Įvadas
Šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje darbo aplinkoje darbuotojų motyvacija ir sveikata tampa vis svarbesniais faktoriais, lemiančiais įmonių sėkmę. Straipsnyje nagrinėjamos įvairios darbuotojų motyvavimo ir sveikatos gerinimo priemonės, remiantis ekspertų įžvalgomis ir konkrečiais įmonių pavyzdžiais.
Fizinio aktyvumo skatinimas: nauda darbuotojams ir įmonėms
Važiavimas dviračiu į darbą: puiki priemonė didinti motyvaciją ir gerinti sveikatą
Lietuvos sporto universiteto dėstytoja, trenerė Simona Pajaujienė, pabrėžia, kad didinti fizinį aktyvumą turėtų būti kiekvieno žmogaus siekis. Važiavimas dviračiu į darbą yra puikus būdas integruoti fizinį aktyvumą į kasdienę rutiną. Tai ne tik gerina darbuotojų sveikatą, bet ir didina jų produktyvumą bei gerą nuotaiką.
„Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja skatinti spontanišką aktyvumą ir integruoti jį į savo dienotvarkę. Važiavimą dviračiu itin naudinga įtraukti į kasdienę savo veiklą. Idealu, jei dviračiu galime vykti į darbą, tuomet net nereikia skirti papildomo laiko sportui, be to, tai nieko nekainuojanti sporto šaka, kur žmonės gali išnaudoti laiką keliavimui iš vienos vietos į kitą savo fizinio aktyvumo didinimui“, - kalbėjo apie pagrindines naudas S. Pajaujienė.
Įmonės, skatinančios darbuotojus keliauti į darbą dviračiais, ne tik prisideda prie jų sveikatos gerinimo, bet ir puoselėja ekologiją. Pavyzdžiui, įmonė „Arimex” jau penktą kartą kviečia kolegas bei kitas įmones prisijungti prie iššūkio kasdien keliauti į darbą dviračiu taip puoselėjant sveikatą bei papildomai užsidirbant. Sezono pabaigoje, apdovanojimų metu, didžiausią atstumą įveikusiems įmonės entuziastams įteikiami specialūs prizai. Praėjusiais metais projekte dalyvavo 13 darbuotojų, jie įveikė net 13 523 km atstumą.
Vienas iš „Arimex“ darbuotojų, Vytautas Miliukas, praėjusiais metais dviračiu numynė 3630 kilometrų į darbą. Jis teigia, kad sunkiausia buvo pasiryžti, bet pabandžius nebegalima sustoti, nes patiko teigiami pokyčiai. Kitas darbuotojas, Raimundas Tursa, dalyvauja įmonės projekte kiekvienais metais ir džiaugiasi galimybe ryte jau pasportavus atvykti į darbą su didesne energija bei grįžti į namus besimėgaujant gamta.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Sporto iniciatyvos ir bendruomenės kūrimas
Įmonės projektas suteikia galimybę daugiau judėti, o tai naudinga ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl bendruomenės kūrimo, aktyvesnio bendravimo su kolegomis. R. Tursa priduria, kad vykstant į ir iš darbo dviračiu, nebereikia papildomai laiko skirti sportui. Šių metų tikslas, kartu su kolegomis, įveikti 16 362 kilometrų atstumą (kaip iki Tokijo ir atgal), simbolizuojantį Tokijo žaidynes, vyksiančias 2020-aisiais.
Taisyklingas važiavimas dviračiu: saugumas ir patogumas
Svarbu prisiminti ne tik saugumo, bet ir taisyklingo važiavimo dviračiu taisykles. Simona Pajaujienė akcentuoja, kad kiekvienam, norinčiam prisijungti prie iniciatyvos į darbą vykti dviračiu, svarbu nepamiršti ir saugumo bei taisyklingos padėties ant dviračio:
- Sėdėti reikia patogiai, kad svoris būtų vienodai pasiskirstęs tarp balnelio (sėdynės), vairo ir pedalų.
- Rankos beveik ištiestos, bet neįtemptos (neužblokuotos per alkūnės sąnarius), nes tada geriau gali amortizuoti visus smūgius ir sumažinti viršutinės kūno dalies įtampą.
- Koja ant pedalo turi pilnai neišsitiesti per kelio sąnarį, pirštai ir keliai nukreipti pirmyn lygiagrečiai, keliai laikomi tiesiai virš čiurnų, netoli rėmo.
- Vairas turi būti sėdynės lygyje, kad kūnas palinktų 45 laipsnių kampu (pradedantiesiems arba turintiems nugaros problemų vairą galima kelti šiek tiek aukščiau).
- Nugara kiek galima natūrali - tiesi, šiek tiek suapvalinta, pečiai atitraukti kuo toliau nuo ausų, būtinai aktyvuoti pilvo sritį.
- Stengtis ritmiškai pirštų galais spausti ir traukti pedalus. Viena koja traukia, kita - spaudžia. Sugebėjimas panaudoti čiurnos sąnarį yra geros technikos požymis! Kiekvieną apsisukimą žemyn pradėti nuleistu kulnu, po to įjungti į darbą pirštus, kuriais traukti pedalą.
- Važiuojant į kalną atsistojus, rankas šiek tiek sulenkti, išlaikyti vienodą pedalų ritmą.
- Naudojant dviračio pavaras, galima atlikti įvairaus pobūdžio ir intensyvumo darbą. Nevertėtų minti su per daug laisva pavara ir per dažnais pedalų apsisukimais.
Sveikatos stiprinimas vyresniame amžiuje: Joanos Bartaškienės pavyzdys
Aktyvus gyvenimo būdas: jaunatviškumo paslaptis
Daugkartinė Lietuvos sportinės gimnastikos čempionė, aerobikos trenerė Joana Bartaškienė (75 m.) yra puikus pavyzdys, kaip aktyvus gyvenimo būdas padeda išlikti energingam ir sveikam bet kokiame amžiuje. Ji teigia, jog judėjimo teikiama nauda - neišmatuojama.
„Labiausiai nesuprantu tų vyresnių žmonių, kurie skundžiasi, kad nėra sąlygų sportuoti, kad viskas labai brangu. Taip sakantys veikiausiai internetu nemoka naudotis, nežino, kur informacijos ieškoti, nes nemokamų sportinių veiklų, užsiėmimų, sveikatingumo mokymų visoje Lietuvoje - nors vežimu vežk. Kai man pradeda sakyt, kad neturim sąlygų sportuoti, tai pirmiausia pasiūlau apsilankyt artimiausioje bibliotekoje, išmokt naudotis kompiuteriu, internetu ar išmaniuoju telefonu ir pasitikrint, kas aplinkui vyksta. Esu tikra, kad ne galimybių trūksta, bet vidinis tinginys ima viršų“, - šypsosi energingoji J. Bartaškienė.
Fizinis aktyvumas ir socialinė integracija
J. Bartaškienė veda sveikatingumo mankštas, sporto treniruotes senjorams ir teigia pastebinti, jog jų karta išties keičiasi. Ji nuolat stengiasi priminti vyresnio amžiaus žmonėms, jog būti fiziškai aktyviems ir skirti laiko sau nėra tinkamesnio laiko ir amžiaus nei dabar.
Taip pat skaitykite: Darbo motyvacijos analizė
„Svarbiausias mano patarimas, matant šiandienos senjorus, mėgstamą hobį kuo anksčiau paversti darbu, kuris net ir išėjus į pensiją teiktų džiaugsmą. Senjorai nori oriai gyventi, keliauti, studijuoti, bendrauti - visa tai galima kokybiškai daryti net ir būnant pensijoje“, - teigia J. Bartaškienė.
Sveikatos profilaktika: rūpestis savimi nuo jaunystės
J. Bartaškienė pabrėžia, jog profilaktika naudinga tuomet, kai dar nesijaučiame blogai. Tai apima ne tik tyrimų atlikimą, bet ir apsisprendimą derinti darbo ir poilsio režimą, pastangas maitintis sveikai ir subalansuotai, būti fiziškai aktyviais.
„Pagrindinės klaidos, kurias daro įvairaus amžiaus žmonės, manymas, kad dirbti be poilsio - vertybė“, - sako J. Bartaškienė.
Judėjimas - tai gyvenimas: J. Bartaškienės filosofija
J. Bartaškienė teigia, jog judėjimas - tai gyvenimas, o gyvenimas - tai judėjimas. Ji džiaugiasi, jog žmonės vis labiau pradeda suprasti sporto teikiamą naudą. Jeigu įpranti sportuoti nuo pat mažų dienų, tai gyvenimas visas bus be vaistų.
„Jeigu jums liūdna, tai eikit pas draugus, domėkitės ir klauskite, kur jie eina, ir junkitės kartu su jais. Ieškokite sveikatos kelio, tačiau jei negalite niekur sudalyvauti, tai visas sporto treniruotes galima atlikti namuose. Juk dabar internete gausu įvairiausių sporto mokomųjų pamokų, todėl užsiimti sportu galima ir neišėjus iš namų“, - pataria J. Bartaškienė.
Taip pat skaitykite: Organizacijos ir psichikos sveikata
Aktyvus laikas pajūryje: nauda fizinei ir psichologinei sveikatai
J. Bartaškienė, pati mielai bet kuriuo metų laiku besiilsinti pajūryje, pritaria, kad sveikatai - tiek fizinei, tiek psichologinei - pagerinti tikrai užtenka vos kelių dienų, o pajūris įspūdingais vaizdais džiugina visais metų laikais, tik svarbu pasirūpinti šilta apranga bei odos apsauga nuo vėjo. Medikai taip pat pritaria: net ir lietui lyjant ar esant prastesniam orui pasivaikščiojimas prie jūros padeda išvalyti odą, sinusus, pagerinti emocinę sveikatą, o tai svarbu ir daug dirbantiems ar besimokantiems, ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Įmonių investicijos į darbuotojų sveikatą: ar tai apgalvotas žingsnis?
Rūpestis darbuotojų gerove: įmonės kultūros dalis
Nuo sveikatos draudimo iki treniruoklių biure - įmonės neriasi iš kailio, norėdamos užtikrinti darbuotojų lojalumą, motyvaciją ir efektyvumą. Tačiau svarbu, kad vadovai ne tik pasirūpintų, kad įmonėje nebūtų nuolatinio streso aplinkos, bet ir patys jo nekeltų komandai.
O. Žvirzdinės teigimu, pagal „Deloitte’’ atliktus tyrimus, 64 proc. pasaulio vadovų vis dar įsitikinę, kad darbuotojai yra kaštai, o ne vertės kūrimo variklis. Tačiau jei tikiu, kad darbuotojai yra organizacijos vystymosi variklis, rūpinuosi jo motyvacija, įsitraukimu ir savijauta.
Streso valdymas ir psichologinė gerovė
Organizacijose vis labiau populiarėja įvairios streso valdymo technikos - meditacijos, mindfulness programos, grupiniai sporto užsiėmimai. Pašnekovė diskusijos metu atkreipė dėmesį ir į grįžtamąjį ryšį tarp darbuotojo ir vadovo.
„Žmonės turi kalbėti ir būti išgirsti ne tik per metinius pokalbius. Deja, mes vis dar nedrįstame kalbėti apie jausmus. Jaunoji karta jau žengia pirmuosius žingsnius ir yra atviresni, tačiau reikia pripažinti, kad tai viena sunkiausių lyderystės disciplinų”, -akcentavo O. Žvirzdinė.
Investicijos į sveikatą: „Arimex” pavyzdys
„Važiavimo dviračiu sezonai, sveikas maistas, nemokamos treniruotės ir treniruoklių zonos biure, jogos užsiėmimai, kelionės, penktadieniniai pokalbiai apie vertybes bei savijautą” , - diskusijų festivalyje vardijo, kaip rūpinasi darbuotojų sveikata bei fiziniu aktyvumu „Arimex” direktorius Gražvydas Jukna.
Pašnekovas įsitikinęs - itin svarbu, kad darbuotojams patiktų tai, ką jie įmonėje daro, kad jiems tai rūpėtų ir jie būtų motyvuoti atlikti savo užduotis kuo geriau.
Darbuotojų sveikata ir įmonės efektyvumas
„Nematuojame tiesioginio investicijų į darbuotojų sveikatą atsiperkamumo, tačiau stebime 2 dalykus: darbuotojų kaitą ir sergamumą. O išvestinis rodiklis, kurį taip pat stebime, yra pardavimai vienam darbuotojui. Kaip visa tai susiję? Jei darbuotojai yra sveiki, jie dirba ir atlieka savo užduotis, jų krūvio nereikia padalinti kitiems. Kai darbuotojų kaita nedidelė - užtikrinama kokybė ir greitis, nereikia atlikti įvadinių darbų, klysti, taisyti. Be to, esant laisvai darbo vietai, kažkas juk turi daryti tuos darbus - vėl kalbame apie papildomą krūvį darbuotojams. Šios dvi dalys tiesiogiai daro įtaką darbuotojų skaičiui, o tuo pačiu, ir mano minėtam efektyvumo rodikliui”, - komentavo G. Jukna.
Sveikatos draudimas: tik dalis investicijų į sveikatą
G. Juknos nuomone, sveikatos draudimas nėra investicija į sveikatą - tai tas pats, kas duoti darbuotojui vaistų, kai jis suserga. Investiciją į darbuotojų sveikatą jis supranta kaip priemones, kurios suteikia papildomą galimybę darbuotojams būti sveikiems, atlikti savo užduotis greitai, efektyviai.
Holistinis požiūris į darbuotojų gerovę
Pasak darbuotojų įsitraukimo ir atlygio valdymo eksperto Eligijaus Kajietos, Lietuvoje dažniausiai taikomos atskiros investicijų į darbuotojų sveikatą iniciatyvos - sporto klubas, jogos užsiėmimai, žinoma, įprastai - sveikatos draudimas, sveikatos patikrinai ar skiepai. Įmonės turėtų siekti formuoti savo darbuotojams siūlomas papildomas naudas pagal tai, kokias vertybes nori komunikuoti.
„Sveikatingumą turėtume suprasti plačiau nei tik fizinė sveikata. Yra psichologinis sveikatingumas, kurį suteikia aiškumas, vadybos kokybė, didelė to dalis yra užtikrintumas dėl ateities - paties darbuotojo sėkmės įmonėje ar įmonės sėkmės rinkoje”, - sakė E. Kajieta.
Patyčių prevencija: saugios darbo aplinkos kūrimas
Reagavimo į patyčias mokymai: praktiniai įgūdžiai ir bendruomenės stiprinimas
Šiandien, kai apie patyčias kalbama daug ir dažnai, itin svarbu ne tik žinoti, ką reiškia žeminantis elgesys, bet ir išmokti į jį reaguoti taip, kad iš tiesų būtų kuriama saugesnė mokyklos aplinka. „Vaikų linija“ kartu su prekės ženklu „Head&Shoulders“ vykdo iniciatyvą #SuremkimePečius, kurios metu organizuojami praktiniai mokymai Lietuvos mokyklų darbuotojams.
Psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė teigia, kad „Vaikų linijos“ reagavimo į patyčias mokymai skiriasi nuo kitų tuo, kad yra itin orientuoti į praktines situacijas ir vykdomi glaudžiai bendradarbiaujant su konkrečia mokykla, tyrinėjant jos situacijas.
„Mokyklos dažnai turi pasitvirtinusias patyčių prevencijos ir intervencijos tvarkas, tačiau vien turėti tvarką neužtenka. Mūsų tikslas - padėti mokyklos bendruomenei pasitikrinti, ar tą tvarką visi vienodai supranta, ar ji tikrai veikia kasdienybėje“, - sako psichologė.
Mokytojų patirtys: nuo nuovargio iki įkvėpimo
Dalyvavę reagavimo į patyčias mokymuose mokytojai dalijosi, kad svarbiausia jiems buvo galimybė sustoti ir iš naujo įvertinti savo kasdienes reakcijas į patyčias. Dauguma pabrėžė, jog praktinės užduotys ir realių atvejų nagrinėjimas padėjo suprasti, kad patyčių situacijos dažnai yra sudėtingesnės, nei gali pasirodyti pirmo žvilgsnio.
Viena pedagogė komentavo: „Iš šių mokymų išėjau ne tik su aiškesniu veiksmų planu, bet ir jausmu, kad nesu viena - mes visi esame vienoje komandoje.“
Iššūkiai ir sprendimai
Viena iš priežasčių, kodėl reagavimas į patyčias ne visada efektyvus - būtent dėl to, kad reaguojama neturint pilno situacijos vaizdo. Taip pat pedagogai dažnai susiduria su nuovargio ir bejėgiškumo jausmu, apimančiu, kai nepavyksta greitai sustabdyti patyčių. „Vaikų linijos“ mokymai padeda pedagogams pajusti bendrystę ir pamatyti, kaip svarbu tarpusavio bendradarbiavimas ir palaikymas, sprendžiant patyčias tarp vaikų.
Bendruomenės iniciatyvos: fizinio aktyvumo skatinimas regionuose
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras prisijungdamas prie Sveikatą stiprinančio Kauno regiono darbo grupės inicijuotos veiklos - Fizinio aktyvumo skatinimas ir propagavimas - 2015 metais organizavo praktines fizines veiklas seniūnijų gyventojams.
Kauno rajono gyventojų fizinio aktyvumo skatinimui buvo sukurta speciali programa - nuotolinio mokymo užsiėmimai, kurie kartą per savaitę buvo transliuojami internetu iš Lietuvos sporto universiteto. Net 22 Kauno apskrities seniūnijos įsitraukė į šį projektą. Kiekvieną ketvirtadienį Kauno rajono seniūnijų gyventojai bendruomenės, mokyklos ar kt. patalpose turėjo galimybę tiesioginės transliacijos metu mankštintis kartu su žinomais sveikatinimo treneriais. Dalyviams buvo pristatytos įvairios sveikatinimo veiklos: populiarioji aerobika, Pilatesas, gatvės šokiai, zumba.
Projekto poveikis motyvacijai ir bendruomeniškumui
Įvertinus tyrime dalyvavusių bendruomenės narių fizinį aktyvumą, kūno masės indeksą, sėsliai praleistą laiką, nerasta patikimų skirtumų tarp prieš ir po fizinių veiklų. Tačiau labai svarbus fizinių veiklų poveikis dalyvių motyvacijai būti fiziškai aktyviems. Po fizinių veiklų reikšmingai padidėjo dalyvių motyvacija būti fiziškai aktyviems siekiant pagerinti savo išvaizdą, patirti malonumą, pajausti savaveiksmiškumą ir galimybę bendrauti.
Tyrimo rezultatai parodė, kad fizinės veiklos suburia bendruomenės narius. Tai labai svarbu skatinant gyventojų bendruomeniškumą. Taigi, tokio pobūdžio projektai išpildo sveikos bendruomenės misiją - bendrauti ir bendradarbiauti, siekiant geresnės sveikatos.
tags: #darbuotoju #motyvacija #a #bartaskiene