Kaip Išeiti Iš Depresijos: Veiksmingi Patarimai Ir Strategijos

Depresija - tai ne tik laikinas liūdesys, bet rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti žmogaus mintis, jausmus ir kasdienį gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje, su kuria bent kartą gyvenime susiduria milijonai žmonių.

Kas Yra Depresija?

Depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sukelti psichikos sutrikimai, kurie pasireiškia prislėgta nuotaika, mąstymo tempo sulėtėjimu, aktyvumo sumažėjimu ir tęsiasi ne mažiau, kaip vieną mėnesį. Depresija verčia neigiamai mąstyti apie save patį, apie pasaulį, žmones, ateitį. Viskas tikriausiai nėra taip beviltiška, kaip Jums atrodo. Tai ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lygi slogi nuotaika ir jis trunka mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali netgi sukelti minčių apie savižudybę.

Depresijos Priežastys

Kaip ir visomis ligomis, taip ir depresija susergama ne iš karto. Ji turi savo priešistorę ir priežastis. Depresija gali užklupti tiek jauną, tiek pagyvenusį ir labiau „myli“ moteris. Į šį sutrikimą specialistai žiūri, kaip į sudėtinį, t.y. susijusį su biologiniais, socialiniais ir psichologiniais veiksniais.

  • Žmonėms, kurių šeimoje buvo depresijos atvejų, pavojus susirgti depresija yra didesnis.
  • Depresija gali atsirasti ilgai sergant lėtinėmis ligomis, pvz. išsėtine skleroze, onkologinėmis ligomis ir kt.
  • Depresija dažnesnė hormonų persitvarkymo periodais (paauglystė, nėštumas, gimdymas ar menopauzė).
  • Ją gali sukelti socialiniai faktoriai arba staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas, pavyzdžiui, išėjimas į pensiją, darbo praradimas, emigracija.
  • Ilgalaikiai ir sunkūs psichologiniai išgyvenimai, pavyzdžiui, skyrybos, artimo žmogaus mirtis, stresas šeimoje, smurtas, patyčios.
  • Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (smegenų insultas, širdies infarktas, paralyžius ir kt.).
  • Miego sutrikimai.
  • Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiniais gėrimais.
  • Naujausi tyrimai atskleidžia depresijos ir uždegimo kūne ryšį.
  • Depresija dažnai lydi nerimą, t.y. žmogaus būdą žiūrėti į ateitį, matant tik pavojus. Depresija išsivysto tuomet, kai nerimaujantis žmogus praranda tikėjimą savimi, kad susitvarkys su šiais pavojaus ir …. pasiduoda.

Depresijos Požymiai

Svarbiausiai ją laiku atpažinti ir pradėti gydyti. Klasikinę depresiją galima atpažinti iš šių požymių:

  1. Prislėgta nuotaika. Žmogus sako, jog gyvenime nėra nieko gražaus, negali kartu su artimaisiais džiaugtis, liūdėti, negali adekvačiai reaguoti į susidariusias situacijas, išgyvena dėl savo pasikeitimo, jaučiasi našta kitiems, gali net nusižudyti.

    Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

  2. Sulėtėjęs mąstymas. Žmogus dažnai pamini, kad negali mąstyti, galvoje tuščia, sunku reikšti ir formuluoti mintis.

  3. Iniciatyvos stoka ir užslopinti judesiai. Žmogus skundžiasi, kad nieko negali daryti, jam sunku net atsikelti. Jo kalba skurdi, fragmentiška, o kalba tyliai, su giliais atodūsiais. Kenčiantieji nuo depresijos tampa pasyvūs ir juda per jėgą.

Prie šių požymių dar prisideda somatiniai depresijos požymiai:

  • miego sutrikimai, kai anksti pabundama, sunku užmigti;
  • apetito sumažėjimas iki visiško atsisakymo valgyti;
  • moterims sutrinka mėnesinių ciklas arba jos visai išnyksta;
  • svorio pakitimai: dažniau sumažėjimas arba padidėjimas;
  • vidurių užkietėjimas;
  • libido ir potencijos sumažėjimas;
  • negalėjimas pajusti malonumą.

Kaip Atpažinti Slaptą Depresiją?

Galima sirgti ne tik klasikine, bet ir kitokia depresija. Viena sunkiausiai nustatomų - slapta arba užmaskuota depresija. Tai depresijos forma, kuri „apsimeta“ kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais. Užmaskuotą depresiją sudėtinga nustatyti, nes jai nėra būdingi įprasti depresijos simptomai. Paprastai tokia depresija sergantis žmogus kreipiasi ne į psichiatrus, o į kitų sričių gydytojus, nes pats nemano, kad galėtų sirgti depresija. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais. Greta šių simptomų pasitaiko iniciatyvos stoka, nerimas, nuovargio bei sunkumo jausmas.

Kaip Išeiti Iš Depresijos: Veiksmingi Patarimai

Kovoti su depresija gali būti sudėtinga, tačiau svarbiausia suprasti, kad viskas yra prieinama, o tinkami veiksmai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

  1. Prisiminkite, kad depresija yra pagydoma. Tai svarbus žingsnis, kuris suteikia vilties ir motyvacijos siekti geresnės savijautos.

  2. Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais. Socialinis ryšys yra gyvybiškai svarbus psichinei sveikatai.

  3. Susidarykite planą ir numatykite ką nors malonaus kiekvienai dienai. Maži malonumai gali praskaidrinti dieną ir suteikti motyvacijos. Padovanokite sau dovaną, padarykite malonumą artimam žmogui, nevenkite linksmo skaitalo, geros knygos, eikite pasivaikščioti, apsilankykite teatre, dailės parodoje ar pan.

  4. Užsiimkite kūrybine veikla - rašykite ar pieškite. Kūryba padeda išreikšti jausmus ir emocijas.

  5. Pasigaminkite sau skanius pusryčius, pietus ar vakarienę. Rūpinimasis savimi ir savo mityba yra svarbus žingsnis link geresnės savijautos.

    Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

  6. Kreipkitės į specialistus. Galite kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrą prie savo poliklinikos ar į kitus mieste veikiančius centrus.

  7. Būkite šalia sergančio artimojo. Nevenkite depresija sergančio artimojo. Jūsų palaikymas - labai reikšmingas. Užuot atsiriboję, puolę spręsti kito bėdas, patarinėję, smerkę ar teisę tiesiog klausykitės, ką jums bando pasakyti.

  8. Nekritikuokite ir nesmerkite. Pagalvokite, ar įmanoma, kad žmogus pats norėtų pasirinkti sirgti depresija? Tai pat nenuvertinkite artimojo skausmo: klausdami, kodėl žmogus „į viską taip jautriai reaguoja“ sukelsite žmogui gėdos jausmą ir pastiprinsite neigiamus įsitikinimus apie save.

  9. Nepersistenkite su patarimais. Natūralu, kad kai mylimas asmuo kenčia, norisi padėti. Kartais padėti norisi taip stipriai, kad su pagalba ir patarimais persistengiama.

  10. Palaikykite artimojo medicininius sprendimus. Nesivelkite į ginčus, reikia ar nereikia gerti vaistus - jei depresija sergantis žmogus yra suaugęs ir jūsų patarimo dėl vaistų neprašo, nepriiminėkite sprendimų už jį/ją, tai paties žmogaus ir jo gydytojų reikalas. Tačiau jei jau žmogus apsisprendė gerti antidepresantus, juos svarbu vartoti reguliariai.

  11. Domėkitės depresija ir pabandykite ją suprasti. Žinokite, kokie yra depresijos simptomai, kas depresiją sukelia, o kas nuo jos padeda sveikti. Supraskite, kad žmogaus nepajėgumas nusiprausti, išeiti į darbą, produktyviai dirbti - ne tingėjimas, o liga.

  12. Priminkite artimajam jo stiprybes. Pakelkite sergančiojo(-iosios) pasitikėjimą savimi primindami jo/jos pasiekimus. Tiesa, kartais depresija sergantis asmuo gali reaguoti su liūdesiu - „taip, praeityje aš daug ką pajėgiau, o dabar nebegaliu“. Tokiu atveju galite atspindėti - „tu dabar sergi, ir darai tai, ką gali, o kai pasveiksi, galėsi daugiau“. Tai gali įkvėpti žmogui vilties.

  13. Kiek įmanoma skatinkite ir palaikykite nuo depresijos kenčiančio žmogaus fizinį aktyvumą. Bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas, nes jo metu smegenyse išsiskiria tam tikri hormonai, didinantys laimės jausmą.

  14. Stenkitės būti kantrus(-i): nuo depresijos nepasveikstama per dieną. Kai kurie žmonės kenčia mėnesių mėnesiais, o blogiausia, kad depresijos epizodai gali kartotis. Kartais gali ir patį gali apimti neviltis, kai artimas žmogus kenčia.

  15. Pasirūpinkite savimi. Savaime suprantama, jums rūpi kenčiantis žmogus. Bet jūs turite teisę jausti - liūdėti, bijoti, pykti. Galite sergančiajam(-ajai) pasakyti (aišku, švelniai ir atsargiai), jei tas žmogus daro kažką, kas jums nepriimtina - nekaupkite nuoskaudų ir pykčių.

Sveika Gyvensena

Visai nesvarbu, kokios teorijos laikosi mokslininkai ir kokius vaistus siūlo. Žmogus visuomet sau gali padėti, gyvendamas sveikai.

  1. Vaikščiokite ar bėgiokite gryname ore mažiausiai 30 min. per dieną.
  2. Sumažinkite arba visai atsisakykite cukraus maiste. Įrodyta, kad saldumynai tiesiogiai veikia depresijos išsivystymą.
  3. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, augalinių riebalų, kurie mažina organizme uždegimą.
  4. Atsisakykite alkoholio, nes jis sukelia depresiją.
  5. Laikykitės dienos režimo, stenkitės užmigti apie 22 val., keltis iki 6 val. ryto.
  6. Išmokite išsisakyti neišgyventas neigiamas emocijas ir jas aptarti su specialistu.
  7. Medituokite ir mąstykite pozityviai. Jau seniai įrodyta, kad meditacija mažina stresą ir nerimą.
  8. Apsupkite save draugais ir namiškiais, bendraukite. Stiprus socialinis bendravimas gerina žmogaus psichinę būklę.
  9. Depresiją gydo geri darbai, pagalba vargstantiems, sergantiems, našlaičiams.
  10. Pasitelkdami dvasinius mokymus, išmokite priimti viską, kas vyksta, visur matant Dievo valią.

Natūralios Medicinos Metodai

Stresui mažinti ir depresijai išvengti rekomenduojama naudoti natūralios medicinos metodus, kurie padeda nuraminti protą, emocijas ir padeda geriau jaustis, pvz., joga, meditacija, kvėpavimo praktikos, Tai chi, meno, muzikos terapijos ir kt.

Vaistai Nuo Depresijos: Ar Jie Visada Padeda?

Nors dabar masiškai skiriami vaistai depresijai gydyti - antidepresantai, tačiau depresijos mąstai auga ir daugiausiai pasikartojančios depresijos sąskaita. Vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje teigia, kad šie vaistai laukiamo teigiamo poveikio neduoda. Atsiranda naujų teorijų ir gydymo metodų, vyrauja nuomonė, kad reikia taikyti kompleksinį gydymą, į kurį įeina ne tik vaistai, bet ir psichologinė pagalba bei sveika gyvensena.

Gera naujiena yra ta, kad vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje dirba prie naujų teorijų, atranda naujas priemones, kurios padės atsisakyti per didelio antidepresantų naudojimo ir išvengti grėsmingo jų pašalinio poveikio, kaip nevirškinimas, galvos skausmai, nerimas, nemiga ir noras nusižudyti.

Perdegimo Sindromas Ir Jo Prevencija

Perdegimo sindromas - tai psichologinė išsekimo būsena, kuri yra ilgalaikio streso pasekmė. Perdegimas neatsiranda iš karto. Pirmasis - emocinis išsekimas. Antrasis - atsirandantis ciniškas požiūris. Trečiasis - mažėjantis efektyvumas ir produktyvumas. Užsiimti prevencija. Pirma, tuo, ką darote dabar - plėsti savo žinias, kad suprastumėte, kas iš tikrųjų yra tas perdegimas ir galėtumėte atpažinti pavojaus signalus. Taip pat rūpintis savo darbo ir poilsio balanso režimu. Balansas kiekviename yra skirtingas. Dar svarbu stebėti, kad mūsų gyvenimas nebūtų vien tik apie darbą, nes jeigu gyvenime pradedame savo dėmesį skirti tik jam, tikėtina, kad perdegimo rizika bus gerokai didesnė. Taip pat reikia rūpintis savo fizine bei emocine sveikata. Nepamiršti šventojo trejeto - miego, maisto ir sporto. Reikia palaikyti ir socialinius kontaktus bei atkreipti dėmesį, jei mūsų aplinka pradeda dažniau sakyti, kad galbūt per daug dirbame, per mažai dėmesio ir laiko skiriame kitoms veikloms.

tags: #kaip #islysti #is #depresijos