Kaip Ugdyti Kalbos Suvokimą Vaikams: Efektyvūs Patarimai Tėvams, Kurių Negalite Praleisti!

Šiandien kalbėsime apie vieną iš svarbiausių tėvų užduočių - kaip stiprinti vaiko kalbos įgūdžius namuose. Nepaisant to, kad dauguma mūsų turi ribotai laiko, yra būdų, kaip padėti savo vaikams tobulinti kalbos įgūdžius net ir užimtame gyvenime. Kalbos įgūdžių stiprinimas yra svarbus procesas, kuris turėtų prasidėti kuo anksčiau.

Ankstyvojo Kalbos Ugdymo Svarba

Vaikystė yra svarbus laikotarpis, kai vaikai mokosi kalbos. Ankstyvasis vaiko amžius (nuo gimimo iki 3 metų) kalbos raidos vystymuisi yra pats intensyviausias laikotarpis - kalbos vystymosi aukso amžius. Darželio-mokyklos „Pažinimo medis“ logopedė Deimantė Vitkutė teigia, kad vaikų smegenys šiuo metu yra pasirengusios priimti bei įsisavinti labai didelį kiekį informacijos, kas reiškia, kad su tomis pačiomis pastangomis kūdikystėje galima pasiekti geresnių rezultatų nei vėlesniame amžiuje.

Didžioji dalis vaikų į pasaulį atkeliauja jau turėdami įgimtus gebėjimus išmokti kalbą. Kaip žinoti, kad tai pirmasis žodis? Kūdikiai turi tokį didelį norą bendrauti, kad net dar negebėdami kalbėti visais būdais bando komunikuoti: šypsosi, nutyla, stebi, verkia, čiauška. Laikui bėgant visa šeima pradeda laukti pirmojo ištarto žodžio.

Kaip Atpažinti Pirmąjį Žodį?

Logopedė D. Vitkutė išvardino keturis bruožus, pagal kuriuos vaiko ištartą kalbos garsų grupę galime vertinti kaip pirmąjį žodį:

Garsų grupė, kurią ištaria vaikas, savo sandara bei skambėjimu turi būti panaši į tą žodį, kurį vaikas nori ištarti. Pavyzdžiui, jei vaikas pamatęs katę sako „ati“ (katė), tai galime vertinti kaip pirmąjį žodį.
Žodis turi būti ištartas trumpai bei jį ištarus išlaikoma pauzė. Pavyzdžiui, jei vaikas ilgai ir nenutrūkstamai taria „mamamamama“, tai yra čiauškėjimas, bet ne žodis „mama“. Jei vaikas žiūri ar rodo į mamą ir sako „ma-ma“, tai galima vertinti kaip pirmąjį žodį.
Žodis turi būti vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui/veiksmui įvardinti. Tai reiškia, kad kai vaikas dar taisyklingai netaria žodžio, tačiau įvardija tą patį daiktą ar veiksmą vis tuo pačiu pavadinimu, tai pirmasis žodis.
Pirmaisiais žodžiais laikoma, kai jie vartojami vaikui norint bendrauti, inicijuojant pokalbį. Pavyzdžiui, jei šeima turi augintinį ir vaikas bando jį pakviesti, kalbina ir laukia, kol augintinis į jo kvietimą atkreips dėmesį, jau galima teigti, kad vaikas, inicijuodamas pokalbį, vartoja tikslingą savo pirmąjį žodį.

Apibendrinant, jei žodis vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui/veiksmui įvardinti, tai laikoma pirmuoju arba dar vienu ištartu žodžiu, kuris gali prisidėti prie tikslingai vartojamų žodžių skaičiaus.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Kasdienės Strategijos Kalbos Įgūdžiams Lavinti

Yra keletas strategijų, kurios gali padėti stiprinti vaiko kalbėjimo įgūdžius namuose.

Kasdienis bendravimas su vaiku. Kalbėkite su savo vaiku taip daug, kaip tik galima, imituokite skirtingus garsus ir stebėkite jų reakcijas. Ankstyvojoje vaikystėje, pradedame naudoti paprastas frazes ir sakinius. Skatinkite savo vaiką pakartoti po jumis arba pabandyti pasakyti naujus žodžius.
Kasdienio gyvenimo situacijų aprašymas. Vaikui svarbu suprasti ne tik atskirus žodžius, bet ir kaip juos naudoti teisingame kontekste. Bendrauti su vaiku kiekvieną dienos momentą: pietų metu, žaisdami ar tvarkydami kambarį.
Naudokite kasdienes situacijas kaip mokymosi galimybes. Tai reiškia, jog bendrauti su vaiku kiekvieną dienos momentą: pietų metu, žaisdami ar tvarkydami kambarį.
Pratimams skirta laisvalaikio praleidimo forma turėtų būti įtraukta į vaiko dienotvarkę.

Tėvų Rolė Kalbos Vystymesi

Tėvai yra pagrindiniai asmenys, atsakingi už vaiko kalbos įgūdžių lavinimą. Tėvų vaidmuo vaiko kalbos raidoje yra lemiamas. Pirmiausia, vaikas mokosi per kopijavimą - jis stebi ir atkartoja tėvų veiksmus. Todėl kasdienis aktyvus bendravimas su vaiku yra esminis dalykas jo kalbos įgūdžiams lavinti.

Kalbinti vaiką reikėtų kaip tik išeina: pasakoti apie savo dieną, klausti, kurti ryšį, džiaugtis vaiko pirmaisiais garsais, kad mažylis suprastų, jog jis tėvams yra svarbus.
Savo veiklos komentavimas. Pasakokite vaikui, ką veikiate, matote, girdite, jaučiate, užuodžiate.
Komentavimas, ką vaikas veikia, mato, valgo ar liečia. Svarbu nesitikėti, kad vaikas iš karto atsakys ar pradės kartoti tai, ką jūs sakote. Duokite jam laiko bei leiskite suprasti, kad pasakoti, kalbėti yra smagu!
Vaiko frazės išplėtimas ir taisyklingas pakartojimas. Pvz., jei vaikas mato bėgantį kitą vaiką ir sako „bėga“, galite tai patvirtinti atsakydami „Taip! Berniukas (ar mergaitė) bėga“. Taip plėtosite vaiko žodyną bei formuosite gramatiškai taisyklingą vaiko kalbą.
Stebėjimas, kuo vaikas susidomėjęs. Jei jis žiūri į katiną, aptarkite tai. Tiesiog pasiduokite vaiko interesams ir tai tikslingai išnaudokite!
Laiko atsakyti suteikimas. Duokite vaikui keletą sekundžių pagalvoti prieš atsakant ar sureaguojant į jūsų žodžius. Kartais neišlaukdami užkertame kelią jiems atsakyti ar sureaguoti.
Pasirinkimo suteikimas. Pvz., nori šuns ar katės? Banano ar obuolio? Po pasirinkimo pakartokite bei dar kartą įvardinkite vaiko pasirinkimą.
Situacijos, kurioje vaikui prireiktų jūsų pagalbos, sukūrimas. Pavyzdžiui, duokite dėžę, kurią atidarant vaikui prireiktų jūsų pagalbos ir palaukite, kol jis jos paprašys. Tai tikrai neturi būti aiškus prašymas, tačiau jis skatina vaiką inicijuoti kalbą bei suprasti, kokiais momentais ji gali būti naudinga.

Visus šiuos būdus galima naudoti bet kokioje veikloje: ryte, prieš miegą, parduotuvėje, žaidžiant ar gaminant. Tikslingai išnaudokite laiką kartu ir nustebsite, kaip greitai mažieji norės kuo daugiau papasakoti.

Kada Kreiptis į Specialistą?

Vaikui augant, jo žodynas kiekvieną dieną plečiasi. Vaikai sužino naujų žodžių, pradeda juos vartoti. Logopedė dėl vaiko kalbos raidos nerimaujantiems tėvams turi pagrindinį patarimą - konsultuotis su specialistu, kuris ne tik įvertins esamą vaiko kalbos situaciją, bet ir pateiks rekomendacijas, kurias šeima galės pritaikyti kasdienybėje.

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų - tėvai delsia kreiptis į specialistus. Dažnu atveju vaikas pas logopedą atvyksta sulaukęs penkerių ar šešerių metų, nors šiame amžiuje iš jo jau reikėtų tikėtis taisyklingai tariamų visų lietuvių kalbos garsų. Specialistė teigia, kad kai vaikas laiku nesulaukia pagalbos, dažnai, eidamas į pirmą klasę, vis dar susiduria su garsų tarimo trūkumais, garsų diferencijavimo sunkumais, o tai vaikams, kurie mokosi skaityti ir rašyti, neretai sukuria papildomus iššūkius.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Apsilankymas pas logopedą nereiškia, kad vaikas turi kalbos sunkumų, tai tiesiog galimybė įsitikinti, ar vaikui reikalinga pagalba.

Žaidimai ir Veiklos Kalbos Lavinimui

Žaidimai turi unikalių galių mokyti, lavinti ir net gydyti. Žaisdami su vaikais kuriame pasitikėjimu grįstus santykius, supažindiname su taisyklėmis, mokome džiaugtis laimėjimais ir priimti nesėkmes, skatiname siekti tikslų ir perduodame išmintį.

Naudokite žaidimus lavinti kalbos įgūdžius. Ryškus pavyzdys yra "vaizdo žaidimai", tokiu būdu vaikas turi pasakyti, ką mato arba nupasakoti veiksmą.
Ssmulkiosios motorikos lavinimas. Smulkioji motorika yra gebėjimas kontroliuoti mažas kūno dalis, tokias kaip pirštai.
- Spalvinimas: Vaikams patinka spalvinti, o tai puiki galimybė plėtoti tiesiogines koordinacijos įgūdžius. Sunkumai vaiko smulkiosios motorikos raidoje gali atsispindėti sunku laikytis linijų piešiant ar spalvinant, iškirpti kažką, taip pat netaisyklinga rašysena.
- Konstruktorius: Konstruktoriaus dėlionėms surinkti reikia tikslumo ir koncentracijos - tai labai naudinga smulkiajai motorikai.
- Dėlionių dėliojimas: Dėlionių dėliojimas, lavina motorinius gebėjimus ir stiprina koncentracijos įgūdžius.
Sensorinių žaidimų naudojimas. Tai žaidimai, kurie skatina kelių pojūčių vystymąsi vienu metu, tai moksliškai įrodytas būdas lavinti kalbą.
Dainavimas, deklamavimas ir skaitymas garsiai yra itin naudingi stiprinant vaiko kalbos įgūdžius namuose.
- Deklamavimas taip pat yra puiki priemonė kalbos įgūdžiams stiprinti. Vaikas ne tik išmoksta teisingai tarti žodžius ir tvarkingai formuluoti sakinius, bet ir supranta teksto struktūrą. Be to deklamavimo metu vaikas vysto savo emocinę raišką - nes bando perteikti eilėraštį ar pasakojimą kuo įtaigiau.
- Skaitymas garsiai stiprina kalbos supratimo gebėjimus, lavina atmintį ir skatina vaikų koncentraciją.

Visais minėtais atvejais svarbu, kad užsiėmimai būtų smagūs ir įdomūs vaikui.

Pavyzdžiai Žaidimų

Štai keletas praktikoje išbandytų žaidimų, kurie skirti ūgtelėjusiemis ikimokyklinio amžiaus vaikams:

,,Ateina naktis - atslenka vagis"

Šis žaidimas lavina dėmesingumą, atmintį, plečia žodyną ir padeda suvokti tam tikrus lietuvių kalbos gramatikos dėsningumus (pagalvokite, kokie pagal skambesį panašūs, bet gramatiškai skirtingi šalia vienas kito esantys žodžiai naktis - vagis). Taip pat žaidžiant sužadinamas pasitikėjimas savimi, smalsumas ir fantazija.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Priemonės: įvairūs žaislai arba daiktai, parinkti pagal vaiko pomėgius. Pradžioje gali būti 3 - 4 daiktai, vėliau reiktų didinti jų skaičių iki 5 ir daugiau.
Žaidžiame sėdėdami prie stalo arba ant žemės. Išdėliojame pasirinktus žaislus priešais vaiką ir sakome: ,,Dabar diena, yra šviesu, žiūrėk“. Paprašome jo įsižiūrėti ir įsidėmėti, kokie daiktai aplinkui, pavadinti juos garsiai. Jei turime prožektorių, įduokime vaikui ir lai jis pavadindamas daiktą jį apšviečia. Palaukiame maždaug minutę (dėl smagumo galime naudoti smėlio laikroduką arba kokį nors kitą laikmatį). Tada sakome: ,,Ateina naktis - atslenka vagis. Užsimerk“. Vaikas išjungia švieselę, užsimerkia, o mes neskubėdami paslepiame vieną žaislą. Palaukiame kurį laiką ir sakome: ,,Išaušo diena. Atsimerk ir pagauk vagį.“ Vaikas, atsimerkęs ir įsižiūrėjęs į likusius žaislus, turi pasakyti, ką pavogė vagis. Jei atspėja - vadinasi, pagavo vagį - ir daiktas grąžinamas, o vaikas pagiriamas. Jei neatspėja, skatiname pabandyti dar kartą ir tęsiame žaidimą su likusiais daiktais. Vėliau, vaikams išmokus žaisti, jau perpratus taisykles, keičiamės vaidmenimis. Paprastai toks pasikeitimas be galo sužavi vaikus ir jie noriai perima vadovo pozicijas.

,,Aidas kalnuose"

Šis žaidimas lavina girdimąjį suvokimą, skatina mėgdžioti, provokuoja loginį mąstymą ir plečia žodyną, padeda suvokti tam tikrus lietuvių kalbos gramatikos dėsningumus (skirti tikrinius ir bendrinius daiktavardžius, vartoti kreipinius). Galima varijuoti įvairiais žodžiais žaidžiant, priklausomai nuo mūsų tikslų. Pavyzdžiui, pirmas variantas: jei norime sustiprinti garso S tarimą ir girdimąjį suvokimą, žodžius parenkame su šiuo garsu.

Priemonės: kortelės su vardais arba lego figūrėlės; jei turite, galima naudoti garsiakalbį, bet tikrai nebūtina.
Pasakome vaikui, kad su draugais kopiame į kalnus, bet ten draugai išsisklaidė ir pasiklydo, tad mūsų tikslas - juos rasti. Vaikas aidu turi kartoti paskui jus tik vardus, kurie prasideda S garsu. O antru atveju - kartoti tik vardus. Pasiimame kuprines ir lipame į kalnus, ramstomės lazda. Vaikštome su vaiku po patalpą arba lauke ir šaukiame draugus. Jei nenaudojame garsiakalbio, rankas pridedame prie burnos ir šaukiame, pavyzdžiui: Simai! Rimai! Saule! Lina! Šarūnai! Monika! Ona! Simona! Tomai! Stase! Justai! Salomėja! Vaikas turi mėgdžioti jus ir kartoti šūkaudamas tik tuos vardus, kurie prasideda S garsu. Jei žaidžiame antrą variantą - kartoti tik vardus, kai jūs sakote įvairius daiktavardžius. Patartina iš anksto susitarti, kiek draugų reikia prisišaukti, dar smagiau turėti korteles su jų vardais arba paveikslėliais. Korteles gaima pakeisti lego figūrėlėmis. Vaikui atlikus užduotį - pašaukus draugą - atiduoti jam kortelę (figūrėlę) ištraukus ją iš savo kuprinės. Žaisti siūloma tol, kol rasite visus pasiklydusius draugus. Vaikams būna labai smagu žaisti šį dinamišką žaidimą, nes jie turi galimybę pajudėti ir pašūkauti.

Lavinamieji Žaislai

Renkantis priemones kalbos įgūdžių stiprinimui, svarbu atsižvelgti į geriausius lavinamuosius žaislus, kurie skatina vaiko mokymąsi per žaidimą. Tokie žaislai yra ne tik smagūs, bet ir padeda lavinti įvairius įgūdžius, įskaitant kalbą, motoriką ir socialinius gebėjimus.

Logopedė D. Vitkutė šeimas skatina rinktis „tyliuosius“ žaislus, kurie, pasak specialistės, skatina vaikus kalbėti.

Kaladėlės. Jos dažnai būna su skaičiais, raidėmis, gyvūnais, todėl vaikai mokosi pavaizduotų objektų pavadinimus, sąvokas (aukštas, žemas, pavyzdžiui, „bokštas“). Taip pat statant tikslėja smulkioji motorika.
Kamuoliukai. Juos galima ridenti, mesti, slėpti. Taip vaikas mokosi sąvokų, palaukti savo eilės, sutelkti dėmesį. Liesdamas skirtingų formų bei tekstūros kamuoliukus vaikas tikslina smulkiąją motoriką, kuri yra tiesiogiai susijusi su kalbos vystymusi.
Knygos. Vaikai mokosi savarankiškai versti puslapius, sutelkti dėmesį. Skaitant galima aptarti knygoje esančius paveikslėlius, taip pat sąvokas „viršuje“, „apačioje“, „pradžioje“, „pabaigoje“.
Lėlės. Žaisdami su lėle, vaikai imituoja pokalbį, mokosi kūno dalių, drabužių pavadinimus, taip pat mokosi įvardinti jausmus (lėlė pavargusi, liūdna, linksma, alkana ir panašiai).
Lėlių namas. Vaikai taip mokosi kurti siužetą, įvardinti rutiną, kurią atlieka namuose, skirtingų kambarių, baldų bei kitų objektų pavadinimus, apibūdinti daiktus.
Mašinos. Žaisdami su jomis vaikai mokosi atkartoti mašinų skleidžiamą garsą (tai puiki artikuliacinė mankšta), nurodyti kryptį tiesiai, atgal, į dešinę, į kairę, apibūdinti, kaip mašinos važiuoja: greitai ar lėtai.
Medinė dėlionė. Tokie žaislai tikslina smulkiąją motoriką. Vaikai mokosi vaizduojamų objektų pavadinimus, skleidžiamus garsus, atlikti dviejų veiksmų nurodymus, pavyzdžiui, „paimk avį“.
Muilo burbulai. Vaikai mokosi taisyklingai pūsti, įvardinti objekto pavadinimą, ant kurio nusileido/susprogo burbulas, išlaukti savo eilės.
Piramidė. Vaikai mokosi dydžio sąvokų: didelis, mažas, mažiausias, didžiausias, spalvų pavadinimus, sudėti žiedus pagal dydį. Šis žaidimas taip pat tikslina smulkiąją motoriką.
Maisto muliažai. Vaikai mokosi maisto produktų pavadinimus, apibūdinti skonį. Įtraukiant nevalgomus objektus, vaikai mokosi, kas yra valgoma, o kas - ne.

Alternatyvūs Žaislai

Logopedė primena, kad yra daug alternatyvų, kurių nereikia pirkti, užtenka ir to, kas turima namuose. Štai keli pavyzdžiai, kuo mokomuosius žaislus galima pakeisti:

Kaladėlės. Nepradarytos skardinės (kad būtų saugu), įvairios dėžės nuo sauso maisto, pavyzdžiui, sausainių, košių popierinės dėžutės, įvairūs daugkartiniai plastikiniai indeliai.
Knygos. Įvairūs paveikslėliai ant maisto pakuočių, žurnalų, reklaminių lankstinukų, žiūrėjimas pro langą ir įvairių objektų vardijimas.
Burbulai. Pasigaminkite savo burbulus iš muilo, vonios putų. Galima naudoti ir popieriaus gabalėlius, plunksneles ar bet kokį kitą lengvai nupučiamą daiktą.
Muzikiniai instrumentai. Mediniai, plastikiniai šaukštai - puiki alternatyva! Pripildykite tuščius butelius sausais ryžiais. Iš tuščios dėžės, atviro indo, servetėlių dėklo pasigaminkite gitarą pridėdami lengvai tampomas gumeles (dar kitaip vadinamas kanceliarinėmis gumytėmis).
Skirtingų dydžių indeliai. Naudokite paprastus plastikinius indukus.
Kortelės su paveikslėliais. Kaip ir su knygomis, naudokite įvairius paveikslėlius ant maisto pakuočių, žurnalų, reklaminių lankstinukų, savo asmenines nuotraukas iš nuotraukų albumų.
Geometrinės formos. Galima iškirpti atitinkamos formos skyles ant dėžės ir tuo pačiu išsikirpti tos pačios formos figūras. Taip pat galima tiesiog namuose susirasti daiktus, panašius į geometrines formas, ir tas figūras įvardinti.
Suveriami žiedai. Galima naudoti plaukų gumeles, sukarpytus ir po to pagal pasirinktą dydį surištus siūlus. Juos galima verti/užmauti ant pasibaigusio popierinio rankšluosčio ar tualetinio popieriaus rulonėlio.
Vandens stalas. Pripilkite vandens į tuščią plastikinį indą, skardą arba tiesiog į plautuvą ar vonelę/vonią. Sudėkite įvairius žaislus, traukite juos iš vandens ir aptarkite jų išvaizdą.

Girdimojo Suvokimo Lavinimas

Girdimasis suvokimas - tai gebėjimas skirti ir atpažinti nekalbinius (gyvosios ir negyvosios gamtos) bei kalbinius garsus. Šio įgūdžio lavinimas reikalingas tuo atveju, jei vaikas painioja ne tuos garsus, kuriuos gali ištarti, taip pat panašiai skambančius žodžius, neišskiria nurodyto garso iš kitų, nekreipia dėmesio į savo tarimą.

Pratimai Girdimajam Suvokimui Lavinti

Jaunesnius vaikus (3 m.) pirmiausia reikia pratinti nustatyti skambančio, cypiančio žaislo vietą, judėjimo kryptį.
Įdomu ir naudinga skirti kelių žaislų skleidžiamus garsus, barbenimą į stalą ir į knygą, akmenuko ir šakelės tekštelėjimą į vandenį.
Priešmokykliniame amžiuje reikia pradėti garsinės analizės-sintezės pratybas, t. y. įsiklausyti ir pasakyti pirmą žodžio garsą, nustatyti, kurioje vietoje (žodžio pradžioje, viduryje, gale) yra nurodytas garsas, kas prieš jį, ar po jo. Pavyzdžiui, nubraižykite juostą su trimis langeliais, o žodyje išgirdęs reikiamą garsą, vaikas atsistoja ant garso vietą (pradžios, vidurio, galo) žyminčio langelio.
Surask žaisliuką. Uždenkite vaikui akis, paslėpkite kokį nors žaislą į spintelę ar už kėdės. Vaikas turi rasti paslėptą daiktą pagal jūsų plojimą ar kitą signalą.
Tyliai - garsiai. Saulė ir lietus. Vaikas vaikšto po kambarį, jis imituoja gėlių skynimą pievoje, t.y. renka popierines gėles nuo grindų. Pasigirsta barškučio ar kito žaislo garsai, tai - lietus.
Garsai pievoje. Vaikas sėdi ant kilimo, jam paduodamas žalios spalvos popieriaus lapas - „pievelė“ ir paveikslėliai. Išgirdęs žaislinio paukštelio cypsėjimą, lapo viršuje padeda paukštelio paveikslėlį, išgirdęs varpelio skambėjimą, lapo viduryje padeda varpelio paveikslėlį, o išgirdęs barbenimą pirštais - „lietutį“, lapo apačioje padeda grybo paveikslėlį.
Stalas ar knyga. Vienu atveju su pieštuku barbenkite į stalą, kitu - į knygą. Išgirdęs barbenimą į knygą, vaikas iškelia knygos paveikslėlį, išgirdęs barbenimą į stalą - stalo paveikslėlį.
Tekštelėjimas. Vienu atveju į vandenį tekštelėkite akmenuką, kitu - šakelę.
Upelio tekėjimas. Vienu atveju į indą pilkite vandenį iš žemai, kitu iš aukštai.
Šmirinėja peliukas. Po kambarį šmirinėja peliukas. Vaikui pasiūlykite įsiklausyti į peliuko skleidžiamus garsus ir atspėti, ką jis veikia: beldžia pieštuku į stiklinę, barškina raktus, degtukų dėžutę, barškutį, skambina varpeliu, atidaro ir uždaro stalo stalčių, plėšo, glamžo, karpo žirklėmis popierių.
Tono ilgumo skyrimas. Jums reikės švilpuko, pūskite jį vienu tonu, po to staiga pradėkite pūsti stipriau, vienu tonu pakelkite.
Piešimas pagal ritmą. Kartu su vaiku klausykitės garso įrašo, kuriame skleidžiami gyvūnų garsai. Išklausius vaikas turi įvardyti, koks gyvūnas skleidžia šiuos garsus.
Garsų ilgumas. Tarkite kurį nors garsą (pvz., A). Vaikas garso tarimo ilgumą turi imituoti judesiais. Kai garsą tarsite ilgai, tegu vaikas rankas tiesia į šalis, kai trumpai - rankas suglaudžia.
Ilgi ir trumpi žodžiai. Reikės skirtingo ilgio juostelių: ilga juostelė žymi ilgus žodžius, o trumpa juostelė - trumpus. Išgirdęs žodį, vaikas pakelia žodžio ilgumą atitinkančią juostelę (žodžių pavyzdžiai: aš, traukinys, neš, telefonas, prieš, arbatinukas, mes).
Aidas. Būkite keliautojas, o jūsų vaikas aidas. Keliautojas eina per kalnus, šaukia draugų vardus, trumpus žodžius: imk, stok, eime, dėmesio, atsargiai, o aidas atkartoja.
Tarkite sakinius, o išklausęs vaikas turi pasakyti, koks žodis pasikartoja. Dieną šviečia saulė. Naktį šviečia mėnulis. Mano kambaryje šviečia lempa. Saulius prausia veidą.
Atspėk pagal vardo pradžią, kurios lėlės man reikės - Agnės ar Ugnės? Tarkite pirmąjį lėlės vardo garsą, pagal kurį vaikas nustato, kuri lėlė reikalinga.
Atspėk, kokį žodį noriu pasakyti? Šuniuko vardas Sargis. Jums reikės žaislinio šuniuko.
Kurie žodžiai vienodi? Tarkite skiemenis, o jūsų vaikas juos pakartoja: miau-mū, me-be, ga-ka, po-bo, ta-da, tū-dū, py-py-bum, pa-ba-po, ga-ka-go, mė-mie-mė, tuo-to-tuo, na-ta-ka, pa-pu-po, sa-se-sė, sa-za-ca, ak-op-um.
Išgirsk mane. Pavyzdžiui, mokant tarti garsą Š ir tikslinant akustinius jo požymius, svarbu, kad vaikas šį garsą išgirstų garsų eilėje: a, š, p, š, g, d, š, ū, t, š ir reaguotų į jį sutartiniu ženklu, pvz., suplotų rankomis, imituotų saulutę, pamojuotų pirštinaite, atsitūptų, imituotų pagavimo judesį, pašoktų ir suplotų, paskambintų varpeliu ar pabelstų pieštuku į stalą, į pirštinaitę įdėtų žetoną, pasistiebtų, arba atsistotų ir iškeltų abi rankas į viršų. Išmokus išgirsti Š kitų garsų eilėje, mokoma jį skirti skiemeų eilėje, pvz., as, aš, su, šu, zo, zū, cu, cū. Po to tariama žodžių eilė, o vaikas, išgirdęs nurodytą garsą, signalizuoja.
Užburti žodžiai. Užburti sakiniai. Pasakykite sakinį, kuriame vienas garsas pakeistas kitu. Vaikas turi nurodyti, kuris žodis negerai pasakytas ir ištaisyti. Bavasarį parskrenda paukščiai. Pamačiau raudoną palioną. Sode augo lėlės. Pievoje ganėsi kalvė. Tievelis kalbėjosi su kaimynais. Jau snėgas laukuose ištirpo.

tags: #kaip #ugdyti #kalbos #suvokima