Šizofrenija - tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus suvokimą, mąstymą, emocijas ir elgesį. Šis sutrikimas pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais, mąstymo ir kalbos sutrikimais, socialiniu atsiribojimu bei kitais simptomais. Nors šizofrenija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai pirmieji požymiai atsiranda paauglystėje arba jaunystėje. Dėl to svarbu atpažinti ankstyvuosius simptomus ir laiku kreiptis į specialistus, kad būtų galima pradėti gydymą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Ankstyvieji šizofrenijos simptomai jauname amžiuje
Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, todėl juos gali būti sunku atskirti nuo įprasto paauglių elgesio ar kitų psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija. Ankstyvieji požymiai gali būti subtilūs ir palaipsniui stiprėti. Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.
Dažniausi ankstyvieji šizofrenijos simptomai:
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos: Paauglys gali prarasti susidomėjimą bendravimu, vengti socialinių kontaktų ir praleisti daugiau laiko vienas.
- Draugų ar socialinio rato keitimas: Gali pasikeisti draugų ratas, atsirasti naujų, abejotinų draugų.
- Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai: Sunku susikaupti, atlikti užduotis, mokytis ar sekti pokalbį.
- Miego problemos: Sutrinka miego ritmas, sunku užmigti arba išmiegoti visą naktį.
- Irzlumas ir emocinis susijaudinimas: Padidėjęs dirglumas, nuotaikų svyravimai, nepaaiškinamas pyktis ar nerimas.
- Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis: Mokymosi rezultatai pablogėja, sunku įsisavinti naują informaciją, sumažėja motyvacija mokytis.
Pozityvūs ir negatyvūs šizofrenijos simptomai
Šizofrenijos simptomai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: pozityvius ir negatyvius.
Pozityvūs simptomai - tai nauji, papildomi liguisti išgyvenimai, kurie atsiranda sergančiam asmeniui. Jie apima:
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
- Haliucinacijos: Tai visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio išorinio stimulo. Žmogus gali girdėti balsus, matyti vaizdus, užuosti kvapus ar jausti lytėjimo pojūčius, kurių kiti nejaučia. Pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
- Kliedesiai: Tai įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja realybei ir loginiams faktams. Asmuo gali tvirtai tikėti dalykais, kurie yra neįmanomi arba neturi jokio pagrindo. Pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo sutrikimai: Tai pasikeitę mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje. Žmogui gali būti sunku susikaupti, organizuoti mintis ir logiškai mąstyti.
Negatyvūs simptomai - tai gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Jie apima:
- Emocijų stoka: Sumažėjęs gebėjimas jausti ir išreikšti emocijas. Veidas gali būti be išraiškos, kalba monotoniška, o reakcija į įvykius - silpna arba visai nepastebima.
- Motyvacijos stoka: Sumažėjęs noras imtis veiklos, prarastas susidomėjimas įprastais dalykais. Žmogus gali tapti apatiškas, pasyvus ir vengti bet kokios veiklos.
- Socialinis atsiribojimas: Vengimas socialinių kontaktų, atsiribojimas nuo draugų ir šeimos. Žmogus gali jaustis vienišas ir nesuprastas.
- Kalbos nuskurdimas: Sumažėjęs kalbos kiekis ir turinys. Žmogus gali kalbėti mažai, trumpais sakiniais, jo kalba gali būti nenuosekli ir sunkiai suprantama.
Šizofrenijos priežastys ir rizikos veiksniai
Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Šizofrenija yra kompleksinis sutrikimas, kurio atsiradimui įtakos turi genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai.
- Genetika: Šizofrenija gali būti paveldima. Jei šeimoje yra sergančių šizofrenija, tikimybė susirgti padidėja.
- Smegenų chemija: Sutrikimai smegenų cheminių medžiagų, tokių kaip dopaminas ir glutamatas, pusiausvyroje gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi.
- Smegenų struktūra: Smegenų struktūros pokyčiai, tokie kaip smegenų skilvelių padidėjimas arba smegenų žievės sumažėjimas, gali būti susiję su šizofrenija.
- Aplinkos veiksniai: Prenataliniai veiksniai, tokie kaip motinos infekcijos nėštumo metu, gimdymo komplikacijos ir ankstyvos vaikystės traumos, gali padidinti riziką susirgti šizofrenija.
- Psichoaktyviosios medžiagos: Narkotikų, ypač kanapių, vartojimas jauname amžiuje gali padidinti riziką susirgti šizofrenija.
Šizofrenijos gydymas
Šizofrenija yra lėtinė liga, kuriai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas.
- Medikamentinis gydymas: Pagrindiniai vaistai, naudojami šizofrenijai gydyti, yra antipsichoziniai vaistai. Jie padeda sumažinti pozityvius simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką. Gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras.
- Psichoterapija: Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija. Psichoterapija padeda pacientams susidoroti su ligos simptomais, pagerinti socialinius įgūdžius, išmokti valdyti stresą ir spręsti problemas. Šeimos psichoterapija gali padėti šeimos nariams suprasti ligą ir teikti paramą sergančiam artimajam.
- Socialinė reabilitacija: Socialinė reabilitacija padeda pacientams atgauti prarastus įgūdžius ir integruotis į visuomenę. Tai gali apimti profesinį mokymą, socialinių įgūdžių lavinimą ir pagalbą ieškant būsto bei darbo.
Papildomos priemonės
Be medikamentinio gydymo ir psichoterapijos, yra ir kitų priemonių, kurios gali padėti sergantiems šizofrenija:
- Sveika gyvensena: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali pagerinti bendrą savijautą ir sustiprinti organizmo atsparumą ligoms.
- Streso valdymas: Išmokti valdyti stresą gali padėti sumažinti ligos paūmėjimų riziką.
- Parama: Dalyvavimas paramos grupėse gali padėti pacientams ir jų šeimos nariams pasidalinti patirtimi, gauti patarimų ir jaustis mažiau vienišiems.
- Cinkas: Ilgalaikis cinko trūkumas padidina riziką susirgti depresija, epilepsija, šizofrenija, mažakraujyste.
- Alkoholio vengimas: Žalingas alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų pokyčių smegenyse.
Visuomenės požiūris į šizofreniją
Vis dar gajus mitas, jog gydymas paverčia žmogų daržove. Deja, šizofrenija vis dar yra stigmatizuota liga. Daugelis žmonių turi neigiamą požiūrį į sergančiuosius šia liga, laiko juos pavojingais ir nenuspėjamais. Toks požiūris gali apsunkinti sergančiųjų integraciją į visuomenę ir sumažinti jų galimybes gauti reikiamą pagalbą. Svarbu šviesti visuomenę apie šizofreniją, sklaidyti mitus ir mažinti stigmą. Tai padės sukurti palankesnę aplinką sergantiesiems ir paskatins juos kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Kreipimasis pagalbos
Į gydytoją reikia kreiptis visada, kai tavo ar tavo artimojo psichinė sveikata kelia abejonių. Nors daugeliu psichikos sutrikimų sergantys asmenys jau lengviau kreipiasi į gydytoją, tačiau šizofrenija vis dar išlieka ta liga, kuri yra tarsi „gėdinga“: tiek patys asmenys, tiek jų šeimos nariai vengia kreiptis pagalbos, o pastarosios atidėliojimas veda prie uždelstos gydymo pradžios ir sudėtingesnio gydymo ateityje.
Jei Jums ar Jūsų artimajam pasireiškia šizofrenijos simptomai, svarbu kreiptis į specialistus:
- Psichiatras: Gydytojas, kuris specializuojasi psichikos ligų diagnostikoje ir gydyme.
- Psichologas: Specialistas, kuris teikia psichologinę pagalbą ir psichoterapiją.
- Psichoterapeutas: Specialistas, kuris specializuojasi psichoterapijos srityje ir padeda pacientams susidoroti su emociniais ir psichologiniais sunkumais.
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
tags: #sizofrenija #jaunam #amziui