Priklausomybė nuo žalingų įpročių - aktuali problema, paveikianti visus visuomenės sluoksnius, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar išsilavinimo. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybių prevenciją, įskaitant alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų vartojimą ir kitus mažiau akcentuojamus, bet reikšmingus žalingus įpročius, tokius kaip netinkama mityba, miego sutrikimai, piktnaudžiavimas informacinėmis technologijomis, fizinio aktyvumo stoka, patyčios ir nuolatinis stresas. Pateiksime įvairių apžvalgų ir rekomendacijų, kaip sumažinti ar visai išvengti žalingų įpročių, padėti su jais susidoroti vaikams ir paaugliams.
Žalingi įpročiai ir jų poveikis
Žalingas įprotis - tai susiformavęs polinkis, kuris kenkia žmogaus sveikatai ar jo socialiniam gyvenimui, įskaitant šeiminius santykius ir darbą, o kartais - ir aplinkiniams. Dažniausiai pasitaikantys žalingi įpročiai apima įvairias priklausomybes, pavyzdžiui, piktnaudžiavimą alkoholiu (alkoholizmą), nesveikais maisto produktais, rūkymą, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą (narkomaniją), taip pat psichologinę priklausomybę nuo azartinių lošimų ir kompiuterinių žaidimų. Žalingi įpročiai gali sukelti abstinencijos sindromą. Apskaičiuota, kad visame pasaulyje žalingų įpročių turi apie 10 % žmonių.
Vaikų sveikatai žalinga elgsena yra susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais - rūkymu, alkoholio ir narkotikų vartojimu, nesveika mityba, mažu fiziniu aktyvumu arba polinkiu rizikuoti (pvz., azartiniai lošimai, atsitiktiniai lytiniai santykiai, pan.). Tokia elgsena ypač būdinga paaugliams. Mokslininkai tokią elgseną vadina rizikingos elgsenos sindromu. Tai terminas, kuris apibūdina paauglių elgesį, keliantį didelę grėsmę sveikatai. Dėl menkos gyvenimiškos patirties ir rizikos nesuvokimo vaikai ir paaugliai priskiriami didžiausios rizikos grupei. Kartais jų elgesys yra kaip būdas pasiekti tam tikrų tikslų, noras pasipriešinti visuomenėje nusistovėjusioms normoms ar būdas susidoroti su nesėkmėmis.
Rūkymas, alkoholis, psichotropinės medžiagos
Rūkančius vaikus galima sutikti prie kiekvienos mokyklos, vaikų globos namų, rūkoma daugelyje vaikų vasaros poilsio stovyklų, viešose vietose (pvz., netoli mokyklų esančiose poilsio zonose, gyvenamųjų namų kiemuose, mokyklų prieigose). Vykstant įvairiems popamokiniams renginiams, prie mokyklų, jų prieigose galima sutikti apsvaigusių nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų nepilnamečių. Žiniasklaidos puslapiuose mirga įvairiausių pranešimų apie į policijos komisariatus už pažeidimus pristatomus nepilnamečius.
Organizacijos Mentor Lietuva vykdytas tyrimas parodė, kad moksleiviai pradeda rūkyti ir vartoti alkoholio jau nuo 13-14 metų. Per 3 metus rūkančių paauglių padidėjo beveik 4 kartus (nuo 7,6 iki 27,1 proc.), o vartojančių alkoholio - beveik 2,5 karto (nuo 16,1 iki 38,1 proc.). Reguliariai rūko 47 proc. rūkančių paauglių. Dauguma žalingų įpročių turinčių paauglių (65,5 proc.) supranta, kad, jeigu jie rūkys ir kitą mėnesį, gali išsivystyti priklausomybė nuo tabako. Nepaisydami to, jie rūko toliau.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Tyrimas parodė, kad rūkantys moksleiviai net 3 kartus dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, palyginti su nerūkančiais jų bendraamžiais. Be to, tabako ir alkoholio vartojimas daro įtaką tolesniam apsisprendimui eksperimentuoti su narkotikais - apie 40 proc. rūkančių vaikų sutiktų su pasiūlymu rūkyti kanapes. 58,4 proc. rūkančių paauglių turi ir rūkančius tėvus. Tarp nerūkančiųjų tėvai rūkaliai sudaro 43,4 proc.
Tarptautinio alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, Lietuvos 15-16 metų paauglių rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo rodikliai per 4 metus (2007-2011 metais) beveik nepakito. Pagal tai, kiek šio amžiaus jaunuolių rūko, vartoja alkoholio, narkotikus ir psichotropines medžiagas, Lietuva tarp kitų Europos šalių yra maždaug ties viduriu. Per 4 metus šiek tiek sumažėjo narkotikų prieinamumas. Narkotikus Lietuvoje dažniau išbando miestuose gyvenantys berniukai. 2011 metais bent 1 ar 2 kartus gyvenime vartojusių kokį nors nelegalų narkotiką paauglių Lietuvoje buvo šiek tiek daugiau negu vidutiniškai Europos šalyse - 21 proc. (ESPAD vidurkis - 18 proc.). Mūsų šalis pagal gydytojo nepaskirtų raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimą užima gana aukštą vietą tarp Europos šalių. Tokius vaistus bent kartą pabandė 13 proc. Lietuvos mokinių: 7 proc. - berniukų, 19 proc. - mergaičių.
Alkoholį, tabaką ir narkotikus jaunimas nori išbandyti kaip pasilinksminimo priemones arba kaip liūdesio ar streso mažinimo būdus. Svarbiausia - laiku pastebėti problemą. Jei vaikui nuobodu, liūdna, jis jaučia stresą arba tai daro aplinkiniai, su kuriais praleidžiama daug laiko ir šie tampa pseudoautoritetais, atsiranda noras svaigintis.
Priklausomybių prevencijos strategijos
Efektyvi priklausomybių prevencija reikalauja kompleksinio požiūrio, apimančio įvairius lygius - nuo individualaus iki visuomeninio. Svarbu pabrėžti, kad prevencija turėtų prasidėti ankstyvame amžiuje ir tęstis visą gyvenimą.
Aplinkos įtaka
Socializacija - procesas, kurio metu suaugusieji ir vaikai mokosi vieni iš kitų. Socializuodamiesi vaikai ir jaunuoliai perima visuomenės vertybes ir gyvenimo normas, o pats procesas apima įvairias žmogaus interakcijos sritis. Pozityvios asmenybės formavimuisi labai reikšminga šeimos įtaka, mokyklos kultūra, suaugusiųjų ir draugų pavyzdys, neformaliųjų bendraamžių grupių įtaka. Ne mažesnę reikšmę jauno žmogaus ugdymo procesui turi aplinka, kurioje sudaromos galimybės atsiverti.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Vienas tyrimas atskleidė, kad moksleivių socializacijai svarbiausiu veiksniu respondentai įvardijo šeimą (93,6 proc. pedagogų ir 95,3 proc. tėvų). Antroje vietoje pagal svarbumą, pedagogų ir tėvų nuomone, yra draugai (86,5 proc. pedagogų ir 89,2 proc. tėvų). Kaip svarbius socializacijai turinčius įtaką veiksnius abi respondentų grupės nurodė internetą, televiziją, mokytojus, neformalųjį ugdymą, mokyklos kultūrą, nevyriausybines organizacijas, knygas. Akivaizdu, kad šeima, draugai, kartu su mokykla, televizija, internetu, mokyklos kultūra, neformaliojo ugdymo institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, yra svarbiausi vaikų pozityviosios socializacijos veiksniai.
Sudėtinga socialinė ir ekonominė šalies būklė lemia dalies visuomenės kultūrinių, ypač dorovinių, vertybių nuosmukį, todėl vis daugiau paauglių niekur nesimoko, nedirba, valkatauja. Nedori suaugusieji ir bendraamžiais įtraukia juos į nusikalstamą veiką, girtuokliavimą, narkomaniją. Sumažėjęs vaikų ir paauglių užimtumas socialiai reikšminga veikla lemia mokyklos nelankymą, nusikalstamumą, dėl to kyla didesnė grėsmė šalies gyventojų geno fondui, plinta socialinės našlaitystės reiškinys. Vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumas tampa svarbiu prevenciniu veiksniu.
Neformalusis ugdymas tampa vis aktualesnis ir reikšmingesnis Lietuvos švietimo kontekste, nes vien formaliojo ugdymo metu įgytų žinių ir gebėjimų nepakanka sąmoningai, visapusiškai asmenybei ugdyti. Tinkamas neformaliojo vaikų švietimo organizavimas ir įgyvendinimas atitraukia vaikus nuo beprasmio laiko leidimo, žalingų įpročių, nusikalstamumo. Dalyvaudami neformaliojo švietimo veikloje, vaikai ugdo kompetencijas, kurios leidžia jiems tapti aktyviais visuomenės nariais, savarankiškai spręsti gyvenime kylančias problemas.
Tėvų vaidmuo
Tėvams tenka didžiulė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes, už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Taigi tėvai yra pirmoji grandis, kuri turi ugdyti nepilnamečius vaikus, mokyti juos sveikai gyventi, aiškinti apie tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą ir padarinius. Tėvai turi paaiškinti vaikams, kad sužinoję, pastebėję savo draugus rūkant, vartojant alkoholio ar narkotines ar psichotropines medžiagas jie nebijotų apie tai pranešti savo švietimo įstaigos darbuotojams, tėvams.
Vaiko teisių apsaugos atstovų nuomone, pirmieji vaiko įgūdžiai, elgsena ir supratimas yra formuojami šeimoje. Vaikas, augdamas šeimoje, stebi tėvų įpročius, papročius šeimoje, dažnai, ypač paauglystėje, vaikai stengiasi elgtis taip, kaip elgiamasi jo artimiausioje aplinkoje. Svarbu, kad vaikas šeimoje būtų ugdomas elgtis saugiai ir savarankiškai, galvotų apie poelgių padarinius, sugebėtų savarankiškai vertinti rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą savo ir aplinkinių sveikatai.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Šeima yra pirmoji grandis, kurioje vaikas yra ugdomas, auklėjamas, iš jos jis perima patirtį, įpročius ir pan. Vaikas, ypač ankstyvojoje raidoje, yra labai pažeidžiamas, todėl tai, kaip jį gyvenimui ruošia artimiausia jo aplinka - šeima, vaikui labai svarbu. Vėliau šis vaiko supratimas yra tobulinamas ugdymo įstaigose. Jose vaikai perima įpročius iš savo bendraamžių, tačiau yra mokomi atsakingiau pasirinkti tai, kas jiems gera ir naudinga. Stokojant tėvų dėmesio ar mokyklos pedagogams nesugebėjus pakreipti vaiką reikiama linkme, miestų / rajonų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybos privalo užtikrinti ir organizuoti kompleksinę pagalbą nepilnamečiams.
Pagalba priklausomiems asmenims
Priklausomybė nuo alkoholio ir kitų svaigiųjų medžiagų yra laikoma psichikos liga. Ji nepaiso nei žmogaus amžiaus, nei lyties, nei išsilavinimo - susidurti su žalingo alkoholio vartojimo rizika gali kiekvienas. Ši liga išsivysto per ilgesnį laikotarpį, todėl labai svarbu, pastebėjus ar atpažinus rizikingą alkoholio vartojimą, laiku kreiptis pagalbos. Į priklausomybių konsultantus žmonės gali kreiptis be gydytojo siuntimo.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomas vienas didžiausių ir kompleksiškiausių socialinių projektų, skirtų nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams. Anot specialistų, šis projektas, finansuojamas iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo+“ ir bendrojo finansavimo lėšų, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir sudaro sąlygas priklausomybę turintiems asmenims sėkmingai grįžti į visuomenę: vykdoma nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas, o ją sėkmingai baigusiems organizuojamos reintegracijos veiklos, siekiant skatinti asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą.
Reabilitacijos proceso metu teikiamos įvairios paslaugos: nuo kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo iki psichologinės pagalbos. Tai pagalba atsitiesti ne tik fiziškai, bet ir emociškai bei socialiai. Pavyzdžiui, asmuo dalyvauja psichologo arba socialinio darbuotojo konsultacijose, kur analizuojamos priklausomybės priežastys, aptariamos emocijos ir santykiai su artimaisiais. Rengiami grupiniai užsiėmimai, kuriuose mokomasi bendrauti, spręsti konfliktus bei atpažinti rizikingas situacijas. Padedama susitvarkyti dokumentus, kreiptis dėl pašalpų ar medicininės pagalbos, spręsti teisinius ar skolų klausimus bendradarbiaujant su antstoliais ir kitomis institucijomis. Kartu mokomasi kasdienio gyvenimo įgūdžių: kaip planuoti dieną, laikytis higienos ir tvarkos, ugdyti finansinį raštingumą. Taip pat mokomasi sveikos gyvensenos principų, ugdomi maisto gaminimo ir darbiniai įgūdžiai.
Priklausomybė stipriai paveikia šeimą tiek emociniu, tiek socialiniu ir finansiniu lygmeniu. Artimieji dažnai patiria stresą, nerimą, kaltės jausmą ar bejėgiškumą, o šeimos santykiai neabejotinai tampa įtempti. Teikiamos individualios psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų konsultacijos, kuriose aptariamos jų pačių emocijos, kaltės jausmas ar bejėgiškumas. Šeimos nariams padedama suprasti priklausomybės ligą, nusistatyti ribas santykyje su priklausomu artimuoju, palaikyti jį, bet kartu pasirūpinti ir savimi. Taip pat teikiama emocinė parama, kuri padeda atsigauti po ilgalaikio žlugdančio gyvenimo su priklausomu artimuoju. Ši pagalba tikrai padeda, nes priklausomybė paveikia visą šeimą, o artimųjų įsitraukimas dažnai turi teigiamos įtakos ir paties priklausomo asmens sveikimo procesui.
Darbas ar mokslai po priklausomybės - tai ne tik priemonė išgyventi: „Tai galimybė atkurti pasitikėjimą, susigrąžinti orumą ir pajusti, kad gyvenimas turi prasmę. Tai leidžia žmogui ne tik išgyventi, bet ir gyventi oriai - būti visaverčiu visuomenės nariu. Be šių dalykų kyla pavojus grįžti prie senų žalingų įpročių”.
Visuomenės požiūrio svarba
Atsiranda daugiau empatijos, mažiau pasmerkimo, o kalbėjimas apie psichikos sveikatą tampa atviresnis. Priklausomybę turintys žmonės dažniau matomi kaip tokie, kuriems reikia pagalbos, o ne kaip pavojingi ar nenusipelnę antros galimybės. Tačiau vis dar gajūs kai kurie stereotipai - pavyzdžiui, kad priklausomas žmogus visada meluos, kad „narkomanas nepasikeis“, kad „jis pats kaltas“. Dažnai žmonės nesupranta, kaip stipriai priklausomybė veikia mąstymą, elgesį, gebėjimą kontroliuoti impulsus. Vis dar pasitaiko nuostatų, jog padėti - beprasmiška, ypač jei žmogus jau yra patyręs atkryčių. Stigmatizacija vis dar kliudo priklausomus asmenis kreiptis pagalbos, o visuomenės palaikymas čia ypač svarbus jų sveikimo ir reintegracijos kelyje.
Praktinės rekomendacijos
- Šeimai:
- Būkite atviri ir nuoširdūs su vaikais apie žalingų įpročių pavojus.
- Kurkite stiprius, pasitikėjimo pagrindu paremtus santykius su vaikais.
- Stebėkite vaiko elgesį ir laiku reaguokite į pastebėtus pokyčius.
- Būkite pavyzdžiu - venkite žalingų įpročių.
- Palaikykite vaiko pomėgius ir užtikrinkite jam prasmingą užimtumą.
- Mokykloms:
- Įgyvendinkite prevencines programas, skirtas žalingų įpročių prevencijai.
- Organizuokite užsiėmimus, kuriuose mokiniai galėtų ugdyti socialinius įgūdžius ir emocinį intelektą.
- Sukurkite saugią ir palaikančią aplinką, kurioje mokiniai galėtų kreiptis pagalbos.
- Bendradarbiaukite su tėvais ir specialistais, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą mokiniams.
- Visuomenei:
- Skatinkite atvirą diskusiją apie priklausomybes ir jų prevenciją.
- Palaikykite priklausomybę turinčius asmenis ir jų šeimas.
- Mažinkite stigmą, susijusią su priklausomybėmis.
- Remkite organizacijas, kurios teikia pagalbą priklausomiems asmenims.
tags: #priklausomybe #nuo #zalingu #iprociu