Priklausomybės priežastys: nuo teorijos iki praktikos

Priklausomybė - aktuali visuomenės sveikatos problema, paveikianti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmones. Tai nėra tiesiog blogas įprotis ar moralinis nuopuolis, bet kompleksinis sveikatos sutrikimas, apimantis tiek psichologinius, tiek fiziologinius aspektus. Norint veiksmingai spręsti šią problemą, būtina suprasti priklausomybės priežastis, mechanizmus ir pasekmes. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas sukelia priklausomybę, remiantis įvairiomis psichologinėmis teorijomis ir praktiniais pavyzdžiais.

Kas yra priklausomybė?

Priklausomybė apibrėžiama kaip liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų, siekiant malonumo ir pasitenkinimo. Tai sveikatos sutrikimas, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotikams iki priklausomybės kompiuteriui, lošimams ar net santykiams. Priklausomybė vystosi palaipsniui, pradedant nuo teigiamos nuostatos dėl vartojimo, eksperimentavimo, vėliau veiksmai tampa reguliarūs, intensyvūs, kol galiausiai išsivysto psichikos ir fizinė priklausomybė.

Psichikos ir fizinė priklausomybė

• Psichikos priklausomybė pasireiškia tada, kai veiksmai tampa gyvenimo būdu, užvaldo žmogaus mintis, jausmus, veiklą, ir žmogus nebegali grįžti į normalią būseną. Atsiranda asmenybės pokyčių, savotiškas mąstymas ir jausmai, diskomforto jausmas skatina veikti, keičiasi logika, visuomet randamas pasiteisinimas.

• Fizinė priklausomybė išsivysto, kai veiksmai tampa būtini organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti. Pasireiškia psichikos ir fiziniais sutrikimais, pakinta organizmo funkcijos. Gyvensena pasikeičia, elgesys tampa vis labiau nekontroliuojamas, meluojama, kaltinami kiti. Žmogus pats sau susikuria aplinkybes, kuriomis jaučia skausmą, baimę, vienišumą, pyktį, kad galėtų juos numalšinti piktnaudžiaudamas.

Priklausomybės priežastys pagal skirtingas teorijas

Priklausomybės priežastys yra kompleksinės ir daugiapakopės, todėl skirtingos psichologinės teorijos pateikia skirtingus paaiškinimus.

Taip pat skaitykite: Ar Lexotanilis sukelia haliucinacijas?

Biheivioristinė teorija

Biheiviorizmas teigia, kad priklausomybė yra išmokimo rezultatas, kurį sukelia kelių formų sąlygojimas:

• Operantinis sąlygojimas: Priklausomybė teikia pasitenkinimą ir nėra baudžiama, todėl elgesys kartojamas.
• Klasikinis sąlygojimas: Tuo metu, kai atliekamas tam tikras veiksmas, esantys objektai gali veikti kaip sąlygojimo stimulas ir tapti malonumo atlikti tam tikrą veiklą rezultatu. Pavyzdžiui, švirkščiamosios adatos arba žmogaus, kuris duodavo narkotikų, vaizdas nuramina žmones, priklausančius nuo narkotikų.

Transakcinė analizė

Ši teorija teigia, kad priklausomybė yra tam tikro elgesio sąsaja su emocinės būsenos pokyčiu. Piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis sukelia nuotaikos pakitimus, pagerina savijautą, palengvina gyvenimą. Žmonės, sergantys priklausomybės ligomis, formuoja emocinius santykius su objektu ar įvykiu, kad pasiektų trokštamą nuotaikos pasikeitimą, ir tai tampa jų pagrindiniais emociniais santykiais.

Egzistencinė psichoterapija

Egzistencinės psichoterapijos atstovai priklausomybę nelaiko liga, ją apibūdina kaip sutrikimą, kurio atsiradimą lėmė paties žmogaus piktnaudžiaujamas elgesys. Nors žmogus turi laisvę rinktis, jo pasirinkimą nulemia aplinka. Aplinkos įvairūs veiksniai praplečia asmens galimybę klysti.

Kognityvinė teorija

Pagal kognityvinę teoriją, priklausomybės priežastis gali būti:

• Mąstymo sutrikimas: Klaidingos interpretacijos ir tikrovės neatitinkančios mintys svyruoja nuo vos pastebimo realybės neatitikimo iki tikrovės neatitinkančių kliedesių.
• Nelogiškas žmogaus mąstymo procesas: Minčių nukrypimas nuo tikrovės neretai sutampa su nelogiškomis išvadomis, savęs, savo patyrimo apibendrinimais.

Psichoanalizė

Psichoanalizės požiūriu priklausomybė susiklosto oralinėje stadijoje ir kyla iš vaikystėje neišspręstų esminių vidinių konfliktų. Šie žmonės vaikystėje negavo pakankamai oralinio pasitenkinimo ir suaugę nepasitiki savimi, yra pasyvūs ir priklausomi. Yra kelios psichoanalizės priklausomybės teorijos.

Taip pat skaitykite: Žvynelinės paūmėjimas dėl streso

• Prieraišumo teorija: Žmonės, kuriems trūko tėvų prieraišumo, yra nervingesni, jaučiasi nesaugūs bendraudami ir turi problemų kurdami santykius, emociškai neprisiriša ir neįsipareigoja kitiems. Tokie žmonės tampa priklausomi norėdami išsilaisvinti nuo nerimo, nesaugumo arba depresijos.
• Traumos teorija: Po tam tikros traumos, ypač seksualinės, pasireiškia potrauminiai sutrikimai ir priklausomybė, todėl žmogus atsiskiria, kad susitvarkytų su traumos prisiminimais ir išvengtų panašių situacijų. Tokiam atsiskyrusiam asmeniui priklausomybė gali sukurti saugumo, kontrolės jausmą.
• Impulsų teorija: S. Freudas teigė, kad masturbacija yra pirminė priklausomybė, o kitos priklausomybės, pvz., nuo alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų ir kita, atsiranda gyvenime kaip pakaitalai.
• Objektų santykių teorija: Priklausomybė suprantama kaip negebėjimas atskirti savęs nuo kitų objektų ar žmonių. Būdamas vienas žmogus patiria depresiją ir intensyvų nerimo jausmą, todėl kiti žmonės egzistuoja kaip laikini objektai, kad išoriškai sureguliuotų vidinį emocinį komforto poreikį.

Priklausomybės paplitimas ir neigimas

Įvairios priklausomybės (nuo alkoholio, narkotikų, kompiuterio, lošimo, lytinių santykių, maisto ir kita) yra gana paplitusios. Manoma, kad priklausomybę turi apie 9,5 % žmonių, labiausiai paplitęs alkoholio vartojimas (būdingas 7,4 % žmonių). Narkotines medžiagas daugiausia vartoja paaugliai ir jauni suaugusieji (vyrai dažniau nei moterys). Žmogus dažniausia neigia savo priklausomybę.

Kaip padėti priklausomam asmeniui?

Norėdamas išgyti žmogus pats turi pripažinti savo priklausomybę, turėti motyvacijos ieškoti pagalbos. Gydant taikoma vaistų intervencijos, psichoanalizės metodai, psichoterapija. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Lietuvoje valstybės finansuojamą gydymą teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.

Socialinė atskirtis ir priklausomybė

Asmenys, gyvenantys socialinėje atskirtyje ir turintys priklausomybę, sudaro ypač pažeidžiamą grupę. Socialinė atskirtis gali būti siejama su skurdu, nedarbu, švietimo stoka ar kitomis socialinėmis problemomis. Šie asmenys dažnai susiduria su psichologiniais, socialiniais ir fiziologiniais iššūkiais, dėl kurių jie nenori arba negali pakeisti savo gyvenimo būdo, nepaisant akivaizdžių pasekmių.

Kodėl sunku keisti gyvenimo būdą?

• Biologinės priežastys: Priklausomybė sukelia cheminius pokyčius smegenyse, ypač dopamino ir serotonino sistemose, kurios kontroliuoja malonumą ir atlygio mechanizmus. Smegenys gauna didelį kiekį „malonumo” signalų, kurie skatina ir toliau vartoti alkoholį ar kitas medžiagas, kad išlaikytų šį aukštą jausmą.
• Psichologinės priežastys: Asmenys, gyvenantys socialinėje atskirtyje, turintys priklausomybę nuo alkoholio, dažnai kenčia nuo įvairių psichologinių sunkumų - depresijos, nerimo, žemos savivertės ar traumos, kurios susijusios su jų gyvenimo istorija. Alkoholio vartojimas tampa būdu pabėgti nuo šių emocinių skausmų ir vidinių konfliktų.
• Socialinės priežastys: Asmenys, turintys priklausomybę, dažnai patiria socialinę atskirtį ir stigmą, kuri dar labiau sustiprina jų priklausomybę. Jų gyvenimo būdas, dažnai apimantis benamystę, netvarką ir finansinius sunkumus, lemia, kad jie nesijaučia vertinami ar priimami visuomenėje.
• Baimė ir nežinomybė: Pokyčiai visada kelia baimę, ypač tiems, kurie gyvena nesaugiai ir neturi stabilumo. Asmenys, gyvenantys socialinėje atskirtyje, turintys priklausomybę nuo alkoholio, dažnai nepasitiki savo gebėjimu susidoroti su gyvenimo sunkumais be alkoholio.
• Motyvacijos stoka: Asmenys, turintys priklausomybę nuo alkoholio, gali neturėti motyvacijos keisti savo gyvenimą, nes neturi aiškių tikslų ar siekių. Dažnai jie yra taip nusivylę gyvenimu, kad neturi jėgų pasiekti geresnės ateities.
• Aplinkos veiksniai: Asmenys, gyvenantys socialinėje atskirtyje, turintys priklausomybę nuo alkoholio, dažnai gyvena aplinkoje, kur alkoholis ir narkotikai yra dažnai vartojami ir priimtini. Tokia aplinka stiprina priklausomybę, nes ji palaiko ir dar labiau įtvirtina žalingus įpročius.

Psichologinė pagalba ir socialinis darbas

Teikiant pagalbą asmenims, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ir gyvenantiems socialinėje atskirtyje, pirmiausia svarbu suteikti psichologinę pagalbą, nes ji atlieka esminį vaidmenį sprendžiant tiek priklausomybės, tiek psichologines ir emocines problemas, kurios dažnai yra pagrindinės kliūtys pokyčiams. Socialiniame darbe turime vadovautis principais - neteisti ir nevertinti asmenų, nes mūsų pagrindinė užduotis - teikti pagalbą, sukuriant saugų, pagarbų ir nevertinantį santykį su pagalbos gavėjais.

Svarbūs principai dirbant su priklausomais asmenimis

• Neteisti ir nevertinti: Kiekvienas žmogus turi unikalią gyvenimo istoriją, kurios aplinkybės gali turėti didelį poveikį jo elgesiui. Svarbu suprasti šiuos faktorius ir vengti kaltinimo.
• Sukurti saugią aplinką: Saugus, pagarbus ir nevertinantis santykis su pagalbos gavėjais yra esminis socialinio darbo principas, padedantis kurti pasitikėjimu pagrįstą aplinką, kurioje žmonės gali jaustis priimti ir vertinami, nepaisant savo gyvenimo aplinkybių ar gyvenimo istorijos.
• Suprasti traumos poveikį: Siekiant padėti žmonėms, patyrusiems traumas, pravartu diegti ir taikyti specialų TIC metodą, kuris ne tik atpažįsta šias patirtis, bet ir suteikia paramą bei saugumą.
• Kompleksinis požiūris: Norint padėti tokiems asmenims, būtina ne tik gydyti priklausomybę, bet ir padėti jiems susidoroti su emociniais ir socialiniais iššūkiais. Tik kompleksinis požiūris ir ilgalaikė parama gali padėti jiems pereiti į sveikesnį gyvenimo būdą ir atrasti naują gyvenimo prasmę.

Priklausomybė ir „laisvas pasirinkimas“

Dažnai girdime nuomonę, kad žmogus yra laisvas rinktis, ir lygiai taip, kaip renkasi priklausomybes, jis galėtų rinktis būti nepriklausomu. Tačiau svarbu suprasti, kad priklausomo žmogaus smegenys veikia kitaip. Smegenys daugiausia susiformavo ankstyvųjų vaikystės patirčių metu - jeigu tos patirtys traumuojančios, polinkis į priklausomybes didėja. Priklausomybių nuo narkotinių medžiagų, tikėtina, būtų mažiau, jeigu žmonių smegenų „apdovanojimo“ procesai būtų susiejami su natūraliais procesais, pavyzdžiui, emocinis skausmas išgyvenamas santykyje su artimu žmogumi.

Taip pat skaitykite: Santykių paranoja: požymiai ir pasekmės

Kaip veikia priklausomo žmogaus smegenys?

• Pervertina narkotikus: Priklausomo žmogaus smegenys pervertina narkotikus ir nuvertina kitas sveikas alternatyvas prieš rinkdamos sprendimą.
• Priekinė smegenų dalis neveikia: Priekinė smegenų dalis, kurios darbas - neleisti neleidžiamiems veiksmams reikštis, neveikia.
• Ankstyvos patirtys: Smegenys daugiausia susiformavo ankstyvųjų vaikystės patirčių metu - jeigu tos patirtys traumuojančios, polinkis į priklausomybes didėja.

Priklausomybė kaip bandymas numalšinti skausmą

Į emocinį skausmą ar kančią smegenyse reaguoja tos pačios zonos, kaip ir patyrus fizinį skausmą - tai reiškia, kad jaučiant emocinį diskomfortą, vienišumą, nepriėmimą, atstūmimą, smegenyse reaguos tos pačios sritys, kaip ir fiziškai susižalojus. Neurologiniai tyrimai atskleidžia neuroninių takų, jungiančių fizinio ir socialinio skausmo patirtį, bendrumus, o tai rodo, kad šie reiškiniai iš esmės sutampa.

Piktnaudžiavimas žalingomis medžiagomis, nesvarbu, ar tai būtų opioidai, kokainas ar kas kita, kas visuomenėje labiau įprasta ir toleruojama kaip alkoholis, iš tiesų veikia kaip nuskausminamieji. Kai kurie iš jų yra specifiški nuskausminamieji, pavyzdžiui, sintetinis opioidas fentanilis. Nesvarbu, ar tai būtų priklausomybė nuo sekso, interneto, pirkimo, darbo, santykių - visa tai yra bandymai pabėgti nuo emocinio skausmo.

Priklausomybė - pasekmė, o ne priežastis

Norėdami suprasti priklausomybę, pirmiausia turime leistis į žmogaus kančios ir skausmo priežastis - tai vienintelis kelias siekiant išsivaduoti iš priklausomybės gniaužtų. Priklausomybė yra pasekmė, o trumparegiškas matymas, jog problema yra pati medžiaga (nesvarbu, kokia ji bebūtų) ar priklausomas elgesys, priklausomybę turinčius žmones tik dar labiau stumia į visuomenės pakraštį, nes yra formuojamas požiūris, jog jie patys „renkasi“ taip elgtis ir turi būti baudžiami, o ne gydomi už savo elgesio pasekmes.

Gydymo būdai ir psichiatro vaidmuo

Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau žmonių kenčia nuo priklausomybės ligų, kurios sukelia įvairius sutrikimus: nerimą, valgymo sutrikimus, įvairius sindromus ir kitas psichines ligas. Priklausomybė yra ne tik psichologinė, bet ir fiziologinė problema, todėl norint ją išspręsti būtinas įvairių priemonių komplektas. Tik įvairialypis gydymas gali padėti atsikratyti žalingo įpročio.

Pirmasis žingsnis įveikiant priklausomybę - gydytojo psichiatro konsultacija. Gydytojas psichiatras konsultacijos metu įvertina paciento sveikatos būklę, nustačius diagnozę, suteikia pacientui ir jo šeimos nariams informaciją apie priklausomybės sutrikimą bei galimybes gydyti. Sutarus dėl gydymo, gydytojas psichiatras aptaria ir sudaro gydymo planą.

Gydymo metodai

• Medikamentinis gydymas: Vaistai silpnina potraukį alkoholiui, mažina abstinencijos simptomus, gerina psichologinę ir fizinę būseną.
• Psichoterapija: Padeda atkurti normalias gyvenimo vėžes bei išvengti atkryčio.
• Kodavimas: Korekcijų pagalba suformuojamas pacientui abejingumas arba net pasibjaurėjimas alkoholiui.

Priklausomybė ir smurtas artimoje aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga socialinė problema, kuri dažnai susijusi su priklausomybėmis nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar kitų psichoaktyvių substancijų. Priklausomybės gali būti tiek smurto artimoje aplinkoje priežastis, tiek jo pasekmė, sukuriant užburtą ratą, iš kurio ištrūkti tampa sudėtinga.

Priklausomybės įtaka smurtui

• Finansinis spaudimas: Didelės sumos gali būti reikalingos vartojant psichotropines medžiagas ir lošiant, tai sukelia konfliktus šeimoje.
• Agresija ir impulsyvumas: Priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų dažnai siejamos su padidėjusia agresija ir impulsyvumu.
• Psichologinis poveikis: Priklausomybės ne tik naikina finansinį stabilumą, bet ir silpnina šeimos ryšius, sukelia depresiją, nerimą ir net savižudybės riziką.

Psichologinė ir fizinė priklausomybė

Priklausomybė gali būti psichologinė ir fizinė:

• Psichologinė priklausomybė: Stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai.
• Fizinė priklausomybė: Organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu.

Dažniausios priklausomybės formos

• Priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas): Viena labiausiai paplitusių priklausomybių.
• Priklausomybė nuo tabako (nikotino): Fizinė ir psichologinė priklausomybės pasekmė.
• Priklausomybė azartiniams žaidimams (patologinis lošimas): Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos.
• Emocinė priklausomybė: Žmogaus būsena, kai visos mintys ir veiksmai sutelkti išskirtinai į „meilės objektą“, kenkiant savo pačių interesams ir poreikiams.

Emocinė priklausomybė santykiuose

Emocinė priklausomybė santykiuose - tai žmogaus būsena, kai visos mintys ir veiksmai sutelkti išskirtinai į „meilės objektą“, kenkiant savo pačių interesams ir poreikiams. Tokiu atveju žmogus nemato nieko ir nieko, išskyrus partnerį, visiškai atsiduoda kitam ir praranda savo individualumą.

Emocinės priklausomybės požymiai

• Stiprus poreikis būti su partneriu.
• Padidėjęs kontrolės poreikis.
• Savo vertės praradimo jausmas, kai atsiskiriate nuo partnerio.
• Negalėjimas išsiskirti.
• Noras visada būti kartu.
• Konfliktų vengimas.
• Įkyrios mintys.
• Noras įtikti ir prisitaikyti.
• Emociniai kalneliai.
• Emocinė gerovė priklauso nuo partnerio.
• Stipri koncentracija į partnerį.

Emocinės priklausomybės priežastys

• Šeimos santykių modelis.
• Vaikystės psichologinės traumos.
• Vienišumo baimė.
• Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi.
• Asmeninių ribų nebuvimas.
• Infantilumas.
• Aukos pozicija.
• Tėvų meilės trūkumas.
• Psichologinis polinkis priklausomybėms.

Kaip atsikratyti emocinės priklausomybės?

• Pripažinti jos buvimą.
• Atsiskirti nuo kito žmogaus.
• Pažinti savo norus ir poreikius.
• Ieškoti įkvėpimo.
• Atkreipti dėmesį į kitus žmones.
• Kurti asmeninę erdvę.

tags: #kas #sukelia #priklausomybes