Baimė yra natūrali emocija, svarbi išgyvenimui, nes padeda išvengti pavojaus. Tačiau nerimo sutrikimai skiriasi nuo natūralios baimės tuo, kad jie yra daug intensyvesni, ilgalaikiai ir gali itin trukdyti kasdieniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo sutrikimus, jų gydymo būdus ir galimybes.
Kas yra nerimas?
Nerimas - emocija, kuriai būdingas grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Tai neišvengiama ir reikalinga emocija, padedanti išgyventi, numatyti pavojus, skatinanti pasiruošti įveikti sunkumus, kliūtis, išvengti itin pavojingų dalykų. Tačiau jei nerimas pernelyg dažnas ar itin intensyvus, gali kilti sveikatos problemų, sutrikti miegas, atsirasti sunkumų socialiniuose santykiuose, darbuose, moksluose. Dėl intensyvaus nerimo dažnai kyla noras vengti situacijų, kurios būtinos svarbiausiems tikslams siekti, palaikyti pasitikėjimą savimi, patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą.
Nerimo sutrikimai: apibrėžimas ir tipai
Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių.
Pagrindiniai nerimo sutrikimai yra:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Tai nuolatinis, pernelyg didelis nerimas ir įtampa dėl įvairių kasdienių situacijų, net ir tada, kai nėra jokios aiškios priežasties jaudintis. Žmonės, sergantys GNS, dažnai jaučia nerimą dėl daugelio dalykų vienu metu ir sunkiai gali atsipalaiduoti. GNS gydymas yra kompleksinis, apimantis psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius. Gydymo tikslas - sumažinti nuolatinį nerimą ir įtampą bei pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę.
- Panikos sutrikimas: Tai būklė, kai žmogus patiria staigius ir intensyvius baimės ar panikos priepuolius, kurie dažnai atsiranda be aiškios priežasties. Šie priepuoliai gali būti tokie stiprūs, kad žmogus gali jausti, jog jį ištinka širdies smūgis ar kad jis netrukus mirs.
- Socialinio nerimo sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia intensyvia baime ar nerimu dėl socialinių situacijų, ypač tų, kuriose asmuo gali būti vertinamas ar teisiamas kitų. Tai gali sukelti didelį diskomfortą viešose vietose, kalbant prieš auditoriją ar net paprasčiausiai bendraujant su nepažįstamaisiais.
- Specifinės fobijos: Tai intensyvi, nelogiška baimė dėl konkrečių objektų ar situacijų, pavyzdžiui, vorų, aukščio, skrydžių lėktuvu. Žmogus, turintis fobiją, stengiasi išvengti situacijų, kurios kelia jam nerimą, net jei objektyviai nėra jokios realios grėsmės.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas: Įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
- Potrauminio streso sutrikimas: Nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.
Nerimo simptomai ir požymiai
Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Fiziniai simptomai:
- Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija)
- Pakitęs kvėpavimas: dusulys, pernelyg intensyvus kvėpavimas, netolygus, paviršinis kvėpavimas
- Prakaitavimas, drebulys
- Raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai
- Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas
- Galvos svaigimas, alpimo jausmas
- Šaltkrėtis arba karščio bangos
- Kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide)
- Pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis
- Sunkumai susikoncentruoti, dėmesio sutrikimai
Emociniai simptomai:
- Įtampa
- Nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“
- Sunkumai atsipalaiduoti
Kognityviniai simptomai:
- Susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus
- Katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi)
- Savo galimybių išspręsti ar atlaikyti sunkumus, susidoroti su nesėkmėmis nuvertinimas
- Galimybių sulaukti reikiamos pagalbos iš aplinkos nuvertinimas arba nepagalvojimas apie tai
Elgesio simptomai:
- Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų judinimas, rašiklio spaudinėjimas ir kt.
- Neramus judėjimas, blaškymasis arba sustingimas.
- Pernelyg greitas, intensyvus kalbėjimas arba kaip tik tylėjimas
- Tam tikrų objektų, situacijų ar vietų kurios sukelia nerimą, vengimas.
- Įvairūs atidėliojimai
- Padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, gali būti ritualizuotas elgesys, tikrinimai (pvz:. ar užrakintos durys, išjungta viryklė)
- Kitas saugumo siekiantis elgesys (pvz:. vaistinėlės visur nešiojimąsis, ėjimas kur nors tik su kitu žmogumi, tyrinėjimas, kur yra avariniai išėjimai, tualetai, gesintuvai)
Nerimas gali būti stiprus arba pastovus. Stiprus nerimas pasireiškia kaip nerimo reakcija, pernelyg intensyvi ir neproporcinga realiai situacijai. Pastovus (chroniškas) nerimas - nuolatinis nerimo jausmas, kuris išlieka savaitėmis, mėnesiais ar net metais, nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių.
Jei nerimas sutrikdo funkcionavimą pagrindinėse gyvenimo srityse (darbe/moksle, santykiuose su žmonėmis, laisvalaikiu, sveikatos palaikyme), rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus.
Nerimo įtaka smegenims
Nerimas stipriai veikia smegenis, ypač smegenų dalį, vadinamą migdolu (amygdala), kuri aktyvuoja „kovos arba bėgimo“ mechanizmą, silpnindama prefrontalinės žievės gebėjimą racionaliai mąstyti ir valdyti stresą. Ilgalaikis nerimas sukelia neurocheminius pokyčius, pavyzdžiui, padidina kortizolio lygį, kuris neigiamai veikia hipokampą, atsakingą už atmintį ir mokymąsi, todėl gali sutrikti atmintis ir dėmesio sutelkimas.
Nerimo sutrikimų gydymas
Nerimo sutrikimai yra gydomi ir tinkama pagalba gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo formos pasirinkimas labai priklauso nuo simptomų sunkumo.
Pagrindinės gydymo sudedamosios dalys yra:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- Palaikymas (įvairios sritys - pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją)
- Psichoterapija (darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę)
- Medikamentinis gydymas
Toliau aptarsime kiekvieną iš šių gydymo būdų išsamiau.
1. Psichologinis gydymas (psichoterapija)
Psichoterapija yra vienas iš pagrindinių ir efektyviausių nerimo sutrikimų gydymo metodų. Ji padeda suprasti nerimo priežastis, išmokti valdyti simptomus ir keisti mąstymo bei elgesio modelius, kurie palaiko nerimą.
Dažniausios psichoterapijos kryptys nerimo sutrikimams gydyti:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda keisti klaidingus įsitikinimus ir nerimą palaikantį elgesį. Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Daug tyrimų patvirtino kognityvinės psichoterapijos efektyvumą, kartais net pranokstantį antidepresantų poveikį, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti. KET metu tyrinėjami nerimo kylimo ir palaikymo mechanizmai, mokomasi atskirti realias hipotetines mintis ir pagal tai pasirinkti elgesio strategijas. Taip pat gali būti aptariami ir keičiami nerimavimą palaikantys įsitikinimai. Taikomos ekspozicijos, daromi elgesio eksperimentai, mokomasi problemų sprendimo įgūdžių.
- Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (PĮT): padeda priimti nerimą kaip natūralų reiškinį, mažinti minčių poveikį atsiejant jas nuo realybės.
- Dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) metodai: padeda stebėti mintis ir emocijas jų neslopinant.
- Psichodinaminė terapija: padeda atskleisti gilesnes nerimo priežastis, kilusias iš nesąmoningų konfliktų, vaikystės patirčių, skatina adaptyvesnes emocines išraiškas.
- Egzistencinė terapija
- Humanistinė psichoterapija: Tai nedirektyvi psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
- Racionalioji psichoterapija: Dr. Ellis yra RET (racionaliosios emocinės terapijos) autorius. Ši psichoterapija logiškai pagrindžia sveiką objektyvią realybę, paneigia liguistą suvokimą ir pagerina paciento socialinę adaptaciją. Racionaliosios psichoterapijos tikslas - pašalinti iracionalias idėjas, išsakomas depresija sergančio paciento. Artima jai yra Dr. Glasser RT (realybės terapija- angl. reality therapy) , kur yra skatinami racionalūs sveiki kliento pasirinkimai (dar vadinama pasirinkimo terapija - angl.
- Tarpasmeninė psichoterapija: Ši psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Tarpasmeninė psichoterapija gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai.
Psichoterapija paprastai vyksta esant reguliarioms sesijoms kartą per savaitę arba dažniau ir gali trukti nuo 10 sesijų iki kelių metų, priklausomai nuo problemų sunkumo, kompleksiškumo, išsikeltų tikslų, eigoje kylančių trikdžių.
2. Farmakologinis gydymas (vaistai)
Tai viena iš gydymo strategijų, dažniausiai taikoma kartu su psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiais. Vaistai padeda sušvelninti nerimo simptomus, pagerinti žmogaus savijautą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Dėl nerimo sutrikimų gydymo vaistas reikia kreiptis į psichiatrą. Psichiatras įvertina simptomus, kartais, jei reikia, nukreipia psichologiniam ištyrimui, diagnozės patikslinimui. Tuomet parenkami vaistai, dozė ir vartojimo režimas. Dauguma antidepresantų pradeda veikti per 2-6 savaites ir paprastai jų dozė palaipsniui didinama, kad būtų mažesnė šalutinių poveikių tikimybė. Kitų vaistų įvedimas gali būti kitokio pobūdžio. Pvz., gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos vaistus vartoti tik nerimą keliančiose situacijose. Psichiatras toliau prižiūri gydymo eigą: vaistų efektyvumą, šalutinius poveikius. Kartais, siekiant suvaldyti nepageidaujamus reiškinius arba nesant pakankamam vaistų poveikiui, gydymas koreguojamas, vaistai keičiami, todėl labai svarbu bendradarbiauti su psichiatru. Kai kurie vaistai vartojami ilgesnį laiką (pvz. daugiau nei pusę metų), tačiau yra vaistų, kuriuos rekomenduojama pagal galimybes riboti, todėl labai svarbu įsiklausyti į gydytojo rekomendacijas, savavališkai nenutraukti vaistų vartojimo prieš tai neaptarus nutraukimo schemos su psichiatru. Tai ypač aktualu antidepresantų vartojimo atveju. Yra vaistų, kuriuos per anksti ar per greitai nutraukus, po atkryčio tenka didinti vaistų dozes, kad būtų pasiektas tas pats efektas.
Esant lengvesniam nerimo sutrikimo laipsniui dažnai užtenka psichoterapijos. Vidutinio sunkumo atvejais galima rinktis, kiek įtraukti vaistų vartojimą šalia terapijos, o labai sunkiais atvejais (kai išauga savižudybės rizika, labai apsunkintas funkcionavimas daugelyje sričių, panikos priepuoliai kartojasi dažniau nei kartą per dieną ir pan.) vaistai yra būtini.
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie skatina galvos smegenyse esančių medžiagų (serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt.) apykaitą ir normalizuoja nuotaikos bei nerimo lygį. Pagerėjus savijautai, antidepresantai toliau veikia profilaktiškai, paprasčiau tariant, apsaugo nuo depresijos atsinaujinimo ar pasikartojimo ateityje.
Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) - citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja antidepresantų grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams. Kiekvienam pacientui gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą. Tai dažnai priklauso nuo ligos požymių pobūdžio, todėl labai svarbu, kad konsultacijos metu pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie savo depresijos požymius.
TCA - tricikliai antidepresantai (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Visi minėti antidepresantai panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras (vieni labiau tinka esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai - kai vargina mieguistumas, energijos stoka). Be to, skiriasi antidepresantų nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą. Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas. Kai depresijos gydymas farmakoterapija nepakankamai efektyvus (pvz., dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo), skiriama antidepresantų derinių ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
Svarbu atsiminti, kad vaistai Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam - ne antidepresantai.
3. Alternatyvūs gydymo būdai
Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą. Šie metodai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti emocinę savijautą ir sustiprinti atsparumą įtampą keliančiose situacijose.
Į kūną ir protą orientuotos praktikos:
- Sportas ir fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas mažina nerimą, didina serotonino ir dopamino kiekį, didėja atsparumas mažiems stresoriams. Tinka ir jėgos, ir ištvermės sportas, joga.
- Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) - mokymasis sutelkti dėmesį į dabartinį momentą be vertinimo. Pagrindiniai metodai: formalios ir neformalios meditacijos (sąmoningas kvėpavimas, kūno skenavimas, sėdimoji meditacija, sąmoningas valgymas, sąmoningi judesiai ir kt.)
- Meditacija ir relaksacinės technikos sumažina streso hormonų lygį, ramina nervų sistemą, gali padėti kurti sveikesnį santykį su nerimastingomis mintimis. Populiariausi metodai: vizualizacija, progresuojanti raumenų relaksacija.
- Kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą. Efektyvūs kvėpavimo metodai: 4-7-8 kvėpavimas (įkvėpti 4 sek., sulaikyti 7 sek., iškvėpti 8 sek.), diafragminis kvėpavimas.
- Akupunktūra ir akupresūra remiasi kinų medicina.
Kognityviniai ir elgesio metodai:
- Pozityvi vizualizacija - vaizduotėje kuriami pozityvūs scenarijai, mažinantys nerimą (pvz:. isivaizduoti save ramiai įveikiantį stresinę situaciją).
- Dėkingumo praktika - kasdien rašyti, už ką esu dėkingas - mažina negatyvų mąstymą.
- Pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis
Rekomenduotina atsirinkti metodus, kurie efektyviausiai būtent Jums ir tai situacijai.
Jei nerimas kyla dėl nesprendžiamų, atidėliojamų problemų, efektyviausiai jis mažės sprendžiant problemą ar bent jau sudarant sprendimo planą. Kitas paprasčiausias ir greičiausias būdas mažinti nerimą, ypač kai dėl kokių nors priežasčių neverta spręsti problemos arba ji nėra reali, o tik hipotetinė - susikoncentruoti į tai, ką darote šiuo metu ar savo fizinius pojūčius. Jei nerimą keliančios mintys praeina, nieko daugiau daryti nereikia. Jei nerimastingos mintys kartojasi, galima imtis nerimą reguliuojančių metodų.
Pagrindiniai metodai gali būti skirstomi taip:
- Į nerimastingas mintis orientuoti metodai: aprašyti situaciją, tikrinti nerimą keliančias mintis, ieškoti neatitikimų, loginių klaidų, faktų, įrodymų patvirtinančių ir paneigiančių tas mintis, pagalvoti, kaip matytų tą situaciją kitas žmogus. Taip pat, mažinti įsitraukimą į tas mintis: įsivertinti, kiek verta jomis vadovautis, bandyti išsakyti mintis įvairiais balsais, išdainuoti ir pan. Gali būti naudojami vizualizacijų metodai (pvz., meditacijos, vizualizavimas, kaip spręstumėte problemą ir kt.) Galima sau priminti, jog ir sunkiausi dalykai praeina, juos galima ištverti, turite resursų su sunkumais tvarkytis, net jei jie ištiks.
- Į fizinius nerimo aspektus orientuoti metodai: kvėpavimo pratimai, fizinis krūvis, įvairios relaksacijos, šalčio metodai.
- Kiti metodai: pokalbis su artimais žmonėmis, nerimo atidėjimas, nerimo įprasminimas primenant sau, vardan ko verta jį patirti, su juo susidurti (pvz:. „jei ištversiu nerimą, jog galiu nepatikti merginai, suteiksiu sau šansą užmegzti džiuginančius santykius, o tai man labai svarbu“) susitelkimas ties kita veikla, nesusijusia su nerimu.
Kiti gydymo būdai
- Neinvazinė neuromoduliacija: Vienas iš šiuolaikinių būdų gydyti nerimo sutrikimus yra neinvazinė neuromoduliacija. Tai apima įvairias technikas, pavyzdžiui, pakartotinę transkranijinę magnetinę stimuliaciją (rTMS), kuri veikia specifines smegenų sritis, susijusias su emocijų reguliavimu. rTMS naudoja magnetinius impulsus, kurie stimuliuoja arba slopina neuronų aktyvumą tam tikrose smegenų srityse, pavyzdžiui, dorsolateralinėje prefrontalinėje žievėje. Ši sritis yra susijusi su emocijų reguliavimu ir nerimo mažinimu. Kai kuriais atvejais efektyviam nerimo sutrikimų gydymui derinami keli gydymo metodai. Kai psichoterapija derinama su neinvazine neuromoduliacija, pavyzdžiui, rTMS, galima pasiekti geresnių rezultatų. Neuromoduliacija padeda „perprogramuoti“ smegenų veiklą, o psichoterapija suteikia pacientui įrankius ir strategijas, kaip valdyti nerimą kasdieniniame gyvenime.
- Elektroimpulsų terapija (EIT): Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų. Pastaruoju metu susidomėjimas šiuo gydymo metodu vėl atgimė. Elektroimpulsų terapija (EIT) dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios. EIT renkamasi tada, kai esant neefektyviai medikamentinei terapijai prarandamas laikas, kuris gali lemti ligonio gyvybę (kai šis atkakliai atsisako maisto, yra didelis savižudybės pavojus). Absoliučių kontraindikacijų EIT nėra, tačiau ją skiriant būtina paisyti sąlyginių kontraindikacijų. EIT veikimo mechanizmas galutinai nenustatytas. Turima duomenų, kad ji aktyvina dopaminerginę sistemą, veikia serotonino, noradrenalino receptorių sistemas; hormonų ir medžiagų apykaitą. Dėl to pagerėja nuotaika, padidėja motorinis aktyvumas.
- Transkranialinė magnetinė smegenų stimuliacija (TMS): Elektros impulso terapijos ir transkranialinės magnetinės smegenų stimuliacijos (TMS) veikimo mechanizmas bei terapinis efektyvumas yra labai panašūs. Literatūroje galima pamatyti magnetinės galvos smegenų stimuliacijos pavadinimo santrumpą rTMS - tai reiškia tą pačią transkranialinę magnetinę stimuliaciją. Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Labai svarbu, kad ją atliekant nereikia anestezijos ir nuskausminimo, ji atliekama ambulatoriškai, nesutrinka kognityvinės ligonio funkcijos. Procedūros metu magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius. Taip normalizuojama biocheminė pusiausvyra smegenyse ir šalinami neuromediatorių disfunkcijos sukelti psichikos sutrikimai. Panašų poveikį turi ir elektroimpulsų terapija, tačiau magnetinis impulsas puikiai praeina pro kaukolės kaulus ir gali geriau paveikti reikiamas smegenų struktūras, o elektros impulsui sklisti gali kliudyti didelė kaulinio audinio varža. TMS saugumas ir greitas poveikis visų pirma buvo pritaikytas gydant depresiją ankstyvu pogimdyminiu laikotarpiu, kai dėl placentos pasišalinimo sukelto neuromediatorių sutrikimo didelei daliai pagimdžiusių moterų atsiranda depresijos simptomų, o ilgalaikio gydymo medikamentais norima vengti.
- Relaksacinis kvėpavimas: Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti relaksacinio kvėpavimo technikos. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais. Kvėpuojant santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2, tuomet pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo - t.y kvėpavimo pilvu.
- Miego deprivacija: Žinoma, kad sergant depresija labai dažnai pasireiškia miego sutrikimų: kinta jo struktūra, gylis, didėja ar mažėja motorinis aktyvumas. Subjektyvūs ligonių skundai sutampa su objektyviais pakitimais, nustatomais atliekant elektroencefalogramą (EEG) nakties miego metu. 1966 m. W.Schulte depresijai gydyti panaudojo miego deprivaciją. Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, tai kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti du kartus per mėnesį. Teigiamas miego deprivacijos efektas ypač pastebimas esant melancholinei (net prilygsta antidepresantų poveikiui) bei adinaminei depresijai. Mažesnis poveikis esant asteninei ir/ar nerimastingai depresijai, taip pat negauta teigiamo efekto “maskuotos” depresijos metu. Miego deprivacija mažina depresiją bei didina gydymo antidepresantais veiksmingumą, tuo suteikdama galimybę labai sumažinti farmakologinių preparatų dozes.
- Šviesos terapija: Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija. Rudenį, pailgėjus tamsiam paros laikui, dalį pacientų ima varginti bloga nuotaika, mieguistumas dieną, padidėjęs apetitas bei kūno masė. Tokių ligonių kraujyje nustatoma didesnė melatonino koncentracija. Ilgėjant šviesiai paros fazei, simptomai susilpnėja. 1980 m. A.Levi padarė pranešimą apie melatonino blokadą ryškia balta šviesa. Gydymas remiasi jos poveikiu per akies tinklainę pogumburiui bei kankorėžinės liaukos ląstelėms. Fototerapijos metu ligonis kasdien, geriausia rytais, dalyvauja šviesos terapijos seansuose, trunkančiuose apie 60 min. Dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino.
- Fizinis aktyvumas: Reguliariai atliekami aerobiniai fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina pacientų, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
- Kitos alternatyvios priemonės: Tai alternatyvios depresijos gydymo priemonės tokios kaip biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija. Yra žinoma daug atvejų kai reguliari jogos praktika, meditacijos, malda padėjo visiškai atsikratyti depresijos. Nuo depresijos apsaugo omega 6 ir omega 3, mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12.
- Vaistinės žolelės: Depresiją galima gydyti vaistinėmis žolelėmis. Nuo seno depresijos gydymas pradedamas paprastu homeopatiniu vaistu - paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai. Jos veikimo mechanizmas kol kas nėra visiškai aiškus. Gali būti, kad augale esančios veikliosios medžiagos slopina selektyvią serotonino reabsorbciją.
Svarbu atsiminti
Jei jaučiate nuolatinį nerimą, kuris trukdo Jūsų kasdieniam gyvenimui, kreipkitės į specialistą. Tinkamas gydymas gali padėti Jums susigrąžinti gyvenimo kokybę.