Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas "Xanax" (alprazolamo) vartojimas, poveikis, galimas šalutinis poveikis ir rizika. Siekiama suteikti informaciją, kuri padėtų pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams priimti pagrįstus sprendimus dėl šio vaisto vartojimo.
Kas yra "Xanax" ir kam jis vartojamas?
"Xanax" yra vaistas, kurio veiklioji medžiaga yra alprazolamas. Jis priklauso benzodiazepinų grupei ir veikia stiprindamas tam tikrų neurotransmiterių, ypač gama-amino sviesto rūgšties (GASR), aktyvumą smegenyse. GASR slopina nervų sistemos veiklą, todėl "Xanax" pasižymi anksiolitinėmis (nerimą mažinančiomis), raminamosiomis, migdomosiomis, raumenis atpalaiduojančiomis ir traukulius slopinančiomis savybėmis.
"Xanax" dažniausiai skiriamas:
- Trumpalaikiam vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimo gydymui.
- Su depresija susijusio nerimo gydymui.
- Trumpalaikiam panikos sutrikimo, su agorafobija (erdvės baime) ar be jos, gydymui.
Svarbu pabrėžti, kad vaistą galima vartoti tik tuo atveju, jei sutrikimas yra sunkus, riboja ligonio veiklą ar labai vargina.
Kada "Xanax" vartoti negalima?
"Xanax" negalima vartoti esant šioms būklėms:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Alergija alprazolamui, benzodiazepinams arba bet kuriai pagalbinei "Xanax" medžiagai.
- Sunkioji miastenija (liga, dėl kurios silpnėja raumenys).
- Sunkus kvėpavimo nepakankamumas.
- Miego apnėja (ilgalaikis praeinantis kvėpavimo sustojimas miego metu).
- Sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas.
Specialios atsargumo priemonės
Prieš pradedant vartoti "Xanax", būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei:
- Yra sutrikusi inkstų funkcija.
- Yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumas.
- Sergama sunkiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu arba miego apnėja.
- Anksčiau piktnaudžiauta alkoholiu, vaistais ar narkotikais.
- Yra depresinio sutrikimo požymių ir simptomų arba minčių apie savižudybę.
Priklausomybės rizika
Ilgai vartojant benzodiazepinus, įskaitant "Xanax", gali išsivystyti fizinė ir psichinė priklausomybė. Jos pavojus didėja vartojant didelėmis dozėmis ir ilgą laiką. Šis pavojus yra dar didesnis asmenims, kurie piktnaudžiauja ar anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, vaistais bei tuo atveju, jei tuo pat metu vartojami keli benzodiazepinų grupės vaistai.
Atminties sutrikimai (amnezija)
Visi benzodiazepinai, įskaitant "Xanax", gali laikinai sutrikdyti atmintį (sukelti amneziją). Toks poveikis dažniausiai pasireiškia po vaisto suvartojimo praėjus kelioms valandoms.
Elgesio sutrikimai
Vartojant benzodiazepinus, gali atsirasti tokių reakcijų kaip nenustygstamumas, baimingas susijaudinimas, irzlumas, agresyvumas, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozės, nederamas elgesys ar kitokie elgesio sutrikimai. Tokiu atveju būtina nutraukti vaisto vartojimą ir kreiptis į gydytoją. Vaikams ir senyviems žmonėms tokio poveikio rizika yra didesnė.
Nutraukimo sindromas
Staigus gydymo "Xanax" nutraukimas gali sukelti nutraukimo simptomų, t. y. simptomų, nuo kurių alprazolamo vartota. Tokių simptomų gali atsirasti ir laikotarpiu tarp dozių vartojimo, ypač jei vartojama didelė dozė. Jei pasireiškia nutraukimo sindromas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Vaikai ir paaugliai
"Xanax" nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.
Sąveika su kitais vaistais
Kartu su benzodiazepinais (įskaitant alprazolamą) vartojant kitas medžiagas, kurios slopina centrinę nervų sistemą, slopinamasis poveikis sumuojasi. Alprazolamą vartojant kartu su vaistais, kurie trikdo jo metabolizmą, gali padidėti alprazolamo koncentracija ir sustiprėti jo poveikis.
"Xanax" nerekomenduojama skirti kartu su vaistais nuo grybelių sukeltų ligų (pvz., ketokonazolo, itrakonazolo ir kitų azolų grupės vaistų).
"Xanax" rekomenduojama skirti atsargiai kartu su:
- Antidepresantais (pvz., nefazodonu, fluvoksaminu, sertralinu, paroksetinu).
- Cimetidinu (vaistu nuo opaligės ir gastroezofaginio refliukso ligos).
- Makrolidų grupės antibiotikais (pvz., eritromicinu, klaritromicinu, troleandomicinu).
- Kalcio kanalų blokatoriais (pvz., diltiazemu ar verapamiliu, kuriais gydomos širdies ligos).
- Geriamaisiais kontraceptikais.
- Vaistais, kuriais gydomi ŽIV infekuoti ligoniai (pvz., ritonaviru ar efavirenzu).
- Vaistais nuo psichikos sutrikimų (neuroleptikais).
- Migdomaisiais, nerimą šalinančiais ir raminamąjį poveikį sukeliančiais vaistais.
- Labai stipriais vaistais nuo skausmo (narkotiniais analgetikais, pvz., morfinu, fentaniliu).
- Anestezijai sukelti vartojamais preparatais.
- Antihistamininiais vaistais (jų vartojama pasireiškus alergijai).
"Xanax" vartojimas su maistu ir gėrimais
Vartodami "Xanax" tablečių, visiškai negerkite alkoholio.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
"Xanax" nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus atvejus, kai gydytojas nusprendžia, kad toks motinos gydymas neabejotinai būtinas. Jeigu esate nėščia arba planuojate pastoti, pasitarkite su gydytoju, kaip būtų galima nutraukti "Xanax" gydymą. Jeigu vartojate "Xanax" iki gimdymo, apie tai pasakykite gydytojui, nes gimusiam naujagimiui gali pasireikšti nutraukimo simptomai.
Benzodiazepinų (įskaitant alprazolamą) išsiskiria į motinos pieną. "Xanax" žindymo laikotarpiu vartoti negalima.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Gydymas "Xanax" (kaip ir kitais CNS veikiančiais vaistais) gali paveikti Jūsų gebėjimą reaguoti ir sukoncentruoti dėmesį - Jūs galite tapti mieguistas ir (arba) užmaršus. Nevairuokite arba nevaldykite mechanizmų, jei jaučiate tokį poveikį.
Kaip vartoti "Xanax"?
"Xanax" visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Dozavimas
Dozavimas priklauso nuo būklės, kurią reikia gydyti:
- Nerimas: Pradinė suaugusių žmonių paros dozė yra 0,75-1,5 mg, vartojama išdalyta į 2-3 dalis. Palaikomoji paros dozė yra 0,5-4 mg, vartojama išdalyta į 2-3 dalis.
- Depresija: Pradinė suaugusių žmonių paros dozė yra 1,5 mg, vartojama išdalyta į 3 dalis. Palaikomoji paros dozė yra 1,5-4,5 mg, vartojama išdalyta į 2-3 dalis.
- Panikos sutrikimas: Pradinė suaugusių žmonių paros dozė yra 0,5-1 mg prieš miegą. Palaikomoji dozė gali būti koreguojama pagal reakciją į gydymą, didinat dozę ne daugiau nei po 1 mg per dieną kas 3-4 paras. Vartojimų skaičių daugiausiai galima didinti iki 3 ar 4 kartų per parą.
- Senyvi pacientai: Pradinė paros dozė yra 0,5-0,75 mg, vartojama išdalyta į 3 dalis. Palaikomoji paros dozė yra 0,5-0,75 mg per parą (per kelis kartus). Jei pacientas toleruoja, prireikus dozę galima palaipsniui didinti.
- Pacientai, kurių inkstų ir (ar) kepenų veikla sutrikusi: Skiriama minimali veiksminga dozė.
Pavartojus per didelę "Xanax" dozę
Jeigu išgėrėte arba kas nors kitas išgėrė per daug šio vaisto ("Xanax"), nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją arba ligoninę. "Xanax" tablečių perdozavimas gali pasireikšti mieguistumu, sumišimu, koordinacijos sutrikimais, neaiškia kalba ir galiausiai - koma. Buvo atvejų, kai, perdozavus "Xanax", susilpnėjo kvėpavimas, ištiko apnėja (kvėpavimo sustojimas), kartais prasidėjo traukuliai.
Pamiršus pavartoti "Xanax"
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Nustojus vartoti "Xanax"
Staigus gydymo benzodiazepinais (įskaitant "Xanax") nutraukimas gali sukelti nutraukimo simptomų. Gali pradėti skaudėti galvą ir raumenis, atsirasti nerimas, įtampa, nenustygstamumas, sumišimas ir irzlumas. Sunkiais atvejais gali atsirasti tokių simptomų: aplinkos ar savęs suvokimo pokytis, klausos sustiprėjimas, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir fiziniam kontaktui, haliucinacijos ar traukuliai. Šių požymių ir simptomų (ypač sunkesnių) dažniausiai pasireiškia pacientams, kurie ilgai vartojo dideles šių vaistų dozes. Gera gydymo praktika nurodo, kad dozę reikia mažinti lėtai.
Galimas šalutinis poveikis
"Xanax", kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Šalutinių poveikių dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje ir tęsiant vaisto vartojimą ar sumažinus dozę, jie paprastai išnyksta.
Labai dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia daugiau nei 1 iš 10 pacientų)
- Slopinimas.
Dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 100 pacientų)
- Apetito sumažėjimas.
- Depresija, sumišimas.
- Judesių koordinavimo sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai, atminties pablogėjimas, kalbos sutrikimas, dėmesio sutrikimas, galvos skausmas, galvos apsvaigimas.
- Regėjimo sutrikimai.
- Vidurių užkietėjimas, pykinimas.
- Nuovargis, irzlumas.
Nedažnas šalutinis poveikis (pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 1000 pacientų)
- Nenormaliai didelė prolaktino koncentracija kraujyje (hiperprolaktinemija).
- Haliucinacijos, įniršis, agresyvus elgesys, priešiškumas, nerimas, sujaudinimas (agitacija), lytinio potraukio pokyčiai, nemiga, mąstymo sutrikimai, nervingumas, dirglumas.
- Atminties netekimas (amnezija), raumenų tonuso sutrikimai (distonija), drebulys.
- Kepenų veiklos sutrikimai, gelta.
- Odos uždegimas (dermatitas).
- Raumenų silpnumas.
- Šlapimo nelaikymas, šlapimo susilaikymas.
- Seksualinės veiklos sutrikimas, mėnesinių sutrikimai.
- Kūno svorio pokyčiai, akispūdžio (akies vidaus spaudimo) padidėjimas.
Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)
- Autonominės nervų sistemos nepastovumas.
- Kepenų uždegimas (hepatitas).
- Alerginis pabrinkimas (staigus veido, lūpų, liežuvio ir gerklės patinimas).
- Periferiniai pabrinkimai.
Vartojant "Xanax", gali pasireikšti psichinės ir fizinės priklausomybė bei piktnaudžiavimas. Nutraukus "Xanax" vartojimą, gali atsirasti nutraukimo simptomų.
Kaip laikyti "Xanax"?
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Lizdines plokšteles laikyti kartono dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos. Ant dėžutės ir lizdinės plokštelės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, "Xanax" vartoti negalima.
Alternatyvūs gydymo būdai ir prevencija
Svarbu pažymėti, kad "Xanax" nėra vienintelis būdas gydyti nerimą ir panikos sutrikimus. Yra ir kitų veiksmingų gydymo būdų, įskaitant:
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos terapijos gali padėti išmokti įveikos mechanizmų ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesį.
- Kiti vaistai: Antidepresantai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), gali būti veiksmingi gydant nerimą ir panikos sutrikimus.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti sumažinti nerimo simptomus.
Prevencija taip pat yra svarbi. Vengimas alkoholio ir kitų medžiagų, kurios gali pabloginti nerimą, bei ankstyvas kreipimasis į specialistus, pajutus nerimo simptomus, gali padėti išvengti priklausomybės nuo vaistų ir kitų komplikacijų.