Kaip Atpažinti Smurto Požymius Psichiatrijos Skyriuje: Vadovas Pacientams ir Specialistams

Psichologinis smurtas - tai subtilus, bet griaunantis reiškinys, paliekantis gilias žaizdas žmogaus sieloje. Šis straipsnis siekia išsamiai apibrėžti psichologinį smurtą, aptarti jo pasireiškimo formas, poveikį aukoms ir pabrėžti svarbą atpažinti bei kovoti su šia smurto rūšimi, ypač psichiatrijos skyriuje.

Kas yra psichologinis smurtas?

Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Tai gali būti vykdoma verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Tai tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.

Psichologinį smurtą lengviausia yra pajausti, jį galima atpažinti iš tam tikrų kūno ženklų, kalbos tono ir kalbėjimo manieros, žodžių. Tarkime, kaltinimai, nesikalbėjimas, tylėjimas, ignoravimas, patyčios, įvairaus pobūdžio įžeidinėjimai. Deja, ši smurto forma yra labai išplitusi ir pats geriausias indikatorius - žmogaus savijauta susidūrus su tokiu smurtu, ko pasekoje atsiranda nesaugumo jausmas. Trumpai tariant, tai - savo nuomonės primetimas kitam žmogui, siekiant savo tikslų.

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.

Psichologinio smurto formos ir požymiai

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

• Nuolatinė kritika: Nuolatinis aukos kaltinimas, menkinimas, jos veiksmų ir sprendimų kritika.
• Izoliavimas: Aukos atskyrimas nuo šeimos, draugų ir kitų socialinių kontaktų, siekiant ją padaryti priklausomą nuo smurtautojo. Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
• Baimės sėjimas: Bauginimas, grasinimai, agresyvus elgesys, sukeliantis aukai baimę ir nerimą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu, sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
• Menkinimas: Nuolatinis aukos žeminimas, jos vertės neigimas, įžeidinėjimai ir patyčios.
• Manipuliavimas: Aukos jausmų ir emocijų išnaudojimas, siekiant ją kontroliuoti ir paveikti.
• Psichologinis smurtas gali pasireikšti tylėjimu. Psichologiniu požiūriu vieni yra stipresni, kiti silpnesni. Vienas nori pakalbėti, o kitas nekalba. Jei viena pusė tyli, jau prasideda problemos.
• Liguistas pavydas, persekiojimas taip pat yra psichologinis smurtas.
• Kartais spaudimą sutuoktiniams kita pusė daro per vaikus, grasina, kad neleis matyti vaiko. Jei žmona taip grasina, vyras gali kreiptis į institucijas. Bet kokie kiti grasinimai ir bauginimai irgi laikomi psichologiniu smurtu.
• Kartais sutuoktiniai smurtauja, remdamiesi ekonominiais koziriais. Jie grasina, kad išmes sutuoktinį iš namų, atims automobilį, drabužius. Tai - ekonominis spaudimas, kuris virsta ekonominiu smurtu ir gali pasireikšti net namų spynų pakeitimu ar išdeklaravimu iš buto.
• Psichologiškai dažnai smurtauja ne tik sutuoktiniai, bet ir jų tėvai - uošviai. Ypač, jei šeimos gyvena tėvų namuose ir jie aktyviai įsitraukia, stodami į savo dukros ar sūnaus pusę.
• Dažnas atvejis, kai sutuoktiniai pasitelkia patyčias, nuolatinį ujimą. Konfliktas šeimoje dažniausiai kyla dėl girtuokliavimo, narkotikų, negydomų psichikos ligų. Krizes paskatina neištikimybės, ekonominiai nepritekliai.
• Spoksojimas ir akių kontaktas (grėsmingas žvilgsnis).
• Tonas ir balso garsumas (pakeltas tonas, reikalavimai, bandymas užgožti dialogą).
• Nerimas (rankų gniaužymas, trynimas).
• Murmėjimas, vapėjimas.
• Žingsniavimas, nerimastingas vaikščiojimas.

Kitos smurto formos

Nors šis straipsnis daugiausia dėmesio skiria psichologiniam smurtui, svarbu paminėti ir kitas smurto formas, kurios gali egzistuoti kartu:

• Fizinis smurtas: Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas.
• Ekonominis smurtas: Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.
• Seksualinis smurtas: Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
• Pasyvus smurtas (nepriežiūra): Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.

Psichologinio smurto poveikis

Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Jis gali sukelti:

• Emocines problemas: Stresą, nerimą, depresiją, panikos atakas, savivertės sumažėjimą, kaltės jausmą, bejėgiškumą.
• Fizines problemas: Nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, nuovargį, imuninės sistemos susilpnėjimą. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas.
• Socialines problemas: Izoliaciją, sunkumus kuriant ir palaikant santykius, pasitikėjimo kitais žmonėmis praradimą.
• Psichologines traumas: Potrauminio streso sindromą (PTSS), disociaciją, atminties ir koncentracijos sutrikimus.
• Savižudybės riziką: Ypač sunkiais atvejais, kai auka jaučiasi visiškai bejėgė ir neturi vilties.
• Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas.
• Žvelgiant į psichologinį smurtą, jis gali pabloginti fizinę sveikatą: gali atsirasti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, dažniau kenčia nuo depresijos, nerimo ir baimės sutrikimų nei moterys, kurios nepatyrė smurto.
• Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir visai šeimai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali būti fizinis, psichologinis ir socialinis. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai rodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgai po smurto pabaigos. Kuo intensyvesnis smurtas, tuo didesnis poveikis fizinei ir psichinei sveikatai.

Kaip atpažinti ir reaguoti į psichologinį smurtą?

Svarbu atpažinti, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama.

• Pasitarti su patikimu žmogumi: Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
• Nustatyti ribas: Jūs turite teisę pasakyti „ne“, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
• Rūpintis savimi: Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę.
• Kreiptis į specialistus: Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
• Asertyvus elgesys: Tai lietuviškai vadinamas tvirtabūdiškas elgesys, dar vadinamas vidurio kelias. Tam žmonės turi būti pasiruošę. Svarbu yra išmokti nepasiduoti smurtiniam elgesiui, nereaguoti į smurtą smurtu. Tai viena iš pagrindinių klaidų, išskyrus žinoma tuos atvejus, kai yra tiesioginė grėsmė gyvybei ar sveikatai. Smurtaujančio asmens vienas iš pagrindinių tikslų yra iššaukti kito žmogaus smurtą. Pykti vienam yra sudėtinga, viduje gyventi su tuo skausmu yra sunku. Piktam, ketinančiam smurtauti asmeniui reikia rasti atitinkamą asmenį arba auką tam, kad būtų galima realizuoti savo ketinimus. Sakykime, grįžęs namo vyras keiksmažodžiais bando reikšti savo nepasitenkinimą rasta ne tokia tvarka namuose, kokios jis tikėjosi. Kai vyras supyksta, jis paprastai naudoja keiksmažodžius, šaukia. Vyrui atrodo, kad moteriai turėtų būti aišku, kad jis supykęs. Bet kai paklausi, ką moteris galvoja, kai vyras naudoja necenzūrinę leksiką, pasirodo, kad ji dažnai galvoja, kad taip jis ją siekia įžeisti, pažeminti, juk pati necenzūrinė leksika tai iš esmės moterį žeminantys žodžiai. Taigi, asertyviai besielgianti moteris turėtų ramiu tonu įvardinti savo jausmus, pasakyti - jaučiuosi pažeminta ir įskaudinta girdėdama tokius žodžius ir pasistengti pasišalinti, trumpam palikti konflikto vietą. Kai vyras nusiramina, reikia bandyti kalbėtis su juo apie tai, kas čia įvyko. Pokalbis apie jausmus vyrams nėra lengvas užsiėmimas, bet tai viena esminių sėkmingo gyvenimo kartu sąlygų, apie tai reikia kalbėtis.
• Jei tai slėpta, pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad reikia išsikalbėti apie tai ir geriausia - su tinkamu pašnekovu, kuriuo pasitikima ir kuris gali padėti šioje situacijoje. Svarbu motyvuoti moterį keisti situaciją. Motyvuota moteris ras dvidešimti būdų, kaip išspręsti tokią situaciją, o nemotyvuota moteris ras dvidešimt priežasčių to nedaryti. Ir jei smurtą patirianti moteris perskaitė šį mūsų pokalbį iki galo - tai jau gali tapti teigiamų pokyčių pradžia.
• Dažnai kyla klausimas, kodėl auka negali tiesiog palikti smurtautojo. Tyrimai rodo, kad aukos dažnai ieško strategijų, kaip padidinti savo ir vaikų saugumą. Svarbu paminėti smurto ratą, kuris gali trukdyti aukoms palikti partnerį. Išeiti iš šio rato yra sunku.

Psichologinio smurto prevencija ir savipagalbos būdai

Psichologinio smurto aukos atpažinimas yra sudėtingesnis nei fizinio smurto, nes jis nepalieka fizinių žaizdų. Tačiau Lietuvoje yra daug pagalbos šaltinių smurto aukoms. Verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius jau priimtas:

• Ieškoti pagalbos: Tai gali būti savipagalbos knygos, susitikimai su psichologu ar kitos formos pagalba. Svarbiausia - imtis veiksmų.
• Rasti palaikymo grupę: Grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis.
• Ugdyti dvasingumą: Tai nebūtinai reiškia religiją. Galite tikėti bet kuo, kas skatina judėti į priekį, pavyzdžiui, aukščiausia visatos galia ar savitarpio pagalbos grupė.
• Nustatykite asmenines ribas. Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius.
• Duokite sau laiko pasveikti. Nebandykite taisyti smurtautojo. Smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos.
• Venkite savęs kaltinimo. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte smurto, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.
• Teikite pirmenybę savo poreikiams.
• Venkite bendrauti su smurtautoju. Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus.
• Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių. Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos.
• Kreipkitės pagalbos į specialistą. Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis.

Psichologinis smurtas darbe

Psichologinis smurtas darbe - tai rimtas pažeidimas, kurį svarbu nedelsiant fiksuoti ir spręsti. 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimams, Lietuvoje buvo įteisintas smurto, įskaitant psichologinio, ir priekabiavimo draudimas bei šių reiškinių sąvokos. Smurto sąvoka labai plati - tai bet koks nepriimtinas elgesys arba jo grėsmė, nesvarbu, ar toks elgesys pasireiškia vieną kartą, ar kartojasi.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Nepriimtinu elgesiu gali būti siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, kuris gali būti tiesioginis arba potencialus, įžeidžiantis asmens orumą ar sukuriantis bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Psichologiniu smurtu laikomi priešiški, neetiški, žeminantys, agresyvūs, užgaulūs ar įžeidžiantys veiksmai darbo aplinkoje, kuriais kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą arba siekiama jį įbauginti, sumenkinti ar pastatyti į bejėgę padėtį. Dažniausiai psichologinis smurtas pasireiškia įvairiomis netinkamo elgesio formomis, pavyzdžiui, įžeidinėjimu, žeminimu, grasinimais, nekonstruktyvia ir žeminančia kritika.

Svarbu pabrėžti, kad psichologinis smurtas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir paveikti bet kurios grandies darbuotoją, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, veiklos srities ar užimamų pareigų. Tačiau tyrimai rodo, kad tam tikruose sektoriuose - sveikatos priežiūros, švietimo, viešojo valdymo, prekybos ir transporto srityse - pavojus susidurti su psichologiniu smurtu yra ženkliai didesnis.

Dažniausiai psichologinį smurtą darbuotojai patiria iš aukštesnes pareigas užimančių darbuotojų ar vadovų. Vis dėlto psichologinį smurtą gali taikyti ir kolegos, einantys to paties lygio pareigas, o retesniais atvejais - pavaldiniai savo vadovų atžvilgiu.

Įrodymai apie psichologinį smurtą darbe

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl skundai dėl psichologinio smurto dažnai lieka nepatvirtinti, yra objektyvių įrodymų, leidžiančių pripažinti psichologinio smurto faktą, nebuvimas arba jų nepakankamumas. Todėl asmuo, manantis, kad su juo elgiamasi netinkamai, turi būti aktyvus - siekiant apginti savo teises būtina rinkti visus įmanomus objektyvius įrodymus, galinčius pagrįsti netinkamo elgesio faktus. Tokiais įrodymais gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, taip pat liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą elgesį, parodymai. Svarbu žinoti, kad Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai taip pat turi teisę išreikalauti iš darbdavio tam tikrus dokumentus, kuriuos darbuotojas nurodo kaip galinčius patvirtinti psichologinį smurtą bei apklausti jo nurodytus liudytojus.

Skundo nagrinėjimo trukmė ir tvarka

VDI skundą dėl galimo psichologinio smurto paprastai išnagrinėja per 20 darbo dienų. Tačiau jei dėl objektyvių priežasčių šio termino nepakanka, nagrinėjimo laikotarpis gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Svarbu žinoti, kad VDI nagrinėja ne visus gaunamus skundus dėl psichologinio smurto - vertinama, kas taiko smurtą ir ar apie situaciją buvo informuotas darbdavys. Jei darbuotojas patiria nepriimtiną kolegos ar net tiesioginio vadovo (bet ne juridinio asmens vadovo) elgesį, jis pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį. Tai turi būti daroma pagal įmonėje nustatytą tvarką, o jeigu tokios tvarkos nėra arba darbuotojas su ja nebuvo supažindintas - raštu kreipiantis į įmonės vadovą. Pranešime svarbu kuo išsamiausiai aprašyti situaciją ir pateikti visus turimus įrodymus. Tik tuo atveju, jei darbdavys nesiima jokių veiksmų psichologinio smurto atvejui tirti arba jei pats juridinio asmens vadovas taiko netinkamą elgesį, darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI. Nustačiusi teisės pažeidimus, inspekcija gali taikyti administracinę atsakomybę juridinio asmens vadovui. VDI inspektorių veiksmai ar priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba administraciniam teismui.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Jeigu darbdavys neužtikrina saugios darbo aplinkos ir dėl to darbuotojas patiria turtinę ar neturtinę žalą, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją (DGK) dėl žalos atlyginimo. Nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbuotojas gali jį apskųsti bendrosios kompetencijos teismui.

Veiksmai nustačius psichologinio smurto faktą

Svarbu suprasti, kad VDI yra kontrolės institucija, kurios pagrindinė funkcija - prižiūrėti, kaip darbdaviai laikosi Darbo kodekso, kitų darbo teisės normų bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Tačiau VDI nekontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi vidinių įmonės taisyklių, įskaitant draudimą taikyti psichologinį smurtą - už tai atsakingas pats darbdavys. Jeigu VDI nustato, kad psichologinį smurtą taikė juridinio asmens vadovas, jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Tačiau jeigu smurtą taikė ne vadovas, o kitas įmonės darbuotojas, tolimesnius sprendimus dėl drausminių priemonių (pavyzdžiui, įspėjimo, atleidimo iš darbo) turi priimti pats darbdavys.

Be teisinių pasekmių, darbdavys taip pat privalo pasirūpinti darbuotojo, patyrusio psichologinį smurtą, gerove. Tai gali apimti galimybę pasinaudoti psichologo, psichiatro, teisininko ar kitų specialistų pagalba, kuri gali būti apmokama įmonės lėšomis, laikantis protingumo principo. Priklausomai nuo situacijos, darbuotojui gali būti suteiktos papildomos atostogos, galimybė pereiti į kitą darbo vietą ar skyrių, arba taikomos kitos pagalbos formos, atsižvelgiant į jo patirtą emocinį poveikį.

Svarbu atsiminti

Psichologinis smurtas darbe - tai rimtas pažeidimas, kurį svarbu nedelsiant fiksuoti ir spręsti. Darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį, o jei šis nesiima veiksmų arba smurtą taiko pats juridinio asmens vadovas - į Valstybinę darbo inspekciją. Nustačius pažeidimus, gali būti taikoma administracinė atsakomybė, tačiau dėl žalos atlyginimo darbuotojas turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK). Svarbiausia - nelikti abejingam ir ginti savo teises. VDI konsultacijų telefonas +370 5 213 9772.

Psichologinio smurto prevencija darbovietėje

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesnės taisyklės dėl psichologinio smurto ir mobingo prevencijos darbe. Darbdaviams, kurie neužtikrins tinkamų prevencijos priemonių, gali būti skirtos baudos. Pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalį, smurtas ir priekabiavimas apima bet kokį nepriimtiną elgesį, kuris gali padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, įžeisti asmens orumą ar sukurti priešišką darbo aplinką. Svarbu atskirti mobingą nuo konstruktyvios kritikos ar teisėtų darbdavio veiksmų.

Kaip įveikti psichologinį smurtą darbovietėje?

Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).

Darbdavio pareigos ir atsakomybė

Nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitė Darbo kodekso nuostatos, susijusios su psichologinio smurto prevencija. Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Įstatymas įpareigoja darbdavius nustatyti prevencines priemones ir apmokyti darbuotojus, kaip elgtis ir pranešti apie smurto ir priekabiavimo atvejus.

Smurtą ir priekabiavimą patyrę darbuotojai, kurių darbdavys nesiėmė veiksmų, gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių taikymo darbdavio atžvilgiu.

Smurtautojo elgesio keitimas

Atpažinus, kad smurtaujate, labai svarbu pasistengti pakeisti savo elgesio modelius, kad aplinkiniai nekentėtų. Smurtautojas keisis, kai pats(pati) to norės ir kreipsis pagalbos į specialistus.

Pagalba patiriantiems psichologinį smurtą

Jei manote, kad patiriate emocinį prievartą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta. Nebandykite taisyti smurtautojų. Galbūt jums kils noras jiems padėti, tačiau smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos. Venkite savęs kaltinimo. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte prievartos, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte. Teikite pirmenybę savo poreikiams. Skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atsigavimą. Venkite bendrauti su smurtautojais. Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus. Nuspręskite, kaip vengsite reaguoti į manipuliacijas ar būti įtraukti į ginčus. Nustatykite asmenines ribas. Išsakykite šias ribas piktnaudžiavimo taktiką naudojančiam asmeniui ir jų laikykitės. Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių. Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius. Duokite sau laiko pasveikti.

Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis.

Psichologinio smurto atpažinimas psichiatrijos skyriuje

Psichiatrijos skyriuose, kur pacientai yra ypač pažeidžiami, svarbu atpažinti psichologinio smurto požymius. Tai gali pasireikšti tiek tarp pacientų, tiek iš personalo pusės.

Požymiai tarp pacientų:

• Patyčios ir žeminimas dėl ligos simptomų.
• Izoliavimas ir atstūmimas nuo grupės.
• Manipuliavimas ir spaudimas.
• Grasinimai ir bauginimas.

Požymiai iš personalo pusės:

• Pacientų nuomonės ignoravimas.
• Žeminantis ir nepagarbus elgesys.
• Neprofesionalus ir šališkas požiūris.
• Per didelis kontroliavimas ir ribojimas.

Svarbu, kad tiek pacientai, tiek personalas būtų apmokyti atpažinti šiuos požymius ir žinotų, kaip reaguoti į tokias situacijas.

LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinika: pagalba ir paslaugos

LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika - viena didžiausių Lietuvoje, aptarnaujanti ne tik Kauno miesto ar rajono, bet ir Marijampolės, Šakių, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų, Lazdijų, Kelmės, Jonavos, Raseinių, Jurbarko rajonų gyventojus. Klinikoje teikiamos visapusiškos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos - ambulatorinės, psichosocialinės reabilitacijos bei stacionarinės, todėl klinikos specialistai gali paskirti tinkamiausią gydymą kiekvienam pacientui. Depresijų gydymo skyriuje teikiama pagalba asmenims, kurie patiria įvairios kilmės depresines būsenas. Ūmių psichozių skyrius skyrius orientuojasi į efektyvią kompleksinę pagalbą pirmą psichozės epizodą patiriantiems, dažnai jauniems asmenims. Somatopsichiatriniame skyriuje kompleksinė ir integrali pagalba teikiama asmenims, kuriems be psichikos sutrikimų stebimi ir somatiniai ar neurologiniai sutrikimai. Klinikos darbuotojai aktyvūs kvalifikacijos tobulinimosi renginių dalyviai bei iniciatoriai, bendradarbiaujantys ne tik su šalies psichikos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais, bet ir su kolegomis iš užsienio. Psichiatrijos klinika yra rezidentų ruošimo bazė, daugelio studentų - medicinos ir psichologijos studijų - praktikos vieta.

tags: #kaip #psichiatrijos #skyriuose #atpazinti #artejanti #smurta