Hiperaktyvumas ir Raidos Sutrikimai: Pagalba Vaikams Atskleisti Potencialą

Vaikų hiperaktyvumas, dažnai susijęs su raidos sutrikimais, kelia iššūkių tiek jiems patiems, tiek jų artimiesiems. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti ADS, kokios pagalbos priemonės gali būti veiksmingos ir kaip padėti vaikams su šiuo sutrikimu pilnai išnaudoti savo galimybes.

Kas yra Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADS)?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra dažnas ir nevienalytis neurologinis raidos sindromas, kuriam būdingas dėmesio deficitas bei hiperaktyvumas. Tai neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis vaikystėje, iki 12 metų. Pagrindiniai požymiai pasižymi nuolatiniu sunkumu sutelkti dėmesį ir (arba) valdyti hiperaktyvumą, impulsyvumą, trukdantys arba bloginantys socialinio, mokyklinio ar darbinio funkcionavimo kokybę bei vystymąsi.

Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugo asmenų skaičiuos, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas. Remiantis naujausiais demografiniais duomenimis, dabar pasaulyje ADHD diagnozuota apie 15,9 % studentų ir 506,17 mln. (9,34 %) suaugusiųjų. Lietuvoje, pagal dabartinius turimus rodiklius, ADHD nustatyta apie 5,2 %pradinių klasių mokinių, tarp kurių yra 1,9 karto daugiau berniukų nei mergaičių. Šis skaičius tik didėja, todėl ADHD dabar laikomas vienu iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos sutrikimų visame pasaulyje.

Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.

ADS Priežastys: Genetika, Biologija ir Aplinka

Atlikti tyrimai atskleidžia, jog ADHD gali pasireikšti dėl genetinių, biologinių bei aplinkos veiksnių. ADS yra laikomas paveldimu sutrikimu, kurio patogenezę lemia genai. Tačiau genetinių ir aplinkos tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiai ligai, nes lemia individo jautresnę reakciją į aplinkos poveikį, ypač prenatalinėje stadijoje, kur iššaukia biologinius pokyčius. Taigi, ADHD priežastys yra dažniausiai kompleksiškos: genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių junginys.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

• Paveldimumas: Remiantis dvynių ir įvaikinimo tyrimais, genetiniai veiksniai gali numatyti 60-90% ADHD atvejų. Dėl to ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai bei seserys turi didelę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais.
• Smegenų struktūriniai pokyčiai: Skirtingi tyrimai rodo, jog žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD sutrikimas, pasižymi pakituria corpus collosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat atlikta metaanalizė nustatė, jog žmonės su ADHD turi funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.
• Neurotransmiterių disbalansas: Nustatyta, jog pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų kontrolę ir blogesnę impulsyvumo kontrolė, vieni iš pagrindinių ADHD simptomų. Taip pat atrasta, jog yra reikšmingas ryšys tarp bendros norepinefrino koncetracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simpromų kaip kontrolė bei koncentracija. Atsižvelgiant į tai, su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD, slopinti šio sutrikimo simptomus medicinėje praktikoje.
• Motinos elgesys: Moksliškai nustatyta, jog motinų vaikams, kurios neštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, yra didelė rizika susirgti ADHD.
• Smegenų sužalojimas: Kai kuriais atvejais, ADHD simptomai gali pasireikšti po stiprios galvos traumos.
• Gimimas neišnešiotam ir/ar mažo svorio: Nustatyta, jog neišnešioti ir/arba mažo svorio kūdikiai turi didesnę riziką susirgti ADHD.

Pagrindiniai ADS Simptomai

Pagrindiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) simptomai yra:

• Nedėmesingumas - sudėtinga sutelkti ir išlaikyti koncetraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
• Hiperaktyvumas - nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios.
• Impulsyvumas - neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susiturėti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.
• Galimas šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystimasis.
• Žemas frustacijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.

ADS Tipai

Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V) dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas skirstoma į tris tipus:

• Neatidus ADHD tipas. Šiam sutrikimo tipui būdinga sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
• Hiperaktyvus/impulsyvus ADHD tipas. Rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas, kuriam būdingas bereikalingas nuolatinio judėjimo poreikis - hiperaktyvumas, impulsyvus elgesys be dėmesingumo sutrikimo.
• Kombinuotas ADHD tipas. Labiausiai paplitusi sutrikimo forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.

ADS Diagnozavimas: Kada Kreiptis Pagalbos?

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai, kai:

1. Pasireiškia 6 ar daugiau dėmesingumo stokos ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomų (5 ar daugiau, jei esate vyresnis nei 17 metų amžiaus), kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2. Keli simptomai aptinkami iki 12 metų amžiaus ir kenkia vaiko vystimuisi.
3. Simptomai pasireiškia dviejose ar daugiau skirtingų aplinkų (pvz. namai, mokykla, darbovėtė).
4. Simptomai trukdo arba blogina socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybę.
5. Simptomai nėra geriau paaiškinami kitų psichikos sutrikimų (pvz. depresijos, nerimo).

ADS Gydymo Būdai: Medikamentai, Terapija ir Gyvenimo Būdo Pokyčiai

Geriausias ADHD gydymo būdas yra labai individualus, tačiau dažniausias apima vaistų, psichoterapijos ir (arba) gyvenimo būdo pokyčių derinį. Pasaulinės sveikatos organizacija teigia, jog veiksmingas gydymas turėtų būti skirtas tiek pagrindiniams simptomams, pavyzdžiui, impulsyvumui ar nedėmesingumui, tiek su tuo susijusiems elgesio sunkumais ir socialinių įgūdžių trūkumui (nesugebėjimui planuoti savo laiko, užmegzti draugysčių).

Medikamentinis gydymas

Medicinėje praktikoje dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, medikamentai modifikuojantys dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, kurie gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Kad ir kokie vaistai būtų vartojami, svarbu, kad jų dozė būtų tinkama, kadangi per maža vaistų nuo ADHD dozė nesukels jokio efekto, o per didelė, ypač stimuliatorių, gali reikšmingai padidinti aktyvumo lygį, trikdantį asmens koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinanti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą.

Psichoterapija

Be medikamentinių priemonių, kitas išties veiksmingas gydymo būdas yra psichoterapija.

Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių. Dažnai ADHD bendruomenės išreiškiama replika „tabletės neišmoko įgūdžių" puikiai atskleidžia, kad nors hiperaktyvumo ar neatidumo simptomus medikamentinis gydymas išties palengvina, tačiau priskiriami vaistai nebūtinai gali padėti vaikui išmokti atsikratyti neigiamų įpročių, kurti ir palaikyti sveiką, ne tokį alinantį santykį su ADHD, socialiai integruotis ir įgyvendinti savas užsibrėžtas idėjas. Šią spragą siekiama užpildyti elgesio terapija.

Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.

Sveikas Gyvenimo Būdas: Mityba, Fizinis Aktyvumas ir Miego Režimas

Kiekvienam žmogui yra svarbu turėti gerą fizinę sveikatą, ypatingai patiriant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Būtent sveikas gyvenimo būdas kartu su elgesio terapijomis bei medikamentų pagalba gali padėti palengvinti individo išgyvenamus ADHD simptomus. Sveikos elgsenos būdai, kurie gali padėti, yra:

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

1. Pilnavertės mitybos užtikrinimas, į dienos racioną įtraukiant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų bei maisto produktų, turinčių liesus baltymus, omega-3 riebiąsias rūgštis.
2. Kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į asmens amžių.
3. Limituotas naudojimasis televizoriumi, kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais.
4. Pagal asmens amžių rekomenduotino miego kiekio užtikrinimas kiekvieną naktį.

Praktiniai Patarimai Tėvams: Kaip Padėti Vaikui, Sergančiam ADS?

Pirmiausia, pastebėjus ADS požymius vaiko elgsenoje, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Laiku suteita pagalba yra efektyvesnė. Kartu su profesionalia sveikatos priežiūra vaikui gali padėti:

• Sureguliuota dienotvarkė, miego režimas bei visavertė mityba.
• Užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis.
• Pateikimas vaikui suprantamų vaizdinių veiklos planavimo ir atliekamų užduočių būdų.
• Ugdymas savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių.
• Komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje, jog būtų užtikrintos palankios sąlygos, padedančios ugdyti vaiko patiriančio ADHD akademinius įgūdžius.

Kiekvienas ADHD sergantysis vaikas yra labai individualus, todėl pagalbos planas ir konkrečios rekomendacijos, veiksmai, kuriuos gali užtikrinti tėvai, labai priklauso nuo vaiko ir kaip šis sutrikimas pasireiškia būtent jam/jai. Todėl visi šie žingsniai turi būti aptarti su profesionalios pagalbos specialistu ir pritaikyti asmeniškai.

Gyvenimas su ADS: Savipagalbos Strategijos

Pirmiausia, yra išties svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir palaikyti nuoseklų gydymą su gydytojų priežiūra. Vis dėlto individualūs veiksmai kartu su medicinine pagalba gali dar labiau palengvinti išgyvenamus simptomus.

• Fizinė veikla. Subalansuotas dažnas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti perteklinį energijos kiekį, būdingą ADHD. Taip pat daro pozityvią įtaką neurotransmiteriams smegenyse, susijusiems su ADHD. Keli atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog reguliarios jogos praktikos reikšmingai pagerina hyperaktyvumo, nerimo ir socialines problemas žmonėms su ADHD. Be to, tyrėjai nustatė, jog žmonės su ADHD, praktikuojantys tai chi, jautėsi mažiau nerimastingi, hiperaktyvūs, jautė mažesnį emocijų kintamumą. Taigi, apsvarstyti dayvavimą jogos, tai chi savaitinėse klasėse ar užsiimti kita reguliaria fizine veikla, norint sumažinti ADS simptomų amplitudę, išties verta.
• Grynas oras. Atskleista, jog reguliarus buvimas gryname ore, net 20 min gali pagerinti koncentraciją, o tai labai naudingas žmonėms su ADHD. Būtent leidimas laiko, kur daug žalumos ir natūralios gamtos yra naudingiausias. Tai saugi, natūrali ir reikšminga pagalba turintiems ADHD.
• Rutinos. Disorganizuotumas gali varginti ir sukelti daug problemų, tad rutinos susikūrimas ir jos laikymasis gali tikrai pagerinti emocinę savijautą, suteikti stabilumo ir nuspėjamumo. Bendros tvarkos įvedimas į kasdienybę, ką, kada ir kaip darote yra svarbus ADHD savipagalbos komponentas.
• Pusiausvyra. ADHD, yra dėmesio sutrikimas, todėl kartais sergantieji gali tapti hiperfokusuoti ir pernelyg susikoncentruoti į vieną gyvenimo sritį, pradėti visiškai ignoruoti kitas. Tai gali būti susiję su darbu, santykiais ar savipriežiūra ir t.t. Pusiausvyros trūkumas gali reikšmingai susitiprinti ADHD požymius ir net sukelti depresijos simptomus, dažnai pasireiškiančius kartu su ADHD. Todėl balanso tarp poilsio, darbo ir kitų gyvenimo sferų užtikrinimas yra labai svarbus.
• Relaksacija. Meditacijos, relaksacijos bei kvėpavimo pratimai taip pat gali padėti palengvinti simptomus, subalansuoti energijos lygį, sustiprinti koncentraciją.
• Mityba. Subalansuota mityba taip pat labai svarbi, norint užtikrinti lengvesnį ADHD simptomų pasireiškimą. Į dienos racioną įtraukiant daug vaisių, daržovių, maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, vitaminų, mineralų, liesųjų baltymų bei neskaldytų grūdų.

Stiprybių Puoselėjimas: Padėkite Vaikui Atskleisti Savo Potencialą

Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.

Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas. Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.

Pagalba Mokykloje: Kaip Sudaryti Palankias Sąlygas

Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma.

Kaip padėti vaikui mokykloje:

• Skaidykite informaciją.
• Leiskite daryti pertraukas.
• Koreguokite aplinką.
• Darykite patikslinimus.
• Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.

Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.

Kaip padėti vaikui reiškiantis hiperaktyvumui:

• Stebėkite, kas blogina situaciją.
• Įtraukite fizinį aktyvumą.
• Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties.
• Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.

Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.

Kaip padėti vaikui reiškiantis impulsyvumui:

• Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį.
• Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
• Imkitės prevencijos.

tags: #kaip #vaiku #hiperaktyvumas #lemia #vaiko #raida