Nervinė Anoreksija: Mokslinės Literatūros Apžvalga

Įvadas

Valgymo sutrikimai, įskaitant nervinę anoreksiją, yra žinomi nuo neatmenamų laikų, o pirmieji aprašymai siekia senovės civilizacijas. Nors persivalgymo ir badavimo epizodai buvo užfiksuoti istoriniuose metraščiuose, tik XIX amžiaus pabaigoje valgymo sutrikimai buvo pripažinti medicinine problema, o 1873 m. nervinė anoreksija aprašyta kaip atskira liga. Nuo to laiko valgymo sutrikimų klasifikacija nuolat keitėsi, o 1980 m. DSM-III buvo nustatyti nervinės bulimijos diagnostiniai kriterijai.

Šiame straipsnyje apžvelgiama mokslinė literatūra apie nervinę anoreksiją, siekiant geriau suprasti šio sutrikimo etiologiją, patogenezę, klinikinius ypatumus ir gydymo galimybes. Straipsnyje remiamasi naujausiais moksliniais tyrimais ir atskleidžiami svarbūs aspektai, susiję su nervine anoreksija, įskaitant jos ryšį su kitais psichikos sutrikimais ir galimas medicinines komplikacijas.

Valgymo Sutrikimų Neurobiologiniai Aspektai

Pagumburyje esantys alkio ir sotumo centrai reguliuoja visą žmogaus mitybos procesą. Tai yra pagrindinė neuroreguliacijos komplekso dalis, kuriai priklauso periferinė grandis - virškinimo trakto hormonai ir platus nervinis audinys smegenyse. Valgymo įpročiai priklauso ir nuo fiziologinės organizmo būklės, ir nuo aplinkos sąlygų bei psichologinių veiksnių. Labai didelę reikšmę turi neuropeptidų ir neurotransmiterių balansas, medžiagų apykaitos greitis ir kokybė, virškinimo trakto būklė, poodinio riebalinio audinio sluoksnio storis, uoslės bei skonio jutimo receptoriai, maisto ypatybės (skonis, kokybė, sudėtis), išorinės sąlygos (aplinka, stresas, žmonių buvimas).

Suvalgytas maistas organizme skaidomas mechaniškai, chemiškai ir fiziškai. Maisto medžiagos asimiliuojamos pagal trigrandę sistemą: ertminį ir membraninį virškinimą bei rezorbciją. Virškinimo sistemos darnią veiklą reguliuoja nerviniai (visų pirma vegetacinė nervų sistema) ir humoraliniai (hormonai, tarp jų ir virškinimo hormonai bei mediatoriai) veiksniai. Ir nervų, ir endokrininių liaukų, ir kraujotakos patologija gali sutrikdyti virškinimą. Įsidėmėtina, kad virškinimo sistema turi dideles kompensacines galimybes. Dėl jos hiperfunkcijos, padidėjus apetitui, žmogus gali nutukti. Hipofunkcija pasireiškia virškinimo nepakankamumu, kai organizmas nepakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis. Dėl to susidaro neigiamas azoto balansas, atsiranda hipoproteinemija, hipovitaminozė, rutuliojasi kacheksija, sutrinka daugelio organų ir sistemų trofika, plastika ir energijos apykaita.

Pagumburio katecholaminerginio trakto tyrimai atskleidė alfa 2 paraventrikulinių branduolių bei beta 2 adrenoreceptorių funkcijas valgymo procese. Atliekant eksperimentus pastebėta, kad alfa 2 agonistų mikroinjekcija į paraventrikulinius branduolius sukelia hiperfagiją ir greitesnę angliavandenių asimiliaciją. Beta 2 eceptoriai suaktyvina kraujotaką pagumburyje ir slopina apetitą. Į paraventrikulinius branduolius įšvirkštas serotoninas taip pat slopina apetitą. Daug sudėtingiau mitybą veikia dopaminas: mažos dozės ir agonistai skatina greitesnę maisto asimiliaciją, o didelės dozės slopina. Valgymo metu pagumburyje labai pagreitėja dopamino apykaita.

Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos apžvalga

Tiesioginį poveikį mitybai turi virškinimo trakto peptidai. Vieni jų slopina virškinimą, veikdami kylančias klajoklio nervo skaidulas (cholecistokininas, gliukagonas, somatostatinas, tireotropiną atlaisvinantis hormonas), kiti slopina tiesiogiai (bombezinas, kalcitoninas, gastritą atlaisvinantis hormonas).

Etiologija ir Patogenezė

Aiškių etiologinių veiksnių, sukeliančių nervinę anoreksiją, neišaiškinta. Nagrinėjant nervinės anoreksijos anamnezę paprastai paaiškėja, kad yra mitybos apribojimo epizodų ir dietos laikymosi laikotarpių. Tačiau kyla klausimas, dėl kokių individualių ypatybių atsiranda ši liga. Psichologinės teorijos, kuriose gvildenamos nervinės anoreksijos priežastys, dažniausiai pabrėžia fobinius mechanizmus ir formuluojamos psichodinamiškai.

Ankstyviausios teorijos teigia, kad nervine anoreksija sergančios moterys, atsisako maisto stengdamosi išvengti nėštumo, kadangi įsivaizduoja, kad gali pastoti valgydamos. Remiantis kita teorija yra abipusis raminantis ryšys tarp šilto, bet pasyvaus tėvo ir dėl agresijos kaltos ambivalentiškai vertinamos motinos. Kitos teorijos teigia, kad dėl klaidingos patirties sutrinka kūno (išsekimo neigimas) ir savęs pripažinti išsekimo, silpnumo, bado) suvokimas. Diagnozuojant dar prieš ligos atsiradimą dažniausia nustatoma keletas psichogeninių stresų. Tai pasireiškia gabiems paaugliams, kurie be realios priežasties linkę bijoti nesėkmės. Apie trečdalis ligonių prieš susirgimą turi padidėjusią kūno masę.

1967 m. Crisp teigė, kad nervinę anoreksiją nulemia fobinis maisto vengimas siekiant atsikratyti nuo brendimo laikotarpiu kylančios seksualinės ir socialinės įtampos, atsirandančioms dėl organizmo fiziologinių pokyčių. Kognityvinio ir percepcinio rutuliojimosi defektą kaip nervinės anoreksijos priežastį 1962 m. nurodė Bruch. Ji aprašė kūno suvokimo sutrikimus (išsekimo neigimą), percepcijos sutrikimus (nuovargio, silpnumo, alkio nepripažinimas ir neigimas) ir užsispyrimo jausmą.

1969 m. Russell teigė, kad amenorėją gali sukelti pirminis hipotaliaminės funkcijos sutrikimas, ir kad šis sutrikimas iš esmės atsiranda dėl psichologinio streso. Jis manė, kad bloga mityba sukelia amenorėją, tačiau tai nėra endokrininių sutrikimų pirmas požymis. Šią hipotezę patvirtina tai, kad mėnesinės atsistato sugrąžinus normalų kūno svorį. Kita pagumburio funkcijos sutrikimo teorija atsirado tiriant CNS neorotransmiterius. Sergant nervine anoreksija kortizolio padidėjimas buvo siejamas su pagumburio funkcijos patologija. Dvi tyrinėtojų grupės 1986 m. nepriklausomai viena nuo kitos padarė išvadą, kad anoreksija sergantys pacientai turi padidėjusį KAF (kortikotropino atpalaidavimo faktorių) cerebrospinaliniame likvore (CSL). Tai galėtų reikšti, kad padidėjęs KAF pagumburyje sukelia kortizolio kiekio pakitimus.

Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos simptomai

Kadangi centriniai neurotransmiteriai - dopaminas, serotoninas ir noradrenalinas - veikia mitybą, apetitą ir sotumo jausmą, šiuos neurotransmiterius būtų prasminga tirti nervine anoreksija sergantiems pacientams. Nepaisant to, kad yra rimtų metodologinių problemų vertinant neurotransmiterių funkciją žmogaus smegenyse, preliminariosios netiesioginės studijos parodė, kad sergant nervine anoreksija būna visų šių neurotransmiterių apykaitos sutrikimų.

Pastaruoju metu vis labiau sitvirtina multidimensinis modelis, aiškinantis NB atsiradimo esmę keturisi faktoriais. NB dažniausiai atsiranda po nervinės anoreksijos arba bent jau didesnio badavimo, tegul ir neatitinkančio nervinės anoreksijos kriterijų. Šiems pacientams būdingi ir tam tikri psichologiniai ypatumai: dažnesni asmenybės sutrikimai, ypač dramatinio pobūdžio (antisocialus, paribinis, histriotinis ir narcistinis): jau premorbide išryškėja sudėtingi tarpasmeniniai santykiai, sutrikusi impulsų kontrolė, piktnaudžiavimas įvairiomis medžiagomis. Daugiau nei 80 proc. atvejų kartu diagnozuojamas ir kitas psichikos sutrikimas; dažniausiai būna ir afektinių, nerimo ir piktnaudžiavimo medžiagomis sutrikimų.

Klinikiniai Ypatumai

Nervinė anoreksija gali būti ir savarankiška pubertatinio laikotarpio liga, ira šizofreninio proceso inicialinė stadija. Nervinei anoreksijai, kaip atskiram susirgimui, būdingi tipiški premorbidinio pobūdžio bruožai. Dažniausiai pacientai vaikystėje būna permaitinami, bet iki paauglystės dėl viršsvorio nepergyvena. Tik pubertatiniu laikotarpiu imama jautriai reaguoti į pastabas dėl kūno svorio, vaizduotėje formuojasi ,,nutukimo modelis’’, jie pradeda įsivaizduoti, kad atskiros jų kūno dalys (pilvas, kojos, klubai ir kt.) yra bjaurios. Skiriamasis bruožas yra dismorfofobinių pergyvenimų pervertinimas, neryškūs afektiniai sutrikimai ir mažas santykio idėjų aktualumas. Jei anoreksija prasideda šizofrenijos inicialinė stadija, būna daug ryškesnės santykio idėjos, dažnai formuojasi hipochondrinio turinio kliedesiai ir stipresni depresijos požymiai. Dažniausiai vyrauja apatinės-adinaminės depresijos tipas.

Nervinė anoreksija dažniausia susijusi su dismorfomanija. Liguistas įsitikinimas dėl pernelyg didelės kūno masės būna įkyrių minčių, pervertinimo idėjų ar kliedesių lygio. Pacientai linkę disimuliuoti, jie visomis pastangomis nuo aplinkinių (ypač nuo tėvų) stengiasi nuslėpti ne tik savo elgesio motyvus, bet ir patį mėginimą koreguoti svorį. Anoreksija sergantys asmenys jaučia nuolatinę svorio padidėjimo ir nutukimo baimę. Jie ypač dažnai galvoja apie maistą, be pagrindo jaudinasi dėl pilnumo ir pripažįsta tik jiems vieniems reikšmingus simptomus. Tokie ligoniai dažnai perdėtai savikritiškai nagrinėja savo figūrą veidrodyje, nuolat tikrindamiesi, ar yra ploni, ar neatrodo pernelyg stori ir sudribę (ABELY simptomas).

Pacientai linkę valgyti atskirai nuo kitų šeimos narių, o jeigu tai nepavyksta, imasi įvairiausių gudrybių, nepastebimai išspjauna sukramtytą maistą, savo porciją mėgina pašerti specialiai dėl to įsigytą šunį, nepastebimai perkrauna maistą iš savo lėkštės į kitas. Jie ypač kruopščiai ruošia maistą, pedantiškai vykdo receptūros nurodymus. Labai dažnai jie maitinasi atskirai nuo kitų šeimos narių. Ligoniai dažnai slepia daug angliavandenių turinčius produktus, todėl netikėtai patikrinus jų rankines ar kišenes, galima aptikti didelius saldumynų kiekius. Kartais šie pacientai stebina savo išmone, norėdami vienaip ar kitaip atsikratyti maisto. Jie daug laiko gali skirti maistui smulkinti į mažiausius galbalėlius arba jam tvarkyti lėkštėje. Ligoniai labai kruopščiai išstudijuoja produkto maistingumą, tiksliai apskaičiuoja kalorijas, vengia tokių maisto produktų, kurie didina svorį (garnyrų, sviesto, grietinės, miltinių patiekalų,saldumynų). Net ir netekę daug svorio jie būna nepatenkinti savo išvaizda, toliau riboja mitybą, ypač dažnai sveriasi. Svorio padidėjimo baimė nepalieka ligonių net tuomet, kai išsirutuliuoja kacheksija. Jie tai paprasčiausiai linkę ignoruoti ir net priešintis gydymui.

Taip pat skaitykite: Streso Simptomai

Pacientai, mažindami kūno masę, drastiškai sumažina maisto racioną, ypač riebalų ir angliavandenių kiekį. Jie kartais ypač valingai ir intensyviai mankštinasi, stengiasi būti nuolat fiziškai aktyvūs. Kai kurie dažnai sukelia dirbtinį vėmimą, naudoja laisvinamuosius vaistus ir diuretikus arba kitokias organizmo valymo priemones. Kūno masės praradimas ir normalaus minimalaus svorio pagal amžių ir ūgį neigimas yra šio sutrikimo pagrindiniai klinikiniai požymiai. Pacientai labai rūpinasisavo svoriu bei figūra ir nepripažįsta, kad svorio netekimas yra pavojingas ar gali kelti grėsmę sveikatai. Jų pažinimo procesai iškreipti, ir jie save vertina tik pagal svorį ir figūrą. Ligoniams, ribojantiems savo mitybą, būdinga permaitinti kitus savo šeimos narius, ypač brolius ir seseris.

Svorio mažinimo metodus dažniausiai nulemia premorbidinės pacientų savybės. Isteriškos asmenybės dažniausiai taiko ne tokius varginančius lieknėjimo metodus. Tai dirbtinis vėmimas, laisvinamieji vaistai, klizmos, diuretikai. Tuo tarpu psichasteninio tipo asmenybės dažniausiai laikosi griežtų dietų ir intensyviai fiziškai sportuoja.

Išnykus poodiniam riebaliniam audiniui, dažniausiai pasireiškia amenorėja. Kartais prieš tai būna oligomenorėjos laikotarpis. Ligoniams sunyksta raumenys, oda tampa labai sausa, šerpetojanti. Galiausiai gali atsirasti trofinės opos ir net pragulos. Pradeda lūžinėti nagai, slinkti plaukai, dantis pažeidžia kariesas. Sumažėja gliukozės kiekis kraujyje, pakinta cukraus kreivė, šlapime randama baltymų, atlikus bendrąjį kraujo tyrimą, aptinkama anemijos požymių. Dažnai anoreksija sergantys paaugliai turi psichologinių seksualinio brendimo problemų.

Pagal nervinės anoreksijos kliniką sergančius ligonius galima suskirstyti į 2 tipus. Vieni išmeta maistą arba valo organizmą, kiti laikosi griežtos dietos. Bulimine anoreksija sergantiems pacientams būdingas impulsyvus elgesys, savęs žalojimo tendencijos, polinkis vagiliauti, priklausomybių ligos, asmenybės atrikimai, libido susilpnėjimas. Bulimija yra tik terminas, kuriuo apibūdinamas nesaikingas valgymas. Tuo tarpu nervinės bulimijos terminas pabrėžia ir psichikos pakenkimą, todėl yra labiau vykęs. Bulimia nervosa gali būti diagnozuojam ir nutukusiems, ir normalaus svorio pacientams. Nervinė bulimija yra sutrikimas, kurio pagrindą sudaro epizodinis nekontroliuojamas didelių maisto kiekių greitas suvalgymas per trumpą laiko tarpą. Pilvo skausmas, diskomforto pojūtis epigastriume, vėmimas, miego ir socialinės adaptacijos sutrikimai lydi bulimijos epizodą. Dažnai kartu būna depresija, kaltės jausmas,savęs nuvertinimo ir apkaltinimo idėjos. Maistas, suvartotas per valgymo priepuolį, dažniausiai yra kaloringas. Dauguma pacientų pirmuosius vėmimo epizodus sukelia kišdami pirštus burną.Gana greitai jie išmoksta vemti refleksiškai. Dėl pastangų skatinti vėmimą dažnai būna odos pažeidimų delnų nugariniuose paviršiuose - Raselo ,,ženklai’’. Kitų tyrimų duomenimis, apie 40 proc. sergančiųjų bulimine anoreksija turi ir paribinio asmenybės sutrikimo bruožų. Šiems pacientams būdinga nestabili nuotaika ir afektas, nekryptingas elgesys ir minčių turinys.

Medicininės Komplikacijos

Po badavimo ir organizmo valymo anorektikus gali užklupti įvairūs metaboliniai ir fiziologiniai pasikeitimai, kurie nėra negrįžtami ir dažniausiai atsistato normalizavus maistą. Dažnai tai yra hemopoezės sutrikimai - leukopenija ir santykinė limfocitozė, pasireiškiantys po ilgo badavimo. būdinga bendras fizinis silpnumas, letargijos simptomai ir kardialinės aritmijos. Dėl pastarųjų sutrinka širdies kraujagyslių sistemos veikla ir net gali ištikti mirtis. Padidėjęs fermentų kiekis serume atspindi kepenų riebalinę degeneraciją. Jis pastebimas ir badavimo, ir persivalgymo fazių metu. Jauniems žmonėms dažnai padidėja cholesterolio kiekis.

Sergant nervine bulimija, pacientus taip pat gali ištikti įvairios komplikacijos. Tiems, kurie nuolat sukelia vėmimą ar vartoja laisvinamuosius vaistus bei diuretikus, gali rutuliotis hipokaleminė alkalozė. Taip pat padidėja serumo bikarbonatų kiekis, plėtojasi metabolinė acidozė, Hipochloremija ir hipokalemija. Sergantys nervine bulimija asmenys kenčia dėl dantų karieso, puplito dantų lanko vientisumo praradimo, sumažėjusio kramtymo pajėgumo.

Gydymas

Nervinei anoreksijai taikomas daugialypis gydymas derinant medikamentinį gydymą su individualia, bihevioristine kognityvine ir šeimos terapijomis. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai ligoniui sveikti padeda ne tik gydytojai psichiatrai, bet ir dietologai, psichoterapeutai, elgesio terapeutai, socialiniai darbuotojai, patyrusios medicinos seserys, taip pat kitų specialybių gydytojai, galintys kvalifikuotai nustatyti ir gydyti komplikacijas. Įrodyta, kad tokia specializuota pagalba yra labai veiksminga.

Kognityvinė elgesio terapija yra veiksmingas nervinės anoreksijos gydymo būdas. Terapijos metu siekiama pakeisti elgesio ir mąstymo modelius, suformuoti tinkamus valgymo įpročius. Tyrimai įrodo kognityvinės elgesio terapijos efektyvumą nervinės anoreksijos gydymui suaugusiems ir paaugliams, esant ūmiam ar lėtiniam sutrikimo pasireiškimui.

Valgymo Sutrikimai ir Priklausomybės: Panašumai

Kuo ilgiau gydytojas psichoterapeutas dirba su valgymo sutrikimais ir su priklausomybėmis, tuo geriau pradeda pastebėti, kaip šios dvi ligų grupės yra susiję.

• Ligos nepripažinimas
• Dėmesys į sutrikimų aspektus
• Kieno sąskaita tai daroma?
• Pasekmių neįvertinimas
• Ritualinis elgesys
• Negydoma liga sunkėja
• Artimųjų rūpesčio ignoravimas
• Liguistas, disfunkcinis elgesys yra tęsiamas nepaisant pasekmių.
• Atkryčio procentas yra labai didelis ir būdingas abejoms ligoms.
• Ilgas sveikimas
• Biologinės pasekmės organizmui yra labai grėsmingos ir būdingos abejoms ligoms.
• Grėsmingos psichologinės pasekmės - depresija, psichosocialinio gyvenimo sutrikimai, savivertės problemos.
• Mirties rizika
• Suicidinė rizika. Padidėja suicidinė rizika ir žmonės dažnai nusižudo.

Valgymo sutrikimų, piktnaudžiavimų įvairiomis medžiagomis bei priklausomybių ryšį gerai atskleidžia statistika. Moksliniai tyrimai, atlikti JAV, rodo, kad apie pusė asmenų, sergančių valgymo sutrikimais ir ypač nervine bulimija, piktnaudžiauja alkoholiu arba vaistais lyginant su 9% žmonių iš bendrosios populiacijos. Apie 35% piktnaudžiaujančių cheminėmis medžiagomis žmonių turi valgymo sutrikimų.

Persivalgymo Sutrikimas

Persivalgymo sutrikimas yra neseniai įtrauktas į valgymo sutrikimų sąrašą kaip atskiras sutrikimas. Nuo 1959 m. iki 2013 m. persivalgymo sutrikimas buvo laikomas kitų valgymo sutrikimų požymiu. 2013 m. persivalgymo sutrikimas DSM-5 klasifikacijoje atskirtas kaip nauja savarankiška diagnozė. 2015 m. Amerikos maisto ir vaistų tarnyba patvirtino centrinės nervų sistemos stimuliantą lisdeksamfetamino dimesilatą pavadinimu „Vyvanse“ persivalgymo sutrikimui gydyti. Jis anksčiau buvo naudotas dėmesio koncentracijos sutrikimo ir hiperaktyvumo sutrikimo gydymui.

Persivalgymo sutrikimu sergantiems žmonėms būdingas ydingas santykis su maistu, iškreiptas kūno įvaizdžio modelio suvokimas bei psichikos problemos, kurios sunkina normalų kasdienį funkcionavimą, socialinį gyvenimą ir blogina žmogaus psichoemocinę būseną. Persivalgymo sutrikimas skiriasi nuo kitų valgymo sutrikimų tuo, kad juo sergantys pacientai negali kontroliuoti potraukio persivalgyti, valgymas tampa priemone emocinei įtampai slopinti, tačiau nėra poreikio būti liekniems ir kompensuoti kalorijų perteklių. Tai yra dažna morbidinio nutukimo priežastis. Didelis antsvoris yra svarbus požymis, skiriantis persivalgymo sutrikimą nuo kitų valgymo sutrikimų. Taip pat dėl sunkaus nutukimo laipsnio šie pacientai kenčia antsvorio sukeltas sveikatos problemas ir dažnai nutukimui gydyti kreipiasi į bariatrinės chirurgijos specialistus. Deja, taikant vien tik farmakoterapinį ar chirurginį gydymą, psichologinė persivalgymo problema lieka neišspręsta.

Valgymo Sutrikimai Vyresniame Amžiuje

Anoreksija, bulimija ir persivalgymas nėra tik jaunų žmonių liga. Svorio kontrolės pastangos tampa pavojingesnės vis daugiau vidutinio amžiaus ir vyresnių moterų, nei gali pasirodyti. Pasak Harvardo ekspertų, senstant moterys gali susidurti su unikaliu stresu, kuris padidina valgymo sutrikimų riziką. Ypač griežti kalorijų ribojimo ar badavimo ir persivalgymo ciklai vyresnio amžiaus kūnui taip pat gali pabloginti sveikatą. 2019 m. „JAMA Network Open“ žurnale atlikto tyrimo duomenimis, iki 40 metų amžiaus viena iš penkių moterų susiduria su valgymo sutrikimais, t. y. dvigubai dažniau nei 21 metų amžiaus moterys. Daugelis atvejų greičiausiai yra seniai įsisenėjusio ankstesnių metų modelio, kuris galėjo būti nepastebėtas, atsinaujinimas, sako daktarė Holly Peek, Klarmano valgymo sutrikimų centro prie Harvardo prijungtoje McLean ligoninėje direktoriaus pavaduotoja medicinai.

Valgymo sutrikimai, kurie vos peržengia ribą tarp normalaus ir probleminio valgymo, taip pat labai dažni, dažnesni nei diagnozuoti valgymo sutrikimai. „Iki vidutinio amžiaus tai gali atrodyti kaip chroniška dieta, jojo dietos ar per didelis fizinis krūvis. Kartais moterys įsijaučia į savo tapatybę, kad yra sporto klubo lankytojos, kurios maitinasi labai švariai, o dėl menopauzės sukeltų kūno pokyčių jos dar labiau tai sustiprina“, - sako daktarė Peek. „Joms tai gali net neatrodyti kaip problema. Tai tampa labai sudėtinga.“

Vidutinio Amžiaus Rizikos Veiksniai

Galimi įvairūs valgymo sutrikimų variantai, tačiau vyrauja trys jų rūšys: nervinė anoreksija, kuriai būdingas itin didelis maisto ribojimas, nervinė bulimija, kai persivalgoma, o po to valomasi vemiant arba vartojant vidurius laisvinančius vaistus, ir persivalgymo sutrikimas, kai valgoma labai daug, nors jaučiamas sotumo jausmas. Remiantis 2017 m. lapkričio mėn. žurnale „International Journal of Eating Disorders“ (Tarptautinis valgymo sutrikimų žurnalas) atliktu tyrimu, anoreksija rečiau pasitaiko po 26 metų, tačiau bulimijos atvejų skaičius pasiekia aukščiausią ribą tik sulaukus 47 metų. Tuo tarpu persivalgymo sutrikimas - labiausiai paplitęs valgymo sutrikimas tarp visų suaugusiųjų - gali išlikti problema ir 70-ies metų moterims.

Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys gali stengtis išlikti konkurencingos darbe, kur lieknumas gali būti siejamas su jaunyste, arba po skyrybų ar našlystės vėl pradėti susitikinėti. Ištuštėjusio lizdo sukrėtimas taip pat gali paskatinti pastangas pakeisti kūno formas. „Panašu, kad kūno įvaizdžio svarba yra pagrindinis bruožas, dėl kurio moterys grįžta prie valgymo sutrikimų arba pradeda juos jausti“, - sako Dr. Bettina Bentley, Harvardo universiteto sveikatos priežiūros tarnybos pirminės sveikatos priežiūros gydytoja. „Senstant daugelį moterų taip pat trikdo tai, kad jos negali kontroliuoti, kaip keičiasi jų kūnas.“

Iš tiesų su menopauzės perėjimu susiję estrogenų pokyčiai gali padidinti valgymo sutrikimų riziką. „Žinome, kad estrogenai turi įtakos valgymo sutrikimams išsivystyti abiejose amžiaus grupėse, tačiau kodėl, kol kas dar neaišku“, - sako daktarė Peek. „Moterys menopauzės laikotarpiu dažniau priauga svorio, todėl gali jaustis, kad jų kūnas veikia prieš jas.“

Kaip Atpažinti Valgymo Sutrikimą?

Ekstremalus svorio kritimas yra aiškus ženklas, kad žmogus gali turėti valgymo sutrikimų. Tačiau kaip dar galite pastebėti šią ligą pas save ar kitus? Atkreipkite dėmesį į:

• Staigius svorio svyravimus, tiek didėjančius, tiek mažėjančius
• Susirūpinimą svoriu, kalorijomis, kūno dydžiu ir forma
• Atsisakymą valgyti tam tikrus maisto produktus ar jų kategorijas (pvz., cukrų ar angliavandenius)
• Pernelyg didelį fizinį krūvį
• Valgymo praleidinėjimą arba valgymą tik mažomis porcijomis reguliariai valgant
• Valgymo ritualus, pvz., pernelyg intensyvų kramtymą arba neleidimą liestis skirtingiems maisto produktams lėkštėje
• Vėmimo požymius, tokius kaip dažnas ėjimas į tualetą, vėmimo garsai ar kvapai arba vidurius laisvinančių vaistų pakuotės
• Daug tuščių maisto pakuočių ar indelių per trumpą laiką

„Bet kada, kai šios mintys ir elgesys užvaldo jūsų gyvenimą, tai ženklas, kad reikia ieškoti pagalbos“, - sako daktarė Holly Peek.

Poveikis Sveikatai

Valgymo sutrikimai, net ir nepastebimi kitiems, gali neigiamai paveikti organizmą. Valgymo sutrikimų turinčioms moterims dažnai trūksta kai kurių maistinių medžiagų, ypač geležies, vitamino B12, kalcio ir vitamino D, sako Margaret Schrier, registruota dietologė ir Harvardo universiteto Sveikatos tarnybos mitybos skyriaus vadovė. „Maisto papildai gali padėti sumažinti jų trūkumą ir paprastai pacientai juos gerai toleruoja“, - sako M. Schrier. Ji pataria juos vartoti su maistu, nes tuščiu skrandžiu jie gali būti blogiau įsisavinami.

Ekstremalus svorio kritimas, persivalgymas ir netinkama mityba taip pat gali sukelti šias problemas:

• Kaulų nykimas: Anoreksija sirgusiam žmogui kaulų lūžių rizika yra septynis kartus didesnė nei bendrajai populiacijai, sako dr. Bentley.
• Širdies problemos: Dėl sutrikusio valgymo sumažėjęs elektrolitų kiekis gali sukelti nereguliarų širdies plakimą.
• Plaučių ligos: Krūtinės raumenys laikui bėgant silpnėja, ypač žmonėms, kurie pakartotinai verčia save vemti. Dėl to padidėja plaučių uždegimo rizika.
• Virškinamojo trakto problemos: Refliuksas, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas gali būti vertinami kaip senėjimo pasekmės, tačiau gali būti susiję su valgymo sutrikimais.
• Diabetas: Dr. Bentley sako, kad žmonės, turintys persivalgymo sutrikimų, kur kas dažniau serga diabetu, kurį greičiausiai skatina dažnas cukraus kiekio kraujyje padidėjimas po persivalgymo.
• Odos pakitimai: Dr. Bentley sako, kad ilgai trunkančia anoreksija sergantiems žmonėms būdingas prastas žaizdų gijimas ir gilus veido raukšlėjimasis. Tai tikriausiai atspindi bendrą prastą mitybos būklę.

Nervinės Anoreksijos ir Bulimijos Įtaka Moters Nevaisingumui

Nervine anoreksija ir bulimija dažniausiai sergama jaunystėje. Šios ligos pasitaiko 0,25-4proc. moterų. Dėl ilgalaikių valgymo sutrikimų išsivysto įvairūs organizmo pakitimai: elektrolitų disbalansas, kardiovaskulinės, gastrointestinalinės, psichikos ligos bei reprodukcinės sistemos sutrikimai. Viena svarbiausių pasekmių yra nevaisingumas.

tags: #e #nervine #anoreksija #mokslines #knygos