Asmenybės vystymasis yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kuris prasideda vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. Sveikas asmenybės vystymasis yra būtinas, kad žmogus galėtų sėkmingai prisitaikyti prie aplinkos, užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis, realizuoti savo potencialą ir jaustis laimingas.
Ankstyvosios Vaikystės Svarba
Ypač daug dėmesio reikalinga vaikui skirti iki 3 metų - tuomet padedami pamatai tolimesnei asmenybės raidai. „Vaikas šiuo laikotarpiu ypač sparčiai vystosi. Jo pažintiniams gebėjimams, gebėjimui susidoroti su stresu, gebėjimui užmegzti ir išlaikyti emocinį ryšį su savo tėvais, o vėliau ir visais likusiais svarbiais žmonėmis jo gyvenime labai svarbūs yra apkabinimai“, - sako A. Talijūnas.
Apkabinimų Galia
Gydytojų teigimu, nemažai daliai šių problemų užkirsti kelią padėtų dažnesni vaiko apkabinimai - moksliškai įrodyta, jog apkabinimai yra būtini sveikam vaiko fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi. Dažni apkabinimai, ypač 2-4 m. laikotarpiu padeda kovoti netgi su miego sutrikimais. Per lytėjimą vaikas suvokia vienybės, reikalingumo jausmą, todėl tampa mažiau irzlus, taip suvaldomi kaprizai, isterija ar net agresija. Svarbu suvokti, jog toks apkabinimų poveikis svarbus vaikui ne vien kūdikystėje ir vaikystėje, bet išlieka visam gyvenimui ir toliau padeda pačiam įveikti sunkias situacijas. Anot A. Talijūno, mažylis per tėvų apkabinimus supranta, jog jie visuomet šalia, jį myli, todėl jausdamasis saugus drąsiau tyrinėja jam dar naują aplinką. Dažniau apkabinant vaiką skatinamas jo noras pažinti ir visų socialinių gebėjimų vystymasis. Tai, kokį ryšį su tėvais vaikas turėjo savo pirmaisiais gyvenimo metais, lemia ir tolimesnę jo asmenybės raidą - ar nebijos bendrauti ir gerai jausis darželyje, mokykloje. Vaikas, kuris buvo dažnai apkabinamas vaikystėje, ne taip bijo būti atstumtas, lyginant su tuo, kuris negavo tėvų meilės ir bijo jos siekti. Gydytojai skaičiuoja, kad vaikui reikia bent 60-80 apkabinimų per savaitę, kad jis augtų fiziškai ir emociškai sveikas. „Apsikabinimas yra konkretus veiksmas, leidžiantis vaikui suvokti, kad pasaulis yra geras, o jis yra mylimas. Taip formuojasi nuostata - aš esu geras ir pasaulis yra geras, saugus bei draugiškas. Tokia nuostata leidžia vaikui labiau pasitikėti savimi ir geriau realizuoti save ateityje“, - pasakoja gydytojas psichoterapeutas A. Talijūnas.
Siekiant atkreipti dėmesį į vaikams skiriamo dėmesio svarbą Lietuvoje, vyksta socialinis-edukacinis projektas „100 apkabinimų“, kurio metu siekiama aktualizuoti vaikams skiriamo dėmesio svarbą, skatinant visos Lietuvos tėčius ir mamas kuo dažniau apkabinti savo vaikus ir tokiu būdų stiprinti emocinį tarpusavio ryšį.
Tėvų Vaidmuo ir Kontrolė
Neginčytinas tik vienas dalykas: meilė, kurią rodo tėvai, vaiko vystymuisi svarbiausia. Nesivaržykime savo vaikų, kuo dažniau, kuo įvairesniais būdais parodykime, kad juos mylime. Meilės niekada nebūna per daug. Kalbant apie visa kita, būti tėvais reiškia nuolat mokytis. Kad galėtų atitikti vaiko poreikius skirtingais jo augimo etapais, tėvai turi nuolat skaityti, galvoti, aptarti įvairius klausymus su kitais tėvais bei lavinti savo vaiką efektyviais, mokslu pagrįstais metodais.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Tėvų Nuostatos
Norėdami atlikti šias užduotis, kiekvienas iš tėvų taiko specialias strategijas savo vaikams, kurias mes vadiname tėvų nuostatomis. Autoritetingas stilius - kai tėvai bendrauja su vaiku, primeta jam taisykles, tačiau jos nėra griežtos, pritaikytos prie vaikų amžiaus ir gebėjimų. Emociškai nesubrendę tėvai su vaiku elgiasi kaip su žaislu, o iš tikrųjų juos pačius reikia prižiūrėti.
Šeimos Aplinkos Įtaka
Šeimos aplinka vaidina labai svarbų vaidmenį vaikų raidoje. Būtent ten mokomasi elgesio modelių ir ryšių, kurie sudaro tarpasmeninių santykių pagrindą vėlesniame gyvenime. Jei vaikas turi palankios patirties šeimos aplinkoje, tai padės kurti geresnius santykius su aplinkiniais ir geriau prisitaikyti prie gyvenimo. Tėvai yra elgesio modeliai. Jei šeimos aplinkoje nėra tėvų, tokiomis sąlygomis augantys vaikai vėlesniame gyvenimo etape gali turėti problemų įsisavinant atitinkamus socialinius vaidmenis. Sąlygos, kuriomis tėvai augo, iš kokios kilmės šeimų jie kilę, kaip patys susitvarkė su patirtais sunkumais ir konfliktais, kokios jų asmenybės savybės gali turėti įtakos auklėjimo įgūdžiams bei elgesio su vaiku būdais. Santuokinių santykių tarp tėvų tvirtumas taip pat turi įtakos atmosferai namuose. Įtampa ir konfliktai santuokoje veikia visą šeimos sistemą. Svarbu valdyti stresą šeimoje. Jei tėvai įtraukia vaiką į savo konfliktus arba jei vaikas naudojamas kaip paramos šaltinis, namuose gali susiformuoti nesveikos koalicijos. Taip pat svarbu, kad vaiko vystymuisi įtakos turi ne tik tėvų savybės, šeimyninė situacija, bet ir paties vaiko savybės, kaip tėvai elgiasi su juo bei vaiko raidos amžius, tai yra sunkumai, su kuriais jis susiduria. Taip pat vaiko lytis bei temperamentas, gali turėti reikšmės tėvų-vaikų santykiams. Taigi tėvų ir vaikų santykiams, svarbus tampa tarpusavio suderinamumas. Vaikams, kurie yra jautresni, labiau pažeidžiami, gali prireikti daugiau dėmesio ir artumo. Jei vienas ar abu tėvai sukurs saugią aplinką, ji geriau atitiks vaiko poreikius.
Pagrindiniai Vaiko Poreikiai
Pagrindiniai vaiko poreikiai pagal Jeffrey E:
- Saugumas. Tai svarbiausias vaiko poreikis, kuris atsiranda iškart po gimimo. Saugiuose namuose tėvai visada pasiekiami fiziškai ir emociškai. Čia labai svarbi stabili aplinka. Jei kuris nors iš tėvų fiziškai pasitraukia - atsigula į ligoninę, įvyksta skyrybos ar mirtis - tai palieka pėdsaką vaiko psichikoje. Smurtas, piktnaudžiavimas, melas, manipuliacijos, nebūtinai susiję su vaiku, taip pat neprisideda prie saugumo. Norint apsaugoti vaiką, nepakanka fizinio buvimo kartu. Daugelis iš mūsų užaugo pasaulyje, kuriame buvo abu tėvai, tačiau namuose nebuvo saugumo jausmo. Todėl, kad bent vienas iš tėvų buvo nepasiekiamas fiziškai ar emociškai arba buvo emociškai nestabilus. Vaikai turi jausti, kad ir kas nutiktų jų gyvenime, jie visada turi į ką kreiptis.
- Ribos ir vadovavimas. Tai antrasis poreikis, kurio nėra Abraomo Maslow poreikių hierarchijoje. Tikriausiai todėl, kad suaugę žmonės nustato savo ribas ir privalo laikytis tam tikros aplinkos įstatymų bei taisyklių. Vaikui reikia brandaus vadovavimo - nei visiška laisvė, nei per griežtos taisyklės nėra palankios sąlygos tinkamam vaiko vystymuisi. Maži vaikai visada išbando ribas: jie gali pabandyti trenkti tėčiui, ar mamai, kad pamatytų, kas atsitiks. Įniršę, išdykę ir kaprizingi vaikai, kurie voliojasi ant grindų ir šaukia, kaip labai nekenčia mamos, kuri nenori pirkti jiems žaislo. Vaikas toks negimė, jis toks tapo. Tai perdėto atlaidumo ir aiškių ribų nebuvimo pasekmė. Mes mokomės modeliuodami. Suaugę, kurie nevaldo savęs, nevaldys ir vaikų. Tėvų savitvardos dėka, vaikai išmoksta kontroliuoti save. Vaikai augantys šeimose, kur yra nustatytos aiškios, nuoseklios ir tinkamos ribos, išmoksta ribas susieti su savimi. Paprastai asmenys, kurie buvo auginami be apribojimų, neišmoksta dalintis, galvoti apie kitus. Tėvai neišmokina, kad norint ką nors gauti, reikia duoti.
- Meilė ir Ryšys. Maslow piramidėje šis poreikis atitinka poreikį priklausyti. Jeffrey Young suskirsto šį poreikį į tris sritis: rūpestį, empatiją ir priežiūrą. Vaiko gyvenime užtenka vieno žmogaus, kad suteiktų tikrą meilę, švelnumą, susidomėjimą, supratimą ir savo laiką. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mama dažniausiai yra vaiko pasaulio centru. Mama gali nedirbti ir praleisti visas dienas su kūdikiu, bet likti emociškai nepasiekiama ir šalta, užsiėmusi savo reikalais ar nuobodžiu gyvenimu. Empatija - turime omenyje, jog artimoje aplinkoje yra žmogus, kuris supranta jūsų pasaulį, priima jūsų jausmus. Galite savęs paklausti: Ar tėvai jus suprato? Ar jie buvo jautrūs jūsų jausmams? Ar galėjote jais pasitikėti, kai turėjote problemų? Ar, jiems buvo įdomu, ką jus norėjote pasakyti? Ar jie aptarinėjo su jumis savo jausmus, jei paklaustumėte? Be tėvų, vaikui svarbūs ir socialiniai ryšiai - su bendraamžiais ir visu išoriniu pasauliu. Jeigu vaikas ir/ar jo šeima kažkaip skiriasi nuo aplinkos - dėl išvaizdos, rasės, seksualinės orientacijos, išskirtinių gabumų, religijos, socialinės padėties, išsilavinimo lygio, materialinių išteklių, dažno persikraustymo, alkoholizmo - gali būti sunkiau įgyti socialinių įgūdžių ir užmegzti sėkmingus santykius su kitais.
- Autonomiškumas. Maslow piramidėje šio poreikio nerasime. Tikriausiai todėl, kad suaugę žmonės pagal apibrėžimą yra autonomiški - jie sugeba savimi pasirūpinti. Pernelyg saugantys tėvai laiko savo vaikus priklausomais. Jie pastiprina priklausomybės elgesį ir nepalaiko tuos, kurie yra nepriklausomi. Slopina savo vaikus, nesuteikdami jiems laisvės ir nepalaikydami noro būti savarankišku. Nepakankamai rūpestingi tėvai nesugeba tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Jų vaikai nuo pat mažens patys tvarkosi pasaulyje ir atlieka tėvų funkcijas bei pareigas. Balansas yra tada, kai vaikui suteikiama laisvė tyrinėti pasaulį ir tėvai užtikrina, kad tėvas/mama bus šalia, kai to reikės. Vaikui turi būti leista nekritikuojant, pačiam priimti nedidelius sprendimus bei pasirinkti. Dialogas su vaiku yra būtinas. Turime sužinoti jo nuomonę ar pageidavimus ir susitarti, ką darome.
- Saviraiška. Pas Maslow - pagarbos ir pripažinimo poreikis. Didžiausias menas yra mylėti savo vaiką besąlygiškai. Mylėti už tai, kad vaikas yra. Vaikas neturi nieko daryti, kad būtų vertingas. Kai šeimoje yra kokios nors sąlygos kaip pavyzdžiui paklusnus elgesys, geri pažymiai mokykloje, aukšti pasiekimai kokioje nors srityje - vaikas tai pajunta ir išmoksta, kad kitų meilės ir pripažinimo reikia nusipelnyti. Kad vystytųsi sveika savigarba, vaikas negali būti nuolat kritikuojamas, gėdinamas, baudžiamas, lyginamas ir verčiamas atitikti aukštų reikalavimų. Ar vietoj to jautėtės gerbiamas, vertinamas ir giriamas? Sveikuose namuose yra erdvės parodyti savo silpnybes (pvz., verkti, nepaisant to, kad esi berniukas), jautrumą, nejaukumą ir baimes, galima būti autentiškam ir priimamam. Toks vaikas suvokia savo stipriąsias puses, įgūdžius ir pasiekimus, taip pat silpnybes ir nesėkmes. Tik patenkinus minėtus pagrindinius poreikius, bus sukurta vieta vaiko saviraiškai, o suaugusiems - savirealizacijai. Ar jūsų tėvai nuolat jus kontroliavo ir bandė valdyti jūsų laiką? Ar turėjote teisę nesutikti ar atsisakyti tenkinti tėvų prašymą? Ar turėjote vietos nuoboduliui ir nieko neveikimui? Ar galėjote išreikšti savo pyktį? Auklėjant vaiką vertinga įvardinti jo patiriamus jausmus. Netinkamas tėvų elgesys yra jausmų neįvertinimas ir nekreipiamas į juos dėmesio. Taip pat blogai neigti savo jausmus. Turite ramiai ir dėmesingai išklausyti vaiką. Kartu galvokite apie problemos sprendimą ir raskite abiem pusėms naudingą būdą. Galite užrašyti visas savo idėjas jų nevertinant. Iš jų išsirinkite geriausius sprendimus. Labai svarbu žinoti apie neigiamą hiperglobos poveikį vaikui. Perdėtas rūpinimasis vaiku, daro neigiamą įtaką vaikui. Toks vaikas nesugeba savarankiškai veikti. Dėl to galite pabandyti naudoti efektyvesnius ugdymo metodus, tokius kaip, pavyzdžiui, racionali laisvė.
Sveika Gyvensena
Sveika gyvensena yra svarbi ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Sveika mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas yra būtini sveikam asmenybės vystymuisi.
Mityba
Sveika mityba yra laikoma tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija, o vienintelis energijos šaltinis yra maistas, kuris šiuo atveju yra bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, t. y. palaikyti gyvybę ir augimą. Vyresnio amžiaus asmens vartojamas maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui. Pasaulio sveikatos organizacija yra pateikusi sveikos mitybos principus, kurie yra: nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas. Nuosaikumas - vienos medžiagos negali būti per daug, nes net ir reikalingiausios medžiagos perteklius gali būti kenksmingas sveikatai. Įvairumas - valgant įvairesnį maistą atsiranda didesnė tikimybė gauti visas organizmui reikalingas medžiagas. Maistas turi būti kuo įvairesnis, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų. Subalansuotumas - tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Maisto subalansuotumas reiškia baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį bei jų tarpusavio santykį.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Sveika mityba daro didelį poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui, padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų.
- Valgyti kuo įvairesnį maistą.
- Išlaikyti normalų kūno svorį. Kai kūno svoris viršija normalų, iškyla aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto pavojus.
- Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio (palmių aliejus, kiaulienos taukai ir kt.).
- Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų.
- Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų. Per gausus saldumynų vartojimas skatina antsvorio atsiradimą. Cukraus įtakoje mažėja "gerojo” cholesterolio kiekis, cukraus perteklius mažina vitaminų kiekį organizme (dažnai trūksta vitamino B6).
- Kuo mažiau vartoti valgomosios druskos.
- Kuo mažiau vartoti alkoholio. Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas kenkia smegenims , kepenims, kasai, jo skilimo produktai toksiškai veikia širdies raumenį, gali sutrikti širdies ritmas.
Sveikos mitybos piramidė yra rekomendacijos to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupių. Daugiausia reikia valgyti duonos, grūdų, bulvių produktų iš bazinės grupės, mažiausiai - riebalų ir cukraus iš viršutinės grupės. Vartotinos porcijos - tai, tiesiog, atitinkamas produkto kiekis (pvz., duonos riekė, vaisius). Jaunesniems, aktyvesniems žmonėms rekomenduojama valgyti nurodytas didžiausias produktų porcijas, o vyresniems, pasyvesniems, turintiems antsvorį - mažiausias produktų porcijas. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Todėl vartojant įvairų maistą, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti. Racionaliais principais paremtos mitybos sudėtyje angliavandeniai turėtų sudaryti apie 55 proc., baltymai 10 - 12 proc., riebalai - 30 - 35 proc.
Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas - tai valgymas tam tikru laiku. Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei - mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego.
Fizinis Aktyvumas ir Dienos Režimas
Sveikas gyvenimas. Aiškinamasi, kodėl svarbu kasdien mankštintis, grūdintis, laikytis poilsio ir mokymosi režimo. Aiškinamasi, kodėl mityba svarbi žmogui, kiek kartų reikėtų valgyti ir kokią įtaką turi reguliarus maitinimasis, koks maistas palankus sveikatai. Mokomasi paaiškinti, kad laikantis higienos reikalavimų (pavyzdžiui, plaunant rankas, valant dantis ir pan.) apsisaugojama nuo ligų. Aiškinantis stuburo ir raumenų svarbą organizmui mokomasi taisyklingos laikysenos - taisyklingai stovėti, sėdėti, nešioti kuprinę. Gyvūnai. Aptariami naminiai gyvūnai, aiškinamasi, kaip juos reikia prižiūrėti. Aptariama dienotvarkės svarba normaliam organizmo augimui, vystymuisi ir sveikatai.
Saugus Darbas su Skaitmeninėmis Technologijomis
Paaiškinama, kad darbas skaitmeniniu įrenginiu, nesilaikant tam tikrų taisyklių, neigiamai veikia sveikatą. Kiekvienų mokslo metų pradžioje surengiamas saugaus darbo kompiuterių klasėje ir naudojimosi internetu instruktažas. Primenama, kad privalu daryti pertraukėles, per kurias reikia atlikti nuovargį šalinančius mankštos pratimus. Primenamos saugaus elgesio kompiuterių klasėje taisyklės ir kompiuterių darbo vietos higienos reikalavimai. Aptariami darbo ir elgesio kompiuterių klasėje ypatumai. Aiškinamasi, kaip taisyklingai sėdėti prie kompiuterio, kokia turi būti rankų, kojų padėtis, koks akių nuotolis nuo vaizduoklio. Parodoma ir išbandoma, kaip atlikti nuovargį šalinančius pratimus.
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas
Aplinkos Veiksniai
Aiškinamasi priežasties ir pasekmės ryšiai tarp žmogaus fizinės, socialinės emocinės sveikatos ir dienos režimo, higienos laikymosi, fizinio aktyvumo, sveikatai palankios mitybos, palankių aplinkos sąlygų (apšvietimo, garsio (garso stiprumo), švaros ir tvarkos, tinkamų priemonių) darbui ir poilsiui. Aptariami užkrečiamųjų ligų pavyzdžiai (pavyzdžiui, gripas, vėjaraupiai, koronaviruso ir rotaviruso sukeltos ligos), šių ligų simptomai ir perdavimas siejant su neatsakingu elgesiu ir higienos reikalavimų nesilaikymu. Mokomasi paaiškinti asmens higienos ir gyvenamosios aplinkos (dulkės, triukšmas, mikrobiologinė tarša) poveikį sveikatai.
Psichologiniai Aspektai
Žmogaus kūnas per jo amžių labai pasikeičia. Tik išlieka žinojimas: „aš esu“. Būdamas šioje pozicijoje žmogus tarsi žiūri, kaip jo kūnas auga, kaip jis su kūnu gyvena, kaip juo naudojasi. Ir kiekvienas mūsų žino, kad kada nors kūno neteks. Žmogus numano, kad kūnas yra vienas dalykas, o jis pats - kitas. Visi įvykiai, malonūs ar nemalonūs, yra jo esmės atgarsiai. Koks yra žmogus savo esme, taip jis ir gyvena, taikosi arba priešinasi gamtos dėsniams, toks ir yra jo gyvenimas su visu jo turiniu. Gyvenimo dėsniai viską daro, kad žmogus išliktų sveikas. Reikia stengtis jiems nenusižengti. Tai turėtų būti pirmu kiekvieno žmogaus rūpesčiu.
Proto ir Geismų Pusiausvyra
Protas labai dažnai eina su geiduliais, o išmintis - ne, ji šviesina protą. Nedaug yra išmintingų žmonių. Ką protas daro, retai kam aišku. Vieni apimti geidulių, kitus valdo protas. Pastebėta, kad gyvūnai paprastai yra sveiki, jeigu jie gyvena vieni gamtoje, toli nuo žmogaus. Naminiai gyvuliai ir paukščiai daug dažniau negaluoja. Penima kiaulė serga nutukimo liga. Bet niekas taip daug neserga, kaip žmonės. Todėl, kad negyvena pagal gamtos dėsnius, visomis jėgomis stengiasi juos aplenkti. Gyvuliai neapgaudinėja dėsnių, jie gyvena natūraliai. Žmonės nori veikti protu, bet neatsikrato geismų. Protas dažnai peni geismus ir jie tada valdo žmogų. Protas dažnai griauna žmogaus sveikatą, jis atranda vis kitų dalykų naujiems geismams sužadinti. Geismai - kūno žuvimo priežastis. Alkoholio, nikotino, saldumynų, narkotikų, įvairios šių laikų sintetikos ir visko, kas yra „skanu“ vartojimas, griauna kūną, trukdo žmogaus asmenybės vystymuisi, naikina sveikatą. Mūsų laikais žmonės dažniau serga negu ankstesniais, nes blogiau maitinasi. Žmonės vieni kitus sargdina, ragindami išgerti alkoholio per šventes ar gimtadienius, suvalgyti kąsnelį vieno ar kito visiškai nereikalingo kūnui produkto. Išminties nevaldomos geismų jėgos žmogų atveda į visokias ligas. Kam sunku išmintingai gyventi ir išlaikyti gerą sveikatą, tam dar sunkiau bus susirgus pasveikti. Neišmintingasis nuolat daro tai, kas kenkia jo sveikatai. Gydyti tokį žmogų - sudėtingas darbas. Gydytojui tenka ne vien šalinti ligą, bet žmogų tiek pataisyti, kad jis imtų pats rūpintis savo sveikata, t. y., pradėtų protingai ir išmintingai gyventi. Išminties nėra ten, kur nėra dorovės. Senovėje gydė tik šventieji žmonės. Išmintingas gydytojas turi šalinti tai, kas pažeidė sergančiojo gyvenimo dėsnius. Tada gyvybė, žmogaus esmės skatinama, pati pataiso sveikatą. Vaistais ir medikamentais gydymas tik stabdomas ir trukdomas.
Vidinės Jėgos ir Emocijos
Daugiau nei aplinka, žmogaus sveikatą gali griauti jo vidaus jėgos. O žmonės dažnai to net nenumano ir iš viso nežino, todėl taip dažnai serga. Aplinka neįstengtų sugriauti žmogaus sveikatos, jeigu jo viduje tam nebūtų sąlygų. Jausmai labai daug reiškia žmogaus sveikatai ir dažniausiai veikia neigiamai. Geismai pražudo žmogaus sveikatą. Paprasčiausias yra maisto ir gėrimų geidimas. Bet žmogus nestiprėja nuo didelio kiekio gėrimų ir maisto. Priešingai, jis tada kuo dažniau ir sunkiau serga. Žmonės dažnai valgo ir geria ne todėl, jog tai reikalinga kūno gyvenimui, bet kad skanu. Geismas to skanumo nori be saiko. Reiškia, geismas penimas, auginamas. Ir žmonės krauna į kūną kiek tik įstengia. Taip jie labai suardo sveikatą. Kuriančioji kūno galia slopinama, net žudoma. Daugelis gėrimų, kuriuos žmonės vartoja, yra nuodai. Kūnas nuodams priešinasi, ląstelės ypatingai nenori jų įsileisti ir dirba tarsi bijodamos mirties. Taip griaunama žmogaus sveikata.
Judrumas ir Veikla
Kūnui judrumas būtinas. Juo reiškiasi gyvybė. Aukštesnės kultūros žmogus daugiau juda, ką nors veikia. Judriam žmogui gyvybingumą suteikia jo esmė. Daugelis dar nesugeba savo norų valdyti ir keisti kūno judesių. Jie tam dar nepribrendę, nėra tokie šviesūs ir pakankamai sąmoningi. Reikia stengtis, kad žmogaus gyvenimą tvarkytų jo sielos esmė. Kūnas turi būti nuolat atstatomas. Nuo to priklauso sveikatos tvirtumas.
Elektromagnetinės Srovės ir Spindėjimas
Žmogaus kūne cirkuliuoja elektromagnetinės srovės. Kiekvienas gyvas sutvėrimas spindi nematomais spinduliais. Negyvas kūnas tokių spindulių neturi. Spindėjimas - tai trykštantis eterinių kūno dalelių srautas. Senovės indai apie tai daugiau žinojo negu Europos mokslininkai. Eterinis regimojo kūno pagrindas labai svarbus žmogaus sveikatai. Jis kaip magnetas traukia iš aplinkos, iš oro ir iš maisto bei gėrimo kūnui reikalingas gyvybės kibirkštėles, o netinkamas spindėjimui išmeta. Taip palaikoma kūno sveikata. Kai eterinis kūnas silpsta, žmogus serga. Kai spindėjimas silpnas, žmogus jaučiasi labai nuvargęs. Eteriniam kūnui spindesį teikia gyvas maistas ir grynas oras.
Koncepcijos apie Asmenybę pagal Z. Freud ir C.G. Jung
Asmenybės vystymuisi įtakos turi ne tik išoriniai veiksniai, bet ir vidiniai psichologiniai procesai. Sigmund Freud ir Carl Gustav Jung yra du įtakingi psichologai, kurie sukūrė skirtingas asmenybės teorijas.
Z. Froido Asmenybės Modelis
Pasak Z. Froido asmenybės modelį, asmenybėje gyvena sąmonės ir pasąmonės sluoksniuose. Jo nuomone žmogaus elgesys labai priklauso nuo pasąmonės, o ne nuo sąmonės. Vaiko, suaugusiojo elgesys tam tikru momentu priklauso nuo dviejų poreikių: gyvybės (arba sekso) ir agresijos (arba mirties). Taigi žmogaus elgesį lemia pasąmonė, kurios žmogus negali kontroliuoti ir dažnai net nesuvokia jos turinio. Z. Froidas išskyrė tris asmenybės struktūras: ID (pasąmonės impulsai), EGO (realybės principas) ir SUPEREGO (moralės normos).
Karlo Gustavo Jungo Asmenybės Modelis
Karlo Gustavo Jungo (C. G.) asmenybėje Jungas išskyrė tris, iš dalies tarpusavyje susijusias sistemas. Ego, asmeninę pasąmonę ir kolektyvinę pasąmonę. Kolektyvinės pasąmonės pažinimui Jungas skyrė ypatingą dėmesį. Svarbiausi jos komponentai yra archetipai. Arčiausiai sąmonės yra šie archetipai: persona, šešėlis, anima ir animus. Žymus Jungo indelis į psichologiją - asmenybės tipologijos.