Šiame straipsnyje nagrinėjamos tinkamo merginų elgesio normos, apimančios dorovę, pasitikėjimą savimi ir socialinius aspektus. Aptarsime, kaip skirtingos kultūros ir visuomenės formuoja merginų elgesio standartus, ir kaip šiuolaikinės merginos gali išsiugdyti pasitikėjimą savimi, nepaisant visuomenės spaudimo.
Laisvų Pažiūrų Moterys: Stereotipai ir Realijos
Labai laisvų pažiūrų moterų daugelis nemėgsta, ypač kitos moterys. Vyrams tokios stiprios ir pasitikinčios savimi dailiosios lyties atstovės, kartais vadinamos „kalėmis“, labai patinka. Tačiau žodis „kalė“ dažniausiai skamba kaip įžeidimas, nors nebūtinai turi negatyvią reikšmę. Laisvo elgesio moterimi laikoma tokia moteris, kuri turi daug lytinių partnerių. Praėjusiame šimtmetyje tai būtų laikoma netinkamu elgesiu, tačiau šiandien požiūris į moteris, kurios per visą gyvenimą turi daugiau nei vieną partnerį, yra kur kas liberalesnis. Dauguma vienišų moterų turi ar turėjo ne vieną lytinį partnerį.
Vis dėlto, itin laisvų pažiūrų moterys net ir šiandien nelaikomos sektinais pavyzdžiais. Vis dar gaji nuomonė, kad vyrams priimtina ir net patartina turėti daug seksualinių partnerių, o moterims - tai griežtai draudžiama, nes jos turi išlikti tyros, nesuteptos ir nesugadintos šiuolaikinės visuomenės.
Ko Galima Pasimokyti iš Laisvų Pažiūrų Moterų?
Iš laisvų ir plačių pažiūrų moterų galima pasimokyti, kaip tapti labiau pasitikinčiomis, kerinčiomis, savarankiškomis dailiosios lyties atstovėms.
- Visada būti savimi: Jos visada išlieka savimi ir niekada nebando apsimesti tuo, kuo nėra. Jos daro, ką nori ir miega su kuo nori, nes tokios jos jau yra ir joms tai patinka. Kiekvienam žmogui reikėtų to iš jų pasimokyti, nes nemažai žmonių gyvena, bandydami apsimesti geresniais nei iš tikrųjų yra.
- Niekada nesijaudinti dėlto, ką kiti pagalvos: Aplinkinių nuomonės klausymas - greičiausias būdas, kaip prarasti pasitikėjimą savimi ir didžiąją dalį savo asmeninio žavesio. Jeigu joms iš tikrųjų rūpėtų, ką galvoja kiti, jos pakeistų savo elgesį. Kadangi dauguma nekeičia, vadinasi, joms mažai arba visai tai nerūpi.
- Mokėti mėgautis prabangos dalykais, kuriuos gavo nemokamai: Jeigu yra galimybė puikiai praleisti laiką, kodėl reikia to atsisakyti? Kiekvienas renkasi tai, kas atrodo geriau. Galbūt kažkam labiau patinka vienam pasitenkinti savo kambaryje, o kitas nori prabangios lovos viešbutyje, linksmų vakarėlių ir renginių. Nė vieno iš jų negalima kaltinti.
- Atsipalaiduoti ir gerai leisti laiką: Tiesiog gerai leisti laiką ir apie nieką negalvoti. Pamiršti viską pasaulyje bent tada, kai esate lovoje su tuo, ką išsirinkote. Juk tokios akimirkos tokios trumpos.
- Būti stiprioms ir ignoruoti tuos, kurie bandys įžeisti ar kitaip įskaudinti: Visada atsiras tokių, kuriems nepatiks tai, ką darote, kaip gyvenate ar kaip atrodote. Tačiau neturėtų rūpėti, ką kiti pagalvos, ką pasakys.
- Visada atrodyti nepriekaištingai: Kitaip tariant, niekada neprarasti pasitikėjimo savimi. Eilės gerbėjų nusidriekia paskui tas, kurios spinduliuoja pasitikėjimą savimi. Kai pasitikite savimi, galite beveik viską.
- Pripažinti savo seksualumą: Seksas yra vienas iš trijų didžiausių malonumų gyvenime. Kiti du - tai maistas ir miegas. Tad kodėl stabdome save ir neleidžiame sau mėgautis tuo, kas iš tikrųjų mums patinka, vien dėlto, kad bijome, kad kažkas mus negražiai pavadins?
- Vadovautis posakiu (požiūriu į gyvenimą): „Šunys loja, o karavanas eina“: Jokie žodžiai jų negali sužeisti, ypač jei juos sako žmogus, nieko bendra neturintis su jomis.
- Niekada neteisti knygos pagal viršelį: Tai, su kuo moteris miega, yra jos asmeninis reikalas ir tai nieko bendro neturi su tuo, koks ji yra žmogus.
- Skleisti meilę, o ne neapykantą: Laisvų pažiūrų moterys paprastai yra labai tolerantiškos kitaip mąstantiems ir gyvenantiems. Jos niekada nesieks ką nors įžeisti ar pažeminti. Jų misija Žemėje - skleisti meilę visomis prasmėmis.
- Daryti tai, kas daro jus laimingas: Jeigu gražuolis bare gali padaryti jas laimingas, tai kodėl tuo nepasinaudojus? Nesvarbu, kas ką sako - svarbiausiai būti laimingoms. Kiekviena moteris turėti pasistengti gyventi taip, kad būtų laiminga ir mažiau galvoti apie tai, kaip reaguos kiti. Jeigu ji nenusižengia įstatymams ir yra laiminga, viskas yra gerai. Normalu mylėtis ir tuo mėgautis, neprarandant pagarbos sau. Daug moterų galvoja, kad jei su kažkuo permiegos, vyrai nustos jas gerbti.
Dorovė ir Bendravimas
Žmonių bendravimą savitai sąlygoja dorovė, jos principai, normos. Tai ypatingai aktualu šių dienų civilizuotos visuomenės žmonių dorovinio ugdymo problemai. Visuomenė negali normaliai funkcionuoti, jei žmonių bendravimo kultūra nuskurdusi ir destruktyvi. Dorovė susijusi su bendravimu. Koks žmonių dorovinis gyvenimas, toks ir bendravimas. Dorovė įprasmina bendravimą. Ji tarsi iš šalies veikia patį bendravimą, jį normina, reguliuoja. Per bendravimą žmogus pasiekia savo būties pilnatvę, įprasmina dorovinį vertingumą. Žmogaus gyvenimas be draugystės, meilės, pasiaukojimo yra nepilnavertis. Taigi bendravimo ryšiai su kitais žmonėmis sudaro pagrindinį kiekvieno dorovinės traukos lauką.
Taip pat skaitykite: Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio strategijos
Dorovinė Bendravimo Kultūra
Dorovinė bendravimo kultūra - plati ir imli sąvoka. Jos turinys ir lygis priklauso nuo bendravimo žmonių kultūros, nuo jų įdėjimo, politinio, intelektualinio, estetinio išprusimo. Kartais dorovinė bendravimo kultūra sutapatinama su etiketu - išorinių elgesio normų laikymosi. Etiketo taisyklėse atsispindi visuomenėje susiklostę doroviniai žmonių santykiai, taip pat tam tikras estetinis elementas, pasireiškiantis žmogaus elgesio manierų grožiu. Etiketas pagrįstas tomis elementariomis dorovės normomis, kurios išreiškia pagarbą kitam žmogui, jis glaudžiai susijęs su mandagumo taisyklėmis, susiformavusiomis ilgoje žmonijos socialinės raidos istorijoje. Etiketo sritis plati. Jam priklauso daugybė kasdieninio bendravimo bei elgesio normų. Etiketo normų laikymasis - svarbi priemonė, užtikrinanti bendravimo kultūrą. Tačiau nereikia etiketo pervertinti. Jis įgyja tikrąją prasmę tik tuomet, kai grindžiamas žmonių dvasiniu doroviniu turtingumu.
Dorovinė bendravimo kultūra priklauso ne tik ir ne tiek nuo atskirų asmenybių, kiek nuo visų bendraujančių sąveikos. Juk bendravimas - tai sudėtinga grįžtamųjų ryšių sistema. Bet koks nesusipratimas, kilęs dėl vieno žmogaus kaltės dažnai lemia ištisą negatyvių poelgių grandinę. Ypač aktualūs žmonių bendravimo santykiai darbe. Nuo bendravimo kultūros darbe priklauso bendra žmogaus dvasinė savijauta, nuotaika, pasitenkinimas savo veikla. Pagaliau gera savijauta darbe - tai didesnis darbo intensyvumas ir našumas.
Pagrindinės Dorovinės Vertybės
Yra ir kitų vadovo dorovę lemiančių reikšmingų vertybių. Pačio pagrindinės yra trys: tiesa, teisingumas ir nuosavybė.
- Tiesa yra būties atspindys, arba tai, kas atitinka tikrovę. Čia ir slypi tiesos moralinė reikšmė bei prasmė. Tiesa įpareigoja, o šis įpareigojimas remiasi tikrove. Vadinasi, sakyti tiesą reiškia rodyti tikrovei pagarbą ir ištikimybę. Tiesą kalbantis asmuo yra tikrovės ir būties vertybės skleidėjas, gerbėjas, gynėjas ir mylėtojas. Praktika rodo, kad dažnas vadovas užmiršta savo priedermę skleisti tiesą. Melas yra tiesos priešingybė, todėl meluoti reiškia iškreipti tikrovę, ją nutylėti, slėpti. Melagis yra tikrovės vertybės atmetėjas, jos niekintojas. Tiesos atskleidimas dažnai atneša skausmo, yra nemalonus, sukrečia, sukelia neviltį, rūpesčių, nerimą, sielvartą, nusivylimą, desperaciją ir kančią. Vis dėlto melagystės to nepateisina ir melo dorybe ar moraline vertybe nepaverčia. Kitaip tariant, jokie tariamai kilnūs motyvai tiesos vertybės nesužlugdo, o melo nepaverčia nauja vertybe. Visi žino, kad nėra ir negali būti jokių tiesos pakaitalų.
- Teisingumas yra tarsi tiesos palydovas. Kaip ir tiesa, jis remiasi žinojimu ir gėriu. Tik į tiesą žvelgiame iš metafizinių ir pažinimo pozicijų, o į teisingumą žiūrime kokybiniu ir dorybės žvilgsniu. Teisingumas yra teigiamas ir tvirtas valios apsisprendimas „kiekvienam atiduoti tai, kas jam priklauso“.
- Nuosavybė yra dorovę lemiantis gėris ar ekonominė vertybė. Dorovė reikalauja, kad kitų asmenų nuosavybė būtų gerbiama ir neliečiama.
Pagarba kaip Mandagaus Elgesio Pagrindas
Mandagumas priklauso nuo požiūrio į asmenį kaip didžiausia vertybę. Mandagūs gali būti tik dorovingi. Tad norėdami įgyti gero elgesio įgūdžių, turime pirmiausia ugdyti savyje meiles ir pagarbos jausmus žmogui ir visai mūsų aplinkai.
Pagarbos Formos
- Savigarba: Tai savęs vertinimas ir gerbimas, kuris atsispindi žmogaus elgesyje ir santykiuose su kitais.
- Taktiškumas: Tai sugebėjimas elgtis taip, kad nesukeltume nepatogumų ar įžeidimų kitiems žmonėms.
- Delikatumas: Tai subtilus ir jautrus elgesys, atsižvelgiant į kitų žmonių jausmus ir poreikius.
- Korektiškumas: Tai taisyklingas ir tinkamas elgesys, atitinkantis visuomenės normas ir etiketo reikalavimus.
- Tolerancija: Tai pakantumas kitų žmonių nuomonei, įsitikinimams ir elgesiui, net jei jie skiriasi nuo mūsų pačių.
- Mandagumas: Tai pagarbus ir malonus elgesys, rodantis dėmesį ir geranoriškumą kitiems žmonėms.
Mandagumo Esmė
Tikrasis mandagumas yra tvirto būdo ir geros širdies vaisius. Neturint kilnios sielos, yra beveik negalima išmokti būti mandagiam. Mandagumas ir būdas yra susiję, kaip priežastis su pasėka. Kas dėl kitų gero suvaldo savo blogą nuotaiką, kas pakenčia kitų ydas, kas padeda draugui nelaimėje, tas yra ne tik mandagus, bet kartu ir tvirto būdo vyras. Kas tikrai mandagus ir išlavintas, tas toks bus ne tik kitų akyse, bet ir tada, kai jo niekas nematys, kai jis liks vienas, nes mandagumas sutinka su jo charakteriu ir neturi jokių prievartos ar varžymosi žymių.
Taip pat skaitykite: Tinkamas elgesys: patarimai tėvams
Mandagumas ir Bendravimas
Mandagumas mažmožiuose yra tas pat, kas artimo meilė didžiuose dalykuose. Jis yra alyva, kuria tepamas draugijos mechanizmas, kad lengvai suktųsi visi jo ratai ir rateliai. Todėl mandagumas turi lydėti kiekvieną daiktelį, kurių kasdieniniame gyvenime yra tūkstančiai.
Mandagumas ir Etika
Sveiko proto ir moralės (dorovės) derinį gerai iliustruoja amerikiečių firmos “Procter and Gamble” elgesys, kai iš rinkos buvo išimti jos gaminami tamponai Rely, nustačius, jog jie sukelia toksinio sindromo šoką. Kompanija išleido 75 mln. dolerių ir sugaišo 20 metų, kol problemą išsprendė. Šitaip ji užsitikrino aukštą pelningumą ateityje ir kartui pelnė visuomenės pasitikėjimą jos siūlomo produkto saugumu.
Vadovo Dorovė ir Moralė
Vadovui be kompetencijos ir kvalifikacijos, valdymo darbui reikalingos ir tam tikros asmeninės, psichologinės savybės. Visų svarbiausia - tai vadovo moralė(dorovė). Svarbus vadovo moralumo požymis yra principingumas. Moralinių savybių grupėje labai svarbus atsakomybės jausmas. Viena vadovo darbo ypatybių yra ta, kad jis atsako ne tik už savo, bet ir už pavaldinių veiklą, jos rezultatus. Ši atsakomybė įvairi: moralinė, profesinė, teisinė, politinė, net baudžiamoji. Kiekvienas vadovas privalo suvokti jos svarbą kolektyvo gyvenime. Moralinių savybių grupei skirtini ir vadovo pedagogo bruožai. Vadovas yra atsakingas už jam patikėtų žmonių veiklos rezultatus ir moralę, todėl turi būti dar ir pedagogas. Nori jis ar ne, kelia sau tokį tikslą ar ne - visur ir visada daro auklėjamąjį poveikį pavaldiniams. Pagaliau svarbi vadovo savybė yra kasdienė moralė. Žmogus valdo taip, kaip gyvena. Vadovo žodis garbingas, tačiau tik tada, kai nesiskiria nuo darbų. Jokie nuopelnai, išsilavinimas, profesinis pasirengimas, kompetentingumas neturės vertės, jei skelbiami tiesos ir moralės principai netaps vadovo gyvenimu.
Santykiai: Pradžia ir Perspektyvos
Beveik nesvarbu, koks vyras ir kokia moteris susitiko. Svarbiausia, ką jie abu nori sukurti iš santykių, pasibaigus žaviajam romantiniam laikotarpiui. Dažniausiai vyras ir moteris nenori sukurti nieko. Labai daug žmonių tiesiog gyvena, per daug nesusimąsto nei apie gyvenimo prasmę, nei apie gyvenimo užduotis, nei apie savo paskirtį. Valgyti, miegoti, mylėtis, auginti vaikus, dirbti - ko gi dar reikia? Tačiau žmogaus siela nori daug daugiau. Siela nori būti ne tik sėkminga, bet ir laiminga.
Vyras sutinka tokią moterį, su kuria jo charakteris galėtų keistis efektyviausiai. Moteris sutinka tokį vyrą, su kuriuo jos širdis atgimtų efektyviausiai. Vienas kitam partneriai yra lyg šlifavimo popieriaus lapeliai. Skirtingos faktūros. Vienoje knygoje skaičiau, kad santuokinis - tai lyg medis, augantis svetainėje; ir jį apeiti būtina pagarbiai; o tai ne visada būna lengva ir įmanoma.
Taip pat skaitykite: Psichologo karjera: ar tai jums?
Vyras - Sūnus
Dažnai sakoma, kad žmona elgiasi su vyru kaip su dar vienu vaiku. Neapsirikime. Ne su visais vyrais taip elgtis įmanoma. Kotas atitinka kirvį. Kai vyras, nesvarbu kokio amžiaus sulaukęs, mėgaujasi dėmesiu, globa, nori, kad kažkas jam darytų įvairias su buitimi susijusias paslaugas, pvz. maitintų, praustų, rūbus tvarkytų, skalbtų ir tvarkytų jo buveinę, primintų, ką ir kada jam reikia daryti, moteris labai greitai prisitaiko ir tampa lyg mama. Moterims rūpintis yra paprasta. Prisitaikyti - taip pat. Todėl jos tą daro kaip savaime suprantamą dalyką. Kai moteris save vertina per mažai, per mažai save gerbia ir save myli, ji nori įtikti ir patikti. Tokia moteris nemoka palikti mažiau patenkinto visomis prasmėmis vyro. Todėl ne tik juo rūpinasi kaip mama, tačiau daro viską, kad tik jis būtų patenkintas. O minėtas vyras yra patenkintas tada, kai viskuo pasirūpinta. Taip moteris ir vyras kurį laiką gali suktis lyg užburtame rate, be didelio pasitenkinimo partneryste.
Mielos moterys, jei šie apibūdinimai atitinka jūsų partnerį, padarykite eksperimentą: mažybiniu, jums įprastu žodžiu, pakvieskite…. vaiką, šunį ar katę vyro akivaizdoje ir stebėkite, kas sureaguos ir pasijus pakalbintas. Pvz. sakykite „mažuli“ ir šiek tiek delskite kalbėti toliau. Kai vyras ir vaikas yra šalia, labai dažnai atsisuka vyras. Kodėl? Atsakymų yra daug. Vienas iš jų: moterys su vyrais elgiasi lyg su vaikais ne todėl, kad joms patinka turėti vienu vaiku daugiau, o todėl, kad vyrams toks moters elgesys patinka ir tinka. Tik ne visada.
Kai moteris, puikiai pildydama savo „mamos“ rolę, klausia vyro „kada po darbo būsi namuose?“, vyras elgiasi irgi kaip sūnus. Gali atsikalbinėti, gali priekaištauti dėl kontrolės, gali užpykti, neatsakyti nieko ir tiesiog išeiti į darbą. Įpilsiu blaivaus suvokimo: taip elgiasi ne vyras, o sūnus, paauglys, jaunuolis. Tik ne vyras. Nesvarbu, kokią mamą tas vyras turėjo. Nesvarbu, kokia globėjiška moteris yra šalia vyro dabar. Kai tik vyras nusprendžia būti vyru, pradeda domėtis savo prigimtimi, jam tampa aišku, kad taip tęstis toliau negali. Ne todėl, kad nepatogu, o todėl, kad tai skatina vyrą degraduoti.
Toks vyras liaujasi pasakoti viską apie save, liaujasi dalintis savo sunkumais su žmona, nes nenori jos apkrauti, nes suvokia, jog jis yra tam šalia moters, kad moteriai būtų lengviau. Toks vyras liaujasi prašęs įprastų paslaugų, kitaip tariant, toks vyras labai sąmoningai liaujasi naudotis moters kuriamu komfortu. Tik todėl, kad tvirtėtų jo charakteris ir valia. Bei dvasia. Ir su vyro sąmoningu elgesiu labai greitai pasikeičia moters elgesys. Moteris atsipalaiduoja, nes už savo gyvenimą ir save daugiau atsakomybės prisiima vyras. Vyras daugiau įsitempia. Apgailestauju, jei kuri nors moteris ėmė ir patikėjo, kad tokio vyro priežastis yra ji pati. Kaip ištaka. O vyras - tik pasekmė. Gali būti visaip. Tačiau tikrai ne tik taip. Atkreipiu dėmesį, kad kai moteris pirmoji pradeda keisti savo elgesį, pradeda pasakoti apie save, liaujasi vyrui priminti jo pareigas ir pan., dažnas vyras elgiasi po senovei ir dar pažeria moteriai priekaištų: ko čia man pasakoji niekus, kodėl man nepriminei, per tave pamiršau ir t.t. Drąsiai teigiu: stichine nelaime santykiai virsta ne nuo moters perdėto rūpesčio, o nuo abiejų partnerių nesusivokimo, kaip jie gyvena.
Vyras - Atidėliotojas
Sakoma, kad moteris turi išmokti prašyti vyro paslaugų taip, kad vyras padarytų, ko moteris prašo. Atsipeikėkime. Sveikas, girdintis, matantis vyras į prašymą reaguoja taip greitai, kaip stipriai domisi moterimi. Pastebėkime bendrą tendenciją: kai vyras siekia suartėti su moterimi, ilgai netenka laukti nei arbatos puodelio, nei kuro papildymo, nei gėlių; kai vyras patenkintas, jis leidžia sau ir neišgirsti, ko nori jo moteris. Jei moteris aiškiai nepasako, kad toks elgesys jai netinka ir nepatinka, jei vyras neatsižvelgia į jos pastebėjimus, moteris tikrai pradeda daug ką daryti pati. Nes gyvenime nėra tiek daug laiko, kiek jo nori vyrai.
Tik pamanykit: moteris prašo arbatos puodelio dabar, o vyras gali jį atnešti bet kada; ir jei moteris tyliai be priekaišto pasidarys arbatos pati, tai ji…. kas? Ji - labai save mylinti moteris, kuri nedarys tragedijos dėl arbatos. Vyrai mėgsta teisintis: ach, nesuspėjau, tu paskubėjai. Ne, mielieji. Nėra „per vėlai“. Yra „jau nereikia“. Vyras taip vadinama „mazgote“ tampa tik todėl, kad nenorėjo tinkamai susidėlioti savo gyvenimo prioritetų. Moteris turi žinoti iš vyro elgesio, o ne gražių žodžių, kad ji yra jam svarbi, reikalinga ir brangi. Ir ne vyrui spręsti, kada yra tinkamas laikas žmonai gerti arbatą, jei ji jos nori būtent dabar. Moterys, kurių vyrai atidėlioja joms svarbius poreikius, su laiku tampa piktos. Ir labai gerai. Pyktis moterims parodo, kad kažkas jų gyvenime vyksta ne taip. Pyktis išjudins netinkamą situaciją iš mirties taško. Tiek moteriai, tiek vyrui. Toks moters pyktis sujudina vyrą. Ir ne moteris kalta dėl vyro snūduriavimo. Abu yra atsakingi už tokią situaciją. Todėl abu ir pakeisti ją gali. Belieka tik susivokti savo prigimtyje ir ypač moterims - įsiklausyti į savo intuiciją.
Vyras - Be Atsakomybės
Kai vyras vengia prisiimti atsakomybę už viską, kas vyksta šeimoje ne todėl, kad jis yra visada kaltas, o todėl - kad jis yra visada vyras, moteris pradeda tarsi vadovauti. Gali būti, kad atsakomybės neprisiimantis vyras susitiko tokią vadovaujančią moterį. Tol vienas kitą šlifuos, kol abu pasakys: gana, liaukimės, keiskimės. O kol nepasakys nors vienas, vyras jausis „užgniaužtas“, o moteris persitempusi, nes jaučiasi už viską visada atsakinga viena. Nors realiai vyras pats dėl savęs nieko nepadarė, kad būtų kitaip.
Jei vyras imsis nulemti, kur ir kada atostogaus šeima, už nesėkmę atsakomybę irgi teks prisiimti pačiam. Jei vyras nulems, kada mylėtis, už nesėkmę irgi atsakomybę teks prisiimti pačiam. Juk taip nepatogu. Daug patogiau yra kaltinti kitus, žeminti kitus, vadinti žmoną teroriste ar dar kuo kitu, bet likti tokiu pačiu sūneliu, atidėliotoju ir bijančiu gyventi pagal savo prigimtį. Daug lengviau yra pasakyti: tu kalbi viena, tu negirdi manęs, todėl aš geriau patylėsiu. O kas nutiktų, jei vyras pabandytų atlaikyti atsakingą moterį? Nieko. Tik jam tektų puoselėti tam tikrus savo asmenybės aspektus, kurie ilgą laiką miegojo. Ir pažadinti save gali tu vienas. Tau nereikia psichologo. Pradžiai pradėk skaityti kad ir Olegą Gadeckį. Užteks. Ir tau patiks. Nes vyrams patinka būti vyrais!