Įvadas
Asmenybė - viena iš sudėtingiausių ir labiausiai psichologijoje nagrinėjamų sąvokų. Nors nėra vieno visuotinai priimto apibrėžimo, asmenybė apibūdinama kaip žmogus, suvokiantis aplinką ir save, kontroliuojantis savo veiksmus. Asmenybė nėra įgimta - ji vystosi palaipsniui, o jos tapsmas yra dinamiškas procesas. Todėl svarbu išskirti asmenybės brandos kriterijus, kurie padeda įvertinti asmenybės raidą ir subrendimą.
Amžius pagal pasą ne visada atitinka psichologinį amžių, todėl svarbu suprasti, kas lemia asmenybės brandą ir kaip ją galima ugdyti.
Asmenybės samprata ir struktūra
Asmenybė (lot. persona, angl. personality) iš pradžių reiškė kaukę, kurią aktoriai dėvėdavo senovės Graikijos dramose. Šiandien asmenybė suprantama kaip žmogaus visuomeninis veidas, atsuktas į aplinkinius, vertinamas pagal žavumą, sugebėjimą elgtis visuomenėje ir fizinį patrauklumą.
Gordonas Allportas 1961 m. apibrėžė asmenybę kaip dinaminę žmogaus psichofizinių sistemų organizaciją, kuri sukuria konkrečiam žmogui būdingas elgesio, mąstymo ir jausmų tendencijas. Nepaisant dinamiškumo, asmenybė pasižymi pastovumu, kuris pasireiškia laikui bėgant ir kintant situacijoms. Įvairios asmenybės savybės turi genetinį komponentą, o pati asmenybė yra unikali ir nepasikartojanti.
Psichinę asmenybės struktūrą sudaro:
Taip pat skaitykite: Allporto asmenybės teorija
- Id (lot. tai): primityvūs įgimti instinktai, suteikiantys energiją elgesiui ir veikiantys pagal malonumo principą.
- Ego (lot. aš): psichikos dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą.
- Superego (lot. virš aš): internalizuotos tradicinės vertybės ir idealai, perduodami vaikui tėvų. Superego vertina reiškinių teisingumą, remdamasis moraliniais standartais.
- Sąmonė: pojūčiai ir išgyvenimai, kuriuos žmogus suvokia tam tikru momentu.
- Savimonė: patirtis, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali lengvai grįžti į sąmonę.
- Pasąmonė: primityvūs instinktai, emocijos ir atsiminimai, kurie yra nepriimtini sąmonei ir išstumti į pasąmonę.
Asmenybės brandos teorijos
Psichologijoje egzistuoja įvairios asmenybės teorijos, kurios bando paaiškinti asmenybės struktūrą, raidą ir funkcionavimą.
Psichoanalizės teorija
Sigmundas Freudas sukūrė psichoanalizės teoriją, kuri teigia, kad asmenybę sudaro trys sistemos: id, ego ir superego. Kiekviena sistema turi savo funkcijas, savybes, dalis, veikimo principus, psichologinius mechanizmus ir dinamiką. Freudas teigė, kad bet kokią asmenybės veiklą reguliuoja įgimti biologiniai poreikiai - lytinis ir savisaugos.
Neofroidistai, tokie kaip Carlas Jungas, Alfredas Adleris, Erikas Eriksonas, Karen Horney ir Harry Stackas Sullivanas, pripažindami pasąmonės įtaką asmenybės poelgiams, atmetė asmenybės biologizavimo tendencijas ir stengėsi froidizmą sociologizuoti.
Biheviorizmo teorija
Biheviorizmas - tai eksperimentinis gamtos mokslas, tiriantis gyvūnų ir žmonių elgseną. Albertas Bandura nagrinėjo aplinkos poveikį žmogui ir teigė, kad žmogaus elgsena priklauso nuo aplinkos poveikio. Imokimas - tai patirties sąlygotas individo vidinių ir išorinių veiksmų pakitimas.
Humanistinė psichologija
Humanistinės psichologijos atstovai teigia, kad impulsą asmenybės veiklai teikia įgimtas altruizmas, o ne siekimas pasitenkinimo ar agresija. Humanistai nepripažįsta, kad specifinius žmogaus poreikius formuoja visuomeninės istorinės sąlygos. Jų nuomone, asmenybės branduolys yra savęs vertinimas, vadinamoji „aš sistema“. Carlas Rogersas, Gordonas Allportas ir Abrahamas Maslow iškėlė asmenybės santykių su kitais žmonėmis problemą, akcentuodami savęs aktualizavimo ir vertybinių orientacijų reikšmę asmenybės veiklai bei formavimuisi.
Taip pat skaitykite: Kaip tapti brandžia asmenybe
Asmenybės brandos kriterijai
Raidos psichologai yra nustatę kelis kriterijus, kurie nurodo asmenybės brandumo laipsnį:
- Savarankiškas mąstymas: Brandi asmenybė turi susiformavusią vertybių sistemą, atranda savo tapatumą ir žino savo privalumus bei trūkumus. Ji turi savo nuomonę kiekvienu klausimu, kuri nebūtinai yra patogi visiems ir visada. Savarankiškas žmogus tariasi su kitais, bet sprendimus priima pats.
- Atsakomybė: Brandi asmenybė atsako už savo poelgius, mokslo, darbo ir asmeninių santykių sėkmę. Nesėkmės atveju ji ieško savų klaidų, o ne kaltina kitus. Atsakingi asmenys yra patikimi, nes jie vengia lengvabūdiškumo, parenka žodžius ir suvaldo emocijas.
- Baimės ir pykčio suvaldymas: Brandi asmenybė geba valdyti savo emocijas ir nepasiduoda kitų įtakai.
- Noras dirbti: Brandi asmenybė nori dirbti, siekia finansinės nepriklausomybės ir gerina savo materialinę padėtį. Noras dirbti siejamas su kompetencija ir savarankiškumu.
- Pastovūs ir stiprūs santykiai su partneriu: Brandi asmenybė yra atvira naujai patirčiai, empatiška kitiems žmonėms, moka išreikšti savo jausmus ir suprasti kito žmogaus jausmus. Jos santykiai su kitu žmogumi yra gilūs ir artimi, juose vyrauja įsiklausymas į vienas kito poreikius. Brandi asmenybė siekia meilės santykiuose lygybės.
Kiti brandžios asmenybės požymiai
Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdu daro tai, ką jie sugeba daryti, apibūdinami kaip sveiki ir pilnaverčiai. Abrahamas Maslow išskyrė šiuos save aktualizavusių žmonių požymius:
- Pilnesnis realybės suvokimas: Jie mato aplinką tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokios jie norėtų.
- Savęs, kitų ir gamtos priėmimas (tolerancija): Jie save priima tokius, kokie yra, nėra per daug savikritiški ir gerai priima kitus žmones.
- Betarpiškumas, paprastumas ir natūralumas: Jų elgesyje nėra dirbtinumo.
- Orientacija į problemą: Jie gyvena, kad dirbtų, o ne dirba, kad gyventų, t. y. yra įsitraukę į idėjos realizavimą ar darbą.
- Nepriklausomybė - poreikis būti vienam: Jiems reikalingas vidinio gyvenimo neliečiamumas.
- Autonomija - nepriklausomybė nuo kultūros ir aplinkos: Jie elgiasi nepriklausomai nuo aplinkinių, pasikliauja tik savimi.
- Suvokimo naujumas: Jie sugeba džiaugtis net pačiais paprasčiausiais įvykiais, pajusti jų naujumą ir išgyventi malonumą.
- Aukštumų išgyvenimai: Tai didelio susijaudinimo ir įtampos bei susitaikymo ir ramybės momentai.
- Visuomeninis interesas: Su kitais žmonėmis juos sieja artumo jausmas, noras padėti kitiems ir meilė žmonijai.
- Gilūs tarpasmeniniai santykiai: Dažniausiai bendrauja su panašų savęs aktualizacijos lygį pasiekusiais žmonėmis.
- Demokratiškumas: Neturi išankstinio nusistatymo ir bendrauja nepriklausomai nuo socialinės klasės, rasės, religijos ar lyties.
- Priemonių ir tikslų atskyrimas: Nuoseklūs ir tvirti kasdieniniame gyvenime, laikydamiesi tam tikrų etinių normų.
- Filosofinis humoro jausmas.
- Spontaniškas kūrybiškumas: Kūrybiški ne tik savo darbe, bet ir pačiose įvairiausiose kasdienio gyvenimo situacijose.
- Priešinimasis sukultūrinimui: Jie yra harmonijoje su visa kultūra, tuo pačiu išlaikydami vidinę nepriklausomybę nuo jos.
Asmenybės branda ir švietimo sistema
Švietimo sistema atspindi visuomenės vertybes ir turi didelę įtaką asmenybės raidai. Nors pedagoginėse deklaracijose vis dar kalbama apie kritiškos ir atsakingos asmenybės ugdymą, praktikoje įsigali informacinė bulimija, o mokykla tampa konformistų kalve.
Šiandien į mokymąsi tiek mokykloje, tiek universitete žvelgiama kaip į pasirengimą esą svarbesnei ir naudingesnei veiklai. Tačiau svarbu prisiminti, kad mokymasis turėtų būti orientuotas į dorybių, tokių kaip teisingumas, išmintis ir nuosaikumas, ugdymą.
Asmenybės auginimas turėtų būti laikomas viena iš svarbiausių gyvenimo prasmių ir tikslų. Brandi asmenybė gerai jaučia savo nuotaikas ir emocijas, sugeba rasti bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis, nuolat ieško ir taiko įvairius savęs pažinimo būdus. Ji gyvena sąžiningai, kontroliuoja savo mintis ir pasikliauja jausmais bei intuicija.
Taip pat skaitykite: Asmenybės ugdymas Lietuvoje
Paauglystės laikotarpis ir branda
Paauglystė - tai pereinamasis laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo gyvenimo, apimantis 13-19 metų amžių. Šiuo laikotarpiu jaunuoliai susiduria su biologiniais, kognityviniais, socialiniais ir emociniais pokyčiais, prie kurių turi prisitaikyti. Paauglystė yra siejama su lytinio brendimo pradžia, kuris daro įtaką paauglių psichologinei būklei.
Paauglystės laikotarpiu aktyviai vystosi ir kinta paauglių mąstymo gebėjimai. Piaget teigė, kad kognityviniai gebėjimai subręsta formaliojo operacinio mąstymo periodu iki 16 metų amžiaus. Šiam mąstymo būdui yra būdingas gebėjimas abstrakčiai mąstyti nepriklausomai nuo konkrečių faktų.
Erik Eriksonas teigė, kad jaunystė yra tapatybės suformavimo laikotarpis, kai jaunuoliai stengiasi susikurti savo tapatybę ir atsakyti sau į klausimą: kas aš? Tapatybės susidarymas paprastai nepasiekiamas be kūrybinės krizės, kuri įvyksta jaunystėje. Jei tapatybės krizė neišsprendžiama, lieka vaidmenų maišatis, t. y. jaunuolis neišsiaiškina, kas jis, ko jis nori ir ko jam siekti.
Valstybiniai brandos egzaminai ir asmens branda
Lietuvoje mokyklos baigimo egzaminai vadinami valstybiniais brandos egzaminais (VBE), o mokyklos baigimo pažymėjimas vadinamas brandos atestatu. Tai suponuoja, kad VBE turėtų būti sudarytas taip, kad ne tik tikrintų žinias, bet ir matuotų asmens brandą. Tačiau 2019 metų bendrųjų programų atnaujinimo gairėse teigiama, kad Lietuvoje trūksta dermės tarp ugdymo tikslų, ugdymo turinio įgyvendinimo ir mokinių pasiekimų vertinimo. Tyrimai rodo, kad brandos egzaminai neatspindi asmens brandos, aprašytos konceptualiuosiuose Lietuvos švietimo dokumentuose.