Įvadas
Psichiatrija - tai medicinos sritis, nagrinėjanti psichikos sutrikimus, jų diagnostiką, gydymą ir prevenciją. Ši sritis susiduria su nuolatiniais iššūkiais, susijusiais su visuomenės stigma, finansavimo trūkumu ir būtinybe gerinti psichiatrijos įvaizdį. Straipsnyje aptarsime pagrindinius psichiatrijos iššūkius, stereotipus, su kuriais susiduria psichiatrai ir jų pacientai, psichiatrijos įvaizdį tarp sveikatos priežiūros specialistų, žiniasklaidos vaidmenį formuojant psichiatrijos įvaizdį, bei ateities perspektyvas, siekiant užtikrinti kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą.
Psichiatrijos Specialistų Komanda ir Jų Kompetencijos
Psichikos sveikatos priežiūroje dalyvauja įvairūs specialistai, kiekvienas atliekantis svarbų vaidmenį. Tai - gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas ir socialinis darbuotojas. Kiekvieno specialisto teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė yra apibrėžtos atitinkamuose teisės aktuose.
- Gydytojas psichiatras: Atsakingas už psichikos sutrikimų diagnostiką, gydymą vaistais ir psichoterapiją.
- Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras: Specializuojasi vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų gydyme.
- Medicinos psichologas: Teikia psichologinę pagalbą, atlieka psichologinį įvertinimą ir taiko psichoterapinius metodus.
- Psichikos sveikatos slaugytojas: Teikia slaugos paslaugas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ir bendruomenėje.
- Socialinis darbuotojas: Padeda pacientams ir jų šeimoms spręsti socialines problemas, susijusias su psichikos liga.
Šių specialistų komandinis darbas užtikrina kompleksinę ir individualizuotą pagalbą pacientams, atsižvelgiant į jų poreikius bei interesus.
Visuomenės Stigma ir Jos Įtaka Psichiatrijai
Vienas didžiausių psichiatrijos iššūkių yra visuomenės stigma, kuri apima neigiamus stereotipus ir išankstinius įsitikinimus apie psichikos ligas ir psichiatrinį gydymą. Ši stigma gali pasireikšti įvairiais lygmenimis - nuo individualios diskriminacijos iki sisteminių teisių pažeidimų dėl neteisingos politikos strategijos, netinkamų veiksmų ir įstatymų.
Visuomenės nuomonė apie psichiatrijos įstaigas dažnai yra neigiama, psichiatrijos ligoninės įsivaizduojamos kaip didžiulės globos institucijos užrakintomis durimis, esančios kažkur už bendruomenės ribų. Visuomenės nuomonė apie psichiatrinį gydymą taip pat yra prieštaringa. Renkantis gydymo galimybes, psichoterapija dažnai yra labiau pageidaujama nei psichotropiniai vaistai. Tačiau plačioji visuomenė linkusi pervertinti psichoterapijos veiksmingumą ir rekomenduoja vien tik ja gydyti net ir tokias ligas kaip šizofrenija, nors mokslas pagrįstai tvirtina, kad reikia derinti psichoterapiją su gydymu vaistais. Taip pat pervertinamas neigiamas psichotropinių vaistų poveikis, o teigiamas jų poveikis įvertinamas nepakankamai.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos ateitis
Buvo atskleisti penki klaidingi visuomenėje vyraujantys požiūriai į psichotropinius vaistus: jie apibūdinami kaip sukeliantys priklausomybę, slopinantys, o ne gydantys, kišimasis į tapatybę, narkotikai pacientams ir neveiksmingi taikant ligos atsikartojimo prevenciją. Dažnai pastebimas neigiamas požiūris į elektrotraukulinę terapiją (ETT).
Psichiatrijos Įvaizdis Tarp Sveikatos Priežiūros Specialistų
Psichiatrijos įvaizdis neapsiriboja vien tik visuomenės nuomone. Jis taip pat svarbus tarp sveikatos priežiūros specialistų, ypač medicinos studentų ir šeimos gydytojų. Tyrimų rezultatai tarp medicinos studentų yra įvairūs, kartais prieštaringi. Bendrasis psichiatrijos kaip disciplinos statusas yra žemas, o pagrindinė priežastis, dėl kurios studentai nesirenka psichiatrijos kaip savo karjeros, yra žemas psichiatrų prestižas ir pagarba lyginant su kitomis medicinos disciplinomis.
Jei kam nors psichiatrija patraukli, ji pirmiausia vertinama kaip įdomi ir reikalaujanti intelektinio iššūkio, žadanti pasitenkinimą darbu ir geras ateities perspektyvas. Tačiau studentai dažnai nevertina psichiatrijos kaip intelektinio iššūkio, jie ją mato kaip pasitenkinimo darbu, savęs realizavimo neteikiančią specialybę. Kitas paveikus aspektas - tai studentų šeimų įtaka jų nuostatoms ir sprendimams renkantis psichiatro profesiją.
Psichiatrų Patirtis ir Pasitenkinimas Darbu
Tyrimai rodo, kad psichiatrai yra patenkinti savo specialybe ir vertina ją aukštais balais. Tačiau pagrindinės priežastys, dėl kurių gydytojai meta savo profesiją, yra prastas psichiatrijos įvaizdis visuomenėje, pagarbos iš kitų specialybių gydytojų trūkumas ir maži atlyginimai.
Studijuojantys ir jau dirbantys slaugytojai psichiatriją vertina teigiamai. Tačiau sveikatos profesionalų požiūris į specialųjį psichiatrinį gydymą sutampa su visuomenės ir medicinos studentų požiūriu. Todėl ilgojo poveikio vaistai dažniausiai laikomi prievartiniais, varžančiais paciento savarankiškumą. Jie teiktų pirmenybę psichoterapijai, bet ne antidepresantams, o psichotropinius vaistus skirtų tik blogiausiu atveju.
Taip pat skaitykite: Apie ambulatorinį psichiatrinį gydymą
Pacientų Požiūris į Psichiatrinį Gydymą
Pacientai, gavę siuntimus pas psichiatrą ir nesikreipę, dažniausiai bijo psichikos ligos stigmos, o ne prasto gydymo. Dažnai pacientai tikisi, kad gydymas padės, ir dauguma ambulatorinių pacientų iš bendruomenės psichikos sveikatos centro yra patenkinti savo gydymu.
Ir konkrečioms psichiatrinio gydymo formoms, ir psichotropiniams vaistams pacientai ir jų giminaičiai taiko tokius pačius stereotipus, kaip ir visuomenė. Vadinasi, šių vaistų dažnai atsisakoma, nes manoma, kad jie sukelia priklausomybę, negydo tikrųjų ligos priežasčių, sukelia asmenybės pokyčius ir slopina normalius jausmus.
Žiniasklaidos Vaidmuo Formuojant Psichiatrijos Įvaizdį
Apskritai psichiatrijos vaizdavimas naujienų ir pramogų žiniasklaidoje dažniausiai yra neigiamas. Žiniasklaidos komentaruose psichiatrija - tai disciplina be tikros akademinės vertės, be mokslo metodų arba veiksmingo gydymo technikos. Laikraščiai ir filmai dažniausiai neigiamai vaizduoja psichiatrijos ligonines. Taip pat dažnai vaizduojamas neigiamai psichiatrinis gydymas, vyrauja neveiksmingo ir baudžiamo pobūdžio elektrošoko vaizdiniai, priverstinė izoliacija arba psichoanalitinis gydymas.
Strategijos Psichiatrijos Įvaizdžiui Gerinti
Siekiant pagerinti psichiatrijos įvaizdį, būtina imtis įvairių strategijų, įskaitant:
- Visuomenės švietimas: Gerinti visuomenės žinias apie psichikos sutrikimus ir psichiatrinį gydymą, siekiant sumažinti stigmą ir skatinti supratimą.
- Žiniasklaidos mokymai psichiatrams: Suteikti psichiatrams įgūdžių bendrauti su žiniasklaida, kad būtų suformuotas tikroviškesnis požiūris apie psichiatrinį gydymą ir jo vartotojus.
- Mokymo programų keitimas medicinos mokyklose: Įtraukti specialius metodus, kurie keičia požiūrį į psichiatrinį gydymą kaip į neveiksmingą, pavyzdžiui, psichiatriniai seminarai apie žmonių, sergančių šizofrenija, pasveikimą.
- Pacientų ir jų šeimų įtraukimas: Įtraukti pacientus ir jų šeimas į sprendimų priėmimą dėl gydymo, siekiant padidinti pasitenkinimą gydymu ir sumažinti neigiamus stereotipus.
- Bendradarbiavimas su žiniasklaida: Objektyviai informuoti spaudoje apie psichiatriją, kad būtų pakeista visuomenės nuomonė, ypač norint teisingiau supažindinti su gydymo būdais ir jų veiksmingumu.
Psichiatrijos Ateities Perspektyvos
Psichiatrijos ateitis priklauso nuo kelių svarbių veiksnių. Pirmiausia, būtina didinti finansavimą psichikos sveikatos priežiūrai, siekiant užtikrinti prieinamumą ir kokybę paslaugų. Antra, svarbu integruoti psichikos sveikatos priežiūrą į bendrąją sveikatos priežiūros sistemą, kad pacientai galėtų gauti pagalbą kuo anksčiau. Trečia, būtina skatinti mokslinius tyrimus psichikos sveikatos srityje, siekiant geriau suprasti psichikos sutrikimus ir sukurti veiksmingesnius gydymo metodus.
Taip pat skaitykite: Baimės psichologija
Taip pat svarbu atsižvelgti į naujas technologijas ir dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo galimybes psichiatrijoje. DI gali būti naudojamas psichikos sutrikimų diagnostikai, gydymo planavimui ir individualizuotos priežiūros teikimui. Tačiau svarbu užtikrinti, kad DI būtų naudojamas etiškai ir atsakingai, atsižvelgiant į pacientų privatumą ir saugumą.
Visuomenės spaudimas ir socialinės normos taip pat daro didelę įtaką psichinei sveikatai. Svarbu didinti visuomenės sąmoningumą apie psichikos sveikatą ir skatinti atvirą dialogą apie psichikos sutrikimus, siekiant sumažinti stigmą ir sukurti palaikančią aplinką žmonėms, patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų.
Psichoaktyvių Medžiagų Vartojimas ir Psichikos Sveikata
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra potenciali psichinės sveikatos apsaugos problema. Nors alkoholis šiuolaikinio mokslo jau pripažįstamas kaip vienas pavojingiausių narkotikų, net ir juo įmanoma mėgautis atsakingai. Rizika, kad jis taps psichinės sveikatos problema, priklauso nuo jo vartojimo kultūros. Tas pats galioja ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms, tokioms kaip MDMA.
Svarbu užtikrinti, kad vartotojai būtų informuoti apie psichoaktyvių medžiagų riziką ir galėtų gauti pagalbą, jei susiduria su priklausomybės problemomis.
Psichiatrijos Problemos Lietuvoje
21 amžiaus Lietuvoje psichiatrijos institucija yra kvestionuojama dėl naudojamų metodų, vyraujančių požiūrių ir paradigmų, kuomet teigiama, jog psichologinės terapijos nėra gydymas. Kad psichotropiniai vaistai - vienintelis tikras būdas spręsti įvairius žmonių psichikos sutrikimus, nurašant kitų specializacijų atstovus į psichiatro asistentų gretas. Toks požiūris pademonstruotas neseniai publikuotame psichiatrės Nijolės Goštautaitės Midttun straipsnyje, kuriame ji teigia, kad psichiatrija - tai medicinos mokslo ir praktikos šaka, siekianti išgydyti psichikos sutrikimus, o be gydytojų psichiatrų ir psichikos sveikatos slaugytojų ši sritis negali veikti jokioje pasaulio šalyje. Tvirtinama, kad kitų specialistų dėka pasiekiama geresnių gydymo rezultatų. Tai, kad gydytojai psichiatrai yra reikalingi ir svarbūs specialistai, turbūt niekas neabejoja. Tačiau psichiatro pozicija yra apibrėžta kaip gydančio specialisto, kuriam padeda kitų specialybių asistentai, deja, atspindi Lietuvos realybę psichiatrijos skyriuose bei psichikos sveikatos centruose. Remiantis šia logika, psichologinės terapijos yra jokiu būdų ne gydymas, o tik pagalba psichiatrui jo darbe. Lietuvos psichiatrijos ligoninėse psichologo funkcija dažniausiai apsiriboja psichodiagnostikos atlikimu - psichologas atlieka keletą testų ir padeda psichiatrui patikslinti diagnozę.
Vaistai yra svarbi, bet ne vienintelė pagrindinė priemonė gydant psichikos sveikatos sutrikimus, kurie, beje, yra labai įvairūs. Yra surinkta daug įrodymų apie psichoterapijos efektyvumą, šių metodų svarbą gydymą derinant su vaistais. Pavyzdžiui, lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos formos gali būti įveikiamos psichoterapijos pagalba, o sunkios formos - derinant psichoterapiją su vaistais. Maža to, psichologinis konsultavimas, socialinis darbas ar psichoterapija gali padėti žmogui kontroliuoti savo sveikimą, nuosekliai vartoti vaistus, diagnozavus, pavyzdžiui, schizofreniją. Mūsų šalyje, ratifikavusioje Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje įtvirtintos asmens teisės rinktis gydymą ir netgi jo atsisakyti, psichologinės terapijos nuvertinimas iki pagalbinės profesijos yra neadekvatus ir žalingas, siekiant realizuoti žmonių socialines ir žmogaus teises. Psichologinės ir socialinės intervencijos neturi priklausyti nuo biomedicininio modelio, jų tikslas - atliepti psichikos sveikatos paslaugų vartotojo interesus ir poreikius. Paternalistiniai sprendimai, siekiant atliepti neva „geriausius paciento interesus“ nebėra psichiatrijos praktikos duotybė. Tą patį galima pasakyti ir apie psichiatrų vadovaujamus psichikos sveikatos paslaugų vartotojų judėjimus.
Kalbant apie psichikos sveikatos paslaugų vartotojų žmogaus teisių užtikrinimą, tikrai neturėtume šios srities piešti gražiomis spalvomis, džiaugiantis praktiškai nenaudojamu Žalos atlyginimo įstatymu ar teise skųstis paskutinei instancijai - Europos Žmogaus Teisių Teismui. Psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys ar jų šeimų nariai neturi realios galimybės gauti kokybiškos pirminės teisinės pagalbos, nes praktika rodo, kad savivaldybėse organizuojama nemokama pagalba nepatenkina dėl ten veikiančių teisininkų kompetencijų stygiaus šioje specifinėje srityje. Žmonės ieško pagalbos nevyriausybiniame sektoriuje, kuris neturi resursų inicijuoti teisinių procesų, nes tokia veikla niekaip nėra finansuojamos valstybės. Maža to, dauguma psichiatrijos ligoninėse ir socialiniuose globos namuose esančių žmonių bijo inicijuoti teisinius procesus, nes bijo ir yra priklausomi nuo paslaugas teikiančių institucijų. Teismo nutartys Lietuvoje, skiriant priverstinį gydymą, dažnu atveju pabrėžia, kad toji nutartis negali būti skundžiama, užkertant kelią suabejoti šiuo sprendimu.
Mes net nežinome tikrųjų problemos mastų dėl institucijų uždarumo naudojant suvaržymo priemones, tačiau nevyriausybines organizacijas pasiekia psichikos sutrikimų turinčių žmonių artimųjų ir šeimos narių skundai dėl itin žalojančio suvaržymo diržų naudojimo, besaikio stiprių raminančių vaistų skyrimo, „raminimo“ izoliavimo kambariuose ar net elektrošoko. Fizinio ir cheminio suvaržymo priemonių naudojimas Lietuvoje nėra reglamentuotas nacionaliniu mastu, todėl kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar tokių paslaugų licenciją turintys socialinės globos namai vidine tvarka nustato suvaržymo procedūras, jų naudojimo tvarką. Tuo tarpu pasaulyje vyksta esminė diskusija apie tai, ar priverstinis gydymas apskritai gali būti naudojamas, nes tai iš esmės pažeidžia prigimtinę žmogaus teisę į laisvę. Klausiama, ar psichiatrai turi prisiimti policininkų vaidmenį, nes sveikimas ir gydymasis yra žymiai veiksmingesnis, jeigu žmogus tai daro savanoriškai. Suomijoje išbandytas atviro dialogo metodas, kuomet siekiant išvengti priverstinės hospitalizacijos, tarpdisciplininė specialistų komanda vyksta pas pirmą psichozės epizodą patiriantį žmogų ir daug valandų dirba ne tik su psichozėje esančiu žmogumi, bet ir su šio asmens šeima, artimiausia aplinka ir bendruomene.
21 amžiuje, išsivysčiusiose šalyse, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas vyrauja sveikimo (angl. recovery) modelis, kuriame psichikos sutrikimų gydymas suprantamas kaip kelionė, o ne nustatytas rezultatas. Fundamentalūs šio požiūrio principai pabrėžia į klientą orientuotą požiūrį (angl. client-centered approach) vietoje į ligą orientuotą požiūrio (angl. disease-centered approach). Šiandien Lietuvoje daugiau nei 6000 asmenų gyvena socialinės globos namuose, iš kurių bent trečdalis yra žmonės, turintys psichosocialinę negalią. Taip, būtent psichosocialinės negalios terminas (o ne psichikos negalia) yra vartojama Neįgaliųjų teisių konvencijoje, pabrėžiančioje biologinius, psichologinius ir socialinius negalios determinantus. Dauguma šių žmonių, gyvenančių socialinės globos namuose, yra kasdien girdomi psichotropiniais vaistais sustojus į eilutę prie medicinos punkto tam tikromis valandomis ryte ir vakare. Įvairių psichikos sveikatos problemų ir sutrikimų patiriantys žmonės, besikireipiantys į psichikos sveikatos centrus, taip pat gana lengvai gauna tabletę, kurią išrašo psichiatras, tačiau psichologinio konsultavimo ar psichoterapijos gauti ne visada pavyksta, nes net 108 Lietuvoje veikiančiuose psichikos sveikatos centruose ne visada sutiksi psichologą - vienas psichologo etatas yra priskiriamas 40 000 gyventojų.
Praėjusių metų rudenį Pasaulio psichiatrų asociacija išsirinko naują prezidentą, profesorių Dinesh Bhugra. Jis - indų kilmės britas kuris atvirai ir viešai pasisakė esąs gėjus. Londono King‘s Koledžo profesorius Dinesh Bhugra kviečia imtis radikalių priemonių ne tik teikiant paslaugas psichikos sutrikimų turintiems asmenims, bet ir keičiant visą šiuo metu psichiatrijoje egzistuojantį socialinį ir medicininį požiūrį: „Kas yra mūsų pagrindinis tikslas: simptomų sušvelninimas ar socialinis funkcionavimas?“, - klausia jis. Štai kas yra ne 19 amžiaus, o 21 amžiaus psichiatrijos diskursas. Beje, Pasaulio psichiatrų asociacijos prezidentas apgailestauja, kad psichiatrijos istorijoje buvo padaryta ir vis dar daroma daug žalos žmonėms, ypač homoseksualiems asmenims ir moterims. Jis prisimena, kaip prieš daugelį dešimtmečių jam teko sutikti psichiatrijos ligoninėje atsidūrusią nėščią šešiolikmetę todėl, kad buvo pastojusi ne santuokoje. Tuo tarpu šiandien mūsų šalyje yra psichiatrų, kurie vertina šauktinių tinkamumą tarnybai, uždavinėdami klausimus apie gėles ar potraukį moterims, siekdami įvertinti, ar tik koks gėjus neprasmuks ginti Lietuvos, o Lietuvos psichiatrų asociacija matydama tokius akibrokštus, nuolankiai tyli.
Taigi Lietuvoje keliami klausimai apie psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir įvairovę, kvestionuojant biomedicininės psichiatrijos metodų dominavimą, nėra svetimi pasaulinei psichiatrų bendruomenei. Bendras požiūrio taškas galėtų būti Nijolės Goštautaitės Midttun įvardintas siektinas tikslas: kad psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, lygiateisiškai su kitais, turėtų būti prieinamos kokybiškos ir veiksmingos sveikatos, socialinės, psichologinės, teisinės, būsto, įdarbinimo ir kitos valstybės teikiamos paslaugos. Tačiau siekiant suteikti kokybiškas ir efektyvias paslaugas, yra būtinas įvairių specialybių atstovų ir žmogaus teisių gynėjų bendradarbiavimas.
Psichiatrija: Mitai ir Realybė
Apie psichikos sveikatą vis dar sklando nemažai mitų, o su ja susiję sunkumai dažnai lydimi gėdos ar menkavertiškumo jausmo. Dėl to daugelis žmonių vengia ieškoti pagalbos, kai ji išties reikalinga. Tačiau šiuolaikinė psichiatrija nėra tik medikamentinis gydymas, bet ir ankstyva diagnostika, prevencija, individualus požiūris į žmogų.
Kas yra psichiatrija?
Psichiatrija - tai medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti psichikos ligas, jų kilmę, diagnozavimą, prevenciją bei gydymą. Psichiatras yra specializuotas medicinos gydytojas, galintis įvertinti psichologinę būseną bendrame medicininiame kontekste, atsižvelgdamas į žmogaus somatines ligas, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę. Tokia visapusiška analizė leidžia tiksliai nustatyti diagnozę ir pritaikyti tinkamiausią gydymą - tiek medikamentinį, tiek psichoterapinį.
Kuo psichiatrija skiriasi nuo psichologijos?
Nors šios sritys dažnai painiojamos, jų taikymo ribos yra gana aiškios: psichologai labiau orientuojasi į mąstymo ir elgesio strategijas, o psichiatrija ieško efektyvių vaistų ir fizikinių gydymo priemonių.
Skirtingai nei psichologas, psichiatras gali skirti vaistus ir pagal turimą kompetenciją specializuotuose centruose taikyti tokius metodus kaip elektro- ar magnetinė smegenų stimuliacija, Vagus nervo stimuliacija ar šviesos terapija. Yra daugybė būdų, kaip žmogus gali padėti sau krizinėje situacijoje ar susidūręs su kasdieniais gyvenimo sunkumais, pvz., dažnas pasiima atostogų, keičia gyvenimo būdą, socialinę aplinką, medituoja, sportuoja, prašo draugų patarimų. Taip pat žmogus gali kreiptis pagalbos į psichologus, mentorius ar kitus specialistus. Vis dėlto, minėtų metodų ne visuomet pakanka. Jeigu žmogus praranda kasdienio gyvenimo kontrolę ir išsivysto psichikos liga, tuomet prireikia specializuotos gydytojo pagalbos. Konsultacijos metu vertinama ne tik dabartinė būsena, bet ir žmogaus gyvenimo istorija, aplinka, ankstesni sveikatos sutrikimai. Konfidencialumas tikrai garantuotas. Pašalinių asmenų vizito metu nebūna.
Vaikų ir paauglių psichiatrija: kuo ji ypatinga?
Dirbant su vaikais ir paaugliais iki 18 metų, ypatingas dėmesys skiriamas visai šeimai. Vaikų ir paauglių psichiatrijoje stengiamasi vengti medikamentinio gydymo. Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija paprastai trunka ilgiau (vidutiniškai apie valandą), prireikia daugiau kūrybiškumo ir pastangų randant kontaktą su mažuoju pacientu. Pavyzdžiui, stengiamės vaiką prakalbinti ir suprasti jo vidinį pasaulį per piešinius ar žaidimus.
Dažniausi mitai apie psichiatriją
Mūsų visuomenėje vis dar gajūs klaidingi įsitikinimai ir mitai apie psichikos sveikatą ir psichiatrų darbą. Štai keletas jų.
Mitas Nr. 1: „Psichiatro pagalbos reikia tik silpniems ar nenormaliems žmonėms“
Kiekvienas iš mūsų gali susidurti su psichikos problemomis bei prarasti gyvenimo kontrolę. Krizėje ar nelaimėje atsidūręs žmogus tampa pažeidžiamesnis, dirglesnis, jam gali būti laikinai sunku priimti sprendimus. Visgi laiku padėjus, žmogus vėl randa vidinių resursų ir jėgų suvaldyti iššūkius bei sėkmingai grįžta į kasdienį gyvenimą.
Mitas Nr. 2: „Psichiatrai tik išrašo vaistus“
Psichiatrai ne visuomet išrašo vaistus. Medikamentinis gydymas išlieka kraštutinė gydymo priemonė, kuomet visi kiti metodai nebepadeda. Jis skiriamas tik atidžiai išanalizavus galimą gydymo naudą ir žalą. Vienas pagrindinių psichiatro gydymo metodų yra psichoterapija - specializuotas ilgalaikis gydymas, pagrįstas reguliariu bendravimu su pacientu.
Šiais laikais neretai nepagrįstai mėginama psichoterapiją atskirti nuo medicinos ir deleguoti tik psichologams. Pamirštama, jog būtent gydytojai atrado ir išvystė šį gydymo metodą. Tiek psichologai, tiek ir psichiatrai gali taikyti psichoterapiją, jeigu yra baigę atitinkamus mokymus.
Mitas Nr. 3: „Su F diagnoze negalėsiu vairuoti“
Tik itin reti ir sunkūs psichikos sutrikimai gali laikinai ar visam laikui užkirsti kelią vairuoti. Tarp jų - sunkūs ir gydymui nepasiduodantys psichoziniai sutrikimai, protinis atsilikimas ar demencija.
tags: #kas #yra #psichiatrija