Intensyvus eismas, pavojus pavėluoti ir kitos nemalonios situacijos kelyje gali sukelti stresą, kuris neigiamai veikia fizinę ir psichinę žmogaus būklę. Stresas vairuojant gali padidinti kraujo spaudimą ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Taigi, kaip vairuotojai gali valdyti stresą ir užtikrinti saugų bei malonų vairavimą? Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus ir patarimus, kaip įveikti stresą vairuojant.
Streso poveikis vairavimui
Stresas mobilizuoja organizmą, tačiau tuo pačiu ir siaurina suvokimo lauką. Susitelkę į streso sukėlėją, kitiems veiksniams skiriame mažiau dėmesio. Kaip pastebi patys vairuotojai, ypač didelės įtakos stresas turi vairavimo greičiui. Susinervinę nejučia stipriau spaudžiame greičio pedalą. Rizika auga, pasekmės - skaudžios: Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, net trečdalį eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, sukėlė saugaus važiavimo greičio nepasirinkę arba jį viršiję vairuotojai.
Patiriantis stresą žmogus ne tik viršija greitį, bet ir pavojingai manevruoja, imasi kitų taisyklėms prieštaraujančių veiksmų. Dėl streso vairuotojai gali priimti klaidingus sprendimus ir sukelti pavojingas situacijas keliuose.
Atsakingas vairavimas ir įvykių numatymas
Su vairavimo intensyvaus eismo sąlygomis keliama įtampa galime susitvarkyti, jei išmoksime vairuoti atsakingai ir numatyti įvykius kelyje. Visada stenkitės vairuoti kiek įmanoma efektyviau ir ramiau bei leisti tą patį daryti ir kitiems eismo dalyviams.
Atsipalaidavimo būdai vairuojant
Jei jaučiatės susijaudinę, išbandykite kelis atsipalaidavimo būdus. Laukiant žalio šviesoforo signalo, verta pabandyti giliai kvėpuoti naudojant diafragmą. Skaičiuojant iki keturių orą reikėtų įkvėpti per nosį ir iškvėpti per burną. Tą reikėtų pakartoti nuo 20 iki 30 kartų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Vairuodami turėtume pasirūpinti, kad aplinkui mus būtų kuo mažiau blaškančių ar erzinančių dalykų. Dėl to geriau klausytis atpalaiduojančios, o ne triukšmingos muzikos. Muzika yra nuotaikos reguliavimo priemonė. Jei klausysitės agresyvios muzikos, greičiausiai ir važiuosite agresyviau.
Kada sustoti?
Jei vairuodamas žmogus pajaučia, kad sunkiai valdosi, viskas pykdo ir erzina, automatiškai didina greitį, per vėlai stabdo, nebefiksuoja kelio ženklų ir pan. - jis turi sau pasakyti: „Laikas sustoti“. Suradus tinkamą vietą saugiai pastatyti automobilį, vertėtų išlipti pavaikščioti, giliai pakvėpuoti. Nebūtina daryti pritūpimų ar bėgioti, tačiau jei norisi - viskas tinka. Kitaip tariant, jei žmogus suvokia, kad kažkas išmušė jį iš vėžių, turi sustoti, „išventiliuoti“ smegenis, apsiraminti ir tik tada judėti toliau.
Vis dėlto, anot mokslininkės, geriau savo stresinę būklę atpažinti prieš sėdant prie vairo, o į kelią leistis tik pajėgiant visą savo dėmesį skirti tik vairavimui.
Lenktynininko patarimai kelyje
Pasak buvusio autolenktynininko, autoritetingo automobilių sporto trenerio J. Dereškevičiaus, stresas prie vairo visada trukdo. Nors automobilių lenktynėse netikėtumo, taigi ir streso veiksnys egzistuoja, sportininkai tam paruošti.
Jei vairuotojas pajėgtų pastebėti, kad reaguoja nebeadekvačiai, galėtų bandyti stresinę būseną valdyti. Tačiau, kaip pastebi treneris, dažniausiai tai pastebim per vėlai. Vienintelis būdas nepatirti streso vairuojant gatvėse - neskubėti, nors sunku įsivaizduoti, kas „šiais laikais gali sau leisti tokią prabangą“. Žmogus gali rinktis skubėti ar ne. Spausti akceleratorių ar važiuoti saugiu greičiu. Juolab, kad didžiausią stresą kelia ne pats vėlavimas, bet nuolatinis galvojimas - „spėsiu, nespėsiu“.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Jei neįsivaizduojame kasdienybės be vairavimo, norime ar nenorime - turime išmokti taip susiplanuoti keliones į darbą, iš darbo ir pan., kad netikėta gaišatis kelyje neišmuštų iš vėžių.
Eismo sraute gerą autolenktynininką iš kitų vairuotojų išskiria ne greitis, o harmoningas vairavimas. Problemos kelyje prasideda, kai skubėjimas ir stresas ima viršų prieš protą: daugėja nedėmesingumo, beprasmio vairo sukiojimo, priimami momentiniai sprendimai, kuriuos seka staigūs kūno judesiai. Visiems tampa akivaizdu, kad automobilis važiuoja nestabiliai, neharmoningai.
Emocijos kelyje
Psichologai ir eismo ekspertai išskiria kelias pagrindines vairuotojų grupes:
- Atsargūs vairuotojai - dažnai važiuoja lėčiau, vengia rizikos;
- Agresyvūs vairuotojai - sąmoningai pažeidžia taisykles, demonstruoja „kelių karalių“ elgesį;
- Skubantys vairuotojai - jų klaidos kyla ne dėl piktavališkumo, o dėl nuovargio ar įtampos;
- Emociškai nestabilūs vairuotojai - lengvai įsivelia į konfliktus, mėgsta „pamokyti kitus“.
Pavojingiausia yra ne viena grupė, o kelių grupių sankirta. Jeigu žmogus pavargęs, skuba ir dar yra linkęs greitai supykti - jo rizika sukelti eismo įvykį gerokai išauga. Tokie žmonės keliuose tampa tarsi emocinė bomba. Vairuotojų nuovargis ir stresas būna eismo įvykių priežastis taip pat dažnai, kaip ir alkoholis.
Dauguma žmonių taisykles pažeidžia ne todėl, kad to nori. Jie klysta, nes yra pavargę, įsitempę, spaudžiami aplinkos ir gyvenimo rimto. Vienas skuba į susitikimą, kitas po ginčo šeimoje sėda prie vairo - štai ir turime pavojingą derinį.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Pasiruošimas kelionei
Pirmiausia - išsimiegokite. Neišsimiegojęs vairuotojas yra kaip neblaivus: reakcija lėtesnė, dėmesys išblaškytas. Antra - pasilikite laiko atsargą. Jeigu išvažiuojate taip, kad kiekviena minutė brangi, visada jausite įtampą, o tada natūraliai atsiranda noras spausti, lenkti, rizikuoti. Trečia - pakeiskite požiūrį. Kelionę matykite ne tik kaip būtinybę iš taško A nuvykti į tašką B. Tai - ir galimybė pabūti su savimi, mėgautis kelione.
Jeigu ką tik patyrėte labai stiprų stresą - susipykote su artimaisiais, sužinojote blogą naujieną, kažkas nutiko darbe - verčiau bent pusvalandį nurimkite. O jei skubate ir jaučiate, kad nebesuvaldote emocijų, galbūt tą dieną geriau rinktis taksi. Tai nėra silpnumas, tai - atsakomybė.
Būti dėmesingesniam kelyje gali padėti ir kasdienės smulkios praktikos, pavyzdžiui, muzika. Taip pat verta išbandyti dėmesingumo pratimus, kurių galima rasti internete.
Kelių būklės patikrinimas
Prieš kelionę pasitikrinkite kelių būklę. Lietuvoje tai lengva padaryti „Via Lietuva“ iniciatyva sukurtame portale eismoinfo.lt. Tai interaktyvus žemėlapis, kuris realiu laiku pateikia informaciją apie eismo sąlygas, remontus, ribojimus ar sudėtingas oro sąlygas. Jeigu kelionę pradėtume nuo kelių būklės patikrinimo, galėtume suplanuoti maršrutą ramiau ir išvengtume nereikalingo streso.
Požiūris į iššūkius keliuose
Labai daug konfliktų keliuose kyla iš noro kontroliuoti kitą - pamokyti, parodyti, kuris čia teisus. Jeigu paleistume tą kontrolės poreikį, būtų žymiai mažiau pykčio ir vadinamųjų „šaškių žaidimų“ kelyje, kai vairuotojai užlenda vienas už kito, varžosi dėl geresnių pozicijų. Turime išmokti ne tik valdyti automobilį, bet ir save - savo emocijas, įtampą, reakcijas, tik tada keliuose taps ramiau. O ramūs keliai prasideda nuo ramesnio gyvenimo.
Pyktis kelyje
Supykti sėdint prie vairo labai paprasta - užtenka kelių netikėtų kitų eismo dalyvių veiksmų, automobilių spūsčių ar net su vairavimu nesusijusių rūpesčių. Tačiau susikaupęs įtūžis niekur nedingsta ir pikti vairuotojai dažnai nesusivaldo - vieni keikia kitus eismo dalyvius ar spaudžia akceleratoriaus pedalą, kiti išsilieja ant šalia sėdinčių žmonių, treti pyktį „nuryja“ ir laiko savyje.
Pradėdami agresyviai vairuoti galime sukelti pavojingas avarines situacijas, išliedami įtūžį ant aplinkinių rizikuojame susigadinti santykius su kitais žmonėmis, savo įvaizdį. O nusprendę užslėpti negatyvias emocijas viduje kenkiame savo organizmui - taip gali išsivystyti psichosomatinės ligos: skausmai ar organų veiklos sutrikimai. Dėl šių priežasčių nepatartina pykčiui tiesiog pasiduoti ir leisti jam kontroliuoti mus.
Geriausia pyktį „vairuoti“ kaip automobilį. Nelengva sau pripažinti, kad pykstame, bet tai pirmas žingsnis. Supratę, kad patiriame neigiamas emocijas, iškart galime pradėti ieškoti pykčio atsiradimo priežasčių. Susivokimas iš dalies panaikina neigiamas emocijas, nes žmogus gali vėl racionaliai mąstyti.
Trečias neigiamų emocijų „vairavimo“ žingsnis yra bandymas suprasti, ką su pykčiu padaryti, kad niekam nepakenktume. Psichologai teigia, jog neigiamas emocijas gerai pašalinti iš organizmo arba „išveikti“ - intensyviai sportuoti ar nukreipti energiją kitur, pavyzdžiui, medituoti, dainuoti ar užsiimti kita kūrybine veikla.
Vairavimo egzamino stresas
Vairavimo egzaminas yra vienas svarbiausių etapų, norint gauti vairuotojo pažymėjimą. Tačiau daugelis susiduria su didele įtampa ir netikėtais sunkumais egzamino dieną. Panikos jausmas per egzaminą gali sugadinti net ir geriausiai pasiruošusiųjų įvaizdį. Todėl svarbu ruoštis ne tik praktinei daliai, bet ir psichologiškai.
Jei jaučiate, kad kyla įtampa, sustokite ir giliau pakvėpuokite. Supraskite, kad klaidos yra normalu, ir nereikia siekti tobulybės. Praktikuokitės su draugu ar instruktoriumi, kuris gali imituoti egzamino sąlygas.
Patarimai, kaip sumažinti stresą vairavimo egzamino metu
- Kvėpavimas ir atsipalaidavimas.
- Realistiški lūkesčiai.
- Simuliacija.
- Atvykite anksčiau.
- Klausykitės nurodymų.
- Nesusitelkite į klaidas.
- Pasiruoškite orui.
- Per greitas vairavimas.
- Nepaisymas kelio ženklų.
- Netinkamas posūkių rodymas.
- Pernelyg didelė savikritika.
- Daugiausia laiko skirkite praktikai.
- Naudokite nemokamus KET testus.
- Papildomi vairavimo užėmimai.
tags: #kaip #vairuotojas #gali #valdo #stresa