Įvadas
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurologinės raidos sindromas, kuriam būdingas dėmesio deficitas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Šis sutrikimas, anksčiau vadintas hiperaktyvumu, vis dažniau diagnozuojamas vaikams ir suaugusiems visame pasaulyje. Remiantis naujausiais demografiniais duomenimis, ADHD diagnozuota apie 15,9% studentų ir 9,34% suaugusiųjų. Lietuvoje ADHD nustatytas apie 5,2% pradinių klasių mokinių, tarp kurių berniukų yra 1,9 karto daugiau nei mergaičių. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamos ADHD priežastys, simptomai, diagnostika, gydymo būdai ir prevencinės priemonės.
Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD): Kas Tai?
ADHD yra neurologinis sutrikimas, kurio simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, iki 12 metų. Pagrindiniai požymiai yra nuolatinis sunkumas sutelkti dėmesį ir (arba) valdyti hiperaktyvumą bei impulsyvumą. Šie simptomai trukdo socialiniam, mokykliniam ar darbiniam funkcionavimui ir vystymuisi.
ADHD Priežastys
ADHD priežastys yra kompleksinės ir apima genetinius, biologinius bei aplinkos veiksnius:
Paveldimumas
Genetiniai veiksniai gali nulemti 60-90% ADHD atvejų. ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai ir seserys turi didesnę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais.
Smegenų Struktūriniai Pokyčiai
Tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD, pasižymi pakitusia corpus collosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat nustatyta funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.
Taip pat skaitykite: Suprasti autizmą: priežastys
Neurotransmiterių Disbalansas
Pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų ir impulsyvumo kontrolę, kurie yra pagrindiniai ADHD simptomai. Taip pat yra ryšys tarp bendros norepinefrino koncentracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simptomų, tokių kaip kontrolė bei koncentracija. Su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD ir slopinti šio sutrikimo simptomus.
Motinos Elgesys Nėštumo Metu
Motinų, kurios nėštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, vaikams yra didesnė rizika susirgti ADHD.
Smegenų Sužalojimas
Kai kuriais atvejais ADHD simptomai gali pasireikšti po stiprios galvos traumos.
Gimimas Neišnešiotam ir/ar Mažo Svorio
Neišnešioti ir/ar mažo svorio kūdikiai turi didesnę riziką susirgti ADHD.
ADHD dažnai lemia genai, tačiau genetiniai ir aplinkos tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiai ligai, nes lemia individo jautresnę reakciją į aplinkos poveikį, ypač prenatalinėje stadijoje, kur iššaukia biologinius pokyčius.
Taip pat skaitykite: Elgesio motyvai: gilesnė analizė
ADHD Simptomai
Pagrindiniai ADHD simptomai yra:
Nedėmesingumas
- Sunkumas sutelkti ir išlaikyti dėmesį.
- Lengvas išsiblaškymas.
- Sunku atkreipti dėmesį į detales.
- Nesugebėjimas nuosekliai sekti nurodymus.
- Sunku vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo.
- Nesugebėjimas organizuoti užduotis.
- Nesugebėjimas aktyviai klausytis, kai kiti kalba.
- Dažnas užmiršimas, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
Hiperaktyvumas
- Nuolatinis netikslingas skubėjimas.
- Noras pastoviai judėti.
- Nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje.
- Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą.
- Dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios.
Impulsyvumas
- Neprognozuojamas elgesys.
- Sunku nustygti vienoje vietoje.
- Sunkumas sulaukti savo eilės.
- Nesugebėjimas susiturėti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą.
- Dažnas kitų pertraukinėjimas.
- Greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.
Kiti Galimi Simptomai
- Galimas šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystimasis.
- Žemas frustracijos toleravimo lygis.
- Aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.
ADHD Tipai
Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V), ADHD skirstomas į tris tipus:
Neatidus ADHD Tipas
Šiam tipui būdingas sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
Hiperaktyvus/Impulsyvus ADHD Tipas
Šis tipas pasižymi nuolatiniu judėjimo poreikiu (hiperaktyvumu) ir impulsyviu elgesiu be dėmesingumo sutrikimo. Tai rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas.
Kombinuotas ADHD Tipas
Tai labiausiai paplitusi forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.
Taip pat skaitykite: Vaikų hiperaktyvumo supratimas
ADHD Diagnozavimas
ADHD diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai, kai:
- Pasireiškia 6 ar daugiau dėmesingumo stokos ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomų (5 ar daugiau, jei esate vyresnis nei 17 metų amžiaus), kurie išlieka bent 6 mėnesius.
- Keli simptomai aptinkami iki 12 metų amžiaus ir kenkia vaiko vystimuisi.
- Simptomai pasireiškia dviejose ar daugiau skirtingų aplinkų (pvz., namai, mokykla, darbovietė).
- Simptomai trukdo arba blogina socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybę.
- Simptomai nėra geriau paaiškinami kitų psichikos sutrikimų (pvz., depresijos, nerimo).
Diagnozuojant ADHD svarbu atsižvelgti į tai, ar esami sutrikimai trukdo vaikui adaptuotis ir funkcionuoti sociokultūrinėje aplinkoje pagal jo amžių. Taip pat įvertinama, kad sutrikimai turi pasireikšti ne mažiau kaip dviejose skirtingose aplinkose, o simptomai ir jų išreikštumas per dieną gali žymiai kisti.
ADHD Gydymas
Geriausias ADHD gydymo būdas yra individualus, tačiau dažniausiai apima vaistų, psichoterapijos ir (arba) gyvenimo būdo pokyčių derinį. Veiksmingas gydymas turėtų būti skirtas tiek pagrindiniams simptomams, pavyzdžiui, impulsyvumui ar nedėmesingumui, tiek su tuo susijusiems elgesio sunkumais ir socialinių įgūdžių trūkumui.
Medikamentinis Gydymas
Dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, kurie modifikuoja dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.
Svarbu, kad vaistų dozė būtų tinkama, nes per maža dozė nesukels jokio efekto, o per didelė gali padidinti aktyvumo lygį, trikdyti koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą.
Psichoterapija
Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių.
Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET). KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.
Dienotvarkės ir Gyvensenos Įpročių Koregavimas
Vaikui būtina laikytis griežtos rutinos, t. y. miego ir būdravimo režimo.
Ugdymo Plano Sudarymas
Individualizuotas ugdymo planas gali padėti vaikui sėkmingiau mokytis.
ADHD Prevencija
Nors ADHD pilnai išgydyti neįmanoma, sveikas gyvenimo būdas kartu su elgesio terapijomis bei medikamentų pagalba gali padėti palengvinti simptomus. Sveikos elgsenos būdai, kurie gali padėti, yra:
- Pilnavertės mitybos užtikrinimas, į dienos racioną įtraukiant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų bei maisto produktų, turinčių liesus baltymus, omega-3 riebiąsias rūgštis.
- Kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į asmens amžių.
- Limituotas naudojimasis televizoriumi, kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais.
- Pagal asmens amžių rekomenduotino miego kiekio užtikrinimas kiekvieną naktį.
Kaip Padėti Vaikui, Sergančiam ADS?
Pirmiausia, pastebėjus ADS požymius vaiko elgsenoje, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Kartu su profesionalia sveikatos priežiūra vaikui gali padėti:
- Sureguliuota dienotvarkė, miego režimas bei visavertė mityba.
- Užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis.
- Pateikimas vaikui suprantamų vaizdinių veiklos planavimo ir atliekamų užduočių būdų.
- Ugdymas savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių.
- Komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje, jog būtų užtikrintos palankios sąlygos, padedančios ugdyti vaiko akademinius įgūdžius.
Kiekvienas ADHD sergantysis vaikas yra labai individualus, todėl pagalbos planas ir konkrečios rekomendacijos turi būti aptarti su profesionalios pagalbos specialistu ir pritaikyti asmeniškai.
Kaip Gyventi Sergant ADS?
Individualūs veiksmai kartu su medicinine pagalba gali palengvinti išgyvenamus simptomus:
- Fizinė veikla: Subalansuotas dažnas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti perteklinį energijos kiekį, būdingą ADHD. Reguliarios jogos praktikos reikšmingai pagerina hiperaktyvumo, nerimo ir socialines problemas žmonėms su ADHD.
- Grynas oras: Reguliarus buvimas gryname ore, net 20 min gali pagerinti koncentraciją.
- Rutinos: Rutinos susikūrimas ir jos laikymasis gali pagerinti emocinę savijautą, suteikti stabilumo ir nuspėjamumo.
- Pusiausvyra: Balanso tarp poilsio, darbo ir kitų gyvenimo sferų užtikrinimas yra labai svarbus.
- Relaksacija: Meditacijos, relaksacijos bei kvėpavimo pratimai gali padėti palengvinti simptomus, subalansuoti energijos lygį, sustiprinti koncentraciją.
- Mityba: Subalansuota mityba taip pat labai svarbi, norint užtikrinti lengvesnį ADHD simptomų pasireiškimą.
Specialistų Pagalba ir Tėvų Rolė
Diagnozavus ADHD, į pagalbą vaikui ir šeimai turi įsitraukti daug specialistų. Gydymą sudaro dvi dalys - nemedikamentinis ir medikamentinis gydymas. Svarbus tėvų edukavimas, švietimas tiek apie patį sutrikimą, tiek apie būdus padėti savo vaikui. Jei nemedikamentiniai gydymo būdai neduoda pakankamo efekto, skiriamas gydymas vaistais.
Svarbus mokytojų vaidmuo: nuo pirmųjų pamokų mokytojai gali mokyti vaiką susiplanuoti darbus pamokų metu, didesnes užduotis suskirstyti mažesniais žingsneliais, išreikalauti darbų kokybės. Jei vaikui sunkiai sekasi skaityti ar rašyti, svarbu, kad jį konsultuotų logoterapeutas (logopedas) ar specialusis pedagogas.
Tėvai gali padėti savo vaikams, t. y. užtikrinti jiems saugią aplinką, nustatyti ir išlaikyti aiškias elgesio ribas, išsakyti ir laikytis aiškių, nuoseklių reikalavimų bei taikyti natūralias elgesio pasekmes. Svarbu, kad vaikas turėtų ne tik mokyklinių veiklų ir pareigų, bet ir jam patinkančią veiklą, kuriai skirtų laiko po pamokų. Ypač svarbu užtikrinti adekvačią dienotvarkę, kokybišką poilsį ir miegą bei pakankamą vaiko fizinį aktyvumą.
Hiperaktyvumas ar Labai Gabus?
Svarbu atskirti aktyvų vaiką nuo vaiko, turinčio ADHD. ADHD turintys vaikai būna ne tik labai aktyvūs fiziškai, - jiems sunku sukaupti ir išlaikyti dėmesį, jie yra impulsyvesni. Tokie vaikai dažnai būna perdėtai drąsūs, neįvertina galimų pavojų, dažnai netyčia susižeidžia. Vaikai negeba susikaupti ir tokie išlikti iki užduoties pabaigos. Jie blaškosi, palieka nebaigtus darbus, jiems viskas greitai atsibosta. Dar viena sutrikimą lydinti problema - didelis vaiko impulsyvumas. Jei vaikui nepatinka dėmesio reikalaujančios veiklos, sunkiai sekasi dirbti pamokų metu, jis nuolat juda, malasi ar kalba nesustodamas, nuolat gauna pastabų, kad per pamokas ar užsiėmimus kalbina, trukdo kitiems, negeba išlaukti savo eilės, pavyzdžiui, žaidžiant.
ADHD simptomai nėra „išaugami“, nėra „subręstama“ ir „susiimama“. Tačiau dalis vaikų, gaudami tinkamą pagalbą iš specialistų ir savo šeimos narių, išmoksta tvarkytis su savo simptomais ir geba sėkmingai adaptuotis aplinkoje.
tags: #kas #nustato #hiperaktyvuma