacijai
Neuromokslininkė U. Neniškytė teigia, kad centrinė molekulė mūsų motyvacijoje yra neuronešiklis dopaminas, kuris veikia mūsų smegenyse. Kuo daugiau dopamino, tuo jaučiame didesnį pasitenkinimą. Labiausiai motyvuoti esame tada, kai pasiekiame daugiausiai.
Kaip Skatinti Vidinę Motyvaciją
Vidinės motyvacijos skatinimas yra svarbiausias uždavinys tėvams ir pedagogams. Štai keletas būdų, kaip tai padaryti:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Puoselėkite vaiko pomėgius: Leiskite vaikui tyrinėti dominančias sritis. Jei vaikas domisi dinozaurais, nupirkite jam knygų apie dinozaurus, nuveskite į gamtos muziejų. Jei vaikui patinka muzika, nupirkite muzikinį instrumentą (žaislą) ar užrašykite į muzikos būrelį. Jei auginate mažą mokslininką, padovanokite jam knygų apie mokslą ir atitinkamų žaidimų. Vaikai, kuriems sudaromos galimybės ištyrinėti savo pomėgius, yra smalsesni ir geriau mokosi.
- Sudominkite naujais dalykais: Kartais vaikas neturi motyvacijos, nes dar neatrado to, kas jam patinka. Jei tikroji vaiko aistra yra muzika, bet jis neturėjo galimybės su ja iš arčiau susipažinti, ši aistra liks neatskleista. Jei auginate berniuką, nenumokite ranka į „mergaitiškus“ būrelius, pavyzdžiui, šokius ar gimnastiką.
- Skatinkite smalsumą: Nestabdykite vaiko iš karto pateikiant atsakymus, vertinant jo idėjas kaip teisingas ar neteisingas.
- Pažadinkite vaiko pažinimo džiaugsmą: Pavyzdžiui, klauskite: „Ar tau buvo smagu išspręsti šį uždavinį?“, „Oho kiek daug perskaitei, papasakok man!“.
- Suteikite laisvę pasirinkti: Leiskite vaikui pasirinkti veiklas, kurios jį domina - tai padės jam jaustis atsakingam už savo mokymąsi ir veiklų pasirinkimą.
- Kurkite įdomias ir stimuliuojančias sąlygas: Kurkite aplinką, kurioje vaikas gali tyrinėti, kurti, eksperimentuoti ir išbandyti naujas idėjas, o kartu užtikrinkite, kad mokymosi veiklos būtų įdomios ir įkvepiančios.
- Stebėkite interesus: Sekite, kas domina vaiką, ir leiskite jam vertinti bei tyrinėti šias sritis - tai padės išlaikyti jo susidomėjimą ir pasinerimą į tai, kas domina.
- Klausti ir klausyti: Nuoširdžiai domėkitės tuo, kas vyksta vaiko gyvenime, klausykite jo minčių ir nuomonės bei skatinkite dalintis savo patirtimi.
- Savo veiksmais, ne tik žodžiais parodykite vaikui išsilavinimo ir mokymosi vertę gyvenime: Pasidalykite istorijomis apie savo mokymosi patirtį, įveiktus iššūkius ir atlygį už sunkų darbą.
- Rodykite vaikui pavyzdį ir skaitykite knygas: Pasistenkite, kad knygos visada būtų „po ranka“. Pavyzdžiui, aplinkoje, kurią vaikas pasirinko kaip „jaukiausią skaitymui“ ar prie jo lovos.
Kaip Naudoti Išorinę Motyvaciją
Išorinė motyvacija taip pat gali būti naudinga, tačiau svarbu ją naudoti saikingai ir tinkamai. Štai keletas patarimų:
- Padėkite vaikui išsikelti realius ir pasiekiamus tikslus.
- Nustatymas realistiškų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, kuriuos pasiekęs moksleivis patirtų aiškią naudą ir jaustųsi apdovanotas už pasiekimus: Čia svarbiu aspektu tampa pripažinimas ir didžiavimosi savimi jausmas. Rekomenduotina taikyti ir „apdovanojimo“ už pasiektus rezultatus sistemą, kuri motyvuotų išsikelti ir įgyvendinti naujus tikslus.
- Sukurkite palankią aplinką, skatinančią mokytis: Dažniausiai kalba eina apie mokymosi erdvę, kurioje jūsų vaikas galėtų susikaupti ir sutelkti dėmesį į mokyklinius darbus. Užtikrinkite, kad jiems būtų lengvai prieinama reikiama medžiaga ir ištekliai.
- Naudingas grįžtamasis ryšys gali būti tas dalykas, kuris sustiprina arba visiškai atima motyvaciją iš vaiko: Jūsų dėmesys turėtų būti sutelktas į jo pastangas ir pažangą, o ne tik į rezultatą.
- Vaiką girti mokymosi eigoje, o ne už konkretų rezultatą ar pažymį: Kai giriame tik konkretų pasiektą rezultatą, vaikas jaučiasi labai nusivylęs ir demotyvuotas, jei nepasiekia gero rezultato, todėl svarbu akcentuoti patį mokymosi procesą, o ne rezultatą.
- Skatinkite juos pačius savimi didžiuotis, taip augindami vidinę motyvaciją, savivertės jausmą: Galite tiesiog pasakyti „Turėtum savimi didžiuotis, puikiai atlikai šią užduotį!“ ir atrasti, kaip vaikas galėtų išreikšti pasididžiavimą savimi, pavyzdžiui, paplekšnodamas sau per petį.
- Jei vaikas sėkmingai renka taškus (pupeles, žvaigždutes, pliusiukus), galite apdovanoti jį leisdami daugiau, nupirkdami ką nors reikalingo ir geidžiamo (bet nekenkiančio sveikatai) ar suteikdami galimybę dalyvauti priimant sprendimus (dėl savaitgalio pramogų, šeimos išvykų ar pan.).
- Stebėkite vaiko progresą ir džiaukitės jo pasiekimais: Tai padeda suteikti pasitikėjimo ir skatina dėti kuo daugiau pastangų.
- Sudarykite raštišką kontraktą: Kontrakte vaikas surašo: 1) ką jis turi per konkretų laiką padaryti (geriausia pasirinkti 1 arba 2 savaites), 2) paskatinimas, kaip norėtų būti apdovanotas, jei laikysis savo susitarimo bei 3) kokia nuobauda laukia, jei jis neįvykdys susitarimo. Kontrakte turi būti keliami realūs reikalavimai, kad vaikas galėtų juos įgyvendinti, nes kontraktas turi būti SKATINIMO, o ne baudimo priemonė. Pinigai yra netinkama skatinimo priemonė. Geriau skatinkite kartu leidžiamu laiku, pvz.: ėjimu į kiną ar piceriją. Drausminkite, kokio papildomo darbo atlikimu.
- Džiaukitės pasiekimais: Stebėkite vaiko progresą ir džiaukitės jo pasiekimais; tai padeda suteikti pasitikėjimo ir skatina dėti kuo daugiau pastangų.
Kaip Spręsti Motyvacijos Trūkumo Problemas
Kartais vaikai praranda motyvaciją mokytis dėl įvairių priežasčių. Svarbu atpažinti šias priežastis ir imtis priemonių joms pašalinti.
Kada Krenta Motyvacija Mokytis?
- Kuomet moksleivis nemato prasmės ir realios vertės mokomajame dalyke.
- Kai moksleivis yra įsitraukęs į kitas veiklas ir akademinėms žinioms nelieka laiko.
- Kai moksleivis jaučia, kad mokymo metodas jam yra netinkamas, neįtraukiantis.
- Kai moksleivis nesupranta mokomojo dalyko.
- Kuomet moksleivis mano, kad mokomasis dalykas jam yra per lengvas.
- Kuomet pats moksleivis ar jo artima aplinka kelia per aukštus reikalavimus, kurių negali išpildyti dėl gebėjimų trūkumo ar kitų priežasčių.
Kaip Padėti Vaikui Susigrąžinti Motyvaciją?
- Tinkamo mokymosi būdo pasirinkimas sudominant moksleivį mokomuoju dalyku: Kiekvienas turime skirtingą informacijos įsisąmoninimo būdą - regimąją, girdimąją, kinestezinę, motorinę atmintį. Parinkus efektyviausią mokymosi metodą moksleiviui ims labiau sektis ir tai didins jo motyvaciją mokytis.
- Kreipimasis pagalbos į papildomo ugdymo mokyklas, galinčias suteikti profesionalią pagalbą sprendžiant kasdienes mokyklines užduotis ar ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams: Aukštesni rezultatai motyvuos nesustoti ir siekti dar didesnių tikslų.
- Kreipimasis pagalbos į psichologus, kurie padėtų identifikuoti motyvacijos trūkumo priežastis ir jas šalinti: Vaikų ir paauglių psichologas teikia emocinę paramą ne tik pačiam vaikui, bet ir tėvams, suteikdamas patarimų ir rekomendacijų, kaip tinkamai skatinti vaiką.
- Stiprinti vaiko savęs vertinimą moksluose: Savęs vertinimas yra stipriai susijęs su noru mokytis, t.y.: jei vaikas tiki, kad jis yra protingas ir gabus, tai jis ir norės mokytis, daryti namų darbus. Todėl svarbu nuolat pastiprinti vaiką.
- Tikėkite savo vaiku: Labai svarbus Jūsų teigiamas požiūris į mokslo naudingumą. Jei vaikui sakysite: ,,Aš baigiau tik 9 klases ir uždirbu daugiau už tuos, kurie mokykloje mokėsi dešimtukais“ „Fizikos tau niekuomet neprireiks“ arba ,,Aš nemokėjau tos matematikos ir tu nemokėsi“, taip pateisinsite vaiko tingėjimą ir padarysite jį neįgaliu mokymosi procese.
- Kontroliuokite savo kalbą: Jei tris kartus vaiką pavadinsite TINGINIU arba KVAILIU, tai ketvirtą kartą Jūsų vaikas ir elgsis kaip tinginys ar kvailys. Jis užsiprogramuos nesėkmei. Taigi, jei vaiką drąsinsime, kad ,,tu turi gabumų, tu gali, tu randi, tu sugebi… “, tikėtina, kad vaikas nebijos pradėti mokytis.
- Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais: Mes mėgstame daryti tuos dalykus, kurie mums sukelia teigiamas emocijas, todėl pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais.
- Leiskite atrasti priežasties ir pasekmės ryšį: Vaikai dažnai nesusieja tai, kiek laiko mokėsi ir kokį pažymį gavo, todėl yra svarbu akcentuoti, kad ,,Jei mokeisi pusvalandį tai gavai 6 balus, o jei mokeisi 2 valandas gavai 10 balų“. Toks mokymosi laiko ir gauto pažymio susiejimas leis vaikui pasijusti galinčiu kontroliuoti savo mokslo rezultatus.
- Leiskite rinktis, nuo ko pradėti: Vertimas ruošti namų darbus čia ir dabar prieš vaiko valią demotyvuos vaiką mokytis ir ilgam atstums nuo namų darbų darymo. Naudinga vaikui suteikti teisę nuspręsti nuo, ko jis gali pradėti daryti namų darbus arba kokioje vietoje atliks juos, arba ką veiks pertraukėlių tarp namų darbų darymo metu. Kai žmogui suteikiame galimybę rinktis, žmogus tampa labiau motyvuotu tą darbą padaryti. Mes nesuteiksime vaikui pasirinkimo laisvės atlikti ar neatlikti namų darbų, bet mes suteiksime galimybę rinktis namų darbų darymo aplinkybes.
- Neužsipulkite vaiko klausimu ,,KODĖL?": Šis dažnai mūsų naudojamas klausimas atrodo natūralus ir tinkamas visose situacijose, pvz.: ,,Kodėl gavai neigiamą pažymį?“, ,,Kodėl pabėgai iš pamokų?“.
Papildomi Patarimai
- Sudarykite vaikui skaitymo tvarkaraštį: Pavyzdžiui, kasdien nuo 17 val. 30 min. mes sėdame paskaityti. Vieną dieną tai gali užtrukti 10 min., kitą - 20 min., bet stenkitės tai daryti kasdien. Tai turi tapti maloniu įpročiu, pvz., kaip valgyti.
- Rinkitės ir garsiai skaitykite įvairią literatūrą: Ji turi atitikti jūsų vaiko amžių ir interesus.
- Įsitikinkite, kad skaitoma literatūra nėra per sunki.
- Padėkite vaikui susikurti jaukią aplinką: Paklauskite, ką norėtų atsigerti skaitydamas: sultys ar vaisvandenius.
- Paaiškinkite, kodėl kasdien skiriate laiko skaitymui.
- Pasiūlykite vaikui pačiam išsirinkti knygą: Pavyzdžiui, pasirinkti patinkančius komiksus, kur būtų nemažai teksto ir naujų žodžių.
- Kartais nutinka taip, kad vaikas nenori skaityti savo tėvams: Tada pasiūlykite paskaityti vyresniems sesei ar broliui, o gal seneliams. Jei seneliai toli ir negalite nuvykti, visada galima paskambinti telefonu arba pabandyti susisiekti internetu. Taip pat galima pasiūlyti knygas paskaityti jaunesniems šeimos nariams.
- Knygos, kuriose daug juokingų istorijų, taip pat suteikia motyvacijos.
- Naudokitės viešąja biblioteka: Apsilankymas bibliotekoje gali tapti šeimos tradicija! Kartą per savaitę ar mėnesį. Kartu apsilankant bibliotekoje galima apžvelgti ne tik naujai išleistas, bet ir senesnes knygas, pabandyti surasti tai, ko galbūt praėjusį kartą nebuvo, o gal tiesiog pasėdėti ir pavartyti jau anksčiau skaitytą knygą. Užsukę į mūsų biblioteką rasite ir garsinių knygų.
- Domėkitės vaiko gyvenimu ir mokymusi mokykloje: NEKLAUSKITE „Kaip sekėsi?“, KLAUSKITE „Ką šiandien sužinojai naujo?“, „Kas šiandien sekėsi geriau nei vakar?“, „Kas sukėlė daugiausiai klausimų?“ Taip pagelbėsite vaikui stebėti savo pažangą ir atpažinsite smalsumą žadinančius dalykus.
- Ugdyti vaiko laiko planavimo įgūdžius skatindami pasižymėti, ką ir kada jis ketina nuveikti, kaip koreguos planus pasikeitus aplinkybėms, kam skirs prioritetus: Kas tądien svarbiausia, o ko galima atsisakyti ir pan.
- Bendradarbiaukite su mokytojais NE REIKALAUDAMI, o KLAUSDAMI, kaip galėtumėte prisidėti prie vaiko ugdymo(si), kad jis būtų įkvepiantis ir įvairus: Pavyzdžiui, planuokite šeimos keliones po istorines vietas ar pažintinius takus, derindami išvykas prie mokykloje dėstomų temų, žiūrėkite filmus aktualiomis temomis, diskutuokite.
- Nepamirškite pasakyti vaikams, kad jais didžiuojatės.
- Priminkite, kad motyvacija ir noras dažniausiai ateina bedarant, o ne prieš pradedant: Tad pirmiausia reikia pradėti.
- Pasirūpinkite, kad vaikas būtų fiziologiškai pasiruošęs mokytis: Pailsėjęs, sotus, pabuvęs gryname ore, pajudėjęs fiziškai.
Kaip Mokyti Vaiką Skaičiuoti
Skaičiavimas yra svarbus ir naudingas įgūdis, kuris padeda vaikams vystyti loginį mąstymą. Štai keletas būdų, kaip išmokyti vaiką skaičiuoti:
- Pradedant vaiko skaičiavimo mokymą svarbu įtvirtinti tvirtus pagrindus, kad būtų sukurtas stabilus ir efektyvus mokymosi procesas: Susiejimas su kasdienybe, žaidybinis mokymasis, kartojimas.
- Teigiamas požiūris: Svarbu ne tik pasirinkti tinkamas vizualias pagalbines priemones bet ir skatinti teigiamą požiūrį į mokymąsi.
- Naudokite mokomąsias priemones ir žaislus: Montessori priemonės, ankstyvojo lavinimo priemonės, spalvingi žaislai su skaičiais ar formomis, skaičių pažinimo žaislai, matematiniai ir logikos lavinimo žaidimai.
- Įtraukite skaičiavimą į kasdienybę: Pavyzdžiui, galime paprašyti vaiko suskaičiuoti obuolius ar sausainius parduotuvėje. Kitas būdas yra susieti skaičiavimą su laiko sąvoka. Paprašykite vaiko nustatyti laiką arba apskaičiuoti, kiek laiko praeina iki tam tikros veiklos pradžios. Taip pat galima įtraukti pinigų skaičiavimą - leiskite vaikui apskaičiuoti kainą už prekes ar grąžos sumą parduotuvėje.
- Skatinkite vaiką užduoti klausimus: Padedame jam aktyviai dalyvauti mokymosi procese bei ugdyti jo gebėjimą analizuoti ir rasti sprendimus matematinėse situacijose.
- Stebėkite, kaip vaikas mokosi ir tobulėja skaičiavimo srityje: Svarbu pastebėti jo progresą ir palaikyti teigiamą požiūrį į mokymąsi. Jei vaikas sėkmingai išmoko skaičiuoti arba spręsti paprastus matematinius uždavinius, pagirkite vaiką tai bus didelis paskatinimas mokytis toliau.
- Naudokite kasdienius daiktus, pavyzdžiui, žaislus ar vaisius, kad susietumėte skaičius su realiais objektais: Pavyzdžiui, kartu suskaičiuokite obuolius ant stalo.
- Sumažinkite užduočių sudėtingumą ir pradėkite nuo paprastų veiklų, kaip skaičiavimas iki 5.
- Integruokite skaičiavimą į kasdienes veiklas ir žaidimus: Paverskite mokymąsi žaidimu - naudokite spalvingus skaičių žaidimus, dėliones ir interaktyvias programėles. Įtraukite skaičiavimą į kasdienę veiklą, pavyzdžiui, suskaičiuokite laiptus ar žaislus.
- Naudokite lavinamąsias priemones, kaip skaičių korteles ar dėliones.
Kaip Elgtis su Disleksiją Turinčiais Vaikais
Disleksiją turinčiam moksleiviui skaitymas ir užduočių atlikimas dažnai pareikalauja daugiau pastangų ir užtrunka ilgiau. Kaip tą motyvaciją sustiprinti?
- Svarbiausia, jog mano mokinių tėvai suprastų, kad jų vaikai gali ir išmoks skaityti, tik tai užtruks ilgiau: Noriu, kad tėvai suprastų, jog įkvėpdami ir padėdami vaikui pajusti pasitikėjimą savimi, padės jam susidoroti su jo negalia.
- Norėdami motyvuoti vaiką skaityti, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti nenoro skaityti priežastį.
- Neleiskite vaikui pasijusti blogai - nevykėliu ar nepasitikinčiu savimi.
- Svarbiausia neperlenkti lazdos, nepulti aiškinti, kad kiekvienas privalo mokėti skaityti.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas